- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-05
- Bylos Nr.
- 2-202/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė, Danutė Milašienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Parex faktoringas ir lizingas“
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Parex faktoringas ir lizingas“
- Skolininkas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Kalijuka“, G. T., J. T.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Marytės Mitkuvienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Parex faktoringas ir lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria atmestas minėto pareiškėjo (kreditoriaus) prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje Nr. L2-4398-450/08 pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Parex faktoringas ir lizingas“ pareiškimą skolininkams uždarajai akcinei bendrovei ,,Kalijuka“, G. T. ir J. T. dėl išdavimo teismo įsakymo priteisti 155 187,46 Lt įsiskolinimą, 82 243 Lt delspinigių bei palūkanų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas (kreditorius) UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas iš skolininkų UAB „Kalijuka“, G. T. ir J. T. solidariai priteisti 155 187,46 Lt įsiskolinimą, 82 243 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 1437 Lt žyminio mokesčio (b. l. 1, 2). Kreditorius taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kreditoriaus reikalavimo dydžio skolininkų turto ir piniginių lėšų areštą, kadangi netaikant jų kreditoriaus reikalavimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjo (kreditoriaus) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b. l. 4). Teismas nurodė, kad vien ieškinio (pareiškimo) padavimas teismui nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o kreditorius UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ nenurodė motyvų ir nepateikė teismui įrodymų ar duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių skolininko atžvilgiu pasunkės ar pasidarys negalimas teismo įsakymo įvykdymas. Todėl teismas negali įvertinti skolininkų finansinio pajėgumo įvykdyti teismo įsakymą ir realią grėsmę teismo įsakymo įvykdymui.
Teismo teigimu, vadovaujantis naujausiomis teismų praktikos tendencijomis, vien didelė ieškinio suma automatiškai nesuponuoja teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, ir sprendžiant klausimą, ar tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtina įvertinti, ar konkrečiam ieškovui ši ieškinio suma yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2007-09-06 nutartis c. b. Nr. 2-532/07, 2005-12-08 nutartis c. b. Nr. 2-664/05, 2003-04-10 nutartis c. b. Nr. 2-152/03).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas (kreditorius) UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkų UAB „Kalijuka“, G. T. ir J. T. ieškinio dydžio 237430,46 Lt vertės turtą (b. l. 6, 7). Savo skundą apeliantas grindžia tuo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad skolininkai nuolat vėlavo mokėti lizingo įmokas, nereagavo į kreditoriaus raštiškus prašymus sumokėti įsiskolinimą. Be to, skolininkas UAB „Kalijuka“ nuolat vėluoja atsiskaityti ir su kitomis įmonėmis, su kuriomis jis bylinėjasi teisme. Todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, 237430,46 Lt laikytina didele suma šiam skolininkui, dėl ko padidėja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d., 338 str.). Apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąją apsaugos priemonę, absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).
Pagal CPK 144 straipsnio pirmąją dalį teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Asmeniui, prašančiam pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones tenka pareiga įrodyti tokių priemonių taikymo reikalingumą, t. y. tą faktą, jog jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 178 str.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti pareiškėjo (kreditoriaus) UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ prašomą laikinąją apsaugos priemonę – skolininkų UAB „Kalijuka“, G. T. ir J. T. turto areštą, nurodydamas, jog kreditorius neįrodė šios priemonės taikymo reikalingumo. Nors 237 430,46 Lt dydžio reikalavimo suma gali būti laikoma didele pinigų suma, bei gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo (įsakymo) neįvykdymo riziką, tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-131/2008; 2008 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-435/2008). Taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimą ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo (skolininko) finansines galimybes, t. y., ar konkrečiam skolininkui (atsakovui) yra didelė reikalaujama suma, lyginant ją su skolininko nuosavybės teise valdomo turto verte, jo įsipareigojimais, o jei skolininkas – juridinis asmuo - ir jo įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta. Tokiu atveju didelė ieškinio reikalavimo suma sudaro pagrindą išvadai, jog, nesiėmus laikinosios apsaugos priemonės, būsimo teismo sprendimo (įsakymo) įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.).
Nagrinėjamu atveju kreditorius nepateikė teismui įrodymų apie skolininkų finansinę padėtį (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad aplinkybę, jog būsimo teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, apeliantas įrodinėja tik apeliacinės instancijos teisme, pateikdamas duomenis apie skolininką UAB „Kalijuka“, iš kurių matyti, kad ši įmonė 2008 m. turėjo keturis nepadengtus įsiskolinimus, kurių bendra vertė nesiekia 6 000 Lt (b. l. 15-18). Teisėjų kolegijos nuomone, pastarieji duomenys taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad kreditorius (apeliantas) neįrodė, jog dėl skolininkų finansinės padėties būsimo teismo įsakymo (sprendimo) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, juolab kad pareiškėjas (kreditorius) reikalaujamą sumą prašo solidariai priteisti ne tik iš skolininko UAB ,,Kalijuka“, bet ir iš skolininkų G. T. ir J. T. (CPK 144 str. 1 d., 178 str.).
Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri pagrįsta ir teisėta, todėl paliktina nepakeista (CPK 338 str., 329 str.).
Pažymėtina, kad tinkamai pagrindęs prašymą apeliantas gali pakartotinai kreiptis į pirmosios instancijos teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį.