- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-07-02
- Bylos Nr.
- 1-673-818/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Kaltinamasis
- M. P., A. B.
- Advokatai
- Andrius Marapolskas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.6Areštas (BK 49 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:
M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruotas ten pat, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, administracine tvarka baustas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje;
A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, administracine tvarka baustas, teistas 2 kartus:
1. 2010-07-08 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal BK 259 str. 2 d. - 15 parų arešto;
2. 2012-05-04 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. (2 epizodai) - 1 m. laisvės atėmimo ir vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nurodytas BK 227 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. P. neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti. Jis 2014-03-31 apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), esančioje Romų gyvenvietėje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš A. B. nusipirkdamas už 60 Lt neteisėtai įgijo nedidelį kiekį 0,170 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, kuri neteisėtai laikė su savimi, kol 2014-03-31 15.15 val. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai pas jį rado ir paėmė minėtą psichotropinę medžiagą. Šiais savo veiksmais M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
A. B. turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo, laikė ir pardavė psichotropinę medžiagą. Jis 2014-03-31 apie 13.00 val., Romų gyvenvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo 0,170 g psichotropinės medžiagos-amfetamino, kurią neteisėtai laikė su savimi iki 2013-03-31 15.00 val., kai (duomenys neskelbtini), už 60 Lt neteisėtai pardavė M. P. minėtą kiekį psichotropinės medžiagos - amfetamino. Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
Be to A. B. davė kyšį valstybės tarnautojui. Jis 2014-05-01, apie 20.15 val., Vilniuje, Sukilėlių g. priėjo prie Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės tarnybinio automobilio „Skoda Octavia“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) ir pro nuleistą vairuotojo durelių lango stiklą, tiesiogiai, žodine forma pasiūlė ir konkliudentiniais veiksmais, padėdamas į priekinės sėdynės šoninę kišenę 5 (penkias) po 20 Lt nominalo kupiūras, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ,t.y. davė 100 Lt dydžio kyšį savo įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patruliui J. K. ir patruliui T. V., siekdamas neteisėto šių valstybės tarnautojų veikimo vykdant įgaliojimus, t.y. kad nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str. 2 d., surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis, 2014-05-01, apie 20.15 val., Vilniuje, Sukilėlių g., pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nes vairavo transporto priemonę BMW 318, v/n (duomenys neskelbtini) kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje.
Kaltinamasis M. P. teismo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal BK 259 straipsnio 2 dalį prisipažino visiškai. Jis paaiškino, kad įvykio dieną einantį namo jį sulaikė policijos pareigūnai ir atliko asmens apžiūrą, kurios metu pas jį rado 6 pakelius amfetamino. Ant kaklo M. P. buvo pasikabinęs maišelį su narkotinėmis medžiagomis ir švirkštais. Tada pareigūnai nurodė pasakyti, kur jis įgijo šias narkotines medžiagas, nes priešingu atveju, jam bus inkriminuotas nusikaltimas dėl narkotinių medžiagų platinimo ir nuo to jam bus tik blogiau. Psichotropines medžiagas M. P. įgijo čigonų tabore, tačiau negali pasakyti asmens, iš kurio įgijo šias medžiagas, vardo ar pavardės, nes jo nepažįsta. M. P. mobiliajame telefone paskutinis rinktas numeris buvo be vardo, tik skaičiai, ir tas numeris buvo būtent kaltinamojo A. B., nes M. P. buvo jam skolingas pinigų ir norėjo su juo susisiekti, kad grąžintų skolą. Iš pradžių dėl skolos M. P. skambino A. B., o vėliau pats M. P. skambino A. B.. Policijos pareigūnai paprašė M. P., kad jis vėl paskambintų asmeniui, iš kurio pirko narkotines medžiagas. M. P. paskambino A. B., kurį vadino M., ir tik vėliau sužinojo, kad jo vardas kitoks. Praėjus 15 minučių po pokalbio su A. B., jis atvyko susitikti su M. P. ir jam išlipus iš automobilio jis taip pat buvo sulaikytas. M. P. pripažįsta, kad turėjo narkotikų ir juos vartoja. Su A. B. M. P. vėliau matėsi policijos komisariate, o vėliau neteko susitikti, todėl skolos jam vis dar nėra grąžinęs. M. P. turėjo tik A. B. telefono numerį, todėl jam ir paskambino. Kitų čigonų telefono numerių jis neturėjo.
