Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. J. atstovo advokato Ugniaus Pėdnyčios skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nutarimo, kuriuo R. J. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 198 straipsnio 3 dalį (nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2018 m. balandžio 6 d. padaryta veika), paskiriant jai 2 000 Eur dydžio baudą, pagal ANK 198 straipsnio 3 dalį (nuo 2010 m. birželio 15 d. iki 2018 m. balandžio 6 d. padaryta veika), paskiriant jai 2 000 Eur dydžio baudą, pagal ANK 198 straipsnio 1 dalį (nuo 2015 m. liepos 23 d. iki 2018 m. balandžio 6 d. padaryta veika), paskiriant jai 2 100 Eur dydžio baudą, pagal ANK 198 straipsnio 1 dalį (nuo 2015 m. liepos 23 d. iki 2018 m. sausio 29 d. padaryta veika), paskiriant jai 2 100 Eur dydžio baudą. Galutinė administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, R. J. paskirta 2 100 Eur dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. J. skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu nubausta už tai, kad ji nuo 2010 m. birželio 15 d. būdama buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės (Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir PPTFPĮ) 2 str. 10 d. 3 p.) – UAB „J.“ (toliau – ir Bendrovė), direktore, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 7 ir 8 dalimis, 37 straipsnio 12 dalies 1 punktu, privalo organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą ir atsakyti už bendrovės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą, nevykdė šių pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų, t. y.:

1) nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2018 m. balandžio 6 d. nenustatė atitinkamų vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu ir tikrinimu, rizikos vertinimu, rizikos valdymu, dalykinių santykių ir (arba) operacijų stebėsenos organizavimu; tarptautinių finansinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimu; pranešimų ir informacijos pateikimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai; registracijos žurnalų tvarkymu; PPTFPĮ nurodytos informacijos saugojimu; kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo informacijos atnaujinimu; mokymų darbuotojams organizavimu, siekiant juos tinkamai supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos reikalavimais, tuo pažeidė:

a) PPTFPĮ 29 straipsnio 1 dalį;

b) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – ir FNTT) direktoriaus 2015 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V–55 patvirtintų Buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, (toliau – ir Nurodymai Nr. V–55) 68 punktą ir 69 punktą (galiojo nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2017 m. gruodžio 16 d.) ir FNTT direktoriaus 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V–185 patvirtintų Buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms ir šias paslaugas savarankiškai teikiantiems asmenims skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, (toliau – ir Nurodymai Nr. V–185) 38 punktą (galioja nuo 2017 m. gruodžio 16 d.); ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 3 dalyje;

2) nuo 2010 m. birželio 15 d. iki 2018 m. balandžio 6 d. nepaskyrė ir raštu nepranešė FNTT apie paskirtą asmenį, kuris organizuotų PPTFPĮ nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su FNTT, tuo pažeidė:

a) PPTFPĮ 19 straipsnio 2 dalį (redakcija iki 2017 m. liepos 13 d.) ir 22 straipsnio 1 dalį (redakcija nuo 2017 m. liepos 13 d.);

b) Nurodymų Nr. V–55 (galiojo nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2017 m. gruodžio 16 d.) 70 punktą ir Nurodymų Nr. V-185 36 punktą (galioja nuo 2017 m. gruodžio 16 d.); ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 3 dalyje;

3) nuo 2015 m. liepos 23 d. iki 2018 m. balandžio 6 d. neatliko tinkamo kliento – juridinio asmens – atstovo tapatybės nustatymo prieš pradedant dalykinius santykius, kai klientas fiziškai dalyvauja, nes nebuvo daroma klientų: 2015 m. liepos 23 d. VšĮ „U.“, 2017 m. sausio 2 d. UAB „A. B.“ ir 2018 m. sausio 29 d. UAB „G.“ atstovų – direktorių (G. B., V. D. ir G. V.) tapatybę patvirtinančio dokumento puslapio, kuriame yra šio fizinio asmens nuotrauka, kopijos ir/arba nenuskenavo šio dokumento, nors pagal PPTFPĮ (redakcija iki 2017 m. liepos 13 d.) 16 straipsnio 9 dalį jo kopija privalo saugoti 10 metų (PPTFPĮ 19 straipsnio 10 dalį (redakcija nuo 2017 m. liepos 13 d.) – 8 metus) nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos, tuo pažeidė:

