- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-04-19
- Bylos Nr.
- I-330-583/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00159-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant pareiškėjui T. Ž., atsakovo Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovui Arūnui Venckui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. Ž. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašymu kreipėsi į teismą nurodydamas, kad atsakovas Klaipėdos apskrities policijos komisariatas neišmokėjo darbo užmokesčio dalies, susidariusios dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatų, ribojusių darbo užmokesčio priedų mokėjimą, taikymo. Pareiškėjas nurodo, kad minima įstatymo nuostata 2009 m. gruodžio 11 d. Konstitucinio teismo nutarimu pripažinta prieštaravusia Konstitucijai, todėl atsakovas nepagrįstai ją taikė. Pareiškėjas teismo prašo priteisti iš atsakovo 3768,80 Lt neišmokėto darbo užmokesčio dalį.
Pareiškėjas T.Ž. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad paskaičiavimą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atliko pagal atsakovo pateiktas pažymas. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovui pateikus 2010 m. balandžio 6 d. pažymą, patikslinančią neišmokėtų priedų ir priemokų sumą, sutinka su pateiktos pažymos duomenimis ir neprieštarauja, kad 223.72 Lt sumai būtų sumažintas reiškiamas reikalavimas. Dėl atsakovo atstovo prašomo taikyti teismo sprendimo vykdymo atidėjimo vienerių metų laikotarpiui prieštarauja, nurodydamas, kad yra pensininkas, gaunama pensija yra nedidelė, todėl neišmokėta atlyginimo dalis turi būti sumokėta nedelsiant.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo prašymu sutinka dalinai. Teigia, jog iki 2009-01-01 Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate skaičiuojant darbo užmokestį už darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis buvo taikomas Darbo kodekso 194 bei 193 straipsnio nuostatos, tai yra ta pati darbo valanda buvo dvigubai apmokama kaip už darbą poilsio ir švenčių dienomis ir dar papildomai pusantro karto apmokama kaip už darbą naktį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-09-06 nutartimi konstatavo, kad viršvalandinis darbas ir (arba) darbas naktį dirbamas švenčių, ir (arba) poilsio dienomis, tai už tokį darbą mokama pagal DK 194 straipsnio nuostatas, o DK 193 straipsnis netaikomas. Pareiškėjui nuo 2008-07-01 iki 2008-12-31 neteisingai skaičiuojant apmokėjimą priskaityta 223,72 Lt, tačiau ši suma nebuvo išmokėta. Todėl sprendžiant ginčą iš nepriemokos, susidariusios dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatyto priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymo, ši suma turėtų būti išskaityta. Taip pat nurodoma, kad pareiškėjui 2007 m. sausio ir vasario mėnesiais priskaičiuota 673,03 Lt nepriemokos dalis, tačiau suėjus Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytam 3 metų senaties terminui, ši suma nebegali būti priteista.
Atsakovas taip pat nurodo, kad 2010 metų patvirtintame biudžete policijos įstaigoms nėra numatytos lėšos darbo užmokesčio nepriemokai sumokėti. Todėl atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, prašoma sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas tenkintinas dalinai.
Pareiškėjas prašyme teigia, kad atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2007-2009 metais dėl sudedamosios darbo užmokesčio dalies - priedų ir priemokų išmokėjimo, viršijančios 70 procentų pareiginės algos dydį, ribojimo, nesumokėjo 3768,80 Lt sudedamosios darbo užmokesčio dalies.
Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.
Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) 25 ir 26 straipsniuose numatyta, kad valstybės tarnautojams mokami priedai ir priemokos ir nurodytas priedų ir priemokų sąrašas. Minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos, o 2 dalimi nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3, 4, 8, 9, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 38, 41, 43, 44, 49, 50 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 22¹, 48¹, 50¹ straipsniais įstatymu (įstatymo redakcija 2007 m. birželio 7 d. Nr. X-1175, 2007-06-07 Žin., 2007, Nr. 69-2723) buvo pakeistas ir papildytas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomi šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.
Būtent aukščiau aptartas teisinis reguliavimas yra aktualus nagrinėjant pareiškėjo prašymo pagrįstumo klausimą, kadangi būtent pagal jį numatytas apribojimas išmokamų priedų ir priemokų sumai, kuri negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos.
