- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-12-14
- Bylos Nr.
- 1-1-455/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-89-1-00911-2009-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Stasevičius
- Nukentėjusysis
- A. T., Teisiamajame
- Kaltinamasis
- A. G.
- Advokatai
- Rimantas Tijūnėlis
Įžanginė dalis
Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), Utenoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas:
1. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu 2003-03-21 pagal BK 271 str. 1 d., 272 str. 2 d., 272 str. 2 d., - 4 m. 2 mėn. laisvės atėmimo. 2003-09-23 Aukščiausiojo teismo nutartimi veika perkvalifikuota į 2000 m. BK 178 str. 1 d., 180 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., galutinė bausmė 3 m. laisvės atėmimo;
2. 2007-04-18 pagal BK 178 str. 4 d., 178 str. 1 d., 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. - 1 m. l. a, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. pažeidė viešąją tvarką.
Ši nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: A. G. 2009 m. gruodžio 19 d. apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), Utenos m., viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams vieną kartą sudavė kumščiu T. T. į veidą, sugriebė A. T. už dešinės rankos ir ją skaudžiai pasuko, vieną kartą spyrė jai į kairę koją, po to sugriebęs T. T. pargriovė jį ant šaligatvio, vieną kartą spyrė jam į galvą, ne mažiau 3 kartų spyrė į įvairias kūno vietas, tokiu būdu nukentėjusiam T. T. dėl nosies ir viršugalvio kairės pusės nubrozdinimų, kraujosruvų kairio smilkinio ir sprando dešinėje, galvos smegenų sukrėtimo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajai A. T. dėl dešinio IV delnakaulio srities kraujosruvos, kairės blauzdos nubrozdinimo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir šiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką,
Kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad datos tiksliai neprisimena, gali būti, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, jis eidamas išgirdo triukšmą ir merginos pagalbos šauksmą. Priėjęs pamatė besiginčijančius nukentėjusįjį ir liudytoją. Jis paklausė kas atsitiko, jam atsakė, kad čia ne jo reikalas. Tuo metu T. T. jam smogė kumščiu į veidą ir jie susikibo, nugriuvo ant žemės, o nukentėjusioji jį pradėjo tempti už kapišono, todėl jis pajutęs, kad smaugiamas kaklas, jai paėmė už rankos ir pasuko norėdamas išsilaisvinti. Jis jai nespyrė. Tada išsilaisvinęs nuėjo tolyn. Mano, kad jis čia nukentėjo.
Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 274 str. tvarka) A. G. parodė, kad 2009-12-19 d. apie 22.00 val. jis iš savo namų (duomenys neskelbtini), Utenos m, būdamas blaivus, vienas ėjo į šokių vakarą, taip vadinamus „tvinsus“, kurie jie vyksta pastate, kuris yra prie Aukštakalnio ir Taikos g. sankirtos, ir tuo metu kitoje kelio pusėje pamatė tris asmenis, vienas iš jų buvo T. T., kurį pažįsta iš matymo. Kartu su jo motina A. T. bei jaunesnio amžiaus moteris, kurios nepažįsta. Tuo metu pamatė, kad minėti asmenys stovi ir T. T. ginčijasi su jaunesne moterimi žodžiais, kažką tai tarpusavyje aiškinasi. Jis nutarė prieiti prie jų ir pasiaiškinti kas yra, dėl ko jie ginčijasi, paklausė tos panelės, ar jai reikia pagalbos. Ji pasakė, kad reikia. T. T. su