- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-15
- Bylos Nr.
- 1S-208-873/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51139-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- K. S.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 7 d. nutarties, kuria tenkintas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Armando Vainausko (toliau – ir prokuroras) skundas ir atsisakyta patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr. RV-25-1318 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam K. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. K. S. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam skirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendžiu, nustatyta galutinė subendrinta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi į Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą šešerių metų laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas, K. S. išbūtas Estijos Respublikoje, nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2020 m. rugpjūčio 14 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. rugpjūčio 12 d. Neatlikta bausmės dalis 2024 m. balandžio 30 d. – dveji metai trys mėnesiai septynios dienos. Nuteistasis pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2023 m. rugpjūčio 12 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija 2024 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. RV-25-1318 (toliau – ir Komisijos nutarimas) nutarė taikyti nuteistajam K. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Šalies argumentai
4. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroras Armandas Vainauskas su skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Prokuroras skundą motyvavo tuo, kad K. S. įvykdė labai sunkų nusikaltimą, stebima sunkėjanti nusikaltimų dinamika, paskirtos ir neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Pažymėjo, kad nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti pagrįstai išvadai, jog nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 7 d. nutartimi tenkino prokuroro skundą ir atsisakė patvirtinti Komisijos 2024 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr. RV-25-1318. Apylinkės teismas sprendė, kad nuteistasis K. S. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ji dar nėra pakankamai akivaizdi, kad sudarytų pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Taip pat apylinkės teismas pažymėjo, jog nuteistasis nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, taigi vieną kartą jo probacija jau nepasiteisino. Pažymėjo ir tai, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys buvo nenuoseklus, tam tikru metu jis buvo nepakankamai disciplinuotas.
Šalies argumentai
6. Skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis K. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 7 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Armando Vainausko 2024 m. gegužės 10 d. skundą Nr. 2S-888 ir patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr. RV-25-1318 taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Nuteistojo K. S. teigimu, mažą gyvenimišką ir darbo teisme patirtį turintis teisėjas pritarė abstrakčiam ir formaliam prokuroro skundui, tačiau visiškai ignoravo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos, sudarytos iš kompetentingų, ilgametę patirtį turinčių resocializacijos pareigūnų, sprendimą taikyti jam lygtinį paleidimą. Nurodo, kad apylinkės teismas visapusiškai neįvertino duomenų, susijusių su jo asmenybe, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių jis iki šiol išlieka pavojingas visuomenei ir dėl ko negali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, tik lakoniškai konstatavo, kad jis turėtų padirbėti su išlikusiais dinaminiais kriminogeniniais veiksniais, t. y. juos pašalinti. Pasak nuteistojo, tokie apylinkės teismo argumentai deklaratyvūs, todėl visiškai nesutinka su formaliu apylinkės teismo sprendimu.
6.2. Nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą ir per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką įgyvendino visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Kaip teigia, padarė akivaizdžią pažangą, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nors ji ir lieka vidutinė, t. y. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sumažino nuo 83 balų (2021 m. vasario 4 d.) iki 53 balų (2024 m. balandžio 22 d.), iš kurių net 20 balų sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai, apimantys praeityje įvykusius su nusikalstamu elgesiu sietinus reiškinius bei faktus, kurių jis nebegali pakeisti. Atkreipia dėmesį, kad visi jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminiai (kriminogeniniai) veiksniai mažėja, teigia, jog apylinkės teismas į tai neatsižvelgė ir padarė klaidingas išvadas. Pažymi, kad pagal OASys metodiką ir Lietuvos teismų praktiką laikytina, jog akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra padarę tie nuteistieji, kurie per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką ją sumažino 7–14 balų. Akcentuoja, kad Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija, jau trečią kartą svarstydama jo klausimą, balsų dauguma pripažino, jog stebimi teigiami pokyčiai ir manytina, kad pažanga valdant kriminogenines sritis jau yra padaryta, todėl nusprendė taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Atkreipia dėmesį, kad prokuroras pritarė Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nario atskirajai nuomonei net neatsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju atskirąją nuomonę pareiškė tas komisijos narys, kuris visais ankstesniais svarstymais pritardavo jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
6.3. Nuteistojo K. S. teigimu, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis ir likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, sprendžiant klausimą dėl galimybės išeiti jam į laisvę, taikant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutą, galėtų būti vertinami tik kitų jo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tikslais. Nurodo, kad, priešingu atveju, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Pasak nuteistojo, prokuroras nesutiko su Komisijos nutarimu, nors visiškai neanalizavo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pagal OASys metodiką ir visą dėmesį sukoncentravo ne į jo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, o į elgesį iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Atkreipia dėmesį į tai, kad jam jau ne pirmą kartą atsisakoma taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, teigia, jog nagrinėjamu atveju tai apskritai atima viltį išeiti į laisvę.
6.4. Pasak nuteistojo, Europos arešto orderis jam buvo išduotas per klaidą. Tvirtina, kad nei nuo ikiteisminio tyrimo, nei nuo teismo, nei nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo nesislapstė. Pažymi, kad dar iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios) jis suprato elgęsis netinkamai, pripažino savo kaltę ir bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais, t. y. davė detalius parodymus apie savo neteisėtą veiklą, ją nutraukė ir sutiko dalyvauti imituojant nusikalstamą veiką. Nurodo, kad baudžiamoji byla teisme buvo išnagrinėta vos per du teisiamuosius posėdžius, tai patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nuosprendyje (baudžiamoji byla Nr. 1-296-891/2018) nurodytos aplinkybės. Akcentuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios kardomosios priemonės, kurios nebuvo sugriežtintos nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, nei po nuosprendžio paskelbimo, t. y. jis nebuvo suimtas. Dėsto, kad po apkaltinamojo nuosprendžio paskelbimo ilgą laiką negavo pranešimo iš policijos apie nuosprendžio vykdymo pradžią. Tuo metu su sutuoktine jau buvo susilaukę sūnaus, reikėjo išlaikyti šeimą, todėl 2020 m. gegužės 18 d. įsidarbino Europoje pavojingus krovinius vežančioje įmonėje – uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „D“. Dirbo tolimųjų reisų vairuotoju iki 2020 m. rugpjūčio 13 d., t. y. iki sulaikymo, tai patvirtina teismui pateikta darbdavio 2021 m. pažyma. Dirbo oficialiai, duomenys apie jo darbą buvo Sodros sistemoje. Policijos pareigūnams apsilankius jo namuose dėl nuosprendžio vykdymo, jis buvo išvykęs į komandiruotę Švedijoje. Policijos pareigūnai nesusisiekė nei su juo, nei su darbdaviu, o skubiai kreipėsi į teismą dėl Europos arešto orderio išdavimo, apie tai jis sužinojo tik sulaikymo metu. Kai tik sužinojo, kad policijos pareigūnai jo ieškojo namuose, iš karto susisiekė su policijos pareigūnais ir susitarė, jog savarankiškai grįš į Lietuvą 2020 m. rugpjūčio 14 d. keltu, tai patvirtina teismui pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštas. Savarankiškai sutartą dieną grįžti į Lietuvą nepavyko, kadangi buvo sulaikytas kelte Estijoje, kur ir sužinojo, kad 2020 m. liepos 17 d. jam buvo išduotas Europos arešto orderis.
6.5. Atkreipia dėmesį į tai, kad asmuo, kurio atžvilgiu buvo taikomas nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimas ir kuris buvo nuteistas tuo pačiu nuosprendžiu kaip ir jis, jau yra lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, neatlikęs dvejų su puse metų laisvės atėmimo bausmės. Remiasi Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartimi Nr. 1S-265-397/2024 ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 3 d. nutartimi Nr. 1S-162-1072/2024.
6.6. Nuteistasis teigia, kad iš savo praeities klaidų pasimokė, yra reikalingas šeimai, tvirtai apsisprendė daugiau nebenusikalsti, gyventi dorai ir sąžiningai. Pažymi, kad tai patvirtina ir kalėjimo administracijos įvertinimas: 2022 m. pradžioje buvo paskatintas už nepriekaištingą elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir už padarytą pažangą, nuo 2022 m. pavasario laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2023 m. pavasario laisvės atėmimo bausmę atlieka pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, nuo 2023 m. žiemos – atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, nuo 2024 m. sausio 25 d. – pusiaukelės namuose, kur nuteistieji yra intensyviai rengiami paleidimui iš bausmės atlikimo vietos. Pažymi, kad kiekvieną savaitgalį vyksta į namus, nėra padaręs jokių teisės ar drausmės pažeidimų. Atkreipia dėmesį, kad nuo 2023 m. birželio 12 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininku už kalėjimo teritorijos ribų, savarankiškai, t. y. be sargybos, vyksta į darbą ir grįžta iš jo. Akcentuoja, kad darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ jį charakterizuoja teigiamai, jog darbe imasi iniciatyvos ir iškilusias problemas stengiasi išspręsti savarankiškai, aktyviai dalyvauja įmonės ir skyriaus veikloje, teikia siūlymus dėl darbo tobulinimo, puikiai bendrauja su kolegomis ir vadovybe, be to, bendradarbiai jį apibūdina kaip lengvai bendraujantį ir nekonfliktišką.
6.7. Pasak nuteistojo, teismo jam skirtos bausmės tikslai pasiekti ir jis jau yra pasiruošęs sugrįžti į visuomenę. Nurodo, kad laikysis įstatymų, daugiau nebenusikals, todėl gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tai nepažeistų jo, kaip nuteistojo, resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, taip pat teisingumo principo. Tvirtina, kad yra tikras, jog tolimesnę jo socialinę reabilitaciją ir kontrolę gali vykdyti Lietuvos probacijos tarnybos pareigūnai.
7. Atsiliepimų į skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas netenkintinas.
8. Apygardos teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, skundo nagrinėjimui pateikta nuteistojo asmens byla, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino nuteistojo K. S. asmenybę, tiek teigiamai, tiek neigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, elgesį atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pagrįstai sprendė, jog šiuo metu lygtinis paleidimas nuteistajam vis dar negali būti taikomas. Skundą nagrinėjantis teismas vertina, jog apylinkės teismas, tenkindamas prokuroro skundą, išdėstė išsamius sprendimo motyvus. Nėra jokio pagrindo teigti, jog skundžiamos nutarties argumentai deklaratyvūs. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro skundžiamo sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
9. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
10. Skundą nagrinėjančiam apygardos teismui pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis K. S., kuriam paskirta laisvės atėmimo šešeriems metams bausmė, pusę paskirtos bausmės atliko 2023 m. rugpjūčio 12 d., aplinkybių, kuriomis nuteistajam lygtinis paleidimas negalėtų būti taikomas (BVK 83 straipsnis), nenustatyta. Taigi, K. S. atitinka BVK 82 straipsnyje numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
11. Nuteistasis skunde tvirtina, jog apylinkės teismas nepagrįstai ignoravo Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino jo asmenybę ir iš esmės nemotyvavo, kodėl jis iki šiol išlieka pavojingas visuomenei ir negali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Apygardos teismas, išnagrinėjęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, su tokiais nuteistojo teiginiais neturi pagrindo sutikti.
12. Kaip matyti iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus socialinio tyrimo 2024 m. balandžio 26 d. išvados Nr. RV-25-1284 (toliau – Socialinio tyrimo išvada), bausmės atlikimo metu K. S. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, nors nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka, jos skaitinis įvertis nuosekliai mažėjo. Nuteistasis pašalino kai kuriuos iš dinaminių savo nusikalstamo elgesio rizikos kriminogeninių veiksnių ir paskutinėje Socialinio tyrimo išvadoje jų išskiriami tik keturi: sunki finansinė padėtis dėl priteistų ieškinių; lėšų kaupimo, įgijimo teisėtais būdais įgūdžių stoka; ankstesnis nepakankamas gebėjimas priimti nustatytas taisykles; jautrus reagavimas į aplinkos stimuliaciją ir frustruojančias situacijas. Apygardos teismas, kaip ir skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, teigiamai vertina tokius nuteistojo elgesio pokyčius, vis tik sprendžia, kad pažanga dar nėra pakankamai akivaizdi, jog sudarytų pagrindą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
13. Nuteistasis akcentuoja jį teigiamai apibūdinančias aplinkybes, tvirtina, kad apylinkės teismas jo asmenybę įvertino netinkamai. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, į teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes apylinkės teismas atsižvelgė. Vis tik, priimdamas sprendimą dėl prokuroro skundo, apylinkės teismas pagrįstai įvertino ne tik minėtas teigiamai nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau analizavo aplinkybių visumą, kuri kiekvienu individualiu atveju turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistajam gali būti taikomas sąlyginis išankstinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kad toliau atliktų bausmę prižiūrimas, neizoliuotas nuo visuomenės. Apylinkės teismo išvada, jog nuteistasis dar turi neigiamų savybių, kurios jo paties veiksmais gali būti koreguojamos, pakankamai motyvuota.
14. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam vykdomomis socialinės reabilitacijos priemonėmis yra siekiama valdyti kriminogeninius poreikius, susijusius su išsilavinimo, darbinės veiklos, nuostatų, mąstymo ir elgesio bei gyvenimo stiliaus ir draugų sritimis. Be to, konstatuota, jog lėšų tvarkymo ir pajamų sritis reikalauja tolesnių nuteistojo tikslingų veiksmų. Kaip nustatyta, nuteistasis nesistengia savyje įžvelgti koreguotinų savybių, negatyvaus elgesio apraiškų, net ir pateikus objektyvius jo asmenybę ar elgesį apibūdinančius faktus, jis išlieka gynybiškas bei stokojantis objektyvių įžvalgų. Stebimas nuteistojo jautrumas, pažeidžiamumas frustruojančių situacijų metu, tai gali apsunkinti jo kasdienių problemų sprendimo įgūdžius, paskatinti impulsyvius sprendimus bei nepakankamą gebėjimą objektyviai įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes. Nuteistojo netinkami problemų sprendimo įgūdžiai gali būti siejami su įsitraukimu į nusikalstamas situacijas. Apibendrinus, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistojo elgesio korekcija yra pakankama ir kad jis, dalyvaudamas tikslingose priemonėse, negalėtų sumažinti minėtų kriminogeninių veiksnių.
15. Nuteistojo asmens bylos duomenimis, K. S. 2021 m. balandžio 9 d. baustas už tai, kad vartojo smurtą prieš kitą nuteistąjį. Nuobauda negalioja, tačiau, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, visgi leidžia spręsti, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Apygardos teismas pažymi, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų pagrįstai manyti, jog asmuo, būdamas laisvėje, elgsis teisėtai. Nagrinėjamu atveju nuteistojo asmens bylos duomenys tokia išvadai nėra pakankami.
16. Nuteistasis tvirtina, kad nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis, likusi neatlikta bausmės dalis, sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, galėtų būti vertinami tik kitų jo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste. Apygardos teismas, nagrinėjantis skundą, pažymi, jog nurodytų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, priešingai, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras asmenines savybes ir įvertinti elgesio pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, į jas būtina atsižvelgti. Kaip matyti iš asmens bylos, K. S. nusikalstamos veikos sunkėjo, taikyta švelnesnė bausmė (pataisos darbai be laisvės atėmimo) ir net laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant, nuteistajam reikiamo poveikio nepadarė, nuo nusikalstamo elgesio jo nesustabdė. Nuteistasis atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, atitinkamai, lygtinio paleidimo taikymui reikalingi įtikinami duomenys apie nuteistojo pasirengimą būti toliau taisomam neizoliuotam nuo visuomenės.
17. Nuteistasis akcentuoja bendradarbiavimą su ikiteisminį tyrimą atlikusiais pareigūnais, teigia, jog Europos arešto orderis jam buvo išduotas per klaidą. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas pažymi, jog nuteistojo pagalba išsiaiškinant nusikalstamos veikos aplinkybes jau buvo įvertinta baudžiamąją bylą išnagrinėjusio Vilniaus apygardos teismo – K. S., pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, buvo paskirta ženkliai švelnesnė nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta (laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų) bausmė. Pritarti skundo argumentams, jog Europos arešto orderis nuteistajam buvo išduotas per klaidą, taip pat nėra pagrindo. Kaip matyti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininko Pauliaus Kliuko rašto, 2020 m. liepos 17 d. buvo paskelbta K. S. paieška, kurią vykdė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos Pirmasis skyrius. Vykdant paiešką buvo nustatyta, kad K. S. išvykęs iš Lietuvos. K. S., sužinojęs, kad paskelbta jo paieška, susisiekė ir kontaktavo su paiešką vykdančiais pareigūnais, žadėjo grįžti į Lietuvą arba prisistatyti į artimiausią policijos įstaigą užsienyje. K. S. 2020 m. rugpjūčio 14 d. buvo sulaikytas Estijoje, kai atvyko keltu iš Švedijos. 2020 m. rugsėjo 4 d. paieška nutraukta, perdavus K. S. pagal Europos arešto orderį (asmens byla, dalis 2, b. l. 21). Kaip matyti, aptariamo rašto duomenys nuteistojo skundo argumentų nepatvirtina, o juos paneigia. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas Europos arešto orderį K. S. atžvilgiu išdavė 2020 m. liepos 28 d. Esant aptartoms aplinkybėms, akivaizdu, kad nuo K. S. paieškos paskelbimo iki Europos arešto orderio išdavimo praėjo vienuolika dienų, o iki nuteistojo sulaikymo – beveik mėnuo laiko. Atitinkamai, skundo teiginiai apie nepagrįstai nuteistajam išduotą Europos arešto orderį ir nesislapstymą nuo teisėsaugos yra deklaratyvūs.
18. Skundą padavęs asmuo atkreipia dėmesį į kitam nuteistajam toje pačioje byloje pritaikytą lygtinį paleidimą, taip pat jis cituoja apygardų teismų nutartis, kuriose buvo priimti palankūs nuteistiesiems sprendimai. Apygardos teismas pažymi, kad vien lygtinio paleidimo taikymas kitam nuteistajam nesudaro pagrindo tenkinti nuteistojo skundo. Dėl nuteistojo cituojamų teismų sprendimų atkreiptinas dėmesys, kad, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Teismų procesinių sprendimų, kuriais skunde remiasi nuteistasis, išvados nekvestionuojamos, tačiau pažymėtina, kad nuteistasis akcentuoja tik atskiras, jam palankias šių sprendimų vietas, tuo tarpu lygtinio paleidimo taikymo galimybė anksčiau išdėstytais motyvais šiuo konkrečiu atveju nenustatyta.
19. Skunde akcentuojama, kad vienas iš Komisijos narių, kurio atskirajai nuomonei pritarė prokuroras, anksčiau laikėsi priešingos pozicijos, atkreipiamas dėmesį į tai, kad nuteistajam jau ne pirmą kartą atsisakoma taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, teigiama, jog nagrinėjamu atveju tai apskritai atima viltį išeiti į laisvę. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas savo sprendimą priėmė remdamasis ne išskirtinai atskirąja vieno iš Komisijos narių nuomone, todėl nuteistojo abejonės dėl vienos iš nuomonių nepastovumo įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui įtakos neturi. Apygardos teismas pažymi, kad, kaip nurodyta ir skunde, K. S. bausmės atlikimo sąlygos ne kartą buvo švelnintos. Pateiktais duomenimis, Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2022 m. kovo 17 d. įsakymu nuteistasis perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją (asmens byla, dalis 2, b. l. 64), Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko 2024 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. NĮ-25-111 K. S. pakeistos bausmės atlikimo sąlygos ir jis perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą (pusiaukelės namus) (asmens byla, dalis 1, b. l. 70). Nuteistasis K. S. nuo 2023 m. birželio 12 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (asmens byla, dalis 2, b. l. 111), jam leista išvykti į darbą be sargybos arba be palydos (asmens byla, dalis 2, b. l. 93). Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimais nuteistajam ne kartą buvo suteiktos trumpalaikės išvykos į namus. Šios išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad tolesnei nuteistojo resocializacijai sudaromos palankios sąlygos. Ne pirmą kartą priimtas sprendimas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos kelio lygtinio paleidimo taikymui, esant tolimesniems teigiamiems elgesio pokyčiams, neužkerta.
20. Nuteistasis teigia, kad iš savo praeities klaidų pasimokė, yra reikalingas šeimai, apsisprendė daugiau nebenusikalsti, gyventi dorai ir sąžiningai. Tvirtina, kad skirtos bausmės tikslai pasiekti ir jis pasiruošęs sugrįžti į visuomenę. Skundą nagrinėjantis teismas tokius nuteistojo siekius ir planus vertina teigiamai, vis tik pažymi, kad kiekvienu atveju, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, privalu vertinti ne vien nuteistojo išreikštą norą, bet ir visų aplinkybių visumą, kuri leistų daryti išvadą, jog nuteistasis gali toliau atlikti bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Šiuo metu tokių sąlygų nenustatyta. Pagrindo panaikinti skundžiamos nutarties nėra. 21. Įvertinus išdėstytą, konstatuotina, jog apylinkės teismas priėmė teisingą sprendimą tenkinti prokuroro skundą ir atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą. Skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo K. S. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 7 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.