Pagal teismui teikiamą 2010 m. kovo 23 d. Klaipėdos AVPK pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį Nr. 3-PAZ1-1713 (b.l.6) nustatyta, kad pareiškėjui T. Ž. laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2007 m. gruodžio mėn. įskaitytinai, dėl priedų ir priemokų ribojimo neišmokėta 2966,22 Lt faktiškai priskaityto darbo užmokesčio dalies. Pagal 20010 m. kovo 23 d. Klaipėdos AVPK pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį Nr. 3-PAZ1-1714 (b.l.7) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. įskaitytinai neišmokėta 750,08 Lt faktiškai priskaityto darbo užmokesčio dalies. Pagal 2010 m. kovo 23 d. Klaipėdos AVPK pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį Nr. 3-PAZ1-1715 (b.l.8) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2009 m. gruodžio mėn. įskaitytinai neišmokėta 52,50 Lt faktiškai priskaityto darbo užmokesčio dalies.
Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos ) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinio teismo nutarime buvo konstatuota, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali būti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, švenčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis, atlieka įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis, atliekamas viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų nemokama arba šis darbas būtų neapmokamas teisingai. Todėl ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose šio įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nesant nuostatų, pagal kurias būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą maksimalią mokėtiną ribą, pažeistos Konstitucijos nuostatos. Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, atlikusiems tam tikrą darbą, už šį darbą negalėjo būti apmokama. Vadinasi, pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, ir konstitucinį teisinės valstybės principą Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriuje "Darbo užmokestis", kuris vidaus tarnybos sistemos pareigūnams buvo taikomas be išlygų, turėjo būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą.
Toks Konstitucinio Teismo sprendimas suponuoja išvadą, kad paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, už papildomų užduočių, viršijant nustatytą darbo trukmę vykdymą, tais atvejais, kai apskaičiuota priedų ir priemokų suma viršijo maksimalią leistiną 70 procentų pareiginės algos ribą. Konstitucinis teismas konstatavo, kad pagal Konstituciją negali būti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestą darbą, už šį darbą nebūtų mokama, būtų mokama ne nustatytu laiku arba mokama mažiau negu priklauso pagal įstatymus ir jais remiantis išleistus kitus teisės aktus. Todėl net ir sprendimo priėmimo metu nesant nustatytam teisiniam reguliavimui pagal kurį būtų galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, pareiškėjas pagrįstai reiškia reikalavimą dėl piniginės išmokos priteisimo, kadangi kitų būdų kompensuojant už atliktą darbą nėra numatyta. Be to pareiškėjas kreipdamasis prašymu į teismą pats formuluoja reikalavimą ir pasirenka kokiu būdu turi būti kompensuota už atliktą darbą.
Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ar socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio antroje dalyje nustatytas bendras trejų metų senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams, jeigu Darbo kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminių. Darbo kodekse kitokio senaties termino reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo nenumatyta. Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnis sudaro įstatyminį pagrindą pareikštiems valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikyti Darbo kodekso 27 straipsnio antroje dalyje nustatytą trejų metų senaties terminą. Darbo kodekso 298 straipsnyje numatyta, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Tai yra ši norma nustato naikinamąjį terminą, kurį viršijantis valstybės tarnautojui nesumokėtas darbo užmokestis negali būti priteisiamas.
Pareiškėjas į teismą dėl negauto darbo užmokesčio dalies priteisimo kreipėsi 2010-03-25 (b.l.4-5) ir reiškia reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-09-01. Pateiktoje pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį už 2007 m. nurodyta, kad apskaičiuojant 2007 m. sausio mėnesio darbo užmokesčio sudedamąją dalį – priedus ir priemokas, taikant ribojimą neišmokama 303,78 Lt, apskaičiuojant 2007 m. vasario mėnesio darbo užmokesčio sudedamąją dalį – priedus ir priemokas, taikant ribojimą neišmokama 369,25 Šių reikalavimų dalies pareiškimui pareiškėjas yra praleidęs trejų metų terminą ir šiai daliai reikalavimo taikant senatį pareiškėjo prašymas dėl 673,03 Lt priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Kitoje dalyje pareiškėjo reikalavimai yra pagrindžiami pažymomis apie darbuotojui priskaičiuotą užmokestį už 2007-2009 metus, pagal kurios patvirtinama, jog už laikotarpį nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. neišmokėto darbo užmokesčio dėl priedų, priemokų ribojimo susidarė 2293,19 Lt nepriemoka, už 2008 metus susidarė 750,08 Lt nepriemoka, už 2009 m. sausio - rugpjūčio mėnesius (įskaitytinai) susidarė 52,50 Lt nepriemoka. Viso pareiškėjui už laikotarpį nuo 2007-03-01 iki 2009-09-01 dėl priedų, priemokų ribojimo taikymo neišmokėta 3095,77 Lt.