Kaltinamasis A. B. teismo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį padarymo neprisipažino, o dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal BK 227 straipsnio 4 dalį padarymo prisipažino iš dalies. Jis nurodė, kad iš M. P. nusipirko telefoną, kurio akumuliatorius buvo nepakrautas ir telefonas neveikė, todėl jis grąžino telefoną M. P., o jis pasakė, kad sumokėtus už telefoną pinigus atiduos kitą dieną. Vieną dieną M. P. jam paskambino ir pakvietė atvykti pasiimti pinigus. Kai A. B. atvyko pas M. P., jį sulaikė policijos pareigūnai. A. B. negyvena čigonų tabore. Jo krikšto vardas yra M. Jis žinojo, kad M. P. vartoja narkotines medžiagas. Jis su juo nebendravo, tik buvo nusipirkęs iš jo telefoną, kuris buvo neveikiantis, ir laukė, kada jam bus grąžinti pinigai. Būdamas policijos komisariate A. B. papasakojo sukurtą istoriją apie rastus maišelius ir kad juos perdavė. Jis taip kalbėjo todėl, kad bijojo jam gresiančių sankcijų. Teismui pagarsinus bylos 1 tomo 78 lapą, A. B. paaiškino, kad visi jo draugai parodė, jog jis buvo vežamas draugo pas M. P.. A. B. ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodė, kad buvo radęs 6 maišelius, nes tyrėjas jam iškart paaiškino, kuo jis yra kaltinamas ir kad jam neprisipažinus gresia sankcijos, todėl A. B. sukūrė istoriją ir viską prisipažino. Dėl kitos savo nusikalstamos veikos pagal BK 227 str. 4 d. A. B. nurodė, kad norėjo sumokėti baudą. Jo manymu, pinigų baudai sumokėti užteko, bet, pasirodo, ne. Iš A. B. dar prieš šį įvykį buvo atimta teisė vairuoti 1 metams ir 6 mėnesiams. Jeigu tokie veiksmai laikomi kyšio davimu, tada jis su tuo sutinka. Jis yra girdėjęs, kad gali sumokėti baudą toje vietoje, kurioje buvo sulaikytas. Turbūt būtų buvę geriau, jei gautų protokolą ir nueitų į banką mokėti baudos. Prieš tai, kai A. B. įdėjo 100 litų į policijos automobilio sėdynės kišenę, protokolas jam nebuvo surašytas. Jis pažinojo jį sulaikiusius policijos pareigūnus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytojas policijos pareigūnas J. T. parodė, kad įvykio dieną patruliuodamas su kitais policijos pareigūnais Dariaus ir Girėno g. pastebėjo įtartinai atrodantį asmenį. Prisistatę ir apžiūrėję šį asmenį policijos pareigūnai atkreipė dėmesį, kad jis atrodė apsvaigęs. Jis pats prisipažino, kad vartoja narkotines medžiagas ir kad šiuo metu taip pat yra jų pavartojęs. Taip pat jis nurodė, kad prie savęs ant kaklo pasikabinęs turi amfetamino ir jį parodė. Tada jis pasakė, kad šias narkotines medžiagas pirko iš asmens vardu S. ir kad liko jam skolingas, todėl S. atvažiuos paimti skolos. M. P. paskambino S. ir jis atvyko automobiliu, kuriame buvo dar keli jo draugai. Atvažiavo automobiliu „Volkswagen“, iš kurio išlipę asmenys buvo sulaikyti. Tarp jų buvo ir kaltinamasis šioje byloje A. B.. Prieš juos prievartos priemonių panaudota nebuvo. J. T. teigimu, galėjo būti, kad policijos pareigūnai paprašė M. P., kad šis paskambintų asmeniui, iš kurio pirko narkotines medžiagas, nes iš M. P. jie sužinojo, kad jis turi atvažiuoti, bet tiksliai liudytojas to neatsimena.
Liudytojas policijos pareigūnas A. M. teismo posėdyje paliudijo, jog įvykio dieną tarnybos metu su kolegomis pastebėjo įtartinai atrodantį asmenį ir patikrinus jį paaiškėjo, kad jis yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Jis geranoriškai prisipažino, kad su savimi turi daugiau narkotinių medžiagų ir pasakė, kad pirko iš S., kuris lyg ir turėtų tuoj atvažiuoti pasiimti pinigų. Dėl ko tiksliai S. turėjo atvažiuoti, A. M. nepamena. Policijos pareigūnai M. P. negąsdino ir nevertė jo pateikti visą informaciją. M. P. pats prisipažino, kad buvo apsvaigęs ir nurodė, iš ko pirko narkotines medžiagas. A. M. nepamena, ar jis su kolegomis prašė M. P., kad jis skambintų asmeniui, iš kurio pirko narkotines medžiagas.
Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas G. M. paaiškino, kad įvykio dieną lygtais dėl narkotinių medžiagų laikymo buvo sulaikytas M. P.. Jis buvo sulaikytas šalia jo paties namo ir sulaikymo metu nurodė asmenį, iš kurio perka narkotines medžiagas. Be to jis taip pat pasakė, kad planavo susitikti su šiuo asmeniu. Jis susisiekė telefonu su šiuo asmeniu ir po kurio laiko atvyko keli asmenys, kurie buvo sulaikyti. Vienas iš atvykusių asmenų buvo A. B.. M. P. minėjo, kad narkotines medžiagas įsigyja iš jaunų romų tautybės asmenų. Tą dieną G. M. dirbo su A. M., J. T. ir dar vienu policijos pareigūnu. Visi sulaikyti asmenys buvo pristatyti į policijos komisariatą. M. P. sulaikymo metu nurodė, kad planuoja susitikti su asmeniu, iš kurio perka narkotines medžiagas, ir kad šį susitikimą galima pagreitinti. M. P. rodė iniciatyvą susisiekti su minėtu asmeniu ir telefonu su juo susisiekė. Kai automobiliu atvyko A. B. ir keli kiti jauno amžiaus asmenys, M. P. parodė, kad narkotines medžiagas įgijo būtent iš A. B..
Teismo posėdyje liudytojas S. B. parodė, kad M. P. pažįsta tik iš matymo, o A. B. pažįsta gerai. Įvykio diena jis su dar keliais asmenimis važiavo miesto link, kai paskambino M. P. ir pasakė, kad gali atiduoti pinigus už telefoną bei paprašė atvažiuoti prie jo namų. Kai jie atvažiavo, juos sulaikė policijos pareigūnai, uždėjo antrankius, apieškojo ir išvežė į policijos komisariatą. S. B. pats matė, kaip M. P. pardavė telefoną A. B.. Niekas iš tuo metu automobilyje buvusių asmenų narkotinių medžiagų platinimu neužsiima. M. P. vaikinų sulaikymo metu buvo su policijos pareigūnais. Kompanijoje važiavę asmenys visi buvo jauno amžiaus ir romų tautybės.
Liudytojas policijos pareigūnas P. I. teismo posėdyje parodė, kad įvykio dieną patruliuodamas su kolegomis pastebėjo asmenį, panašų į tokį, kuris vartoja narkotines medžiagas. Asmuo buvo sulaikytas, patikrintas ir ant jo kaklo rastas ryšulėlis, kuriame buvo narkotinės medžiagos. Tada M. P. pats pasakė, kad narkotines medžiagas įgijo iš romų tautybės asmens ir dar pasakė, kad jis su juo kaip tik susitaręs susitikti, nes buvo skolingas jam pinigų. Tada jis paskambino minėtam asmeniui ir jis po kurio laiko atvažiavo automobiliu. Iš automobilio išlipo keli asmenys, o M. P. aiškiai parodė į konkretų asmenį, kuris pardavė jam narkotines medžiagas. Iniciatyvą iškviesti jam narkotines medžiagas pardavusį asmenį rodė pats M. P., jo niekas nevertė to daryti. Kai vaikinų kompanija atvyko automobiliu, vienas iš jų lygtais išmetė pro langą folijos lankstinuką, tačiau gali būti, kad taip buvo kitame įvykyje. Įvykio dieną M. P. suprato situaciją, bendravo rišliai.
Teismo posėdyje liudytojas T. V. parodė, kad 2014 metų pavasarį dirbo Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio patruliu. Tarnybos metu buvo sustabdytas A. B. vairuojamas automobilis. Vairuotojas su savimi neturėjo dokumentų ir pasakė, kad tuoj juos atneš vaikas. Atėjęs vaikas padavė jam, o jis iš vairuotojo pusės į dureles įkišo pinigų. T. V. porininkas perspėjo A. B. dėl gresiančios atsakomybės už kyšio davimą, tačiau jis nereagavo. Įvykio dieną T. V. dirbo su J. K.. Automobilio markė užrašyta tarnybiniame pranešime. Automobilyje buvo du asmenys. T. V. nepamena, dėl ko nusprendė stabdyti būtent A. B. vairuojamą automobilį, bet jis turbūt sukėlė kokių nors įtarimų. Kai T. V. paklausė A. B., ar jis turi reikalingus pateikti dokumentus, jis jų neturėjo. A. B. pasakė, kad netoli gyvena ir kad jo vaikas tuoj atneš dokumentus, o po to ar į automobilio dureles, ar į sėdynės kišenę įdėjo pinigus. Tai buvo grynieji pinigai. Kokia kupiūra T. V. nepamena. Pinigus įdėjo greičiausiai todėl, kad neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Tai buvo kyšio davimas, o ne pasiūlymas. Pinigus A. B. padėjo pats, nors ir buvo įspėtas dėl atsakomybės už kyšio davimą. Baudų vietoje pažeidėjai negali mokėti. Jiems surašomas protokolas, tada jis su kita bylos medžiaga siunčiamas į teismą, o teismas priima sprendimą. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 89), jis juos patvirtino. Šiuo metu policijoje T. V. nedirba.
Liudytojas J. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad pernai metais dirbo Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio patruliu. Jo porininkas buvo T. V.. Patruliavo automobiliu „Škoda“. Policijos pareigūnai pastebėjo automobilį „BMW“, važiuojantį nuo Rasų kapinių link Naujosios Vilnios. Automobilis buvo sustabdytas. Porininkas nuėjo prie vairuotojo patikrinti dokumentus. Grįžęs porininkas pasakė, kad vairuotojo pažymėjimas iš sustabdyto asmens yra atimtas ir jis su savimi neturi asmens tapatybės dokumento. Vėliau prie vairuotojo priėjo ir J. K., kuriam pilietis pasakė, kad jo vairuotojo pažymėjimas yra atimtas. Tada J. K. pasakė, kad jeigu vairuotojas nepateiks asmens tapatybės dokumento, reikės vykti į policijos komisariatą jo asmens tapatybei nustatyti. Pilietis važiavo ne vienas, berods su vaiku, ir nurodė, kad vaikas tuoj atneš jo asmens tapatybės dokumentą. Kol policijos pareigūnai kartu su A. B. laukė, kol atvažiuos tralas išvežti A. B. automobilį, jis bandė susitarti, kad jam nebūtų problemų. J. K. įspėjo jį, kad jam gali kilti baudžiamoji atsakomybė už kyšio davimą ir kad jokių susitarimų negali būti. A. B. per langą į policijos automobilio dureles įdėjo pinigus. J. K. neatsimena, kokiomis kupiūromis. Jis dar kartą perspėjo A. B., kad pasiimtų pinigus, nes bus pristatytas į policijos komisariatą. Pakrovus automobilį į tralą, pilietis buvo pristatytas į policijos komisariatą tapatybės nustatymui ir protokolo surašymui. Su A. B. J. K. anksčiau nėra tekę bendrauti. Jis buvo sustabdytas atsižvelgiant į tai, jog romų tautybės asmenys dažnai važinėja be vairuotojo pažymėjimo. Tą policijos pareigūnai žino iš patirties. J. K. tarnybiniame automobilyje baudos sumokėti negalima. Tai galima daryti tik magistralinių kelių tarnyboje, bet tokių atvejų yra mažuma. J. K. nebedirba policijoje. Jam buvo iškelta baudžiamoji byla, bet jis buvo išteisintas apygardos teisme. Baudas pažeidėjams skiria teismai. Tikslios A. B. į dureles padėto kyšio sumos liudytojas neatsimena. Tarp kupiūrų buvo 20 litų kupiūra.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis pats yra narkomanas ir narkotikus vartoja apie 5-6 metus. Narkotines medžiagas jis perka čigonų tabore, (duomenys neskelbtini). 2014-03-31 apie 15.00 jis nuėjo į romų bendriją (duomenys neskelbtini), tikslu nusipirkti amfetamino. Ten jis sutiko iš matymo pažįstamą vardu „S.“, kaip vėliau sužinojo, kad tai A. B., iš kurio nusipirko 6 maišelius amfetamino. Jis iš minėto asmens yra ankščiau pirkęs narkotinių medžiagų ir jį todėl pažįsta. Jis A. B. už amfetaminą sumokėjo 60 Lt už ir pastarajam jis dar buvo skolingas 120 Lt iš ankščiau, t.y. už narkotikus. Tada jį einantį link namų sustabdė policijos pareigūnai ir apžiūros metu pas jį surado paminėtus 6 maišelius su amfetaminu. Pareigūnai paklausė iš ko jis nusipirko minėtą amfetaminą ir jis jiems pasakė, kad iš romų tautybės vaikino vardu „S.“. Pareigūnai jo paklausė ar jis turi „S.“ telefoną ir ar gali jam paskambinti. Jis tada paskambino „S.“ ir pasakė, kad atvažiuotų pas jį pasiimti pinigų ir kad dar nupirks iš jo amfetamino. Po kiek laiko prie jo namų automobiliu „VW Golf“ atvažiavo „S.“, kaip vėliau sužinojo, kad tai A. B.. Pastarasis atvažiavo dar su keletu savo draugų, kurių jis tiksliai nepažįsta, bet žino tik iš matymo. A. B. ir jo draugus tada sulaikė policijos pareigūnai. Dėl minėto įvykio nuoširdžiai gailisi (b.l. 46-48, 51-53).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. B. dėl jam pareikštų įtarimų, numatytų LR BK 260 str. 1 d. pirminės apklausos metu prisipažino visiškai, o baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 227 str. 4 d. kaltu prisipažino iš dalies. Pareiškus galutinius įtarimus A. B. pagal LR BK 260 str. 1 d. ir 227 str. 4 d. - atsisakė duoti parodymus. Pirmų apklausų metu parodė, kad jis 2014-03-31 apie 13.00 val. taksi nuvažiavo į romų bendriją (duomenys neskelbtini), pas savo draugus. Jis vaikščiodamas po taborą ant žemės, ant kelio rado foliją, kurioje buvo įvynioti maži polietileniniai maišeliai. Kiek folijoje buvo maišelių gal šeši, gal penki jis nežiūrėjo. Jis juos paėmė ir laikė juos rankoje. Minėtus maišelius paėmė tikslu pasižiūrėti, ir tuo metu keliu ėjo vaikinas vardu „M.