Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2021-09-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1288-771/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-09-28
Bylos Nr.
1-1288-771/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21590-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aleksandras Prygunkovas
Nukentėjusysis
E. R.
Kaltinamasis
V. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1288-771/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21590-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; (S) 2.3.6.4.5.1.;
ŠIAULIŲAPYLINKĖSTEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021-09-28Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Prygunkovas,sekretoriaujant Agnei Ačienei, Daliai Kalašinskienei,prokurorams Gintautui Vileikiui, Lilijai Saldukienei,nukentėjusiajai E. R.,kaltinamajam V. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2017-11-06 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str.2d., 145str.1d.- galutine bausme 6 mėnesiai viešųjų darbų kas mėnesį neatlygintinai išdirbant po 30 valandų visuomenės labui, 2018-05-31 išregistruotas iš probacijos registrų, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui - buvusiai sutuoktinei E. R., t.y. 2021-06-30, apie 17.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą delnu sudavė į dešinę veido pusę nukentėjusiajai E. R. ir sugriebęs jai už kairės rankos ją suspaudė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą- kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinės dešinėje.

Kaltinamasis V. R. kaltu neprisipažino bei parodė, kad nukentėjusioji yra jo buvusi sutuoktinė. Kartu pragyveno 30 metų. Jau 4 metus yra išsituokę, bet gyvena tame pačiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną nukentėjusioji paėmė jo dokumentus, banko kortelę. Jis prašė nukentėjusiosios grąžinti jam dokumentus ir kortelę, tačiau pastaroji atsisakė tai daryti ir išėjo į darbą. Ji įspėjo nukentėjusiąją, kad apie dokumentų paėmimą praneš policijai. Vėliau jis taip ir padarė. Policijos pareigūnai susisiekė telefonu su jo buvusia žmona ir liepė po darbo jam grąžinti asmens dokumentus ir banko kortelę. Dienos eigoje nusipirko 2 butelius alaus po 1 l. talpos. Vakare išgėrė vieną butelį alaus. Grįžusi iš darbo, nukentėjusioji norėjo išpilti alų. To pasėkoje jie susistumdė, sugriebė pastarosios rankoje laikomą butelį ir jis netyčia kliudė jos lūpą. Sugriebdamas butelį, galėjo stipriai suspausti nukentėjusiosios ranką ir sukelti fizinį skausmą. Prieš sugriebdamas už butelio, nukentėjusiosios nesmurtavo, tik apsižodžiavo. Kraujosruva viršutinėje lūpoje galėjo atsirasti grumtynių metu, kai norėjo atimti butelį. Po to nukentėjusioji iškvietė policijos pareigūnus.

Nukentėjusioji E. R. parodė, kad sutuoktinis yra buvęs jos sutuoktinis. Su pastaruoju išsituokė prie 4 metus, tačiau gyvena kartu tame pačiame bute. Ūkį veda atskirai, mokesčius už komunalines paslaugas moka ji. Kartais mokesčius už komunalines paslaugas moka ir kaltinamasis bet kartais už mokesčius ir už maistą sumoka ir buvęs sutuoktinis. Naktį prieš įvykį kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus. Ryte taip pat dar buvo girtas. Ryte kaltinamasis paprašė, kad ji atiduotų pastarojo asmens dokumentus, nes nori važiuoti pas gydytojus. Ji įtarė, kad kaltinamasis iš tikrųjų ruošiasi nuo savo banko sąskaitos, panaudodamas savo asmens dokumentus, nusiimti pinigų svaigalams įgyti. Ji atsisakė grąžinti kaltinamajam dokumentą ir išėjo į darbą. Banko kortelę ir pasą kaltinamasis jai anksčiau buvo perdavęs pasaugoti. Apie 8 val. su ja susisiekė policijos pareigūnai ir liepė grąžinti jam asmens dokumentus atiduoti dokumentus. Ji pareigūnams pažadėjo vakare kaltinamajam grąžinti dokumentus. Tos pačios dienos 17 val., grįžusi į namus, kaltinamąjį rado girtą. Namuose buvo atidaryti visi langai ir balkonas. Ji nuėjo uždarinėti langus ir prie balkono kaltinamasis ją puolė. Suspaudė jos kairę ranką ir plaštaka smogė į lūpą. Ji pastūmė kaltinamąjį, nuėjo į savo kambarį ir iškvietė policiją. Ją puolė dėl to, kad ji galėjo rasti paslėptus alkoholinius gėrimus. Ji visada alkoholinius gėrimus išlipdavo. Kai sugriebė už rankos, ji patyrė fizinį skausmą. Skausmas buvo momentinis. Po smūgio į veidą jai ištino lūpa, iš vidaus atsirado kraujosruva. Lūpos patinimą numalšino šaltu kompresu. Ryte patinimo jau nebebuvo. Dėl sužalojimų į gydymo įstaigą nesikreipė. Kraujosruvos nesimatė ir nepatogumų nesukėlė. Atvykus policijos pareigūnams, kaltinamasis pasišalino iš namų. Atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino, kad kaltinamasis ją sugriebė už rankos ir sudavė per veidą. Sugriebęs už veido nebuvo, tik pliaukštelėjo. Baudžiamojoje byloje reiškia civilinį ieškinį dėl 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Savo ieškinį grindžia tuo, jog kaltinamasis kiekvieną dieną prieš ją smurtauja. Nori gauti nors kokią kompensaciją.