a) PPTFPĮ 9 straipsnio 1 dalį, 14 dalį (redakcija iki 2017 m. liepos 13 d.) ir PPTFPĮ 10 straipsnio 3 dalį (redakcija nuo 2017 m. liepos 13 d.);

b) Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybės) 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 942 patvirtintų Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklių reikalavimų (galiojo nuo 2008 m. spalio 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d.) 5.5 punktą;

c) Nurodymų Nr. V–55 13 punktą (galiojo nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2017 m. gruodžio 16 d.) ir Nurodymų Nr. V–185 6 punktą (galioja nuo 2017 m. gruodžio 15 d.); ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 1 dalyje;

4) nuo 2015 m. liepos 23 d. iki 2018 m. sausio 29 d. neatliko tinkamo naudos gavėjo tapatybės nustatymo iki kliento tapatybės procedūros nustatymo pabaigos klientui fiziškai dalyvaujant, nes neturėjo klientų: 2015 m. liepos 23 d. VšĮ „U.“, 2017 m. sausio 2 d. UAB „A. B.“ ir 2018 m. sausio 29 d. UAB „G.“ pateiktų duomenų apie naudos gavėją, kuriuose būtų vardas (vardai); pavardė (pavardės); asmens kodas (užsieniečiui – gimimo data (jeigu yra, - asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti, leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje numeris ir galiojimo laikas, jo išdavimo vieta ir data); pilietybė (jeigu asmuo be pilietybės, - valstybė, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą), kurie būtų patvirtinti kliento parašu, tuo pažeidė:

a) PPTFPĮ 9 straipsnio 1 dalį, 14 dalį (redakcija iki 2017 m. liepos 13 d.) ir PPTFPĮ 12 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį (redakcija nuo 2017 m. liepos 13 d.);

b) Vyriausybės nutarimu Nr. 942 patvirtintų Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklių reikalavimų (galiojo nuo 2008 m. spalio 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d.) 13 punktą;

c) Nurodymų Nr. V–185 (galioja nuo 2017 m. gruodžio 16 d.) 6 punktą; ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 1 dalyje.

3. Advokato nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, tinkamai neįvertino administracinių nuobaudų paskirties ir kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui. Individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Teismas turi paskirti adekvačią, protingą ir teisingą administracinio poveikio priemonę, kuria būtų pasiekti visuotinai svarbūs ir teisėti tikslai.

4. Nėra ginčo dėl to, kad R. J. pažeidė PPTFPĮ 29 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 2 dalies nuostatas, ji atliko šiuos formalius pažeidimus, tą pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. FNTT pareigūnams šiuos pažeidimus nustačius, jie pašalinti dar tą pačią dieną - 2018 m. balandžio 6 d. UAB „J.“ direktorė R. J. įsakymu paskyrė save atsakingu asmeniu organizuoti PPTFPĮ nustatytas pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir už bendradarbiavimą su FNTT. Formaliai patvirtina ir Bendrovėje jau egzistavusi vidaus tvarka, skirta įgyvendinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, su ja pakartotinai, jau ir pasirašytinai supažindintos abi Bendrovės darbuotojos. Atkreipia dėmesį, kad dar iki FNTT patikrinimo Bendrovės darbuotojai buvo susipažinę su PPTFPĮ bei su juo susijusiais teisės aktais ir jų laikėsi, ką teismo posėdyje patvirtinto Bendrovės darbuotojos. R. J. faktiškai atidžiai ir rūpestingai vykdė savo, kaip atsakingo pagal įstatymą, asmens, įmonės atstovo pareigas palaikyti santykius su visais asmenimis bei institucijomis, įskaitant ir FNTT, taip pat ir dėl minimo įstatymo nuostatų laikymosi.

