Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui D. P., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba dėl išlaikymo priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovo reikalavimai ir argumentai

2. Atsakovas D. P. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. 2019-05-27 vykusiame parengiamajame teismo posėdyje nurodė, kad su ieškinio reikalavimais dėl dukters gyvenamosios vietos su mama nustatymo ir ieškovės siūlomos nustatyti bendravimo tvarkos – nenustatant grafiko, tačiau bendravimo laiką derinant žodiniu susitarimu –sutinka, ieškovės nurodytų dukters poreikių neginčija, tačiau negalėtų dukrai teikti didesnį kaip 30 Eur per mėnesį išlaikymą, kadangi nedirba, yra silpnos sveikatos, susirasti jo sveikatos būklę atitinantį darbą yra sudėtinga.

3. Išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus, pateiktoje išvadoje nurodė, kad šalių šeima VTAS nėra žinoma. Institucijos nuomone, vaikui turėtų būti teikiamas tinkamo dydžio išlaikymas, kuris patenkintų ne tik bendruosius vaiko poreikius (maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, higienai, sveikatos priežiūrai, ugdymui ir kt.), bet ir specialiuosius, jeigu tokių yra. Vertina, kad atsakovui nevykdant pareigos išlaikyti dukrą, ieškinys pateiktas vaiko interesais (e. b. l. 25-26).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas pilnai, priešieškinys tenkintinas dalinai.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

4. Nustatyta, kad šalys, nebūdamos santuokoje, (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters K. P., kuri yra nepilnametė (e. b. l. 5). Nors nepilnametės K. P. gyvenamoji vieta deklaruota atsakovo gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini), Kaune (e. b. l. 12), tačiau kaip nurodė ieškovė ir su tuo sutiko atsakovas, nepilnametė šalių dukra nuo gimimo gyvena su ieškove, nuomojamame bute.

5. Vaikų gyvenamosios vietos nustatymo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Kasacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu yra aiškiai suformuluota ir nuosekli. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006 m. gegužės 10 d. nutartyje (civ. b. Nr. 3K-3-320/2006) nurodė, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi.

6. Kaip nustatyta byloje K. P. nuo pat gimimo gyvena kartu su motina ieškove. Tarp dukros ir motinos yra stiprus tiek emocinis, tiek dvasinis ryšys. Iki ieškinio padavimo dienos ginčo su atsakovu dėl dukros gyvenamosios vietos nebuvo. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir jų nepažeis, todėl K. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove J. K. (Civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku.

7. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis). Įstatymas – CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

8. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo tarp šalių dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nėra. Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, taip pat į tai, kad mergaitei jau yra dvylika metų ir ji taip pat gali išreikšti savo nuomonę dėl bendravimo su atsakovu, konkretus bendravimo grafikas nenustatytinas; nustatytina ieškovės prašoma atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su dukra tvarka nepažeidžia nei ieškovės, nei atsakovo teisių ir įstatymo saugomų interesų, o ir atsakovas tokiai tvarkai neprieštarauja.

10. Pažymėtina, kad šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų ir panašiai, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

11. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Civilinio kodekso 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

12. Ieškovė ir jos atstovas prašė iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai, kas mėnesį po 200 Eur periodinių išmokų, nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės. Nurodė, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis dukters naudai atitinka tiek teisminę praktiką, tiek nepilnametės poreikius, kuriuos išvardijo, bei nurodė sumas, reikalingas šiems poreikiams patenkinti.

13. Atsakovas ieškovės nurodytų dukters poreikių neginčijo, tačiau teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymo nesutiko, motyvuodamas pajamų neturėjimu, bloga sveikatos būkle.

14. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas niekada dukters neaugino, jos poreikiais nesirūpino ir jokių lėšų vaiko išlaikymui nėra skyręs nuo šalių išsiskyrimo, kai dukrai buvo vieneri. Prie dukros išlaikymo atsakovas prisideda tik tuo, kad dukrai būnant pas atsakovą, ją pamaitina. Tačiau mergaitė pas tėvą svečiuojasi nepastoviai, atsakovas ne visada sutinka paimti dukrą, o ir pati mergaitė dažnai pas jį lankytis nenori. Todėl darytina išvada, kad ieškovė iš esmės viena augina savo nepilnametę dukrą, ją rengia, maitina, moka mokesčius. Iš jos paaiškinimų matyti, kad jai gerai žinomi dukros poreikiai ir jiems patenkinti reikalingos išlaidos, nes ji rūpinasi dukra. Teismo vertinimu, ieškovės ieškinyje ir teismo posėdyje nurodyti dukters poreikiai ir jiems patenkinti reikalingos sumos yra realios ir būtinos atsižvelgiant į šių dienų kainų realijas, taip pat nepilnametės amžių. Kaip matyti iš vaiko poreikių lentelės, į ją nėra įtrauktos prabangos prekės ar kitokios išlaidos nebūtiniesiems poreikiams. Pažymėtina, kad Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan.

