Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Leono Jachimavičiaus, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. Š. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-514-633/2016 pagal ieškovės Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei N. Š. dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, institucija, teikianti išvadą byloje, - Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė nutraukti tarp ieškovės ir atsakovės 2015-06-12 sudarytą socialinio būsto – dviejų kambarių, 49,33 kv. m. bendro ploto buto adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. VŪ-148/2015 ir iškeldinti atsakovę bei kartu su ja gyvenančius asmenis iš šios gyvenamosios patalpos, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos. Nurodė, kad ginčo socialinis būstas atsakovei buvo suteiktas dar 2011-09-13. Be kitų nuomininko pareigų vykdymo atsakovė sutartimi įsipareigojo naudotis jai išnuomotomis patalpomis taip, kad nepažeistų kitų tame pačiame daugiabučiame gyvenamajame name esančių butų ir bendrojo naudojimo patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų. Tačiau beveik nuo įsikėlimo į ginčo būstą dienos atsakovės kaimynai savivaldybei ėmė skųstis atsakovės ir pas ją besilankančių asmenų jų, kaimynų, teises ir interesus pažeidžiančiu elgesiu, dėl kurio jie negalintys ramiai gyventi, tinkamai pailsėti naktimis, jaustis saugūs ir pan., - kad socialiniame būste labai dažnai girtaujama, butas paverstas landyne, joje renkasi asocialūs asmenys, kurie netinkamai elgiasi ne tik atsakovės nuomojamame bute, bet ir bendrojo naudojimo patalpose – laiptinėje. Be to, tiek dienomis, tiek naktimis bute keliamas didelis triukšmas, trankomi, daužomi daiktai, patalpos nevėdinamos, dėl ko per bendrai įrengtą ventiliacijos sistemą į kaimyninius butus sklinda alkoholio ir tabako dūmų smarvė. Savivaldybė per nuomos laiką yra gavusi iš kaimyninių butų gyventojų rašytinius skundus, taip pat nusiskundimų ir reikalavimų atsakovę iškeldinti gauta žodžiu ir telefonu. Įsitikinusi skundų pagrįstumu per policiją ir kt. būdais, privalėdama į juos reaguoti, savivaldybė 2011-11-17, 2011-12-05 ir 2015-08-13 raštu įspėjo atsakovę dėl jai gresiančios atsakomybės už nuomos sutarties pažeidimus, - sutarties nutraukimo ir jos iškeldinimo, tačiau realių rezultatų nedavė nei šie perspėjimai, nei policijos skirtos administracinės nuobaudos, nei tiesiogiai atsakovei išsakomi kaimynų priekaištai. Ieškovės nuomone, ji išnaudojusi visas prieinamas priemones nuomos sutarties pažeidimams pašalinti, todėl kreipėsi su nagrinėjamu ieškiniu į teismą. Savivaldybės nuomone, atsakovės nepilnametės dukros teisės ir teisėti interesai nutraukus nuomos sutartį nebus pažeisti, nes vaikas dar 2015-05-20 yra iš atsakovės paimtas, jam nustatyta laikina globa, kurią teikia viešoji įstaiga Alvito (duomenys neskelbtini) namai, atsakovė po iškeldinimo kurį laiką realiai galėtų prisiglausti motinos namuose. Kaip vienintelis laisvas ir tinkamas gyventi socialinis būstas, kuris atsakovės sutikimu galėtų būti po iškeldinimo iš ginčo buto jai naujai suteiktas, yra panašaus ploto dviejų kambarių su daliniais patogumais butas (duomenys neskelbtini).Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad į ieškovės kaip alternatyvų siūlomą kitą socialinį būstą (duomenys neskelbtini) kelti jokiomis sąlygomis nesutinkanti. Pirma, ji ginčo būstu naudojasi pagal paskirtį ir tinkamai, jame negirtauja, triukšmo nekelia, neleidžia to daryti ir pas ją ateinantiems asmenims. Antra, dėl blogų santykių su kaimynais ji teigianti prašiusi savivaldybę jai pakeisti socialinį būstą į lygiavertį kitą Vilkaviškio mieste, tačiau ieškovė to nepadariusi. Trečia, iškeldinimo atveju ji neturinti kur gyventi, jos motinos būste trūksta vietos, esanti tik iš dalies darbinga, pajamos iš netekto darbingumo pensijos mažos, todėl negalinti įsigyti nuosavo būsto. Ketvirta, nėra išnykusios priežastys, dėl kurių jai buvo suteiktas ginčo socialinis būstas, todėl nuomos sutarties nutraukimas ir jos iškeldinimas, atsakovės įsitikinimu, būtų ne tik nepagrįstas, bet ir neproporcingai apribotų jos teises ir pažeistų teisėtus interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016-05-24 sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas nutraukė 2015-06-12 socialinio būsto, - dviejų kambarių 49,33 kv. m. bendro ploto su pagalbine patalpa rūsyje buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. VŪ-148/2015, sudarytą tarp ieškovės Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos ir atsakovės N. Š., ir iškeldino atsakovę N. Š. bei kartu su ja gyvenančius asmenis iš šios gyvenamosios patalpos, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos; šios sprendimo dalies vykdymą teismas atidėjo keturiems mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Teismas, spręsdamas dėl faktinio pagrindo atsakovės sutartinei civilinei atsakomybei nustatymo, padarė išvadą, jog egzistuoja didesnė tikimybė, kad atsakovė visgi kaltai įvykdė gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pažeidimus, kurių pagrindu ieškovė reikalaujanti jos sutartinės civilinės atsakomybės, - sutarties nutraukimo ir iškeldinimo (sutarties 4.3 ir 18.2.3 punktai), kas atitinka ir CK 6.611 straipsnio reglamentavimą. Teismas konstatavo, jog atsakovė mažiausiai 6 epizodais, trukusiais iki keleto dienų iš eilės, pažeidė gyvenamosios patalpos nuomininko prievolę naudotis nuomojamu būstu taip, kad nepažeisti kitų pastate, kuriame yra socialinis būstas, esančių butų ir bendrojo naudojimo patalpų savininkų ir (ar) naudotojų teisių ir teisėtų interesų, bei tokiu ilgalaikiu ir sistemingu savo bei su jos sutikimu pas ją besilankančių pašalinių nuomos santykiui asmenų elgesiu, už kurį, kaip būsto nuomininkė, taip pat yra atsakinga, virš keturių su puse metų laiko trukdo kaimyninių butų gyventojams normaliai gyventi, ir tai daro tiek laiko bei tokiu mastu, kad yra sudariusi iš esmės neįmanomas sąlygas greta jos gyventi. Netinkamą atsakovės ir pas ją besilankančių asmenų elgesį mato, girdi ne tik suaugę asmenys, bet ir jų vaikai, kurie taip pat negali tinkamai pailsėti ir nakties metu, turėti saugią, sveiką ir harmoningą aplinką ne tik prie tėvų, bet ir daugiabučio namo bendro naudojimo laiptinėje, kiemui ir žaidimams skirtoje zonoje prie namo. Teismas sutiko su ieškovės atstovės ir liudijusių aplinkinių butų gyventojų argumentais, jog yra nepagrįstas atsakovės atsikirtimas, jog ne ji asmeniškai, o kiti su ja siejami asmenys neretai girtauja jos laiptinėje, užmiega girti prie jos nuomojamo buto durų ir pan., dėl ko ji negali būti kaltinama. Teismo vertinimu, jeigu nebūtų kas priima, asocialūs asmenys ne tik, kad taip nesielgtų, bet netgi neužeidinėtų, jie tai daro su atsakovės žinia, kadangi pastarieji asmenys lankosi išimtinai tik pas ją vieną, ji, kaip būsto naudotoja, yra atsakinga ir už kitų jame besilankančių asmenų tinkamą elgesį ir jo pasekmes ne tik sau, bet ir greta gyvenantiems.Teismas, spręsdamas dėl prašomos taikyti atsakovei