5. Pažeidimų pobūdis formalus, t.y. faktiškai minimo įstatymo nuostatos buvo įgyvendinamos, tik jos nebuvo formalizuotos atskirais dokumentuose. Advokato įsitikinimu, šie pažeidimai visuomenės (valstybės) interesams konkrečiu atveju nebuvo pavojingi, nekėlė grėsmės. FNTT 2018 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu patvirtino, kad atlikus Bendrovės patikrinimą nebuvo inicijuoti jokie tyrimai, kurie būtų susiję su pastarosios klientais ar jų neteisėta veikla. Tyčinės kaltės dėl formaliai įvykdytų nuostatų nenustatyta, R. J. asmenybė nepriekaištinga, ji prisipažino ir gailėjosi. Taigi net ir minimalios sankcijos paskyrimas, šiuo atveju, yra neproporcingai didelis padarytų teisės pažeidimų kontekste.

6. Dėl PPTFPĮ nustatytų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimo nurodė, kad UAB „J.“ klientų vadovų asmens tapatybės patikrintos, jiems pateikus asmens tapatybės dokumentus ir padarius jų puslapių su nuotrauka kopijas. Tačiau šios kopijos buvo įsegtos ir laikomos ne prie UAB „J.“ paslaugų sutarčių su klientais, bet prie to kliento darbo sutarčių kopijų. Klientų vadovų asmens tapatybės dokumentų skenuotos kopijos, asmens duomenys yra saugomi net dviejuose Bendrovės duomenų šaltiniuose. Be to, klientų vadovų, kaip darbuotojų, duomenys kiekvieną mėnesį teikiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Atkreipia dėmesį, kad visų juridinių asmenų vadovai elektroninio parašo pagalba jungiasi prie valstybinių duomenų bazių ir aptarnavimo sistemų ir, naudodami šias sistemas, skiria asmenis, atsakingus už juridinio asmens apskaitos tvarkymą. Tokiu būdu, elektroniniu parašu, kurio patikimumą užtikrina Lietuvos valstybės institucijų sukurtos sistemos, jie dar kartą save identifikuoja. Byloje liudytojais apklausti Bendrovės klientų vadovai parodė, kad prieš sudarydami buhalterinių paslaugų teikimo sutartį su UAB „J.“ pateikė savo asmens duomenis R. J.. Be to, I. M. M. paaiškino, kad sudarant buhalterinių paslaugų teikimo sutartį su Bendrove, ji pati (liudytoja) padarė G. B. asmens dokumento kopiją ir ją perdavė R. J.. UAB „G.“ vienintelio akcininko ir direktoriaus G. V. tapatybė nustatyta pagal asmens dokumentą bei identifikuota valstybinių duomenų bazių ir aptarnavimo sistemų pagalba, todėl pakartotinai čia pat reikalauti tikrinti jo asmenybę, kaip naudos gavėjo, būtų neprotinga ir būtų vertintinas kaip biurokratijos apraiška. UAB „A. B.“ akcininkas yra Čekijos Respublikos įmonė „A.. S r. o“, kurios duomenys yra perduoti ir įregistruoti VĮ „Registrų centras“. Be to, UAB „J.“ buvo pateiktas Čekijos Respublikos Brno apskrities teismo išrašas iš prekybos registro su vertimu į lietuvių kalbą, oficialiai, Čekijos Respublikos vardu, patvirtinantis tokio asmens realų buvimą. VšĮ „U.“ vienintelis dalininkas yra Vilniaus miesto savivaldybės administracija, šio asmens duomenys yra išviešinti VĮ „Registrų centre“, todėl papildomam jų patvirtinimui nebuvo jokio protingo poreikio. Nutarimu nustatyta, kad visi šiai bylai aktualūs klientai yra realiai egzistuojantys, jie buvo įgalioję R. J. jų vardu teikti reikalingus duomenis valstybės institucijoms. Teismo nuomone, visos šios aplinkybės tik patvirtina, kad realiai jokios grėsmės PPTFPĮ ir kitais teisės aktais saugomoms vertybės nebuvo, bet tai nepašalina R. J. atsakomybės.

7. Skunde dėstomos aplinkybės, kurias R. J. išdėstė ir apklausiama pirmosios instancijos teisme, t.y. kad jai kėlė įtarimų FNTT pareigūnų atliekamas patikrinimas, jo metu ji jaudinosi, situacija kėlė didelį stresą, kuris trukdė susikaupti, adekvačiai mąstyti, suvokti FNTT pareigūnų elgesį ir pan. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios su patikrinimu susijusios aplinkybės nėra reikšmingos, o R. J. patikrinimo metu suprato, kad atvyko tikri FNTT pareigūnai. Pirmosios instancijos teismo nuomone, R. J. nuvykusi į FNTT administracinio protokolo surašymui galėjo pateikti patikrinimo metu nerastus dokumentus, tačiau pastaroji tokio pateikimo reikšmingumo jau po atlikto patikrinimo neįvertino. Advokato vertinimu, vadovaujantis iš esmės analogiškais motyvais, kurie buvo nurodyti aptariant ANK 198 straipsnio 3 dalyje buvusį pažeidimą, minimalios straipsnio sankcijoje numatytos baudos paskyrimas yra neproporcingas didelis.

8. Advokatas akcentuoja, jog R. J. nėra teista ar bausta, ji Bendrovės darbuotojų ir klientų apibūdinama kaip teigiamas asmuo. Be to, jos pajamos nėra didelės, o Bendrovė nevykdo plačios veiklos finansų sektoriuje, neužima didelės buhalterinių paslaugų teikimo rinkos dalies – pagal darbuotojų skaičių ji priskirtina prie labai mažų įmonių, ji yra netoli pensinio amžiaus. Nustatytus pažeidimus ir savo elgesį R. J. vertina kritiškai, gailisi, prisipažįsta, padarė išvadas ir pašalino nustatytus pažeidimus, yra pasiryžusi ateityje griežtai laikytis įstatymų reikalavimų. Advokato teigimu, administracinės nuobaudos paskirtis šioje byloje jau yra įgyvendinta, R. J. tikrai suprato būtinumą laikytis visų, net ir formalių teisės aktais nustatyto elgesio reikalavimų. Ji nebenori vėl patirti tokios gėdos ir nemalonaus proceso, vien išlaidos teisinei pagalbai (500 Eur) jai yra didelė finansinė pasekmė, todėl nėra pagrindo manyti, kad ateityje ji darys naujus teisės pažeidimus. Taip pat prašo įvertinti teismų praktiką taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas dėl nuobaudos skyrimo Apeliantei, atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, jos elgesį po nusižengimo padarymo bei asmenybę, taip pat atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl pagrįstai sprendė, kad administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti paskyrus minimalią straipsnio sankcijoje numatytą baudą.

11. Apeliaciniame skunde nurodomi motyvai, kad R. J. padarytų pažeidimų pobūdis yra formalus ir jos veika nebuvo keliamas joks realus pavojus ar grėsmė PPTFPĮ ir kitais teisės aktais saugomoms vertybėms, todėl net ir minimali bauda už šiuos pažeidimus yra neproporcingai didelė, nepagrįstai sumenkina pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių svarbą, parodo atsainų požiūrį į jai, kaip bendrovės vadovei, teisės aktų nustatytus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės įgyvendinimo reikalavimus. Pažymi, kad ANK 198 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtis yra formali ir nereikalauja, kad būtų padaryta žala. Todėl apeliaciniam skunde kartojamas motyvas dėl pažeidimų formalumo neturi jokios teisinės reikšmės. Atkreipia dėmesį į tai, kad buvo pažeisti sunkių nusikaltimų prevencijos reikalavimai, o pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo tikslas – užtikrinti viešąjį saugumą, apsaugoti valstybės finansų sistemą nuo nusikalstamo poveikio. Nuobaudos už tokius pažeidimus turi būti atgrasančios ir efektyvios.

Motyvuojamoji dalis

R. J. atstovo advokato U. Pėdnyčios apeliacinis skundas tenkinamas

12. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliantės atstovas nesutinka su jai paskirta administracinė nuobauda, vertindamas, kad net ir minimalių straipsnio sankcijoje numatytų administracinių nuobaudų paskyrimas šioje situacijoje nėra proporcingas pažeidimų pavojingumui ir R. J. asmenybei.

13. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu R. J. buvo pripažinta kalta pagal 198 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), 198 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), už kiekvieną jų paskiriant šių straipsnių sankcijose numatytas minimalias baudas, o subendrinta bausmė paskirta 2 100 Eur dydžio bauda. Skirdamas administracines nuobaudas, pirmosios instancijos teismas įvertino pažeidimų padarymo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, jos teigiamą charakteristiką, atsižvelgė į tai, kad nebuvo nustatyta jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, spręsdamas, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus minimalias aptariamų straipsnių sankcijose numatytas nuobaudas. Taip pat, pirmosios instancijos teismui buvo žinomi ir visi duomenys, kuriais apeliacinį skundą grindžia advokatas, t.y. apie pažeidėjos elgesį po patikrinimo, iniciatyvą ištaisyti užfiksuotus trūkumus ir pan.

14. Pažymėtina, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti /.../ (ANK 34 straipsnio 5 dalis). Administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015).

15. Aukštesniojo teismo vertinimu, aukščiau išvardintos aplinkybes visgi sudaro pagrindą skirti švelnesnę administracinę nuobaudą R. J.. Visų pirma, R. J. vadovaujama įmonė yra maža, be jos, dar dirba vienas asmuo, ši Bendrovė nevysto plačios veiklos, taigi teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad pastaroji negauna ir didelių pajamų. Antra, R. J. administracine tvarka nėra bausta, tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, teista taip pat nėra buvusi. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad R. J. pripažįsta savo priešingus teisei veiksmus ir dėl jų nuoširdžiai gailisi, tačiau tokie teiginiai prieštarauja pastarosios pozicijai pirmosios instancijos teisme ir iš dalies paties skundo argumentams. Kas susiję su pažeidimais dėl asmenų tapatybės nustatymu, apeliaciniame skunde nemažai dėmesio skiriama kritiškam teisės aktų nuostatų reikalavimų vertinimui, taisyklių nesilaikymą teisinant tapatybės tikrinimu kitais įstatymuose įtvirtintais būdais. Vis dėlto, pačios pažeidėjos įsivaizdavimas bei interpretacijos, kaip turėtų būti vykdomos aptariamo įstatymo nuostatos, jos atsakomybės nešalina. Tačiau šioje situacijoje reikšminga yra tai, kad R. J., nepaisant šių nurodomų aplinkybių, padarytus pažeidimus išties įvertino kritiškai ir nedelsdama ėmėsi veiksmų, siekdama nustatytus veiklos trūkumus pašalinti: UAB „J.“ direktorės įsakymu buvo paskirtas atsakingas asmuo, organizuojantis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimą, ir šis sakymas nusiųstas ir FNTT; taip pat buvo patvirtinta UAB „J.“ vidaus tvarka įgyvendinant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, su ja supažindinti UAB „J.“ darbuotojai. Būtina įvertinti ir pažeidimų padarymo pobūdį. Nors, kaip pagrįstai teigiama atsiliepime, aptariama ANK 193 straipsnyje numatyta veika yra formali, tačiau ta aplinkybė, kad, vis dėlto, reali žala dėl priešingų teisei R. J. veiksmų padaryta nebuvo, yra svarbi administracinės nuobaudos individualizavimo klausimui. Ir visos šios aplinkybės – tiek susijusios su pažeidimų pobūdžiu, jų padarymo aplinkybėmis, tiek ir su pažeidėjos asmenybe, jos aktyvūs veiksmai, siekiant pašalinti pažeidimus (kas rodo neabejotiną norą ir pasiryžimą veiklą tęsti nuosekliai laikantis teisės aktų reikalavimų), būtent ir sudaro tą visumą, kuriai esant yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

