- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-25
- Bylos Nr.
- 1A-347-988/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-05434-21
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Darius Pranka, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- E. F.
- Advokatai
- Danuta Cytovič
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Pauliaus Veršekio,
viešame teismo posėdyje apeliacinio žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. F. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalies pridėta Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir E. F. skirta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, E. F. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, jos vykdymą pradedant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 357 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2 dalimi ir 4 dalies 1 punktu, E. F. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „AUDI A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį E. G. (E. G.), valstybės naudai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. F. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2021 m. vasario 21 d., apie 13.12 val., (duomenys neskelbtini)., būdamas transporto priemonės vairuotoju, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, vairavo E. G. priklausantį (nuo 2021 m. vasario 20 d.) automobilį „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės (neįgijęs) vairuoti transporto priemonę ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,53 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais E. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. F. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. kovo 12 d. nuosprendį: vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, atidėti galutinės subendrintos 2 (dviejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 (trejiems) metams.
2.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. F. nurodo, nors jis iš esmės sutiko su griežtesne bausme – laisvės atėmimu, kuri jam paskirta skundžiamu nuosprendžiu, tačiau nesutinka su tuo, kad paskirtas realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas. Jo teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Nurodo, kad nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurį jis yra nuteistas, kvalifikuojamas kaip nesunkus nusikaltimas. O nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, už kurį jis nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu taip pat kvalifikuojamas kaip nesunkus nusikaltimas. Pasak nuteistojo, už padarytus du nesunkius nusikaltimus jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra ne didesnė kaip ketverių metų, dėl to egzistuoja formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.
2.2. Nuteistasis E. F., remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktika, nurodo, jog BK 75 straipsnio nuostatose nenumatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytas veikas arba kuriam jau buvo taikytos tokios įstatymo nuostatos. Tokiu atveju, asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama.
2.3. Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės vykdymo atidėjimui taikyti: padarytų veikų pavojingumo laipsnį, jų padarymo aplinkybes ir sukeltas pasekmes bei duomenis, leidžiančius pagrįstai manyti, jog nuteistajam galima duoti dar vieną šansą pasitaisyti ir realų bausmės vykdymą atidėti. Priešingai, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad padarytas nusikaltimas nesukėlė sunkių pasekmių, jo veiksmais nėra padaryta žala, nėra nukentėjusiųjų, be to, transporto priemonės „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas E. G. nepareiškė pretenzijų ir sutiko su galimu šio automobilio konfiskavimu. Pažymi, kad jis visiškai pripažįsta savo kaltę padarius nusikaltimą, jo byla perduota nagrinėti teisme pagreitinto proceso tvarka, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
2.4. Nuteistasis labai gailisi dėl nusikaltimo padarymo, ko pasėkoje jo prisipažinimas ir apgailestavimas pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nuteistojo teigimu, šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad tai atskleidžia kritišką jo požiūrį į netinkamą elgesį, jis giliai apmąstė savo padėtį, padarė atitinkamas išvadas ir ėmėsi iniciatyvos iš esmės pakeisti savo gyvenimą būdą.
2.5. Apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame nuosprendyje neatsižvelgta į tai, kad įvykio metu jo kraujyje nustatytas promilių alkoholio kiekis tik nežymiai viršijo nustatytą įstatyme 1,5 promilės alkoholio normą.
2.6. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nuteistasis augina ir išlaiko tris savo nepilnamečius vaikus, taip pat padeda auginti ir išlaikyti savo sutuoktinės nepilnametę dukrą. Šiuo metu jis įregistruotas Užimtumo tarnyboje, jokios pašalpos negauna, oficialaus darbo taip pat neturi. Norėdamas išlaikyti šeimą jis uždarbiauja, dirba atsitiktinius darbus. Jo sutuoktinė šiuo metu nedirba, gauna nedidelę socialinę pašalpą bei išmokas vaikams. Dėl to jų šeimos materialinė padėtis nėra lengva, o netaikant bausmės vykdymo atidėjimo, ji taps dar sunkesne, kadangi nuteistasis E. F. bus izoliuotas nuo savo šeimos. Tokiu atveju jis neturėtų galimybės išlaikyti nepilnamečių vaikų, padėti vesti ūkį savo sutuoktinei.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, o apeliantas ir jo gynėja – tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti BPK 320 straipsnio 3 dalis. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. F. prašo atidėti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Byloje nenustačius kitų padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau minėtas nuostatas, pasisako tik apeliacinio skundo ribose.
6. BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, pagal šį teisinį reguliavimą, bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik esant įstatymo įtvirtintoms sąlygoms, o jo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.
7. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika bei nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį pobūdį. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus dėl to pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas.
8. Nagrinėjamu atveju, nors egzistuoja formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnį, tačiau, pažymėtina, jog turi būti nustatytas ir materialusis BK 75 straipsnio taikymo pagrindas. Vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalimi, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal teismų formuojamą praktiką, taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį asmens nubaudimas ar atleidimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Be to, kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę arba kitą baudžiamojo poveikio priemonę kartu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (žr. pvz. Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-770-383/2019).
9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam E. F. dviejų metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymo atidėjimo institutą taikė tinkamai ir baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į kitas byloje nustatytas aplinkybes, kurios turi reikšmės klausimo dėl galimybės atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą sprendimui.
10. Sutinkama su apeliacinio skundo argumentu, kad asmens turimas neišnykęs teistumas iš esmės nedraudžia taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo bei tai, jog nuteistasis E. F. padarė nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kas reiškia, jog egzistuoja formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes, leidžiančias įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo taikymo būtinumą ir suderinamumą su teisingumo principu.
11. Bylos duomenimis yra neginčytinai nustatyta, kad nuteistasis E. F. padarė vieną šiurkščiausių bei pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas – jo kraujyje rasta 2,53 promilės etilo alkoholio (įvertinus naudoto prietaiso paklaidą automobilio vairuotojo naudai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis). Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šis kiekis daugiau kaip šešis kartus viršija minimalią leistiną etilo alkoholio koncentraciją ir gerokai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė.
12. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad nuteistojo E. F. veiksmais nėra sukelta žala ir nėra dėl įvykio nukentėjusių asmenų, nesudaro pagrindo teigti, jog jo padaryta veika yra mažiau pavojinga. Pažymėtina, jog nusikalstamos veikos padariniai nėra vienintelė aplinkybė, nulemianti veikos pavojingumą – jį lemia įvairūs objektyvūs ir subjektyvūs nusikalstamą veiką apibūdinantys požymiai. Pagrindinis vaidmuo tenka objektyviesiems požymiams, t. y. padarytos veikos pobūdžiui, padariniams, vietai, laikui ir kitoms aplinkybėms, tačiau taip pat reikšmingi ir subjektyvūs požymiai – kaltė, tikslas, motyvai.
13. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog nuteistajam E. F. privaloma skirti realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę, siekiant užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui. Iš pateiktos baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis E. F. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas aštuonis kartus: 1) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, skirtos bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams; 2) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme; 3) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį gydytis nuo alkoholizmo, paskirtą bausmę subendrinant su 2014 m. sausio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skiriant galutinę aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo; 4) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) – vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; 5) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., paskirtą bausmę subendrinant su 2016 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskiriant galutinę aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ir pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; 6) Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme, paskirtos bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams ir įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, ir dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią pareigą įvykdant per keturių mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; 7) Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. liepos 24 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirtą bausmę subendrinant su 2018 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skiriant galutinę vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, ir dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią pareigą įvykdant per keturių mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; 8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirtą bausmę subendrinant su 2018 m. liepos 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skiriant galutinę vienerių metų ir dešimt mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems metams ir įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio.
14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad administracinių nusižengimų registro 2021 m. vasario 22 d. duomenimis per paskutinius dešimt metų administracine tvarka jis baustas ne mažiau kaip šimtą kartų, tame tarpe dėl administracinių nusižengimų, susijusių su viešosios rimties trikdymu, alkoholinių gėrimų vartojimu arba asmens pasirodymu neblaiviam viešosiose vietose, transporto priemonių vairavimu neturint teisės vairuoti, tyčiniu turto sunaikinimu ar sugadinimu, kas rodo, kad nuteistasis linkęs nesilaikyti teisės aktų nustatytos tvarkos ir visuomenės gyvenimo taisyklių.