sutartinės civilinės atsakomybės apimties ir proporcingumo, pažymėjo, kad šio ginčo atveju atsakovės civilinė atsakomybė yra nustatyta tiek sutartimi (Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 18.2.3 ir 20 punktai), tiek įstatymu (CK 6.611 str.), tačiau abiejuose šaltiniuose ji nėra imperatyvi ir pirmiausiai priklauso nuo nuomotojo iniciatyvos, ar kreiptis dėl sutarties nutraukimo ir iškeldinimo į teismą, ar savo bei viešą interesą ginti kitomis švelnesnėmis priemonėmis. Atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko, kurio teisinė padėtis kol kas dar nėra iki galo išspręsta, interesus, atsakovės sudėtingą turtinę padėtį, ribotą darbingumą, vykdomą valstybės lėšomis jos profesinį mokymą, taip pat paskutiniu metu įdėtas pastangas priklausomybei alkoholiui įveikti, teismas bylos proceso eigoje įpareigojo ieškovę pateikti duomenis apie turimą neužimtą tinkamą gyventi socialinį būstą, kuris galėtų būti suteiktas iškeldintinai atsakovei vietoje dabar jos naudojamo. Ieškovė pateikė tokius duomenis ir pareiškė, jog iš esmės neprieštarautų, jeigu atsakovę iškeldinant jai būtų suteikta kita gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini). Tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovė pareiškė, kad nesutinkanti ne tik keltis gyventi į kitą būstą, esantį ne rajono centre (už (duomenys neskelbtini) m. ribų), bet ir į prastesnes sąlygas nei 1 ar 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini) m. su visais patogumais (pavyzdžiui, bendrabučio tipo patalpas, butą su daliniais patogumais ir t.t.). Teismo vertinimu, atsakovei prieštaraujant, teismas negali priimti sprendimo jos iškeldinimo atveju jai suteikti kitas konkrečias gyvenamąsias patalpas, kadangi tai prieštarautų sutarties laisvės principui. Todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamoje situacijoje kaip sankcija sutarties nutraukimo atveju ją pažeidusiai atsakovei gali būti taikomas tik iškeldinimas nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.Teismas sutiko su atsakovės argumentu, jog socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimas ir iškeldinimas nesuteikiant kito būsto, yra kraštutinė priemonė, reiškianti atsakovės teisių suvaržymą viešo intereso gynimo tikslais, ir taikytina tik išimtiniais atvejais. Tačiau pažymėjo, kad sutarties pažeidimai yra tęstiniai ir trunka jau apie 4,5 metų (praktiškai visą nuomos laiką), dėl pažeidimų ne mažiau 6 kartus kenčiančių nuo jų kaimyninių butų savininkų (naudotojų) buvo skųstasi nuomotojui raštu, dar daugiau žodžiu ir telefonu, nesaikingas girtavimas, triukšmo kėlimas, rimties ir poilsio trikdymas kiekvieną kartą tęsėsi kone paromis ar net savaitę, nė vieno iš sutarties pažeidimo epizodų atsakovė nepripažįsta, atvirkščiai, kaltina visus aplink save susimokius prieš ją, nors pagrindo tokioms prielaidoms teismas nenustatė. Be to teismas nurodė, kad atsakovė buvo ieškovės perspėta mažiausiai tris kartus raštu, bei dar daugiau ir papildomai žodžiu per atsakingus darbuotojus, jai taip pat taikytos policijos administracinės nuobaudos bei perspėjimai nutraukti nuomos sutarties pažeidimus, iš jos paimta nepilnametė dukra ir atiduota laikinai institucinei globai, rengiami dokumentai teismui dėl neterminuoto jos valdžios dukrai apribojimo, pagaliau įteikti ieškovo ir teismo šios bylos procesiniai dokumentai, tačiau net ir po to kartoja sutarties ir įstatymo pažeidimus, kurių paskutinis fiksuotas 2016-04-19. Šioje situacijoje teismas sprendė, jog visos įmanomos savivaldybės, kaip nuomotojo, taip pat policijos veiklos priemonės, pagaliau ir nagrinėjamos bylos proceso pradėjimas teisme nutraukti atsakovės vykdomus sutarties pažeidimus, jau yra išnaudotos, buvo nerezultatyvios, todėl tokioje situacijoje yra ne tik pagrįsta, bet ir pateisinama nuomos sutartį nutraukti ir atsakovę iškeldinti, priešingas sprendimas, teismo vertinimu, iš esmės pateisintų vykdomus pažeidimus ir reikštų atsisakymą apginti sąžiningų gretimai gyvenančių žmonių, tarp jų ir vaikų, teises ir teisėtus interesus.Teismas sprendė, jog šioje byloje yra pagrindas atidėti sprendimo įvykdymą keturiems mėnesiams nuo jo įsiteisėjimo dienos (CPK 284 str. 1 d.), nes per šį laiką turėtų ne tik būti išspręsta atsakovės nepilnametės dukters teisinė padėtis, bet ir pasibaigti atsakovės profesinis mokymas, tuo išvengiant nuostolių valstybei bei sudarant atsakovei galimybę ne tik įgyti darbinę specialybę, bet ir įsidarbinti bei pradėti gauti didesnes ir stabilias pajamas, laiduosiančias jai galimybes nuomotis būstą komerciniais pagrindais ar kitu būdu apsirūpinti gyvenamuoju plotu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo savivaldybė nutraukdama nuomos sutartį suteiktų apeliantei ir jos dukrai kitas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini) mieste su patogumais, apeliantė neprieštarautų, jeigu jos būtų mažesnio ploto. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Skundžiamu teismo sprendimu yra pažeidžiama apeliantės teisė į būstą, kaip į faktinę gyvenamąją vietą. Nors gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimui taikytinos CK normos, tačiau šiuo atveju šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis - socialinio būsto nuoma, todėl teismai turi atsižvelgti ir į ginčo sutarties pobūdį ir sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą. Kad gautų šį būstą, apeliantė eilėje stovėjo daugiau kaip dešimt metų. Nuo atsikraustymo kaimynas R. B. jos nemėgsta ir bet kokiu būdu nori atsikratyti jos kaimynystės, nes vyrauja nuomonė, kad jei gyveni socialiniame būste, vadinasi, esi asocialus. Dėl pastovių konfliktų Vilkaviškio rajono savivaldybėje ji parašiusi prašymą, kad jai būtų pakeistas socialinis būstas, tačiau tokio pasiūlymo iš savivaldybės negavo. Teismo metu buvo pasiūlytas kažkoks būstas kaime, kuriame prastas susisiekimas, nėra mokyklos.Teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą. Sprendimą priėmė remdamasis liudytojo R. B. parodymais, kad neva jis pastoviai, paromis girdi iš apeliantės buto sklindantį triukšmą, nors dienomis jis pats turbūt dirba, o apeliantė namuose nebūna, tą teismas galėjo patikrinti kreipdamasis į mokymosi įstaigą, kurioje šiuo metu apeliantė mokosi. Kita liudytoja skundą pasirašė tik iš solidarumo kaimynui, nors pati jokio triukšmo niekada nėra girdėjusi. Savivaldybės darbuotojai nebuvo surašę buities patikrinimo akto, kuriame būtų atsispindėjusi esanti tvarka apeliantės namuose. Į kitų liudytojų parodymus ir teigiamai vertinamas apeliantę charakteristikas teismas neatsižvelgė.Prieš iškeldinant nuomininką, kurio šeimos nariai yra nepilnamečiai vaikai, būtina išspręsti nepilnamečių būsto klausimą - jie negali būti palikti be būsto. Savivaldybės nuomone, apeliantės nepilnametės dukros teisės ir teisėti interesai nuomos sutarties nutraukimu nebus pažeisti, nes šiuo metu ruošiami procesiniai dokumentai teismui dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos steigimo, todėl vaikas neliks be būsto. Tai nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, turi išankstinę nuomonę apie šios bylos išsprendimą, kad dukra tikrai bus atimta. Kadangi dukros globos bylą sprendžia tas pats teisėjas, tai iš karto kyla grėsmė dėl vaiko atėmimo, nes neturint motinai gyvenamojo ploto, nėra kur grąžinti ir dukrą.Skundžiamas teismo sprendimas neatitinka LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Apeliantė nurodo, kad jos turtinė padėtis sunki, ji turi ribotą darbingumą, valstybės lėšomis siekia įgyti profesinį išsilavinimą, gydėsi nuo alkoholizmo, užsikodavo, stengiasi susigrąžinti dukrą, kurią labai myli ir dėl to prašo neatimti iš jos galimybės gyventi su savo šeima savo namuose.

Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad neiškeldinus nuomininkų, kurie pažeidžia nuomos sutarties sąlygas, neužtikrinami asmenų, laukiančių eilėje būstui išnuomoti, teisės ir teisėti interesai. Asmens teisės į būstą apsauga ir gynimas teismų praktikoje neturėtų būti suabsoliutinti. Tokio pobūdžio bylose kartu turėtų būti vertinami ir kiti teisės principai, ypač asmenų lygiateisiškumo. Taip pat Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas įpareigoja savivaldybes jų turimą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais. Savivaldybei išlieka teisė ir pareiga kontroliuoti ar suteiktas socialinis būstas naudojamas pagal tikslinę paskirtį, o nustačius pažeidimų, imtis priemonių jiems likviduoti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl nuomos sutarties nutraukimo ir nuomininko iškeldinimo iš būsto už nuomininko netinkamą elgesį, sudarantį neįmanomas sąlygas kitiems greta arba kartu gyventi (CK 6.611 str.), įrodymų pakankamumo nurodytų padarinių egzistavimo faktui konstatuoti (CPK 177 str., 178 str., 185 str.).Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog 2011-09-13 Vilkaviškio savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. B-ĮV-918 atsakovei buvo suteiktos kaip socialinis būstas savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos – 2 kambarių 49,33 kv. m. bendro naudingo ploto su visais patogumais butas (duomenys neskelbtini), 2011-09-16 pasirašyta pirminė Nr. V-3, o 2015-06-12 atnaujinta (pakeista dėl teisinio reguliavimo pasikeitimų) socialinio būsto nuomos sutartis Nr. VŪ-148/2015 (b. l. 6-10). Iš byloje esančių gretimų atsakovės nuomojamam butui butų ir bendrojo naudojimo patalpų savininkų 2011-11-02, 2011-11-21, 2012-02-09, 2015-07-29, 2015-09-30, 2016-02-01 skundų matyti, kad N. Š. nuomojamame bute girtauja pati, kartu girtauja pašaliniai asmenys, iš buto sklinda triukšmas, barniai, iš buto sklinda alkoholio tvaikas, į butą įeina ir iš jo išeina neblaivūs asmenys, šie veiksmai atliekami vakare ir nakties metu. (b. l. 14, 15, abi pusės, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų R. B., G. Š., V. J. parodymai). Savivaldybė, kaip gyvenamųjų patalpų savininkė ir nuomotoja, 2011-11-17, 2011-12-05 ir 2015-08-13 raštu įspėjo atsakovę dėl jai gresiančios atsakomybės už nuomos sutarties pažeidimus, - sutarties nutraukimo ir jos iškeldinimo (b. l. 13). Atsakovė N. Š. yra penkis kartus bausta administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe 2015-09-22 – dėl kaimynų viešosios rimties trikdymo pagal LR ATPK 183 str. 1 d. (paskirtas įspėjimas); 2016-03-14 – dėl analogiškų neteisėtų veiksmų recidyvo (kaimynų viešos rimties trikdymo) pagal LR ATPK 183 str. 2 d. (paskirta 86 EUR bauda; 2015-09-22 ir pakartotinai 2016-01-22 – dėl nedidelio chuliganizmo savivaldybės darbuotojų atžvilgiu pagal LR ATPK 174 str. (paskirta 28 ir 57 EUR baudos (b. l. 48-51). Nurodytų aplinkybių pagrindu Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija pareiškė ieškinį atsakovei N. Š. dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, byloje įrodinėjo, kad nuomos sutartis nutrauktina ir nuomininkė iškeldintina iš būsto už nuomininkės netinkamą elgesį, sudarantį neįmanomas sąlygas kitiems greta arba kartu gyventi (CK 6.611 str.).Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016-05-24 sprendimu nutraukė 2015-06-12 socialinio būsto, - dviejų kambarių 49,33 kv. m. bendro ploto su pagalbine patalpa rūsyje buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. VŪ-148/2015, sudarytą tarp ieškovės Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos ir atsakovės N. Š., ir iškeldino atsakovę N. Š. bei kartu su ja gyvenančius asmenis iš šios gyvenamosios patalpos, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos; šios sprendimo dalies vykdymą teismas atidėjo keturiems mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovė N. Š., esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog teismo sprendimu yra pažeidžiama apeliantės teisė į būstą, kaip į faktinę gyvenamąją vietą; teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą; apeliantė turi nepilnametę dukrą, todėl liko neišspręstas nepilnamečio asmens būsto klausimas - ji negali būti palikta be būsto; teismo sprendimas neatitinka LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.611 straipsnio pagrindu iškeldinimas už netinkamą elgesį, sudarantį neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, gali būti taikomas tik tiems konkretiems asmenims (pažeidėjams), kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Šis netinkamas elgesys gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu, turi sukelti žalingus padarinius – neįmanomas sąlygas kitiems asmenims gyventi su pažeidėju (pavyzdžiui, viename bute, name). Šių padarinių egzistavimo fakto konstatavimas priskirtas ginčą nagrinėjančio teismo kompetencijai ir diskrecijai, jis konstatuojamas atsižvelgiant į konkrečios bylos konkrečias faktines aplinkybes. Teismas kiekvienoje byloje turi individualiai įverti ir nustatyti, ar pažeidėjo atlikti pažeidimai yra tokie, dėl kurių sudaromos neįmanomos sąlygas kitiems asmenims kartu arba greta normaliai gyventi, o tokio pobūdžio pažeidimų nekonstatavus iškeldinimas šiuo pagrindu yra negalimas. Atsižvelgiant į įstatymo leidėjo nustatytą teisinį ginčo santykio reglamentavimą, teisėjų kolegija vertina, jog byloje surinkti įrodymai - gretimų butų ir bendrojo naudojimo patalpų savininkų 2011-11-02, 2011-11-21, 2012-02-09, 2015-07-29, 2015-09-30, 2016-02-01 skundai dėl buto nuomotojos N. Š. netinkamo elgesio gyvenamajame name, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos 2015-08-13 įspėjimas dėl nuomos sutarties galimo nutraukimo, N. Š. taikytos administracinio poveikio priemonės - dėl kaimynų viešosios rimties trikdymo pagal LR ATPK 183 str. 1 d. (paskirtas įspėjimas); 2016-03-14 – dėl analogiškų neteisėtų veiksmų recidyvo (kaimynų viešos rimties trikdymo) pagal LR ATPK 183 str. 2 d. (paskirta 86 EUR bauda; 2015-09-22 ir 2016-01-22 – dėl nedidelio chuliganizmo pagal LR ATPK 174 str. (paskirta 28 ir 57 EUR baudos) - pagrįstai Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016-05-24 sprendimu įvertinti kaip patvirtinantys atsakovės N. Š. netinkamą elgesį, sudarantį neįmanomas sąlygas kitiems greta gyvenantiems butų savininkams gyventi ir kartu naudojantiems bendrojo naudojimo patalpas gyvenamajame jomis naudotis (CK 6.611 str.). Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų nurodytų padarinių egzistavimo faktui konstatuoti (CPK 177 str., 178 str., 185 str.).Teisėjų kolegija atmeta ir tuos apeliantės motyvus, jog teismo sprendimu yra pažeidžiama apeliantės teisė į būstą. Asmens teisės į būstą apsauga ir gynimas teismų praktikoje negali būti suabsoliutintas. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas įpareigoja savivaldybes jų turimą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais. Savivaldybei išlieka teisė ir pareiga kontroliuoti ar suteiktas socialinis būstas naudojamas pagal tikslinę paskirtį, o nustačius pažeidimų, imtis priemonių jiems likviduoti. Nustačius nuomos sutarties nutraukimo ir nuomininko iškeldinimo sąlygas ir pagrindus, įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, jog tokiu atveju nuomininkui kita gyvenamoji patalpa nesuteikiama (CK 6.611 str.). Priešingu atveju būtų neužtikrinami asmenų, laukiančių eilėje socialiniam būstui išnuomoti, teisės ir teisėti interesai. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovei buvo siūlomas kitas socialinis būstas (duomenys neskelbtini), į kur keltis ji atsisakė.Teisėjų kolegija nustatė, jog atsakovė N. Š. turi nepilnametę dukrą E. B., gimusią (duomenys neskelbtini). Dar 2015-05-20 Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus teikimu buvo kreiptasi dėl laikinosios globos E. B. nustatymo, teikime nurodoma, jog motinos N. Š. namuose (duomenys neskelbtini) lankosi asocialiūs asmenys, vyksta išgertuvės, kartu būna nepilnametė E. B., pastaroji nelanko mokyklos. Nepilnametė patikrinimo metu buvo rasta kartu su motina kitoje, nei gyvenamoji vieta, vietovėje, mergaitė buvo išsigandusi, verkė, teigė, kad keletą dienų yra nevalgiusi (b. l. 11). 2015-05-20 Įsakymu Vilkaviškio savivaldybės administracijos direktorius paskyrė laikinąją globą E. B., nuo šios datos jos gyvenamoji vieta nustatyta VŠĮ Alvito (duomenys neskelbtini) namuose, (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Todėl teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantės teiginius, jog, iškeldinus iš buto atsakovę, yra neišspręstas nepilnametės dukros E. B. būsto klausimas, jog ji palikta be būsto. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme yra gauti rašytinai įrodymai, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016-10-14 sprendimu patenkintas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinys, N. Š. yra neterminuotai apribota tėvų valdžia E. B. atžvilgiu, priteistas iš apeliantės išlaikymas nepilnametei dukrai, nustatyta E. B. nuolatinė globa, paskirtas globėjas, nustatyta mergaitės gyvenamoji vieta su globėju (Vilkaviškio rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1173-633/2016).Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių, jog N. Š. turtinė padėtis yra sunki, jog ji turi ribotą darbingumą, jog valstybės lėšomis siekia įgyti profesinį išsilavinimą, gydėsi nuo alkoholizmo, užsikodavo ir stengiasi susigrąžinti dukrą, kadangi šios faktinės aplinkybės neturi jokios teisinės ir faktinės reikšmės skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, valstybė patyrė 4,39 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš N. Š. (CPK 92 str.), (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš N. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4,39 Eur turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.