Iš pateikto Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato finansų skyriaus 2010-03-04 rašto Nr.30-S-250 matyti, kad atsakovas skaičiuojant darbo užmokestį už darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis taikė Darbo kodekso 194 straipsnio bei 193 straipsnio nuostatos, tai yra buvo dvigubai apmokama kaip už darbą poilsio ir švenčių dienomis ir kaip už naktinį darbą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-451/2006 konstatavo, kad Darbo kodekso 194 straipsnis yra speciali teisės norma, reglamentuojanti mokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis. Kai viršvalandinis darbas ir (arba) darbas naktį dirbamas švenčių, ir (arba) poilsio dienomis, tai už tokį darbą mokama pagal Darbo kodekso 194 straipsnio nuostatas, o Darbo kodekso 193 straipsnis netaikytinas. Atsakovo teikiamoje 2010-04-06 pažymoje Nr.3-PAZ1-1742 nurodyta, kad pareiškėjui už 2007 -2008 m. priskaičiuota priemoka už darbą naktį ir švenčių dienomis: 2007 m. - 70,90 Lt, 2008 m. – 152,82 Lt, viso 223,72 Lt. Pagal Darbo kodekso 224 straipsnio 3 dalį negalima iš darbuotojo išieškoti permokėto ir neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus skaičiavimo klaidos atvejus. Kadangi pareiškėjui priskaičiuota 223,72 Lt suma nebuvo išmokėta, nustačius jog ji priskaityta nepagrįstai, dėl šios sumos dalies ginčo nekyla, šia suma atitinkamai mažintina priteistina neišmokėto darbo užmokesčio dalis.
Todėl nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pareiškėjui laikotarpiu nuo 2007 m. kovo mėn. iki 2009 m. rugsėjo 1 d. ribojant priedų ir priemokų mokėjimą nesumokėta 2872.05 Lt. ir pareiškėjo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas.
Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnis reglamentuoja sprendimų vykdymą. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog neįvykdyti teismo sprendimai dėl priteistų sumų išieškojimo vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti. Atsakovo atstovas teismo posėdyje prašo atidėti sprendimo vykdymą vienerių metų laikotarpiu. Atsakovas atsiliepime ir atstovas teismo posėdžio metu prašo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams, nes šių metų patvirtintame biudžete policijos įstaigoms nėra numatytos lėšos darbo užmokesčio nepriemokai sumokėti ir teismui teikiama 2010 m. balandžio 8 d. Klaipėdos AVPK Finansų skyriaus pažyma Nr. 30-S-3995, kuria nurodoma, kad pagal patvirtintą Klaipėdos AVPK 2010 metams darbo užmokesčiui skirtų asignavimų nepakaks dirbančių pareigūnų bei darbuotojų darbo užmokesčiui sumokėti. Jei nebus skiriama papildomų lėšų, 2010 metų gruodžio mėnesį darbo užmokestis nebus išmokėtas. Todėl akivaizdu, jog yra pagrindas atidėti sprendimo vykdymą.
Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr.2-202/2009 dėl nesumokėto atlyginimo teisėjams priteisimo visuotinai žinomos aplinkybės apie sunkią Lietuvos valstybės turtinę padėtį pagrindu nusprendė sprendimo vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismų praktika iš esmės analogiškose bylose būtų formuojama vieninga linkme (priešingu atveju kiltų pavojus pažeisti konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą), bylose dėl atlyginimo skirtumo priteisimo sprendimo vykdymą atidėjo vieneriems metams (2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-812/2009, 2010 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-57/2010 ir kt.). Teismas pripažįsta, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualūs nagrinėjamai bylai, todėl atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo tenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis, Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis aukščiau išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendė:
pareiškėjo T. Ž. prašymą tenkinti dalinai.
Pareiškėjui T. Ž. iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (įmonės kodas (duomenys neskelbtini,) priteisti 2872,05 Lt (iki mokesčių atskaitymo) neišmokėto darbo užmokesčio dalį.
Kitoje dalyje T. Ž. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.