Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. A. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis R. K., savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas Ž. A. skundu prašė nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0055/14/00134 suėjus vykdymo senaties terminui. Nurodė, kad vykdomojoje byloje yra suėjęs dviejų metų vykdymo senaties terminas. Pareiškėjas didžiąją vykdymo laikotarpio dalį buvo nemokus, jau ilgai atlieka laisvės atėmimo bausmę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi pareiškėjo Ž. A. skundą dėl vykdomosios bylos Nr. 0055/14/00134 nutraukimo suėjus senaties terminui atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis R. K. vykdo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2013 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. 60002842 dėl 100 Lt (28,96 Eur) baudos išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojos SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai (vykdomosios bylos Nr. 0055/14/00134). Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl vykdomosios bylos vykdymo senaties termino suėjimo. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes – kad antstolis R. K. 2014 m. sausio 9 d. priėmė vykdomąjį dokumentą; skolininkui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu išsiuntė siūlymą sumokėti skolą, tačiau laiškas grįžo neįteiktas su prierašu „negyvena, gyvenamoji vieta tik deklaruota“; vykdymo proceso metu skolininkas neinformavo apie kitą gyvenamąją vietą; nuo 2014 m. sausio 9 d. iki 2018 m. kovo 27 d. veiksmai dėl baudų išieškojimo buvo atliekami nepertraukiamai, tai yra periodiškai buvo atliekamos užklausos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėse, tikrinamos valstybinio socialinio draudimo išmokos gavėjų registre, bankuose; 2014 m. vasario 5 d. areštuotos skolininko sąskaitos; skolininkas neteikė prašymų, nesumokėjo net dalies skolos, kitaip aktyviai nebendradarbiavo, todėl baudos išieškojimas užsitęsė dėl jo vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą; žinodamas apie paskirtas baudas, skolininkas jų nesumokėjo, nesidomėjo vykdymo eiga, pasyviai laukė – ir vadovaudamasis nagrinėjamu klausimu aktualia kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010) teismas nutarė skundą atmesti. Taip pat pažymėjo, kad nustatyti, ar vykdomosios bylos vykdymo senaties terminas buvo sustojęs, tai yra, ar pareiškėjas vengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, neaktualu, nes vykdomosios bylos vykdymo senaties terminas ir taip nesuėjo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas Ž. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį ir taikyti senaties terminą antstolio R. K. vykdomojoje byloje Nr. 0055/14/00134. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: pareiškėjas nurodė, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę ir yra nemokus; pareiškėjo nuomone, baudos išieškojimui yra taikomas senaties vykdymo terminas pagal įstatymo ir teisės analogiją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.8 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 96 straipsnis). Baudai negali būti taikomas ilgesnis vykdymo senaties terminas nei areštui baudžiamojoje byloje. Ž. A. teigimu, CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto norma imperatyviai nustato, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Kadangi, pareiškėjo nuomone, šiuo klausimu antstoliui nėra suteikta diskrecija, pasibaigus išieškojimo terminui atliekami vykdymo veiksmai yra neteisėti; Ž. A. teigimu, antstolio nurodytos aplinkybės dėl atliktų išieškojimo veiksmų, skundžiamu atveju neapsprendžia senaties termino eigos, kadangi pareiškėjas neturi turto iš kurio gali būti vykdomas išieškojimas, ir tokio turto neturės, nes, jo teigimu, dar septynerius metus atlikinės jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl vykdomosios bylos nutraukimo suėjus senaties terminui. Kasacinio teismo išaiškinta, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams, bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).BK 96 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymas Nr. VIII-1968) pagrindu apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą (1 dalies 1 punkto a papunktis). Jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas (3 dalis).Bylos medžiaga patvirtina, kad 2013 m. spalio 31 d. nutarimas, kuriuo apeliantui buvo paskirta administracinė nuobauda, buvo perduotas vykdymui 2014 m. sausio 8 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog trijų mėnesių nuo priėmimo dienos terminas nebuvo praleistas. Taip pat, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, antstolis R. K. 2014 m. sausio 9 d. priėmė patvarkymus, susijusius su vykdomojo dokumento priėmimu, vykdymo išlaidų apskaičiavimu ir apmokėjimu, taip pat siūlymą sumokėti skolą, išsiunčiant pareiškėjo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, tačiau jis nebuvo įteiktas dėl to, kad šiuo adresu pareiškėjas negyvena. Taip pat vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad antstolis R. K. nuolat tikrino duomenis apie pareiškėjo turimas sąskaitas bankuose, taip pat nuolat tikrino duomenis apie pareiškėją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėse, 2014 m. vasario 5 d. patvarkymais areštavo pareiškėjo sąskaitas bankuose, 2014 m. spalio 20 d. priėmė su vykdymo išlaidų apskaičiavimu ir išieškojimu, pareiškėjo lėšų sąskaitose bankuose areštu susijusius patvarkymus, 2014 m. spalio 27 d. patvarkymu panaikino jame nurodytų sąskaitų banke areštus, 2016 m. lapkričio 21 d. piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš visų pareiškėjo sąskaitų, 2018 m. sausio 23 d. atliko užklausą į socialinės paramos šeimai registrą. Todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolis dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo, todėl ir nėra pagrindo konstatuoti, jog vykdomosios bylos vykdymo senaties terminas nesuėjo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008).Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.