16. Aukštesnysis teismas neabejoja pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių svarba ir sutinka su FNTT direktoriaus atsiliepime pateikiamais motyvais, kad išties yra būtina užtikrinta viešąjį saugumą, apsaugoti valstybės finansų sistemą nuo nusikalstamo poveikio, tačiau būtina pabrėžti ir tai, kad administracinė nuobauda negali atlikti vien tik nubaudimo, atgrasymo nuo teisės pažeidimų darymo funkcijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tuo tarpu, atsižvelgiant į visas šioje byloje nustatytas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, laikytina, kad net ir minimalios galutinės nuobaudos paskyrimas pažeidėjai yra neproporcingas jos padarytiems pažeidimams bei pastarosios asmenybei.

17. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiamo nutarimo motyvais bei įvertinęs R. J. pirmosios instancijos teismui duotus paaiškinimus, apeliacinio skundo argumentus, nesutinka, kad aptariama susidariusi stresinė situacija dėl įtarimų, esą patikrinimą atvykę atlikti FNTT darbuotojai galėjo būti ir nedirbantys šioje institucijoje asmenys, gali turėti reikšmės administracinės nuobaudos skyrimui. Skundžiamą nutarimą priėmęs teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, motyvuotai tokią pažeidėjos keliamą versiją paneigė, nurodydamas, kad FNTT reikalingi dokumentai nebuvo pateikti ir po patikrinimo, kuomet ši stresinė situacija jau turėjo būti pasibaigusi. Ir tokios aplinkybės neleidžia vertinti, kad reikalaujami dokumentai nebuvo pateikti dėl susidariusios situacijos (įtikėjimas tuo, kad pareigūnais apsimeta sukčiai) bei patiriamo streso). Pažeidėjos patirtos išlaidos dėl teisinės pagalbos suteikimo, teismo vertinimu, taip pat reikšmės nuobaudos skyrimui neturi.

18. Apeliaciniame skunde Advokatas atkreipia dėmesį į teismų praktiką dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo, išskirdamas 2018 m. balandžio 26 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-124-557/2018, kurioje administracinėn atsakomybėn asmuo patrauktas iš esmės už analogiško teisės pažeidimo padarymą, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, skirta švelnesnė nuobauda, nei nustatyta straipsnio sankcijoje – įspėjimas. Matyti, kad aptariamu atveju, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutarimu asmuo buvo nubaustas tik už vieną ANK 198 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką. Tuo tarpu, J. J. pripažinta kalta padariusi iš viso keturias šiame straipsnyje nurodytas veikas. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, pažeidėjai buvo paskirta administracinė nuobauda, lygi griežčiausios iš šių nurodytų sankcijų minimumui (2 100 Eur). Esant tokiai situacijai, skirti R. J. kitos rūšies nuobaudą (įspėjimą), nebūtų teisinga ir proporcinga, o be to, ir prieštarautų formuojamai teismų praktikai, nes situacijos šiose dviejose administracinių nusižengimų byloje nėra identiškos. Tačiau, kaip minėta, teismas nustatė pagrindą švelninti R. J. skirtą nuobaudą, nustatant mažesnį baudos dydį, nei numatyta ANK 198 straipsnio 1, 2 dalių sankcijose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nutarimą pakeisti:

R. J. pagal ANK 198 straipsnio 3 dalį (nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2018 m. balandžio 6 d. padaryta veika), vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskirti 1 000 Eur dydžio baudą,

R. J. pagal ANK 198 straipsnio 3 dalį (nuo 2010 m. birželio 15 d. iki 2018 m. balandžio 6 d. padaryta veika) vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskirti 1 000 Eur dydžio baudą,

R. J. pagal ANK 198 straipsnio 1 dalį (nuo 2015 m. liepos 23 d. iki 2018 m. balandžio 6 d. padaryta veika), vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskirti 1 100 Eur dydžio baudą,

R. J. pagal ANK 198 straipsnio 1 dalį (nuo 2015 m. liepos 23 d. iki 2018 m. sausio 29 d. padaryta veika), vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskirti 1 100 Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, galutinę administracinę nuobaudą R. J. skirti 1 100 Eur.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.