15. Apygardos teismo vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis E. F. sistemingai daro naujas nusikalstamas veikas ir nėra linkęs daryti atitinkamų išvadų dėl netinkamo ir akivaizdžiai pavojingo savo elgesio ar dėl jo galimai kilsiančių pasekmių. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nuteistasis E. F. padarė neišnykus teistumui, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kuris jam jau buvo pritaikytas trečią kartą iš eilės, kas aiškiai rodo, kad nepasiekta viena iš BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės paskirčių: asmenų sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo. Nors ankstesniais teismo sprendimais nuteistasis E. F. pripažintas pasitikėjimo vertu asmeniu (nuo 2018 m. jam tris kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas), tačiau to akivaizdžiai nepakako norint jį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo – nuteistasis ne vieną kartą naują veiką padarė dar neišnykus iš anksčiau esančiam teistumui arba bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, nors nuteistasis žinojo apie jam skirtą įpareigojimą nevartoti alkoholio, tačiau jo nesilaikė ir vairavo transporto priemonę neblaivus. Taigi, vertinant galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai įvertino tai, jog nuteistasis iš esmės nepripažįsta savo elgesio modelio pavojingumo ir nuosekliai daro naujas veikas, todėl pagrįstai nurodė ir tai, jog būtina jo izoliacija nuo visuomenės. Tik paskyrus nuteistajam E. F. laisvės atėmimo bausmės realų vykdymą bus įmanoma visuomenės narių apsauga nuo pavojingų jo veiksmų. Be to, sprendžiama, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo paskyrimas iš nuteistojo E. F. atimtų galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Remiantis aukščiau išdėstytu, galima pagrįstai teigti, kad tik realus nuteistajam E. F. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas užtikrins prevencinius tikslus.
16. Apeliacinės instancijos teismas atmeta skundo argumentus, jog nuteistojo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir dėl jos gailisi, aiškiai parodo pasikeitusį, kritišką nuteistojo požiūrį į savo netinkamą elgesį. Priešingai, nors nuteistasis teigia giliai apmąstęs anksčiau atliktus veiksmus ir dabartinę savo padėtį, visgi aukščiau nurodyti jo teistumai ir aiškus polinkis nusikalsti rodo, kad nuteistasis E. F. nėra linkęs atsisakyti nusikalstamo elgesio modelio. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatyta ir ankstesnių nuosprendžių metu, tačiau, kaip matyti iš jo padarytų nusikalstamų veikų, nuoširdus nuteistojo gailėjimasis yra labiau deklaratyvaus pobūdžio.
17. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas sukels nuteistajam tam tikrus nepatogumus. Visgi, pažymėtina, kad atsižvelgus į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, neigiamos pasekmės yra laikomos adekvačiais ir logiškais padariniais padarytai nusikalstamai veikai. Vien tai, kad dėl realaus bausmės vykdymo asmuo patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nesant kitoms esminėms aplinkybėms, neleidžia konstatuoti, kad bausmės vykdymo neatidėjimas yra aiškiai prieštaraujantis teisingumo principui.
18. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis augina ir išlaiko tris savo nepilnamečius vaikus ir sutuoktinės nepilnametę dukrą, taip pat tai, kad jis neturi oficialaus darbo, o jų šeimos materialinė padėtis nėra lengva, nuteistajam E. F. buvo žinomos dar prieš darant nusikalstamą veiką, tačiau nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo. Nuteistasis, žinodamas, kad turi pareigą rūpintis ir išlaikyti savo ir sutuoktinės nepilnamečius vaikus, turėjo būti suinteresuotas laikytis įstatymų ir nenusikalsti, tačiau jis darydamas nusikalstamą veiką prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl tai, kad jis, nesilaikydamas įstatymų, pablogino savo ir savo šeimos padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas.
19. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė nuteistajam E. F. laisvės atėmimo bausmę bei realų jos vykdymą, išsamiai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes. Apygardos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. kovo 12 d. nuosprendžio.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
20. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. gegužės 13 d. buvo gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. gegužės 11 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodoma, kad iš viso valstybės naudai priteistina suma sudaro 180 Eur.
21. BPK 106 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. . BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje.
22. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti E. F. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Taip pat atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis E. F. nemoka proceso kalbos, todėl, siekiant tinkamai užtikrinti jo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Vadovaujantis teismų praktika, esant tokiai situacijai šių išlaidų priteisimas negalimas (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-31-843/2017, 1A-433-1020/2017). Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nuteistasis šiuo metu augina bei išlaiko savo tris nepilnamečius vaikus, padeda išlaikyti savo sutuoktinės nepilnametę dukrą, pašalpos negauna ir oficialaus darbo neturi. Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo E. F. nepriteisiamos.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo E. F. (E. F.) apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą netenkinti.