“. Jis „M.“ pažįsta, kadangi jis kiekvieną dieną vaikšto tabore ir žino, kad jis yra narkomanas, vartoja narkotikus. Jis „ M.“ parodė maišelį ir paklausė, kas čia gali būti. „M.“ pasakė, kad už maišelius duos 50 Lt ir juos paėmė sau. „M.“ pasakė, kad pinigus jis iš jo paims užvažiavęs pas jį į namus. Jis M. pasakė savo telefono numerį ir sutarė, kad jis paskambins kai turės pinigus. „M.“ su paimtais maišeliais kažkur nuėjo, galimai į miesto pusę. Po kiek laiko jam paskambino „M.“ ir pasakė, kad atvažiuotų prie „Norfos“ parduotuvės netoli taboro. Jis tada paprašė draugo, kad jis jį pavežtų iki parduotuvės. Draugas A. jį pavežė netoli parduotuvės „Norfa“ su automobiliu „VW Golf“. Automobiliu dar važiavo du jo pažįstami A. ir J. Jis išlipo iš automobilio ir nuėjo prie „M.“, kuris stovėjo prie laiptinės namo. Jam priėjus prie „M.“ jį iš karto sulaikė policijos pareigūnai. Jo draugus taip pat sulaikė policijos pareigūnai. Gali būti, kad jis „M.“ perdavė šešis plastikinius maišelius, kuriuose buvo milteliai ir už kuriuos jis jam pažadėjo 50 Lt. Kas buvo per milteliai maišeliuose jis nežino, bet „M.“ suprato, kad kažkas iš narkotikų yra juose. Jis narkotinių medžiagų neplatina, bet šį faktą, kad už 50 Lt pardavė „M.“ pripažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi. Dėl papirkimo su įtarimu sutinka iš dalies, nes norėjo vietoje sumokėti baudą. Jis pareigūnams padavė 100 Lt po 20 lt kupiūromis kaip baudą, o ne kaip kyšį. Jis 2014-05-02 apie 20 val. važiavo automobiliu BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Sukilėlių gatve, Vilniuje ir jį sustabdė policijos pareigūnai. Jis neturėjo vairuotojo pažymėjimo, nes jis yra atimtas ir todėl policijos pareigūnai pasakė, kad jis padarė pažeidimą. Tada jis priėjo prie policijos automobilio ir pro nuleistą vairuotojo durelių lango stiklą padėjo penkias po 20 Lt nominalo kupiūras ir pasakė, kad baudą nori sumokėti vietoje (b.l. 76-78, 98-99, 103-105).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2014-04-11 specialisto išvadoje Nr. 140-(1854)-IS1-1976: nurodyta, kad geltonos spalvos medžiagos iš 6 vnt. plastikinių maišelių, 2014-03-31 A. B. parduotų M. P., sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio bendroji masė yra 0,170 g. (b.l. 19-20).
Vilniaus AVPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyr. tyrėjo J. T. 2014-03-31 dienos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-03-31 apie 15.15 val. dirbant kartu su Vilniaus aps. VPK ONTV 2-ojo skyriaus vyriausiuoju tyrėju A. M., vyresniaisiais tyrėjas G. M., P. I., adresu (duomenys neskelbtini), pastebėtas einantis įtartinas asmuo, panašus į asmenį vartojantį narkotines medžiagas, todėl įtariant, kad jis gali disponuoti narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, nuspręsta jį patikrinti. Priėjus ir prisistačius policijos pareigūnais paprašyta asmens pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei paklausta ar neturi su savimi draudžiamų apyvartoje daiktų. Paaiškėjo, kad tai yra M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kuris prisipažino su savimi turintis šešis polietileninius maišelius, kurių viduje psichotropinė medžiaga - amfetaminas, kurį parodė bei pateikė medžiaginiame mėlynos spalvos dėkle. Taip pat paaiškino, kad „amfetaminą" pirko savo vartojimui iš Romų tautybės asmens, vardu „S.", bei paaiškino, kad pastarajam yra skolingas pinigų, todėl „S." neužilgo turėtų pas jį atvažiuoti. Apie 15.35 val. pastebėtas prie (duomenys neskelbtini) namo privažiavęs automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipo asmuo, kaip nurodė M. P., tai „S.". Įtariant, kad minėtas asmuo gali disponuoti narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, jis buvo sulaikytas, kaip vėliau paaiškėjo, tai yra A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (iš žodžių). Kartu su juo automobiliu važiavo R. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (iš žodžių), A. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (iš žodžių) ir S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kurie taip pat buvo sulaikyti. Atlikus sulaikytųjų A. B., R. J., A. A. paviršutines apžiūras, jokių draudžiamų apyvartoje daiktų neaptikta. Tolimesniam aiškinimuisi, apie 16.00 val. visi aukščiau išvardinti asmenys buvo pristatyti į Vilniaus miesto 2-ajį policijos komisariatą. Prievartos priemonės nenaudotos. Kartu su sulaikytais buvo pristatytas automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame jokių draudžiamų daiktų nebuvo. Automobilį vairavo S. B., kuris neturi teisės vairuoti automobilį. Prie tarnybinio pranešimo pridėtas medžiaginis mėlynos spalvos dėklas, kurio viduje šeši polietileniniai maišeliai su šviesios spalvos medžiaga viduje (1 t. b.l. 15).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio patrulio T. V. 2014-05-01 tarnybiniame pranešime dėl papirkimo nurodyta, kad 2014-05-01 jam dirbant kartu su patruliu J. K., Vilniuje, Sukilėlių g. buvo sustabdytas automobilis „BMW 318“, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Tikrinimo metu nustatyta, kad vairuotojas neturi vairuotojo pažymėjimo, kadangi pateikė tik registracijos liudijimą, draudimo polisą, techninės apžiūros taloną. Vairuotojas T. V. paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimas yra atimtas už chuliganišką vairavimą. Bendraujant su vairuotoju jis pasakė, kad policijos pareigūnai nerašytų protokolo, nes jam vėliau bus sunku susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą. J. K. paklausė, ar vairuotojas turi kokį asmens tapatybės dokumentą, tačiau vairuotojas į tai nereagavo ir pasakė, kad duoda 100 litų ir prašė leisti pastatyti automobilį, sakė, kad daugiau nebevažinės. J. K. vairuotoją įspėjo, kad už pareigūnų papirkimą gresia baudžiamoji atsakomybė. Vairuotojas vis tiek į nieką nereagavo bei priėjęs prie tarnybinio automobilio iš vairuotojo pusės į priekinės sėdynės šoninę kišenę padėjo pinigus bendroje sumoje šimtas litų, penkios kupiūros po 20 litų, sakydamas, kad čia jo asmeninis dokumentas. Kadangi vairuotojas neturėjo asmens dokumento ir už pareigūnų papirkimą buvo pristatytas į 2 PK protokolo surašymui bei asmenybės nustatymui. Vairuotojui A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) buvo surašytas LR ATPK 128 str. 2 d. protokolas. Vairuotojas su pažeidimu sutiko, pasirašė, kopijos įteiktos. Automobilis priverstinai išvežtas adresu Minsko pl. 21, Vilnius (1 t., b.l. 80).
Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio patrulis J. K. savo tarnybiniame pranešime pateikė iš esmės tokias pačias aplinkybes (1 t., b.l. 81).
Nagrinėjant baudžiamąją bylą teismo posėdyje duoti liudytojų paaiškinimai yra nuoseklūs, išsamūs, vieni kitus papildydami patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Todėl teismas jais tiki ir jie yra kaltinamųjų M. P. ir A. B. kaltės įrodymai.
Be to, aukščiau paminėtuose rašytiniuose įrodymuose esantys duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Šie duomenys neprieštarauja aukščiau nurodytiems įrodymams, juos papildo. Šiais duomenimis netikėti, abejoti nėra priežasčių. Todėl šie duomenys yra kaltinamųjų M. P. ir A. B. kaltės įrodymai.
Kaltinamasis M. P. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal BK 259 straipsnio 2 dalį padarymo prisipažino visiškai.
Kaltinamasis A. B. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį padarymo nepripažino, o dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 4 dalyje padarymo savo kaltę pripažino iš dalies.
Analizuojant ir vertinant šioje baudžiamojoje byloje esančius duomenis, atkreiptinas dėmesys į tai, jog abiejų kaltinamųjų – M. P. ir A. B. – parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje, yra prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. P. savo kaltę dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymo pripažino visiškai bei aiškiai ir nedviprasmiškai parodė, kad ne vieną kartą yra pirkęs narkotinių ar psichotropinių medžiagų iš romų tautybės vaikino “S.”, kurio vardas, kaip jis vėliau sužinojo, yra A. B.. Kaltinamajame akte nurodytą dieną, t.y. 2014-03-31, apie 15.00 jis nuėjo į romų bendriją (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą nusipirkti amfetamino. Ten jis sutiko „S.“, iš kurio nusipirko 6 maišelius amfetamino. Už šias psichotropines medžiagas M. P. teigė sumokėjęs 60 litų ir dar likęs skolingas 120 litų už anksčiau pirktas narkotines medžiagas. M. P. einant namo, jį sulaikė policijos pareigūnai, kurie rado pas jį minėtus 6 pakelius amfetamino. Policijos pareigūnų paklaustas, iš kur jis įsigijo narkotinių medžiagų, M. P. nurodė, kad iš romų tautybės vaikino vardu „S.“. Pareigūnai jo paklausė ar jis turi „S.“ telefoną ir ar gali jam paskambinti. Jis tada paskambino „S.“ ir pasakė, kad jis atvažiuotų pas jį pasiimti pinigų ir kad dar nupirks iš jo amfetamino. Po kiek laiko prie jo namų automobiliu „VW Golf“ atvažiavo „S.“. Pastarasis atvažiavo dar su keletu savo draugų, kurių jis tiksliai nepažįsta, bet žino tik iš matymo. A. B. ir jo draugus tada sulaikė policijos pareigūnai. Kaltinamasis A. B. pirminės apklausos metu savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 1 d. pripažino visiškai. Jis parodė, kad 2014-03-31 apie 13.00 val. taksi nuvažiavo į romų bendriją (duomenys neskelbtini), pas savo draugus. Jis vaikščiodamas po taborą ant žemės, ant kelio rado foliją, kurioje buvo įvynioti maži polietileniniai maišeliai. Kiek folijoje buvo maišelių gal šeši, gal penki jis nežiūrėjo. Jis juos paėmė ir laikė juos rankoje. Minėtus maišelius paėmė tikslu pasižiūrėti, ir tuo metu keliu ėjo vaikinas vardu „M.“. Jis „M.“ pažįsta, kadangi jis kiekvieną dieną vaikšto tabore ir žino, kad jis yra narkomanas, vartoja narkotikus. Jis „M.“ parodė maišelius ir paklausė, kas čia gali būti. „M.“ pasakė, kad už maišelius duos 50 Lt ir juos paėmė sau. „M.“ pasakė, kad pinigus A. B. iš jo paims užvažiavęs pas jį į namus. Jis M. pasakė savo telefono numerį ir sutarė, kad jis paskambins kai turės pinigus. „M.“ su paimtais maišeliais kažkur nuėjo, galimai į miesto pusę. Po kiek laiko jam paskambino „M.“ ir pasakė, kad atvažiuotų prie „Norfos“ parduotuvės netoli taboro. Jis tada paprašė draugo, kad jis jį pavežtų iki parduotuvės. Draugas A. jį pavežė netoli parduotuvės „Norfa“ su automobiliu „VW Golf“. Automobiliu dar važiavo du jo pažįstami A. ir J. Jis išlipo iš automobilio ir nuėjo prie „M.“, kuris stovėjo prie laiptinės namo. Jam priėjus prie „M.“ jį iškarto sulaikė policijos pareigūnai. Jo draugus taip pat sulaikė policijos pareigūnai. Gali būti, kad jis „M.“ perdavė šešis plastikinius maišelius, kuriuose buvo milteliai ir už kuriuos jis jam pažadėjo 50 Lt. Kas buvo per milteliai maišeliuose jis nežino, bet „M.“ suprato, kad kažkas iš narkotikų yra juose. Jis narkotinių medžiagų neplatina, bet šį faktą, kad už 50 Lt pardavė „M.“ pripažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi.
Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu kaltinamasis M. P. pakeitė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir teigė, jog visiškai pripažįsta savo kaltę, narkotikus įgijo čigonų tabore, tačiau negali pasakyti asmens, iš kurio įgijo narkotines medžiagas, vardo ar pavardės, nes jo nepažįsta. M. P. mobiliajame telefone paskutinis rinktas numeris buvo be vardo, tik skaičiai, ir tas numeris buvo būtent kaltinamojo A. B., nes M. P. buvo jam skolingas pinigų ir norėjo su juo susisiekti, kad grąžintų skolą. Sulaikytas policijos pareigūnų M. P. paskambino minėtu A. B. telefono numeriu ir pakvietė jį susitikti, o kiek vėliau su draugais atvykęs A. B. taip pat buvo sulaikytas. Kaltinamasis A. B. teismo posėdžio metu irgi pakeitė parodymus, kaltu dėl nusikalstamos veikos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį neprisipažino, ir nurodė, jog iš M. P. nusipirko telefoną, kurio akumuliatorius buvo nepakrautas ir telefonas neveikė, todėl jis grąžino telefoną M. P., o jis pasakė, kad sumokėtus už telefoną pinigus atiduos kitą dieną. Vieną dieną M. P. jam paskambino ir pakvietė atvykti pasiimti pinigus. Kai A. B. atvyko pas M. P., jį sulaikė policijos pareigūnai. A. B. ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodė, kad buvo radęs 6 maišelius, nes tyrėjas jam iškart paaiškino, kuo jis yra kaltinamas ir kad jam neprisipažinus gresia sankcijos, todėl A. B. sukūrė istoriją ir viską prisipažino.
Vertindamas aukščiau išdėstytų kaltinamųjų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teismo posėdyje, patikimumą teismas atkreipia dėmesį į tai, jog byloje nėra duomenų, kad apklausiant abu kaltinamuosius būtų pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos. Šių asmenų apklausa ikiteisminio tyrimo metu atitinka baudžiamojo proceso įstatyme numatytas taisykles. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamajam M. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas koks nors psichologinis poveikis, jis būtų buvęs verčiamas duoti A. B. kaltinančius parodymus. Kaltinamasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu apie nusikaltimo aplinkybes buvo apklausiamas tyrėjų, apklausose dalyvavo gynėja, savo parodymus kaltinamasis patvirtino juos pasirašydamas, minėtus parodymus pasirašė ir gynėja, šių tyrimo veiksmų atlikimo metu kaltinamasis A. B. nenurodė, kad jam būtų daromas koks nors poveikis. Kaltinamojo M. P., kuris savo kaltę visiškai pripažino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teismo posėdžio metu, parodymai, duoti teismo posėdyje, vertintini kaip siekis sušvelninti kito kaltinamojo A. B. atsakomybę, o A. B. parodymai teismo posėdyje vertintini kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, pažymėtina, kad kaltinamųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš esmės sutampa ir neprieštarauja policijos pareigūnų A. M., G. M., J. T. ir P. I. teismo posėdžio metu duotiems parodymais, o šie policijos pareigūnų parodymai savo ruožtu beveik tiksliai atitinka įvykio dieną, t. y. 2014-03-31, vieno iš pareigūnų – J. T. – tarnybiniame pranešime išdėstytas įvykio aplinkybes. Netikėti savo tarnybines pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų parodymais teismas neturi pagrindo. Iš bylos duomenų nenustatyta, jog minėti parodymus teismo posėdyje davę policijos pareigūnai turėtų asmeninių konfliktų su kaltinamaisiais ar kad jie kaltinamuosius apkalba. Remdamasis išvardytais argumentais, teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų M. P. ir A. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, laikytini teisėtai surinktais ir patikimais įrodymais šioje baudžiamojoje byloje.
BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nusikalstamą veiką pagal šį straipsnį padaro tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. BK 260 straipsnyje įtvirtintos gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo pavojingų veikų alternatyvos. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 260 straipsnį kilti pakanka bent vienos iš šiame straipsnyje nurodytų veikų padarymo. Ikiteisminio tyrimo apklausos metu A. B. parodė, kad jis vaikščiodamas po taborą ant žemės, ant kelio rado foliją, kurioje buvo įvynioti maži polietileniniai maišeliai. Jis juos paėmė ir laikė rankoje. Minėtus maišelius paėmė tikslu pasižiūrėti, ir tuo metu keliu ėjo vaikinas vardu „M.“. Jis „M.“ pažįsta, kadangi jis kiekvieną dieną vaikšto tabore ir žino, kad jis yra narkomanas, vartoja narkotikus. Jis „M.“ parodė maišelį ir paklausė, kas čia gali būti. „M.“ pasakė, kad už maišelius duos 50 Lt ir juos paėmė sau. Kas buvo per milteliai maišeliuose jis nežino, bet „M.“ suprato, kad kažkas iš narkotikų yra juose. Jis narkotinių medžiagų neplatina, bet šį faktą, kad už 50 Lt pardavė „M.“ pripažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi.
Kvalifikuojant aukščiau nurodytus kaltinamojo A. B. veiksmus, pažymėtina, kad vienas iš neatlygintinų veikos dalyko įgijimo būdų yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų radimas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad neatlygintinas narkotinių ar psichotropinių medžiagų gavimas inter alia jas randant nepaneigia jų įgijimo fakto (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-619/2012). Kaltinamasis A. B. pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu neneigė, kad rado penkis ar šešis maišelius su milteliais, tačiau teigė, kad nežinojo, jog šie milteliai yra psichotropinės medžiagos. Šis kaltinamojo teiginys vertintinas kritiškai. Pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes (kasacinio teismo nutartis 2006 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-616/2006). M. P. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose teigė, kad 2014-03-31 nuvyko į romų bendriją turėdamas tikslą įsigyti narkotinių medžiagų ir sutiko iš matymo pažįstamą vaikiną vardu „S.“ (A. B.), kuris jam pardavė šešis maišelius amfetamino. Iš šio vaikino narkotines medžiagas jis perka ne pirmą kartą. Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, A. B. teigė žinantis, jog M. P. vartoja narkotikus. Remiantis šiomis aplinkybėmis darytina išvadą, kad A. B. jau radimo būdu įgydamas šešis maišelius su milteliais žinojo arba turėjo žinoti, kad jose yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų.
Pats A. B. savo ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose toliau paaiškino, kad rastus maišelius laikė rankose tol, kol sutiko M. P., asmenį, kurį žino, kaip vartojantį narkotikus. Teismų praktikoje narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas aiškinamas kaip bet koks faktinis jų turėjimas, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131/2008). Sutikęs M. P. A. B. kurį laiką su juo kalbėjosi apie maišelių turinį, parodė juos. Tuo metu maišeliai su psichotropinėmis medžiagomis vis dar buvo A. B. žinioje, jis visiškai jais disponavo. Prieš įsigydamas psichotropinės medžiagas iš A. B. M. P. turėjo žodžiais ar konkliudentiniais veiksmais parodyti, kad jo įsigyjamuose maišeliuose su milteliais yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Tokią išvadą patvirtina paties A. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis nurodo, kad „M.“ suprato, jog maišeliuose yra kažkas iš narkotikų. Taigi, dar prieš perleisdamas maišelius M. P., A. B. žinojo, kad tai yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos, bent apytiksliai žinojo jų kiekį.
Vertindamas dar vieną kaltinamajam A. B. kaltinamajame akte inkriminuojamą jo veikos momentą – psichotropinių medžiagų pardavimą – teismas atkreipia dėmesį, jog kaltininkų parodymai ikiteisminio tyrimo metu dėl šio momento kiek skiriasi. Kaltinamasis M. P. parodė, kad už amfetaminą sumokėjo 60 litų ir liko skolingas už kitus narkotikus, tuo tarpu A. B. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad M. P. už maišelius pažadėjo sumokėti 50 litų. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pardavimas yra apibrėžtas kaip vienas iš psichotropinių ar narkotinių medžiagų, taip pat pirmos kategorijos pirmtakų platinimo būdų. Tai medžiagų perleidimas kitam asmeniui už tam tikrą pinigų sumą. Pardavimo veika inkriminuotina ir tais atvejais, kai medžiagos buvo perleistos atidedant už jas mokėjimą (skolon) ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-225/2008, 2K-294/2008, 2K-180/2007 ir kt.). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad A. B. veikos kvalifikavimui kaip psichotropinių medžiagų pardavimui neturi reikšmės ar pinigai buvo sumokėti iš karto, ar pažadėta juos sumokėti vėliau, jo padaryta veika vis tiek kvalifikuotina kaip psichotropinių medžiagų pardavimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.
Kritiškai vertintina kaltinamojo A. B. gynėjo pozicija, jog M. P. jį sulaikę policijos pareigūnai nurodė skambinti konkrečiam asmeniui ir pakviesti jį susitikti, ko pasekoje buvo sulaikytas A. B.. Visi be išimties įvykyje dalyvavę policijos pareigūnai parodė, kad paklausus M. P., iš kur jis įgijo narkotines medžiagas, jis pats savo noru ir niekieno neverčiamas pasakė, kad tai yra asmuo, vardu „S.“ ir kad jis turi jo telefono numerį ir gali jam paskambinti. Policijos pareigūnai teisėtai veikė siekdami atskleisti nusikalstamą veiką galimai padariusius asmenis. A. B. ir jo draugams atvykus susitikti su M. P. nei vienas iš policijos pareigūnų nežinojo, kuris iš atvykusių asmenų yra A. B.. Šį konkretų asmenį nurodė pats M. P.. Kaip jau buvo minėta anksčiau, netikėti savo tarnybines pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų parodymais teismas neturi pagrindo. Iš bylos duomenų nenustatyta, jog minėti parodymus teismo posėdyje davę policijos pareigūnai turėtų asmeninių konfliktų su kaltinamaisiais ar kad jie kaltinamuosius apkalba.