Liudytojas J. B. parodė, kad įvykio dieną jis buvo išvykęs į įvykio vietą. Atvykus nurodytu adresu, jį ir kolegą M. U. pasitiko moteris. Ji verkė, buvo išsigandusi. Moteris papasakojo, kad bute gyvena kartu su buvusiu sutuoktiniu. Butas priklauso jiems abiems. Kaltinamasis dažnai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais ir prie jos kabinėjasi, prieš ją naudoja fizinį smurtą. Moteris papasakojo, kad kaltinamasis smogė jai į lupą, o ji išpylė pastarojo alų. Ant grindų matėsi išpiltas alus. Kaltinamojo namuose nebuvo. Išėjus laukan, ji pagal apibūdinimą rado sėdinti ant suoliuko kieme. Kaltinamąjį sulaikė bei pristatė į policiją. Nepamena ar kaltinamasis ką nors aiškino apie įvykį. Ant moters kūno akivaizdžiai nesimatė sužalojimų. Užfiksavo jos rodomą sužalotą vietą.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). (b. l. 17-25)

Akistatos protokole nurodyta, kad V. R. ikiteisminio tyrimo metu iš dalies patvirtino nukentėjusiosios E. R. duotus parodymus, tai yra patvirtino jos vieną kartą sugriebė už kairės rankos ir ją suspaudė, tačiau nepatvirtino jog konflikto metu sudavė vieną kartą savo buvusiai žmonai delnu per veidą. Prieštaravimų pašalinti nepavyko. (b. l. 64-67)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)kurioje nurodyta, kad E. R. nustatyti sužalojimai: kraujosruva viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, poodinės kraujosruvos abiejose žastuose. Kraujosruva viršutinės lūpos gleivinės dešinėje galėjo būti padaryta užduotyje nurodyto įvykio laiku. E. R. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nėra būdingi griuviminės traumos metu kontaktui su kietu buku daiktu (plokštuma). ( b.l. 74)

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. V. R. 2021-06-30, apie 17.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), smogė vieną kartą delnu į dešinę veido pusę nukentėjusiajai E. R. ir sugriebęs jai už kairės rankos ją suspaudė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą bei padarydamas kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šias aplinkybes patvirtina pačio kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios parodymai, specialisto teismo mediko išvada. Kaltinamasis parodė, kad nukentėjusiajai sudavė dėl neatsargumo, siekdamas atimti butelį iš nukentėjusiosios. Šią kaltinamojo poziciją teismas atmeta, nes ji prieštarauja nukentėjusiosios parodymams, kuri nurodė, kad kaltinamasis tyčia jai smogė bei suspaudė ranką. Tas pačias aplinkybes nukentėjusioji pateikė iškarto po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams bei vėliau ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Teismui netikėti nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo. Padarytos nusikalstamos veikos padarymo objektas – žmogaus sveikata. Objektyvinė pusė pasireiškė smūgių sudavimu, sukeliant nukentėjusiajam fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą. Kvalifikacinis požymis – nusikalstama veika padaryta prieš šeimos narį, nes nukentėjusioji ir kaltinamasis yra buvę sutuoktiniai, gyvena tame pačiame bute, iš dalies vedą bendrą šeimos ūkį. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str.).

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. R. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau baustas administracine tvarka, anksčiau teistas už tos pačios rūšies nusikalstamą veiką, tačiau teistumas išnykęs. Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, baudžiamąją atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajam skirtina bausmė, kuri yra artima sankcijoje numatytos bausmės vidurkio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021-06-17 3:18 val. iki 2021-06-17 11:50 val.

Dėl kardomosios priemonės taikymo

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios taikyti paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinio ieškinio dalyku pagal Baudžiamojo proceso kodekso 109 str. gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijose užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padaryto aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 8/2013 ir kt.), neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne bausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.

„Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kiti nepatogumai, teismo įvertinti pinigais“ (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis yra kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 str. 2 d. „Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką“, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kad ir kokie būtų skaudūs įvykio padariniai, vertintini visi kriterijai ir visuma įrodymų, siekiant nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos dydį, kartu įvertinant ir tai, kad žalą padaręs asmuo galėtų realiai sumokėti priteistą neturtinę žalą kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą.

Civilinio kodekso 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145-1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.). Tūkstantis ir daugiau eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgesniam laikotarpiui. Nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją.

Nukentėjusioji E. R. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinį grindžia tuo, kad ji dažnai patyria fizinį smurtą iš kaltinamojo, minėto įvykio metu buvo sužalota, patyrė fizinį skausmą.

Iš byloje esančių domenų matyti, kad nusikalstama veika nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, į teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, į nukentėjusiajam sukeltą fizinį skausmą, sveikatos sutrikdymą, sukeltas pasekmes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas, pateiktą civilinį ieškinį tenkina iš dalies.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str. 2 d.,-

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. bei skirti bausmę - laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Skirti intensyvią priežiūrą 5 (penkiems) mėnesiams, nustatant buvimo vietą pagal faktinę gyvenamąją vietą, buvimo laiką – nuo 22.00 val. iki 06.00 val., kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Skirti pareigą - dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Skirti draudimą - nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios taikyti paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021-06-17 3:18 val. iki 2021-06-17 11:50 val.

E. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš V. R. priteisti nukentėjusiajai E. R. 200 (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

2 kompaktines plokšteles su BODY kamerų vaizdo įrašais ir garso įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas