- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-24
- Bylos Nr.
- 2-514-633/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- N. Š.
dalyvaujant ieškovės Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos atstovei V. K., atsakovei N. Š., savivaldybės institucijos išvadai duoti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau, - VTAS) atstovui L. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Vilkaviškio rajono savivaldybės (toliau, - savivaldybės) ieškinį dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties su atsakove nutraukimo ir atsakovės iškeldinimo nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Šalių (ieškovės) reikalavimai.
Ieškovė (savivaldybė) ieškiniu šioje byloje prašo teismą : a) nutraukti Lietuvos Respublikos CK 6.611 str. juridiniu pagrindu tarp ieškovės ir atsakovės 2015-06-12 sudarytą socialinio būsto – 2 kambarių 49,33 kv. m. bendro ploto buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. VŪ-148/2015 (nuomos teisiniai santykiai tęsiasi nuo 2011-09-13); b) iškeldinti atsakovę ir kartu su ja gyvenančius asmenis iš šios gyvenamosios patalpos, nesuteikiant jai kitos.
II. Šalių reikalavimų ir atsikirtimų (paaiškinimų) santrauka.
2.1. Ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje ieškovė per atstovę paaiškino, kad ieškinį prašanti tenkinti visiškai, o jeigu teismas visgi spręstų, jog atsakovei būtina suteikti kitas gyvenamąsias patalpas, tai suteikti šiuo metu esančias laisvas ir tinkamas gyventi gyvenamąsias patalpas – 2 kambarių butą su daliniais patogumais (duomenys neskelbtini). Ginčo socialinis būstas atsakovei ieškovo buvo suteiktas dar 2011-09-13. Be kitų nuomininko pareigų vykdymo atsakovė sutartimi įsipareigojo naudotis jai išnuomotomis patalpomis taip, kad nepažeistų kitų tame pačiame daugiabučiame gyvenamajame name esančių butų ir bendrojo naudojimo patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų. Tačiau ko ne nuo įsikėlimo į ginčo būstą dienos atsakovės kaimynai savivaldybei ėmė skųstis atsakovės ir pas ją besilankančių asmenų jų, kaimynų, teises ir interesus pažeidžiančiu elgesiu, dėl kurio jie negalintys ramiai gyventi, tinkamai pailsėti naktimis, jaustis saugūs ir pan., - kad socialiniame būste labai dažnai girtaujama, butas paverstas landyne, joje renkasi asocialūs asmenys, kurie netinkamai elgiasi ne tik atsakovės nuomojamame bute, bet ir bendrojo naudojimo patalpose – laiptinėje, ten girtaudami, gulėdami visiškai girti ir pan., be to, tiek dienomis, tiek naktimis bute keliamas didelis triukšmas, trankomi, daužomi daiktai, patalpos nevėdinamos, dėl ko per bendrai įrengtą ventiliacijos sistemą į kaimyninius butus sklinda alkoholio ir tabako dūmų smarvė. Savivaldybė per nuomos laiką yra gavusi iš kaimyninių butų gyventojų rašytinius skundus 2011-11-02, 2011-11-21, 2012-02-09, 2015-07-29, 2015-09-30, 2016-02-01, be to, dar daugiau nusiskundimų ir reikalavimų atsakovę iškeldinti savivaldybės vadovai yra gavę žodžiu ir telefonu. Įsitikinusi skundų pagrįstumu per policiją ir kt. būdais, privalėdama į juos reaguoti, savivaldybė 2011-11-17, 2011-12-05 ir 2015-08-13 raštu įspėjo atsakovę dėl jai gresiančios atsakomybės už nuomos sutarties pažeidimus, - sutarties nutraukimo ir jos iškeldinimo, tačiau realių rezultatų nedavė nei šie perspėjimai, nei policijos skirtos administracinės nuobaudos, nei tiesiogiai atsakovei išsakomi kaimynų priekaištai, - ir po paskutinio įspėjimo ir jau iškėlus teisme šią bylą, 2016-04-19 savivaldybė gavo naują skundą telefonu dėl girtavimo ir triukšmavimo atsakovei nuomojamame bute, tačiau nei ieškovės atstovo, nei policijos pareigūnų atsakovė, kaip įprastai elgdamasi, neįsileido. Ieškovės nuomone, ji išnaudojusi visas prieinamas priemones nuomos sutarties pažeidimams pašalinti, todėl kreipėsi su nagrinėjamu ieškiniu į teismą. Savivaldybės nuomone atsakovės nepilnametės dukros teisės ir teisėti interesai nuomos sutarties nutraukimu nebus pažeisti, nes vaikas dar 2015-05-20 yra iš atsakovės paimtas, jam nustatyta laikina globa, kurią teikia viešoji įstaiga Alvito Šv. Kazimiero namai, šiuo metu ruošiami procesiniai dokumentai teismui dėl neterminuoto motinos valdžios atsakovei apribojimo, nuolatinės globos vaikui steigimo, todėl jis, vaikas, neliks be būsto. Savivaldybės duomenimis atsakovė po iškeldinimo kurį laiką realiai galėtų prisiglausti motinos namuose. Kaip vienintelis laisvas ir tinkamas gyventi socialinis būstas 2 asmenų šeimai gyventi, kuris atsakovės sutikimu galėtų būti po iškeldinimo iš ginčo buto Vilkaviškio m. jai naujai suteiktas, bylos nagrinėjimo metu yra aukščiau minėtas panašaus ploto 2 kambarių su daliniais patogumais butas (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
2.2. Atsiliepime į ieškinį nurodė ir teismo posėdyje atsakovė N. Š. paaiškino, jog su ieškiniu nesutinkanti visiškai ir prašanti jį pilnai atmesti, į ieškovo kaip alternatyvų siūlomą kitą socialinį būstą (duomenys neskelbtini) keltis jokiomis sąlygomis nesutinkanti. Pirma, ji ginčo būstu naudojasi pagal paskirtį ir tinkamai, jame negirtauja, neleidžia tai daryti ir pas ją ateinantiems asmenims, triukšmo nekelia, to daryti neleidžia ir savo svečiams, - ieškovo nurodyti nuomos sutarties pažeidimai yra netiesa, išgalvota kaimyno R. B. ir kitų susimokiusių prieš ją kaimynų su dingstimi atsikratyti jos kaimynystės. Policijoje tokius tikrovės neatitinkančius pažeidimus pripažino iš baimės, tačiau jai skirtų nuobaudų neskundė. Svetimi vyriškiai jos nuomojamame bute lankosi tik jos paprašyti, pakviesti jai ką nors pagelbėti namų ūkyje, apie jų girtavimą, gulėjimą laiptinėje jai esą nieko nežinoma. Antra, dėl blogų santykių su kaimynais ji teigianti prašiusi savivaldybę jai pakeisti socialinį būstą į lygiavertį kitą Vilkaviškio m., tačiau ieškovė to nepadariusi. Į jokį kitą mažesnio ploto, ne Vilkaviškio mieste esantį ar kitaip prastesnėmis sąlygomis socialinį būstą ji keltis nesutinkanti, nes ginčo socialinio būsto eilėje laukusi 10 m., ir mananti, kad turi teisę gyventi būtent rajono centre Vilkaviškio m., 1 ar 2 kambarių su visais patogumais bute, turėti gerą susisiekimą su kitomis rajono ir šalies vietovėmis ir t. t. Trečia, iškeldinimo atveju ji neturinti kur gyventi, jos motinos būste trūksta vietos, esanti tik iš dalies darbinga, pajamos iš netekto darbingumo pensijos mažos, todėl negalinti įsigyti nuosavo būsto, šiuo metu kasdien važinėja pagal profesinio mokymo sutartį mokytis į Kauno darbo rinkos mokymo centrą, todėl jai reikalingas geras susisiekimas, mokymas numatytas iki 2016 m. rugpjūčio pabaigos. Ketvirta, nėra išnykusios priežastys, dėl kurių jai buvo suteiktas ginčo socialinis būstas, todėl nuomos sutarties nutraukimas ir jos iškeldinimas, atsakovės įsitikinimu, būtų ne tik nepagrįstas, bet ir neproporcingai apribotų jos teises ir pažeistų teisėtus interesus.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės.
Išklausęs teismo posėdyje ginčo šalis (atstovę), apklausęs liudytojais atsakovei nuomojamo būsto kaimyninių butų ir bendro naudojimo patalpų savininkus R. B., G. Š. bei V. J., atsakovės pažįstamą A. Ž., išklausęs savivaldybės institucijos (VTAS) išvadą ir siūlymus dėl nepilnamečio vaiko teisių apsaugojimo, taip pat ištyręs šios bylos rašytinius įrodymus (socialinio būsto nuomos sutartį, VTAS teikimą dėl laikinos globos vaikui steigimo, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl tokios globos nustatymo, ieškovo paskutinį rašytinį įspėjimą atsakovei, atsakovės kaimyninių butų gyventojų rašytinius skundus dėl atsakovės ir jos svečių elgesio, atsakovės siūlymą šalių susitarimu pakeisti socialinį būstą ir atsakovės jo, siūlymo, atmetimą, administracinių teisės pažeidimų registro duomenis apie atsakovei skirtas ir galiojančias administracines nuobaudas, atsakovės darbingumo lygį, sveikatos būklę ir suteiktas priklausomybei įveikti medicinos paslaugas patvirtinančias pažymas bei jos charakteristikas iš profesinio mokymo įstaigos ir Marijampolės apskrities moters veiklos centro charakteristikas), teismas nustatė tokias faktines ginčo (bylos) aplinkybes :
1. 2011-09-13 savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. B-ĮV-918 atsakovei buvo suteiktos kaip socialinis būstas savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos – 2 kambarių 49,33 kv. m. bendro naudingo ploto su visais patogumais butas (duomenys neskelbtini), 2011-09-16 pasirašyta pirminė Nr. V-3, o 2015-06-12 atnaujinta (pakeista dėl teisinio reguliavimo pasikeitimų) socialinio būsto nuomos sutartis Nr. VŪ-148/2015 (b. l. 6-10).
2. Ginčo socialinio būsto nuomos laikotarpiu savivaldybė, kaip būsto savininkė ir nuomotoja, 2011-11-02, 2011-11-21, 2012-02-09, 2015-07-29, 2015-09-30, 2016-02-01 (mažiausiai šešis kartus) gavo rašytinius kaimyninių butų ir bendrojo naudojimo patalpų savininkų (naudotojų) skundus dėl jų ir jų šeimos narių teises pažeidžiančio atsakovės ir pas ją besilankančių asmenų elgesio (plačiau žiūrėti ieškovės atstovės paaiškinimus), be to, dar daugiau nusiskundimų ir reikalavimų atsakovę iškeldinti savivaldybės vadovai yra gavę iš aplinkinių gyventojų žodžiu ir telefonu, paskutinį – 2016-04-19, - jau po šios bylos teisme pradėjimo ir ieškovės bei teismo procesinių dokumentų atsakovei įteikimo, atitinkamai 2016-02-19 ir 2016-02-24 (b. l. 4-5, 14, 15, 18, ieškovės rašytiniai ir žodiniai paaiškinimai, liudytojų R. B., G. Š., V. J. parodymai).
3. Savivaldybė, kaip gyvenamųjų patalpų savininkė ir nuomotoja, 2011-11-17, 2011-12-05 ir 2015-08-13 raštu įspėjo atsakovę dėl jai gresiančios atsakomybės už nuomos sutarties pažeidimus, - sutarties nutraukimo ir jos iškeldinimo (b. l. 13, ieškovės rašytiniai ir žodiniai paaiškinimai).
4. Atsakovei N. Š. yra skirta ir galioja 5 administracinės nuobaudos, tame tarpe paskirtos : a) 2015-09-22 – dėl kaimynų viešosios rimties trikdymo pagal LR ATPK 183 str. 1 d. paskirtas įspėjimas; b) 2016-03-14 – dėl analogiškų neteisėtų veiksmų recidyvo (kaimynų viešos rimties trikdymo) pagal LR ATPK 183 str. 2 d. paskirta 86 EUR bauda; c) 2015-09-22 ir pakartotinai 2016-01-22 – dėl nedidelio chuliganizmo savivaldybės darbuotojų atžvilgiu pagal LR ATPK 174 str. paskirta 28 ir 57 EUR baudos (b. l. 48-51).
Žemesnės instancijos teismas
5. 2013-03-18 ieškovė dėl atsakovės šeimos asmenų skaičiaus sumažėjimo ir atsiradusių įsiskolinimų už ginčo butui teikiamas komunalines paslaugas, siūlė šalių susitarimu pakeisti ginčo būstą kitu – 2 kambarių su bendra virtuve bendrabučio tipo gyvenamosiomis patalpomis (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė dėl siūlomų prastesnių sąlygų būsto jį keisti atsisakė (b. l. 43-47).
6. Atsakovė nuo 2003-09-11 neterminuotai yra iš dalies (50 proc.) darbinga, registruota darbo ieškančia Darbo biržoje, pagal 2016-01-25 trišalę profesinio mokymo sutartį nuo 2016-01-25 iki 2016-08-29 mokosi statybos apdailininko specialybės Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centre Kauno m., mokymo įstaigos administracijos ir Marijampolės apskrities moters veiklos centro charakterizuojama teigiamai (b. l. 27, 28, 29, 41, 70).
7. Atsakovė turi nepilnametę dukterį E. B., tačiau šiuo metu jos šeimą sudaro ji viena, kadangi 2015-05-20 vaikas iš motinos dėl šios girtavimo, valkatavimo, asocialaus gyvenimo būdo vedimo, buvo paimtas, jam nustatyta laikinoji globa, kurią teikia viešoji įstaiga Alvito Šv. Kazimiero namai (b. l. 11, 12). Šiuo metu VTAS rengia ieškinį teismui dėl neterminuoto motinos valdžios atsakovei apribojimo į dukterį, byla teisme dar nėra pradėta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Teismo išvados dėl faktų, taikytina teisė ir sprendimo teisiniai argumentai.
Byloje yra kilęs ginčas dėl : a) faktinio pagrindo atsakovės, kaip socialinio būsto nuomininkės, sutartinei civilinei atsakomybei dėl nuomininko pareigų pažeidimų, apibrėžtų sutartyje ir CK 6.611 straipsnyje, t.y. ar atsakovė įvykdė tokius sutarties sąlygų pažeidimus; b) dėl prašomos taikyti atsakovei sutartinės civilinės atsakomybės apimties ir proporcingumo jos teisių į valstybės paramą apsirūpinant būstu bei tokio būsto neliečiamybę ir visuomenės viešo intereso gynimo pusiausvyrai, t.y. ar nutrauktina sutartis ir atsakovė iškeldintina, suteikiant ar nesuteikiant jai kitą gyvenamąją patalpą.
4.1. Dėl faktinio pagrindo atsakovės sutartinei civilinei atsakomybei nustatymo.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK (toliau, - CPK) 178 str. nuostatą pareigą byloje įrodyti tam tikrą aplinkybę (šiuo atveju kaltus nuomos sutarties pažeidimus) turi ta iš ginčo šalių, kuri šia aplinkybe remiasi savo reikalavimuose ar atsikirtimuose, šios bylos atveju pastarojo įrodinėjimo našta teko ieškovei. CPK 185 str. įstatymų leidėjo nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis teismas pripažįstamus įrodymais byloje faktinius duomenis įvertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, nė vienas iš įrodymų teismui negali turėti ir neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Be to, CPK 197 str. 2 d. nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijų išduoti, patvirtinti dokumentai laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesniąją įrodomąją galią, juose nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais bylos įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus (draudimas panaudoti liudytojų parodymus). Civiliniame procese vertinant įrodymus, yra taikomas taip vadinamas tikimybių pusiausvyros principas, kuris reiškia, jog net ir išlikus tam tikrų abejonių, teismas gali pripažinti nustatyta vieną ar kitą aplinkybę buvus, jeigu veikdamas CPK 185 str. 1 d. nustatytu būdu įsitikina, jog yra didesnė tikimybė tokiai aplinkybei buvus, nei jos nebuvus. Šios bylos situacijoje teismas, veikdamas pagal jau aptartas taisykles, daro išvadą, jog egzistuoja kur kas didesnė tikimybė, kad atsakovė N. Š. visgi kaltai įvykdė gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pažeidimus, kurių pagrindu ieškovė reikalaujanti jos sutartinės civilinės atsakomybės, - sutarties nutraukimo ir iškeldinimo (sutarties 4.3 ir 18.2.3 punktai), kas atitinka ir CK 6.611 str. reglamentavimą. Ieškovės pareiškimus apie sutarties sąlygų pažeidimus, greta gyvenančių asmenų skundus ir jų turinį, žodinius ir rašytinius atsakovės perspėjimus dėl jai gresiančios sutartinės civilinės atsakomybės-sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, ir jų nerezultatyvumą patikimai ir pakankamai patvirtina kiti aukščiau jau žymėti bylos duomenys, teismo pripažįstami rašytiniais ir oficialiais rašytiniais įrodymais (išrašas iš administracinių teisės pažeidimų registro, savivaldybės susirašinėjimas su atsakove, besiskundžiančiais greta atsakovės gyvenančiais butų ir bendro naudojimo patalpų savininkais, policijos įstaiga, teikimas dėl laikinos globos vaikui steigimo, VSAT rašytinė išvada), neturinčių byloje materialinio intereso liudytojų parodymai. Nors atsakovės pateiktos atsikertant į ieškinį charakteristikos iš profesinio mokymo įstaigos ir moters veiklos centro, duomenys apie suteiktas medicinines paslaugas priklausomybei nuo alkoholio įveikti bei jos pakviestos ir teismo apklaustos liudytoja A. Ž. parodymai (atsakovės dispozityviai į bylą pateikti įrodymai atsikirtimams ieškiniui pagrįsti) atsakovę bylos procese apibūdino teigiamai, tačiau nė vienas iš šių duomenų atskirai ar visumoje su kitais, viena vertus, objektyviai nepaneigia sutarties pažeidimų galimybių ir jų faktų, kita vertus, nėra pagrindo teismui šios bylos situacijoje netaikyti aukščiau minėtą CPK 197 str. 2 d. draudimą panaudoti liudytojos parodymus oficialiems rašytiniams įrodymams paneigti, be to, ir atsakovės pateikti dokumentai (mokymo sutartis ir charakteristikos) savo teisine galia neprilygsta aukščiau minėtiems oficialiems rašytiniams įrodymams.
Apibendrindamas teismas konstatuoja, jog šioje byloje nustatė, jog atsakovė mažiausiai 6 epizodais, trukusiais iki keleto dienų iš eilės, pažeidė gyvenamosios patalpos nuomininko prievolę naudotis nuomojamu būstu taip, kad nepažeisti kitų pastate, kuriame yra socialinis būstas, esančių butų ir bendrojo naudojimo patalpų savininkų ir (ar) naudotojų teisių ir teisėtų interesų, bei tokiu ilgalaikiu ir sistemingu savo bei su jos sutikimu pas ją besilankančių pašalinių nuomos santykiui asmenų elgesiu, už kurį, kaip būsto nuomininkė, taip pat yra atsakinga, virš keturių su puse metų laiko trukdo kaimyninių butų gyventojams normaliai gyventi, ir tai daro tiek laiko bei tokiu mastu, kad yra sudariusi iš esmės neįmanomas sąlygas greta jos gyventi. Netinkamą atsakovės ir pas ją besilankančių asmenų elgesį mato, girdi ne tik suaugę asmenys, bet ir jų vaikai, kurie taip pat negali tinkamai pailsėti ir nakties metu, turėti saugią, sveiką ir harmoningą aplinką ne tik prie tėvų, bet ir daugiabučio namo bendro naudojimo laiptinėje, kiemui ir žaidimams skirtoje zonoje prie namo. Teismas sutinka su ieškovės atstovės ir liudijusių aplinkinių butų gyventojų argumentais, jog yra nepagrįstas atsakovės atsikirtimas pareiškimu, jog ne ji asmeniškai, o kiti su ja siejami asmenys neretai girtauja jos laiptinėje, užmiega girti prie jos nuomojamo buto durų ir pan., dėl ko ji negali būti kaltinama. Akivaizdu, kad jeigu nebūtų kas priima, liudytojų minėti asocialūs asmenys ne tik kad taip nesielgtų, bet netgi neužeidinėtų, jie tai daro su atsakovės žinia, kadangi pastarieji asmenys lankosi išimtinai tik pas ją vieną, ji, kaip būsto naudotoja, yra atsakinga ir už kitų jame besilankančių asmenų tinkamą elgesį ir jo pasekmes ne tik sau, bet ir greta gyvenantiems.
4.2. Dėl prašomos taikyti atsakovei sutartinės civilinės atsakomybės apimties ir proporcingumo.
Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 18.2.3 ir 20 punktais nuomininkui, šiuo atveju atsakovei, yra nustatyta tokios apimties civilinė atsakomybė, jam bent kartą pažeidus sutarties 4.1-4.3, 4.5, 4.7-4.10 papunkčiuose prisiimtas pareigas, taigi ir naudojantis būstu pažeidžiant kitų pastate esančių butų ir bendro naudojimo patalpų savininkų ir (ar) naudotojų teises bei teisėtus interesus (4.3 punktas), - sutarties nutraukimas nuomotojo iniciatyva (reikalavimu) ir nuomininko bei su kartu juo gyvenančių asmenų iškeldinimas CPK nustatyta tvarka, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. CK 6.611 str. taip pat apibrėžtas analogiškas juridinis pagrindas nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Taigi šio nagrinėjamo ginčo atveju atsakovės civilinė atsakomybė yra nustatyta tiek sutartimi, tiek įstatymu, tačiau abiejuose šaltiniuose ji nėra imperatyvi ir pirmiausiai priklauso nuo nuomotojo iniciatyvos, ar kreiptis dėl sutarties nutraukimo ir iškeldinimo į teismą, ar savo bei viešą interesą ginti kitomis švelnesnėmis priemonėmis. Be to, nuomotojui ir kreipusis su reikalavimu nutraukti sutartį ir iškeldinti, įstatymo leidėjas nustatęs teismui diskreciją, - iškeldinimas nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos yra galimas, tačiau neprivalomas teismui visais atvejais. Kuomet įstatymu teismui yra suteikta teisė spręsti tam tikrą klausimą bent kokia tai apimtimi savo nuožiūra, teismas tai privalo daryti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str. 3 ir 4 d. d.). Ieškovė sutartį nutraukti reikalauja dėl atsakovės kaltės (CK 6.611 str.), o esant tokiai, tiek sutartis, tiek įstatymas numato kaip vienintelės rūšies sankciją sutartį pažeidusiam nuomininkui, - iškeldinimą nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, skirtingai nei atvejais, kuomet sutartis nutraukiama (keičiama) nuomotojo iniciatyva ir nuomininkas iškeldinamas suteikiant kitą lygiavertę gyvenamąją patalpą (CK 6.616 ir 6.617 str. str.), išskyrus komercinės nuomos atvejus (CK 6.614 str.). Atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko, kurio teisinė padėtis kol kas dar nėra iki galo išspręsta, interesus, atsakovės sudėtingą turtinę padėtį, ribotą darbingumą, vykdomą valstybės lėšomis jos profesinį mokymą, taip pat paskutiniu metu įdėtas pastangas priklausomybei alkoholiui įveikti, teismas bylos proceso eigoje įpareigojo ieškovę pateikti duomenis apie turimą neužimtą tinkamą gyventi socialinį būstą, kuris galėtų būti suteiktas iškeldintinai atsakovei vietoje dabar jos naudojamo. Ieškovė pateikė tokius duomenis ir pareiškė, jog iš esmės neprieštarautų, jeigu atsakovę iškeldinant jai būtų suteikta kita gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini). Tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovė pareiškė, kad nesutinkanti ne tik keltis gyventi į kitą būstą, esantį ne rajono centre (už Vilkaviškio m. ribų), bet ir į prastesnes sąlygas nei 1 ar 2 kambarių butą Vilkaviškio m. su visais patogumais (pavyzdžiui, bendrabučio tipo patalpas, butą su daliniais patogumais ir t.t.). Tokiu atveju, atsakovei prieštaraujant, teismas negali priimti sprendimo jos iškeldinimo atveju jai suteikti kitas konkrečias gyvenamąsias patalpas, apie kurias pateikė duomenis ieškovė, kadangi tai prieštarautų sutarties laisvės principui. Taigi, nagrinėjamoje situacijoje kaip sankcija sutarties nutraukimo atveju ją pažeidusiai atsakovei gali būti taikomas tik iškeldinimas nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Dėl proporcingumo. Teismas sutinka su atsakovės argumentu, jog socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimas ir iškeldinimas nesuteikiant kito būsto, yra kraštutinė priemonė, reiškianti atsakovės teisių suvaržymą viešo intereso gynimo tikslais, ir taikytina tik išimtiniais atvejais. Bet susidariusią padėtį dėl ginčo būsto naudojimo teismas ir laiko neeiline, reikalaujančia ir adekvačių efektyvių priemonių jai spręsti. Akivaizdu, kad socialinio būsto naudojimo paskirties ir sutarties pažeidimai, aptarti aukščiau, nėra vienkartiniai, epizodiški, atsitiktiniai, vykstantys kokį tai dar trumpą laiką, nuomininkas pripažįsta pažeidimus ir aktyviai siekia juos pašalinti ir pan., priešingai, - sutarties pažeidimai yra tęstiniai ir trunka jau apie 4,5 metų (praktiškai visą nuomos laiką), tai yra tikrai ženklus ir pakankamas laikas tam, kad daryti dėstomas išvadas, dėl pažeidimų ne mažiau 6 kartus kenčiančių nuo jų kaimyninių butų savininkų (naudotojų) buvo skųstasi nuomotojui raštu, dar daugiau žodžiu ir telefonu, nesaikingas girtavimas, triukšmo kėlimas, rimties ir poilsio trikdymas kiekvieną kartą tęsėsi kone paromis ar net savaitę, nė vieno iš sutarties pažeidimo epizodų atsakovė nepripažįsta, atvirkščiai, kaltina visus aplink save susimokius prieš ją, nors pagrindo tokioms prielaidoms teismas nenustatė jokio. Kita vertus, atsakovė buvo ieškovės perspėta mažiausiai tris kartus raštu, bei dar daugiau ir papildomai žodžiu per atsakingus darbuotojus, jai taip pat taikytos policijos administracinės nuobaudos bei perspėjimai nutraukti nuomos sutarties pažeidimus, iš jos paimta nepilnametė dukra ir atiduota laikinai institucinei globai, rengiami dokumentai teismui dėl neterminuoto jos valdžios dukrai apribojimo, pagaliau įteikti ieškovo ir teismo šios bylos procesiniai dokumentai, tačiau net ir po to kartoja sutarties ir įstatymo pažeidimus, kurių paskutinis fiksuotas 2016-04-19. Šioje situacijoje teismas sprendžia, jog visos įmanomos savivaldybės, kaip nuomotojo, taip pat policijos veiklos priemonės, pagaliau ir nagrinėjamos bylos proceso pradėjimas teisme nutraukti atsakovės vykdomus sutarties pažeidimus, jau yra išnaudotos, buvo nerezultatyvios, todėl tokioje situacijoje yra ne tik pagrįsta bet ir pateisinama nuomos sutartį nutraukti ir atsakovę iškeldinti, priešingas sprendimas iš esmės pateisintų vykdomus pažeidimus ir reikštų atsisakymą apginti sąžiningų gretimai gyvenančių žmonių, tame tarpe vaikų, teises ir teisėtus interesus.
Dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo. CPK 284 str. 1 d. įstatymų leidėjo nustatyta, kad teismas turi teisę ne tik byloje dalyvaujančių asmenų, tačiau ir savo iniciatyva, kai tai būtina, atsižvelgdamas į turtinę abiejų ginčo šalių padėtį ar kitas aplinkybes, pavyzdžiui, vaiko interesus, sprendimo įvykdymą atidėti. Atsižvelgdamas į nepilnamečio atsakovės vaiko, kurio teisinė padėtis kol kas dar nėra iki galo išspręsta, interesus, atsakovės sudėtingą turtinę padėtį, ribotą darbingumą, vykdomą valstybės lėšomis jos profesinį mokymą, taip pat paskutiniu metu jos įdėtas pastangas priklausomybei alkoholiui įveikti, teismas sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindo atidėti sprendimo įvykdymą 4 mėn. nuo jo įsiteisėjimo dienos, per šį laiką turėtų ne tik būti išspręsta atsakovės nepilnametės dukters teisinė padėtis, bet ir pasibaigti atsakovės profesinis mokymas, tuo išvengiant nuostolių valstybei bei sudarant atsakovei galimybę ne tik įgyti darbinę specialybę, bet ir įsidarbinti bei pradėti gauti didesnes ir stabilias pajamas, laiduosiančias jai galimybes nuomotis būstą komerciniais pagrindais ar kitu būdu apsirūpinti gyvenamuoju plotu.
Dėl padarytų aukščiau išvadų ieškinys tenkintinas visiškai, bet teismo sprendimo įvykdymas atidėtinas 4 mėn. nuo jo įsiteisėjimo dienos.
V. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Byloje nei ieškovė, nei atsakovė reikalavimų viena kitai kompensuoti (priteisti) bylinėjimosi išlaidų proceso įstatymo nustatyta tvarka nėra pareiškę, todėl, neperžengdamas pareikštų reikalavimų (atsikirtimų) ribų, teismas bylinėjimosi išlaidų tarp šalių nepaskirsto ir jų nepriteisia (CPK 93 str. 1 d.).
Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei byloje sudaro : a) 1,62 euro procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, bei b) 41 euras žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista įstatymu, bet nėra atleista atsakovė. Viso bylinėjimosi išlaidos valstybei sudaro – 42,62 euro. Kadangi ieškinys visiškai tenkinamas ir atsakovė nėra atkleista nuo tokių išlaidų valstybei mokėjimo, pastarųjų atlyginimo procesinė pareiga tenka būtent atsakovei (CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268, 270, 284, 305 ir 307 str. str.,
teismas nusprendė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti 2015-06-12 socialinio būsto, - 2 kambarių 49,33 kv. m. bendro ploto su pagalbine patalpa rūsyje buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. VŪ-148/2015, sudarytą tarp ieškovės Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos, kodas – 188774441, buveinės adresas – S. Nėries g. 1, Vilkaviškio m., ir atsakovės N. Š., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir iškeldinti atsakovę N. Š. bei kartu su ja gyvenančius asmenis iš šios gyvenamosios patalpos, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos.
Šios sprendimo dalies vykdymą atidėti 4 (keturiems) mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš atsakovės N. Š., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) keturiasdešimt du eurus 62 euro ct. (42,62 Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokama, - Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, įstaigos kodas - 188659752, į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank", banko kodas - 73000, įmokos kodas - 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.