A. T. pradėjo sakyti, kad čia yra tarpusavio šeimos ginčas, T. T. pasakė, kad jis eitų savo keliais ir nesikištų. Jie susiginčijo ir susistumdė, abu susikibę pargriuvo ant šaligatvio bei tarpusavyje susimušė kumščiais. Kas pirmas smūgiavo jis neprisimena, tačiau jis pargriuvęs sudavė kumščiais T. T. į veidą ne daugiau dviejų kartų, bet nespardė. Pargriuvus ant žemės ir galinėjantis T. T. jam irgi vieną ar du kartus trenkė kumščiu į veidą. Jam susikibus su T. T. abi moterys jį sugriebė už rankų, gindamos T. T.. Tada jis nuo jų pradėjo muistytis, jos atleido laikytas jo rankas, ir jis nuo jų nuėjo. Šio incidento metu, kai moterys laikė jo rankas, jis tyčia nei vienos moters nemušė, A. T. į koją nespyrė ir jos rankų pirštų neužlaužė. Jam nueinant šalin jis girdėjo viena iš moterų kvietė policiją. Priėjęs prie T. T. prisidegti cigaretės, degtukų ar žiebtuvėlio jis neprašė, prie jų priėjo dėl jų tarpusavio nesutarimų . Dėl ko jie ginčijosi, jis neprisimena. Tuo metu ,kai jis nuo jų nuėjo, T. T. jau buvo atsistojęs nuo žemės. Ar jis buvo susikruvinęs, jis nematė, nes buvo nepakankamai apšviestas šaligatvis. Šio incidento metu T. T. sudavus jam smūgį kairiajame antakyje liko žaizda, odos prakirtimas, , todėl paleistas iš areštinės jis kreipėsi pas ekspertą, kuris nustatė, kad ant kairės kojos yra nubrozdinimai, kurie galėjo atsirasti kaip jis mano, jam galinėjantis su T. T.. Pas dantų specialistą jis kreipėsi tik 2010-02-18 d., nes prieš tai neturėjo laiko. Susikibus su T. T. tarpusavio grumtynių metu jam buvo nuskelta dalis viršutinio priekinio danties. Praėjus dvejoms dienoms būnant parduotuvėje „Aibė“, (duomenys neskelbtini), Utenoje, apie 19.00 val., prie jo priėjo du Utenos apskrities VPK pareigūnai, kurie jį sulaikė ir pristatė į Utenos apskrities VPK kur jis buvo patalpintas į areštinę dėl T. T. ir jo motinos A. T. sumušimo (t.1, b.l. 64, 68-69 ).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad 2009-12-23 įtariamasis A. G., parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo parodymus, parodydamas vietą (duomenys neskelbtini), prie namo (duomenys neskelbtini), Utenoje, kur jis 2009-12-19 d. apie 22.00 val. susiginčijo su pažįstamu T. T., susistumdė ir pargriuvo ant šaligatvio, po ko jis ne mažiau dviejų kartų kumščiais smūgiavo T. T. į veidą (t. 1, b.l. 72-76).
Nukentėjusioji A. T. parodė, kad 2009-12-19 pas ją svečiavosi nukentėjusysis (jos sūnus) su savo drauge L. R. Svečiai pavartojo šiek tiek alkoholio, ji negėrė. Apie 22 val. sūnus su drauge išėjo, ji juos lydėjo iki taksi sustojimo. Ten jie sustojo ir kalbėjosi. Iš kitos pusės priėjo jų priėjo kaltinamasis ir paprašė prisidegti T. T. neturėjo žiebtuvėlio, tik L. R. jį turėjo, jam pridegė. Kai prisidegė cigaretę, kaltinamasis atsisuko į T. T. ir pasakė: „O ko tu čia stovi T. T. atsakė, kad čia jo mergina, išsiaiškins ir važiuos namo. Tuo metu kaltinamasis tik pasimuistė ir trenkė Tadui į veidą. Ji pasakė kaltinamajam „Už ką tu jį muši T. T. išsitraukė telefoną, kad galėtų paskambinti policijai, pasakė pavardę (duomenys neskelbtini), tada kaltinamasis įsiutęs puolė nukentėjusįjį parvertė ant žemės ir pradėjo jį daužyti. Ji puolė ginti Tadą. Kaltinamasis jai įspyrė į koją, po to išsuko pirštą. Po to kaltinamasis atsistojo ir nuėjo, o neužilgo policija atvažiavo ir greitoji.
Nukentėjusysis T. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 274 str. tvarka) parodė, kad 2009-12-19 d., jis kartu su savo drauge L. R. buvo nuėjęs pas savo tėvus į svečius. Ten jis šiek tiek išgėrė brendžio, o jo motina A. T. ir draugė L. R. visiškai negėrė. Apie 22.00 val. jis su L. R. susiruošė į namus. Jo motina nutarė juos palydėti iki taksi sustojimo. Pakeliui jiedu L. R. susipyko, barėsi žodžiais, nesimušė, nesistumdė ir jokio smurto vienas prieš kitą nenaudojo. Tik jis buvo paėmęs jai už rankos ir norėjo, kad jie susitaikytų ir eitų namo. Tuo metu prie jų priėjo jam pažįstamas A. G., kuris gyvena tame pačiame Aukštakalnio mikrorajone, netoli spaudos kiosko (duomenys neskelbtini). Paklausė, kas čia vyksta ir pasiteiravo, ar gali pridegti jam cigaretę. Jis pasakė A. G., kad neturi, o L.R. kadangi turėjo žiebtuvėlį, todėl jam pridegė cigaretę. Tada A. G. paklausė , ko jis čia dar stovi, taip norėdamas jį įžeisti ir prie jo prikibti. Jis atsakė A. G., kad yra šios merginos sužadėtinis ir kad jiedu patys išsiaiškins savo konfliktą . L. R. tuo metu A. G. nedavė jokio akstino, kad norėtų eiti kartu su juo, kad jis ją domina. Tada A. G. kumščiu vieną kartą trenkė jam į veidą, pataikė į nosį ir prakirto jam lūpas. Po smūgio jis prarado orientaciją ir kas vyko toliau neprisimena. Dėl sumušimo jam gydantis Utenos apskrities ligoninės neurologiniame skyriuje , L. R. ir jo motina jam sakė, kad jos bandė jį ginti nuo A. G., klausė A. G., dėl ko jis muša jį ir laikė rankomis už A. G. striukės kapišono. Tada A. G. sugriebęs motinos dešinę ranką, stipriai suspaudė jos dešinę plaštaką ir tuo metu spyrė jai į koją. Tada, kaip jam pasakojo jo motina A. T. ir L. R., A. G. vėl pripuolė prie jo, parvertė ant snieguoto šaligatvio, ėmė spardyti , spirdamas apie 3-4 kartus į krūtinę kita kūno vietas, vieną kartą pataikė į galvą. Pamatęs, kad jis guli ant šaligatvio be sąmonės, A. G. pasišalino iš įvykio vietos. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, greitoji medicinos pagalba, ir jis buvo išvežtas į Utenos apskrities ligoninę (t. 1, b.l. 9, 10-11).
Liudytojas Ž. G. parodė, kad jis aplinkybių tiksliai nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina.
Liudytojas Ž. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 274 str. tvarka) parodė, kad 2009-12-19 d. apie 22.00 val. jam dirbant pagal grafiką Utenos m., su tarnybiniu automobiliu „Škoda Oktavia“ v.n. (duomenys neskelbtini) kartu su vyr. patruliu A. S., iš Utenos apskrities VPK OVS budėtojo gavo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini), prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), nes ten vyksta muštynės ir reikalinga skubiai išsiaiškinti vietoje esamą situaciją. Nuvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) prie namo (duomenys neskelbtini), ant šaligatvio gulėjo sumuštas, nejudantis, be sąmonės, kaip nustatė įvykio vietoje sužinojus iš A. T., sumuštas jos sūnus T. T. Įvykio vietoje dar buvo T. T. draugė L. R. Akivaizdžiai matant, kad gulinčiam ant šaligatvio sumuštam vyriškiui reikalinga neatidėliotina medicininė pagalba, l jie apie tai informavo Utenos apskrities VPK OVS budėtoją, kuris neatidėliotinai iškvietė greitąją pagalbą. Jie sulaukę greitosios medicinos pagalbos padėjo įkelti nukentėjusįjį T. T. į greitosios medicinos pagalbos automobilį . Kartu į ligoninę išvažiavo ir L. M.. Belaukiant medicininės pagalbos, A. T. ir L. R. papasakojo, kad gatvėje prie jų priėjo T. T. pažįstamas A. G. ir prikibęs prie T. T. jį sumušė smūgiuodamas kumščiais ir spardydamas , bei A. T., ginančiai sūnų nuo užpuoliko, A. G. irgi spyrė vieną kartą,bei buvo jai užlaužęs ranką (t.1, b.l. 46-47).
Liudytoja L. R. apklausta ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 274 str. tvarka) parodė, kad 2009-12-19 d. ji kartu su T. T. buvo pas jo tėvus svečiuose . Apie 22.00 val. jie išėjo ir T. T. mama juos lydėjo. Einant (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, kur yra spynų parduotuvė, priešais sutiko einantį vyriškį. Jis paprašė T. T. jam pasakė, kad neturi. Jis iškart T.T. trenkė į nosį. T. T. paskambino į policiją ir minėtas vyriškis išgirdęs, T. T. kalba su policija supyko ir priėjęs dar keturis kartus spyrė koja į įvairias kūno vietas. Ar vyriškis spyrė T. T. motinai, ji nematė, bet paskui T. T. mama jai pasakė, kad vyriškis spyrė jai į koją. Vėliau vyriškis apspardęs T. T. nuėjo toliau. Ji iškvietė greitąją pagalbą ir T.T. išvežė, bei paguldė į ligoninę. Po to jai T. T. pasakė, kad vyriškis , kuris jį sumušė buvo A. G.. Būnant svečiuose ji ir T.T. motina negėrė, T. T. šiek tiek išgėrė brendžio. Eidami gatve jiedu su T.T. ginčijosi, T. T. norėjo, kad jie grįžtų pas tėvus, o ji norėjo važiuoti namo. Tada prie jų ir priėjo A. G., kuris paklausė, kas čia vyksta ir paklausė ,ar gali pridegti T. T. pasakė, kad neturi, o ji turėjo žiebtuvėlį, todėl jam pridegė cigaretę. Tada A. G. paklausė T.T., ko jis čia dar stovi, T. T. atsakė, kad ji yra jo sužadėtinė ir kad patys išsiaiškins savo konfliktą. Ji tuo metu minėtam vyriškiui nedavė jokio supratimo, kad nori eiti kartu su juo, kad jis ją kaip tai domina, nenorėjo atsiskirti nuo T. T. ir jo motinos. Tada A. G. kumščiu vieną kartą trenkė T.T. į veidą ir pataikė į nosį, jam pradėjo bėgti kraujas iš T. T. atsitraukė toliau ir pradėjo skambinti iš savo mobilaus telefono į policiją, paminėdamas (duomenys neskelbtini) pavardę. Po smūgio sudavimo T.T . į veidą, jo motina A. T. užstodama savo sūnų ir pradėjo sakyti A. G., dėl ko jis muša T .T. ir laikė rankomis A. G. už striukės kapišono, kad jis toliau nemuštų T.T., tada A. G. sugriebė jos dešinę ranką ir suspaudęs skaudžiai pasuko jos dešinę plaštaką ir tuo metu dar spyrė A. T. į koją. Ji pasimetė dėl tokios įvykio eigos ir į minėtą konfliktą nesikišo, tai stebėjo iš šalies. T. G. pripuolė prie T.T., parvertė jį ant snieguoto šaligatvio ir ėmė spardyti , spyrė apie 4 kartus į krūtinę , vieną kartą pataikė T.T. į galvą. Pamatęs, T. T. guli ant šaligatvio be sąmonės, nes nustojo judėti, jis pasišalino iš įvykio vietos. Savo akistatoje su A. G., ji nurodė, kad A. G. iš pradžių sumušė T.T., o vėliau jo motiną, todėl patikslina savo pirminius parodymus, nes juos davė susijaudinusi. Iš pradžių A. G. smūgiavo vieną kartą T.T., po to sūnų ginančiai motinai užlaužė dešinę ranką, nes ji laikė jį už striukės kapišono, tada T.T. motinai A.T. dar spyrė vieną kartą į koją. Po to A. G. dar kartą sugriebė T.T. už skvernų, jį pargriovė ir tada spardė ne mažiau keturių kartų, iš kurių vieną kartą pataikė į galvą, o pradėjus šaukti T.T. motinai , A. G. iš įvykio vietos pasišalino. Į kurią koją A. G. spyrė A.T. ji nežino, tačiau ji jai sakė po įvykio, kad jai spyrė į kairę koją. Po šio T. T. yra suirzęs, kaip ji pati supranta neviską prisimena, nes buvo praradęs sąmonę ir iki šio laiko nėra pilnai atsigavęs (t. 1, b.l. 39, 40-41).
Iš 2009-12-24 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusiųjų T. T. ir A. T. sumušimo šaligatvyje vieta, prie (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo, Utenoje, esanti pakankamai judrioje gatvės vietoje, šalia parduotuvių, taksi sustojimo (t. 1, b.l. 7-8)
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 32/10(08) matyti, kad T. T. dėl nosies ir viršugalvio kairės pusės nubrozdinimų, kraujosruvų kairio smilkinio ir sprando dešinėje, galvos smegenų sukrėtimo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 17-18).
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 434/09(08) matyti, kad A. T. dėl dešinio IV delnakaulio srities kraujosruvos, kairės blauzdos nubrozdinimo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 34).
Iš 2009-12-24 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 440/09(08) konstatuojama, kad A. G., nurodžius, kad jį 2009-12-19 d. apie 22 val. Utenos m. (duomenys neskelbtini), prie namo (duomenys neskelbtini), kilusio barnio ir muštynių metu T. T. sumušė kumščiais, suspardė, tyrimo metu nustatyti sužalojimai - nubrozdinimai kairio kelio sąnario ir kairės blauzdos srityse priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo (t. 1, b.l. 51 ).
Iš 2009-12-19 A. G. paaiškinimo matyti, jog jis nurodė, kad prie (duomenys neskelbtini) jis bandė apginti merginą ir pirmas smogė vaikinui, o jis jam smogė atgal (t. 1, b.l. 60).
Kaltinamasis nurodė, kad pirmas smūgį jam sudavė nukentėjusysis T. T., kuris ir išprovokavo muštynes. Toks kaltinamojo aiškinimas yra paneigtas byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.
Tai, kad nukentėjusysis T. T. kilusio žodinio konflikto metu pirmas sudavė smūgį, kaltinamasis nurodė tik teisme. Ikiteisminio tyrimo metu A. G. niekada nenurodė tokios aplinkybės, o aiškino, kad jis susiginčijo su nukentėjusiuoju ir susistumdė bei abu susikibę pargriuvo ant šaligatvio bei tarpusavyje susimušė kumščiais. Tokiu būdu, jis nenurodė smurtinių veiksmų pradžios. Savo paaiškinime, A. G. nurodė, kad jis pirmas sudavė smūgį, o vėliau jam sudavė nukentėjusysis. Analizuojant kaltinamojo paaiškinimus bei ikiteisminio tyrimo medžiagą, akivaizdu, kad kaltinamasis nenuosekliai ir prieštaringai aiškino smurtinių veiksmų pradžią ir todėl laikyti jo paaiškinimus patikimais nėra pagrindo.
Tuo tarpu nukentėjusioji A. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pirmas be jokios priežasties smūgį sudavė kaltinamasis. Šias aplinkybes ji nurodė ir teisiamojo posėdžio metu. Jos nurodytas aplinkybes patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. R. bei nukentėjusysis T. T. Tiek nukentėjusysis T. T., tiek nukentėjusioji A. T., tiek ir liudytoja L. R. nurodė, kad smūgį kaltinamasis sudavė T. T. į nosį. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam T. T. be kitų kūno sužalojimų buvo sužalota ir nosis. Šie įrodymai tarpusavyje esmingai sutampa ir sudaro vieningą įrodomąją medžiagą. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai buvo gauti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatyme nustatytą tvarką.
Todėl teismas, įvertindamas tai, kad nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai apie kilusio konflikto aplinkybes esmingai sutampa, į tai, kad jų nurodytas aplinkybes patvirtino ir teismo medicinos specialistas, į tai, kad kaltinamojo paaiškinimai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, teismas kaltinamojo aiškinimą apie smūgių sudavimo pradžią atmeta ir daro išvadą, kad nukentėjusiųjų ir liudytojos L. R. parodymai yra patikimi, atitinka byloje esančius įrodymus ir jais remsis spręsdamas kaltinamojo kaltės klausimą.
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grąsinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta - yra viešoji vieta. Viešoji vieta - tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Kaip matyti iš nukentėjusiųjų, liudytojos L. R. parodymų bei paties kaltinamojo paaiškinimų konfliktas kilo bei kaltinamasis fizinį smurtą panaudojo daugiabučių namų kvartale, šalia taksi sustojimo. Tokie kaltinamojo veiksmai vertinti kaip įžūlūs. Iš surinktų įrodymų matyti, kad buvo kviečiama policija ir greitoji pagalba. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad dėl tokio kaltinamojo elgesio buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamasis suprato, kad viešoje vietoje naudodamas fizinį smurtą sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką Toks kaltinamojo elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, ir siekius, pažeidžiant visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiu būdu aukščiau aptartais įrodymais visiškai įrodyta, kad kaltinamasis padarė viešosios tvarkos pažeidimą ir jo veika kvalifikuotina pagal LR BK 284 str. 1 d.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą tiesiogine tyčia, baustas administracine tvarka (t. 1, b.l. 94 ); teistas (t. 1, b.l. 83-84,86-91); psichiatrinėje ir priklausomybių įskaitose neregistruotas (t. 1, b.l. 95); charakterizuojamas neigiamai (t. 1, b.l. 96), ir daro išvadą, kad jam skirtina bausmė - areštas. Kaltinamajam į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo, suėmimo ir buvimo Airijos kalėjime laikotarpis.
Dėl gydymo išlaidų
Panevėžio apygardos Utenos apylinkės vyriausiasis prokuroras gindamas Valstybinės ligonių kasos interesus pareiškė civilinį ieškinį dėl 218,94 Lt 63,41 Eur) gydymo išlaidų (t. 2, b. l. 1).
Kaltinamasis ieškinį pripažino.
Ieškinys tenkintinas.
Kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį, kuris buvo gydomas VšĮ Utenos ligoninėje. Jo gydymo išlaidos 218,94 Lt ( 63,41 Eur). Ši suma priteistina iš kaltinamojo (CK 6.280 str., 6.283 str. 1 d.)
Dėl neturtinės žalos atlyginimo ir proceso išlaidų
Nukentėjusysis T. T. pareiškė 4500 Lt ( 1303,29 Eur) civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b.l. 19-20).
Kaltinamasis ieškinį pripažino iš dalies.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 32/10(08) matyti, kad T. T. dėl nosies ir viršugalvio kairės pusės nubrozdinimų, kraujosruvų kairio smilkinio ir sprando dešinėje, galvos smegenų sukrėtimo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 17-18).
Nukentėjusiojo sužalojimų pobūdis įrodo, kad jis patyrė fizinį skausmą, bendravimo nepatogumus, įprasto aktyvaus gyvenimo būdo pasikeitimą. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje. Tiesioginis šios veikos objektas yra viešoji tvarka. Be tiesioginio objekto šiuo konkrečiu atveju yra ir fakultatyvinis – žmogaus garbė ir orumas. Kaltinamasis suduodamas smūgius nukentėjusiajam be viešosios tvarkos pažeidė ir nukentėjusiojo garbę ir orumą. Asmens garbė ir orumas yra asmeninės neturtinės vertybės, kurias gina teisė, įskaitant ir baudžiamąją teisę. Teisė į garbės ir orumo gynimą garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8, 10 straipsnyje. Be baudžiamosios teisės, asmens garbę ir orumą gina ir civilinė teisė. Kaltinamasis tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrukdymą, sukėlė fizinį skausmą, bei kitų asmenų akivaizdoje jį pažemino. Tai yra aplinkybės dėl kurių ieškinys turi būti tenkintinas (CK 6.250 str. 1 d.).
Nustatant neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti į atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kaltinamasis tyčiniais veiksmais sužalojo nukentėjusįjį padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, jį pažeminio kitų asmenų akivaizdoje. Kaltinamojo turtinė padėtis nėra itin gera, jis dirba, tačiau šios aplinkybės nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Kaltinamojo išsilavinimas ir amžius yra tokie, kurie neleidžia daryti išvadą, kad netolimoje ateityje jo turtinė padėtis gali iš esmės pagerėti. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad pagal sužalojimų pobūdį nukentėjusiajam nėra jokio pagrindo nuogąstauti dėl galimų sužalojimo padarinių, nėra nustatyta, kad jam buvo ar ateityje bus būtinos specialios procedūros ar chirurginės intervencijos.
Formuojama teismų praktika patvirtina, kad bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį, kai asmenys buvo nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 iki 579 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, 2K-522/2013, 2K-267/2013, 2K-605/2011, 2K-144/2010, 2K-382/2009, 2K-316/2008). Kaip jau minėta, nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, viešoje vietoje, artimų asmenų akivaizdoje, todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad nukentėjusiajam nustatytinas 500 Eur neturtinės žalos dydis, kuris priteistinas iš kaltinamojo (CK 6.276 str. 2 d.).
Kaltinamasis šioje byloje buvo suimtas, gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Taip pat, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį ( neturi turto, nedirba) daro išvadą, kad iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo (BPK 106 str. 2 d.).
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. G., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir paskirti keturiasdešimt šešių parų areštą.
Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo terminą nuo 2009 m. gruodžio 21 d. iki 2009 m. gruodžio 23 d., suėmimo laikotarpį Airijos teritorijoje nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2016 m. liepos 21 d. ( 17 dienų ), suėmimo terminą nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2016 m. gruodžio 14 d. ir laikyti A. G. atlikusiu jam paskirtą bausmę.
Kardomąją priemonę - suėmimą panaikinti ir teismo posėdžių salėje paleisti.
Panevėžio apygardos Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš A. G. šešiasdešimt tris eurus 41 euro centą (63,41) turėtų gydymo išlaidų Valstybinės ligonių kasos naudai.
Nukentėjusiojo T. T. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš A. G. penkis šimtus eurų (500) nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiojo T. T. naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.