- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-27
- Bylos Nr.
- e2S-556-618/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01623-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Pareiškėjas
- M. K., O. K.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. K. (M. K.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. K. (M. K.) ir O. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai M. K. ir O. K. kreipėsi į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, prašydami nutraukti jų santuoką ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. kovo 30 d. nutartimi pareiškėjų M. K. ir O. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu laikė nepaduotu.
2.1. Teismas nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartimi pareiškėjams buvo nustatytas terminas iki 2021 m. kovo 19 d. įskaitytinai pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus – pateikti pareiškėjos O. K. asmens tapatybės dokumento kopiją, santuokos liudijimo originalą, duomenis iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro ir VĮ „Regitra“ apie pareiškėjų vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, nurodyti, ar pareiškėjai turi įmonių, akcijų, vertybinių popierių, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyti, koks turtas po santuokos nutraukimo atitenka kiekvienam pareiškėjui. Teisme 2021 m. kovo 12 d. gautas pareiškėjų prašymas dėl papildomų dokumentų pateikimo, tačiau, jiems nepašalinus visų teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartyje nurodytų prašymo trūkumų, teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartimi pareiškėjams nustatytas terminas iki 2021 m. kovo 26 d. įskaitytinai pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus – pateikti prašymą ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patvirtintą pareiškėjos O. K. parašu, atitinkančiu pareiškėjos parašą, esantį jos pase; nurodyti turtą, kuriam yra privaloma teisinė registracija, ir kuris po santuokos nutraukimo atitenka pareiškėjui ir (ar) pareiškėjai, ir pateikti šią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pasirašytą abiejų pareiškėjų; nurodyti, ar pareiškėjai turi įmonių, akcijų, vertybių popierių.
Šalies argumentai
2.2. Teismas pažymėjo, kad, šalindami teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartimi nustatytus trūkumus, pareiškėjai pateikė 2021 m. kovo 22 d. patikslintą prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir 2021 m. kovo 22 d. patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Vis dėlto minėtuose dokumentuose esantis pareiškėjos O. K. parašas akivaizdžiai skiriasi nuo jos pase esančio parašo. Atsižvelgus į šias aplinkybes ir į tai, kad pareiškėja O. K. yra atstovaujama advokato ar jo padėjėjo, darytina išvada, kad pareiškėjai nepašalino visų Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartyje nurodytų prašymo trūkumų.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu pareiškėjas M. K. (toliau – ir apeliantas) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nurodydamas, jog 2021 m. kovo 22 d. patikslintame prašyme dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir 2021 m. kovo 22 d. patikslintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių esantis pareiškėjos O. K. parašas skiriasi nuo pareiškėjos pase esančio parašo. Pareiškėjos pasas yra išduotas 2012 m., todėl akivaizdu, kad per 9 metus jos parašas galėjo šiek tiek pakisti. Be to, asmuo gali turėti kelis panašius parašo variantus. Manytina, kad šiuo atveju pareiškėja pasirašė sutrumpintu parašo variantu, kurį yra įpratusi naudoti. Teismui kilus abejonių dėl pareiškėjos parašo tikrumo ir jos tikrosios valios, jis gali skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir paprašyti pačios pareiškėjos paaiškinti šias aplinkybes, nurodyti, ar ji sutinka su pozicija, išdėstyta prašyme dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Atsiliepimas
4. Pareiškėja O. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
4.1. Pareiškėja patvirtina, kad ji siekia nutraukti santuoką su sutuoktiniu Michailu Košarnu ir pasirašė teismui pateiktus procesinius dokumentus, t. y. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šiuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės atitinka pareiškėjos valią. Pažymi, kad, pasirašydama dokumentus, pareiškėja naudoja sutrumpintą savo parašo variantą, kadangi po antrosios galvos smegenų operacijos jai atsirado koordinacijos sutrikimų, dėl kurių tapo sunku pasirašyti. Pareiškėja nurodė, kad, teismui kilus abejonių dėl jos parašo tikrumo, ji sutinka atvykti į teismo posėdį ir pateikti paaiškinimus žodžiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
7. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nutarties, kuria pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu laikytas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjų pareiškimą laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino jį padavusiems asmenims iš esmės motyvuodamas tuo, kad pareiškėjai teismo nustatytu terminu nepašalino teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartyje nurodytų prašymo trūkumų, t. y. nepateikė prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patvirtintų pareiškėjos O. K. parašu, atitinkančiu pareiškėjos parašą, esantį jos pase.
10. Apeliantas ir pareiškėja O. K. su teismo nutartimi nesutinka, nurodydami, kad abejones dėl pareiškėjos parašo tikrumo pirmosios instancijos teismas gali pašalinti surengęs bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto tikslas yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti pateikto procesinio dokumento trūkumus, užuot teismui iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį procesinį dokumentą, taip pareiškėjui sudarant sąlygas tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu procesiniu dokumentu (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Šio instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui, todėl procesiniai dokumentai perduotini trūkumams šalinti tik tais atvejais, kai šie trūkumai yra ne formalaus pobūdžio, bet esminiai, trukdantys tinkamai pradėti ir atlikti su šių dokumentų priėmimu susijusius įstatyme numatytus procesinius veiksmus, šiuo atveju – pradėti procesą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu (CPK 5, 7 straipsniai).
12. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, laisva valia nutaria nutraukti santuoką supaprastintu būdu (CK 3.51 straipsnis). Santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu gali būti nutraukta tik abiejų šalių valia, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių padarinių, todėl kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti abiejų sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus (CK 3.52 straipsnio 2 dalis, 3.53 straipsnio 3 dalis, CPK 539 straipsnio 2 dalis).
13. Įvertinus byloje esančius duomenis, matyti, kad pirmosios instancijos teismui kilo dvejonių dėl pareiškėjos O. K. parašo tikrumo, t. y. ar pareiškėja iš tiesų pasirašė teismui pateiktą prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors, spręsdamas klausimą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu, teismas turi būti atidus ir rūpestingas, imtis veiksmų pareiškėjų tikrajai šalių valiai nustatyti, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nustatyti trūkumai nesudaro kliūčių priimti pareiškėjų prašymą ir gali būti pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu. CPK 540 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylas pagal XXXV skirsnio nuostatas teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams. Taigi, dvejodamas, ar teismui pateiktas prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka abiejų sutuoktinių valią, pirmosios instancijos teismas turi skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka ir išklausyti pareiškėjų paaiškinimus šiuo klausimu. Be to, sutiktina su pareiškėjais, jog pastarieji teismo nurodytus trūkumus iš esmės gali pašalinti tik savo paaiškinimais teismo posėdžio metu, t. y. tik pati pareiškėja O. K. gali paaiškinti teismui aplinkybės, kodėl jos parašas procesiniuose dokumentuose nėra identiškas parašui, esančiam jos pase, ir patvirtinti, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių įtvirtintos nuostatos atitinka jos valią.
14. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra privalomas prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priedas. Šios sutarties turinys reglamentuojamas materialinės teisės normų (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Tokia abiejų sutuoktinių sudaroma sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra sandoris, sukuriantis jos šalims civilines teises ir pareigas (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Sudarydami tokią sutartį santuoką nutraukiantys sutuoktiniai tarpusavio susitarimu nustato savo materialines subjektines, o, pirmiausia, turtines teises ir pareigas, taip pat išsprendžia kitus klausimus. CK 1.76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys. Vadovaujantis CK 2.132 straipsnio 1 dalimi, asmenų sandoriai gali būti sudaromi per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti sudaromi tik asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius.
15. Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų sąvoka apibrėžiama CPK 110 straipsnyje ir apima dalyvaujančių byloje asmenų ieškinius, prašymus, pareiškimus, priešieškinius ir kita. Atsižvelgiant į anksčiau aptartą teisinį reglamentavimą, sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nėra savarankiškas dalyvaujančių byloje asmenų procesinis dokumentas CPK 110 straipsnio prasme. Dėl to atstovavimo sutartis, suteikianti teisę advokatui kliento vardu pasirašyti procesiniuose dokumentuose, nesuteikia teisės pasirašyti už pareiškėją sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-946-253/2018, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-57-590/2019).
16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai pateikė teismui sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią pareiškėjo M. K. vardu pasirašė jo atstovas advokatas Vaidotas Rutavičius, o pareiškėjas M. K. minėtos sutarties nepasirašė. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo šių prašymo trūkumų nebuvo nurodęs ir termino jiems pašalinti nebuvo nustatęs, todėl turėtų atsižvelgti į šias aplinkybes, pakartotinai spręsdamas prašymo priėmimo klausimą ir sudaryti sąlygas pareiškėjams šiuos trūkumus pašalinti.
Dėl bylos procesinės baigties
17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė, jog pareiškėjai neištaisė pareiškimo trūkumų, susijusių su duomenimis apie pareiškėjos O. K. parašo tikrumą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškėjų M. K. (M. K.) ir O. K. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu priėmimo klausimą spręsti iš naujo.