Kaltinamajame akte taip pat nurodyta, kad A. B. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 4 dalyje padarymu, t.y. jog davė kyšį valstybės tarnautojui. BK 227 str. įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus (1 dalis), arba siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus (2 dalis). Papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, taigi įstatymas šios veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent viena iš minėtų alternatyvių veikų: kyšio davimas, jo pasiūlymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2007, 2K-53/2008, 2K-105/2014 ir kt.). Papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui yra pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo. Šiuo atveju papirkimo baigtumo nelemia paperkamo asmens reakcija, jo sutikimas ar nesutikimas priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygis, ar papirktas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo jau yra atlikęs pageidaujamus veiksmus, ar dar ne (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429/2011, 2K-541/2014). Baudžiamąją atsakomybę už papirkimą lemia tai, kad kyšis duodamas už pageidautiną kyšio davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą, vykdant įgaliojimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008).
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą teisme, A. B. savo kaltę dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies. Jis neneigė fakto, jog davė 100 litų policijos pareigūnams, tačiau teigė, kad šie pinigai buvo skirti baudai už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą sumokėti. Teismo posėdyje apklaustų liudytojų – buvusių policijos pareigūnų J. K. ir T. V. – parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, neturintys esminių prieštaravimų tarpusavyje. Jie iš esmės sutampa su įvykio dieną surašytame T. V. tarnybiniame pranešime pateiktais duomenimis. Pagal šį tarnybinį pranešimą ir liudytojų parodymus, sulaikius A. B. ir nustačius, kad teisė vairuoti jam yra atimta, jis aktyviais veiksmais siūlė susitarti, sakydamas, kad nenori turėti papildomų problemų, Keletą kartų įspėtas apie gresiančią baudžiamąją atsakomybę už kyšio davimą, A. B. vis tiek į nieką nereagavo bei priėjęs prie tarnybinio automobilio iš vairuotojo pusės į priekinės sėdynės šoninę kišenę padėjo pinigus bendroje sumoje šimtas litų, penkios kupiūros po 20 litų, sakydamas, kad čia jo asmeninis dokumentas. Netikėti savo tarnybines pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų parodymais teismas neturi pagrindo. Iš bylos duomenų nenustatyta, jog minėti parodymus teismo posėdyje davę policijos pareigūnai turėtų asmeninių konfliktų su kaltinamuoju A. B. ar kad jie kaltinamąjį apkalba.
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs ir įvertinęs aukščiau paminėtų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad kaltinamojo M. P. kaltė dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje nurodytos nuskalstamos veikos padarymo yra įrodyta. Taip pat įrodyta kaltinamojo A. B. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pagal BK 227 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį. Teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų M. P. ir A. B. veikos teisingai kvalifikuotos atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 4 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį. Surinktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamųjų M. P. ir A. B. kaltę dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo.
Bausmės skyrimas
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
Kaltinamasis M. P. anksčiau neteistas (1 t., b. l. 64-65), administracine tvarka baustas (1 t., b.l. 60-63), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (1 t., b.l. 151), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (1 t., b.l. 149).
Kaltinamasis M. P. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, gailisi. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad jo atsakomybę švelninanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam M. P. skiriant BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, byloje nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Kaltinamasis A. B. anksčiau teistas (1 t., b.l. 127-132), administracine tvarka baustas (1 t., b.l. 118-126), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (1 t., b.l. 150), VšĮ Vilniaus priklausomybės ligų centre įrašytas į priežiūros grupę nuo 2013-07-24. Diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus. Priklausomybės sindromas (1 t., b.l. 148).
Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. B. skiriant jo nusikalstamas veikas numatančių Baudžiamojo kodekso straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo ir arešto bausmes. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis.
Kaltinamasis M. P. buvo laikinai sulaikytas 2014-03-31 15.15 val. (1 t., b. l. 42), o 2014-04-01 14.50 val. jis buvo paleistas į laisvę (1 t., b.l. 43).
Kaltinamasis A. B. buvo laikinai sulaikytas 2014-03-31 15.35 val. (1 t., b. l. 72), o 2014-04-01 14.35 val. jis buvo paleistas į laisvę (1 t., b.l. 73).
Kaltinamasis A. B. taip pat buvo laikinai sulaikytas 2014-05-01 20.15 val. ( b. l. 92), paleistas 2014-05-02 13.30 val. (1 t., b. l. 93).
2014-04-01 M. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 54-55).
2014-04-01 A. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (1 t., b. l. 106-108), o 2014-05-02 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l. 112-113 ).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikti tirti: po tyrimo likusios objektų pakuotės perduotos pagal 2014-04-23 kvitą b serija BBB Nr.2 PK000334 saugojimui į centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje (1 t., b. l. 24), psichotropinė medžiaga-amfetaminas, saugomas pagal 2014-04-11 aktą Nr. A3-9738 LP KTC saugykloje, esančioje Liepyno 11 A, Vilniuje (1 t., b.l. 21), grynieji pinigai – 100 litų, perduoti saugoti Vilniaus aps. VPK finansų skyriui (1 t., b. l. 85-87).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 – 307 str.,
nusprendžia:
M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir paskirti jam bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.
Į M. P. paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, kurį jis išbuvo laikinai sulaikytas nuo 2014-03-31 15.15 val. iki 2014-04-01 14.50 val. (1 para), prilyginant jį vienai arešto parai, ir šia dalimi sumažinti jam paskirtą bausmę.
M. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu:
dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 227 straipsnio 4 dalyje, padarymo ir paskirti jam bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto;
dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams;
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis, bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti A. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2014-03-31 15.35 val. iki 2014-04-01 14.35 val. (1 para) ir šia dalimi sumažinti jam paskirtą bausmę.
Taip pat į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2014-05-01 20.15 val. iki 2014-05-02 13.30 val. (1 para) ir šia dalimi sumažinti jam paskirtą bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą – palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, reikšmingus bylai tirti - po tyrimo likusias objektų pakuotes, perduotas pagal 2014-04-23 kvitą b serija BBB Nr.2 PK000334 saugojimui į centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Daiktus, reikšmingus bylai tirti - psichotropinę medžiagą - amfetaminą, saugomą pagal 2014-04-11 aktą Nr. A3-9738 LP KTC saugykloje, esančioje Liepyno 11 A, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Daiktus, reikšmingus bylai tirti – penkias 20 litų kupiūras, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) - perduotas saugoti Vilniaus aps. VPK finansų skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.