15. Atsižvelgiant į bylojęe nustatytas aplinkybes, Kasacinio teismo suformuotą praktiką išlaikymo bylose, į prioritetinius vaiko interesus, taip pat į Lietuvos rinkoje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, teismas vertina, kad šalių nepilnamečio vaiko pilnaverčiam vystymuisi užtikrinti ieškovės nurodyta 400 Eur suma nėra pernelyg didelė ar objektyviai nepagrįsta.

16. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013). Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, t. y. būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį - visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008; kt.).

17. Analizuojant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė dirba, jos gaunamos mėnesinės pajamos UAB „KSP“ yra apie 430 Eur per mėnesį (e. b. l. 9-10, 16). Ieškovė teismo posėdyje taip pat nurodė, kad neseniai yra įsidarbinusi ir antrame darbe, bendros jos gaunamos pajamos sudaro apie 550 Eur, taip pat jai yra mokami vaiko pinigai, kurie nuo 2019 m. sausio sudaro 70 Eur kas mėnesį. Visos ieškovės gaunamos pajamos sudaro apie 600 Eur, iš kurių ji su dukra nuomojasi butą, moka komunalinius mokesčius, pragyvena. Ieškovės paaiškinimu, jos gaunamų pajamų ne visuomet pakanka – kartais nukenčia ir nepilnametės dukros poreikiai, ne visuomet yra galimybė juos patenkinti, nes atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda. Atsakovas niekur nedirba (e. b. l. 53-58), duomenų iš kokių lėšų atsakovas pragyvena byloje nėra pateikta. Nei ieškovės, nei atsakovės vardu transporto priemonių nėra registruota (e. b. l. 15,62). Ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (e. b. l. 13), atsakovo vardu registruotas butas, (duomenys neskelbtini), Kaune (e. b. l. 61). Nors atsakovas nurodė, kad dirbti jis negali dėl silpnos sveikatos, tačiau sveikatos problemas pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė.

18. Išanalizavus bylos duomenis, teismas neturi pagrindo vertinti, kad atsakovas yra nedarbingas. Todėl sprendžia, kad atsakovas turi visas galimybes pradėti darbinę veiklą ir taip įsigyti pastovų pajamų šaltinį. Kitų išlaikytinių jis neturi, turi nekilnojamojo turto.

19. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, nustatytus šalių nepilnametės dukters poreikius, iš atsakovo nepilnametės dukters K. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistinas ieškovės prašomo dydžio - 200 Eur išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui padavimo dienos, tai yra nuo 2019-03-06, iki dukters pilnametystės (CK 3.201 straipsnis). Nepilnametės dukters išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtina ieškovė J. K. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

20. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

21. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

22. CK 3.200 straipsnyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Byloje nustatyta, kad atsakovas nevykdė savo pareigos išlaikyti dukrą ir neteikė būtino jai išlaikymo nuo šalių išsiskyrimo, kai dukrai buvo vieneri. Tačiau iššlaikymo įsiskolinimo priteisimo laikotarpis yra ribojamas įstatymo. Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos, t.y. už laikotarpį nuo 2016-03-05 iki 2019-03-05.

22.1. Ieškovės paaiškinimu, nors išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu dukra buvo mažesnė, tačiau jos poreikiai ir išlaidos jiems patenkinti mažesnės nebuvo: pradinėse klasėse reikėjo daugiau pratybų, kanceliarinių priemonių, be to, dukra tuo metu lankė mokamus būrelius – dailės, šokių.

22.2. Byloje nesant duomenų, kad išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu vaiko išlaikymo išlaidos buvo mažesnės nei šiuo metu, šis ieškinio reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas 7 200 Eur išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus iki ieškinio padavimo, t.y. už laikotarpį nuo 2016-03-05 iki 2019-03-05, skaičiuojant po 200 Eur kas mėnesį (36 mėn. x 200 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ieškovei J. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (100 proc.) (e. b. l. 6-7).

24. Ieškinį tenkinus pilnai, iš atsakovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 366 Eur žyminis mokestis (75 Eur už reikalavimą nustatyti gyvenamąją vietą + 75 Eur už bendravimo tvarkos nustatymą + 54 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą + 126 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo) ir 145,60 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Nustatyti nepilnametės K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove J. K., aasmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), 200 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (nuo 2019-03-06) iki jos pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, šių lėšų uzufrukto teisę suteikiant ieškovei J. K., aasmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 7 200 Eur (septynių tūkstančių dviejų šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Nustatyti atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamete dukra K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant, kad tėvas D. P. laisvai dalyvauja nepilnametės dukros K. P. auklėjime, motina J. K. sudaro sąlygas ir netrukdo tėvui bendrauti su dukra, atskiras K. P. lankymo grafikas nesudaromas – atsakovo D. P. susitikimai su nepilnamete dukra derinami abipusiu žodiniu susitarimu, K. P. su D. P. neribotai bendrauja telefoniniu ryšiu ir internetu.

Priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 366 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei, 145,60 Eur (vieno šimto keturiasdešimt penkių eurų 60 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į VMI pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.