Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas atsisakydamas nusistatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal alternatyviai siūlomus ieškovų žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektus, nenurodė jokių konkrečių atsisakymo priežasčių, kas patvirtina, jog atsakovas elgiasi nesąžiningai ieškovų atžvilgiu, teismo ekspertė pateikė objektyvią išvadą ir patvirtino, kad ieškovų siūlomas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planų projektai atitinka visus įstatymų keliamus reikalavimus ir užtikrina visus bendraturčių interesus.

Ieškovai pabrėžė, kad pastato rekonstrukcijos projektas atitinka visus įstatymų keliamus reikalavimus ir nepažeidžia atsakovo interesų, ką patvirtina ir teismo ekspertės pateikta išvada; ieškovų alternatyviai siūlomi žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektai atitinka visus įstatymų keliamus reikalavimus ir užtikrina visų žemės sklypo bendraturčių interesus, ką patvirtina ir teismo ekspertės pateikta išvada; atsakovas ieškovams nenurodė jokių konkrečių priežasčių, dėl kurių jis nesutinka duoti sutikimą dėl pastato rekonstrukcijos ir nesutinka nusistatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovų siūlomus projektus, kas patvirtina atsakovo nesąžiningumą ieškovų atžvilgiu.

Atsakovas A. Č. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašoma ieškinį atmesti.

Atsakovas atsiliepime nurodo, jog pagrindinis atsakovo nesutikimo su ieškovu siekiama vykdyti rekonstrukciją argumentas – ieškovų ketinami atlikti rekonstrukcijos (statybos) darbai numatyti žemės sklypo bendro naudojimo dalyje. Tarp atsakovo ir kitų bendraturčių 2018 m. balandžio 11 d. buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Apie tokią nustatytą tvarką ieškovai, įgydami šio žemės sklypo dalį, žinojo, todėl niekaip negalėjo tikėtis ar planuoti sklypo bendro naudojimo dalyje plėsti savo statinių. Ieškovai, norėdami atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją, siekia sumažinti bendro naudojimo žemės sklypo dalį, nes keisis rekonstruojamos pastato dalies išoriniai matmenys, todėl tiesiogiai bus pažeisti atsakovo interesai. Tokia bendrojo naudojimosi žemės sklypo dalis tarp bendraturčių buvo susiklosčiusi seniai, o ieškovai visiškai neseniai įgiję dalį bendrojoje nuosavybėje siekia pakeisti nusistovėjusią tvarką siekdami išimtinai savo interesų ir visiškai nepaisydami ir pažeisdami atsakovo interesus ir teisėtus lūkesčius. Šį savo nesutikimo su ieškovo siūloma rekonstrukcija argumentą atsakovas ieškovams nurodė ir jie tai žino. Atsakovas neprieštarauja, kad jie atliktų savo namo dalies rekonstrukciją, tačiau tik ne bendro naudojimosi žemės sąskaita.

Ieškovų siekis – rekonstruoti pastatą perstatant savo turimą pastato dalį. Dėl šios priežasties didės ir žemės sklypo užstatymo intensyvumas. Ieškovai prašo nustatyti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2019 m. vasario 22 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą arba alternatyviai pagal 2019 m. lapkričio 22 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą. Pastarasis, anot ieškovų, mažai skiriasi nuo 2018 m. balandžio 11 d. notaro patvirtintos ir VĮ RC įregistruotos naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Ši tvarka buvo nustatyta su buvusiais savininkais T. M. ir D. M., kuri pardavusi savo turto dalį visas su tuo susijusias teises ir pareigas perleido ieškovams, t. y. F. ir J. K. Ši tvarka atsakovą pilnai tenkina, ji atitinka per ilgą laiką nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką, proporcingumo kriterijus, tuo tarpu ieškovai siekdami išimtinai tik naudos sau, tik nupirkę dalį žemės sklypo, inicijuoja naują naudojimosi tvarkos nustatymo procedūrą, taip pažeisdami teisinio tikrumo ir teisinių santykių stabilumo principus. Kaip patys ieškovai nurodo, jų naujai siūlomos naudojimosi tvarkos užtikrins galimybę jiems rekonstruoti pastatą perstatant savo turimą pastato dalį jį praplečiant. Siūloma naudojimosi tvarka tenkintų išimtinai tik jų interesus. Atsakovo nuomone, tokia situacija, kai vieni iš bendraturčių, šiuo atveju ieškovai, tenkintų savo poreikius kito bendraturčio, t. y. atsakovo, sąskaita, negali būti toleruojama. Ieškovų siūlymas įrengti du privažiavimus tokiame mažame žemės sklypo plote taip pat yra neracionalus. Objektyviai neegzistuoja galimybė numatyti privažiavimo prie atsakovo sklypo dalies ir gyvenamojo namo dalies. Mano, kad patekimui tiek į ieškovų, tiek į atsakovo naudojamas sklypo dalis yra racionalu palikti vieną įvažiavimą ir išnaudoti bendro naudojimo ploto žemę, kaip tai yra numatyta 2018 m. balandžio 11 d. naudojimosi tvarkoje. Ieškovai nėra nurodę jokių reikšmingų aplinkybių ir juridinių faktų, kurių pagrindu būtų pagrindas keisti mažiau nei prieš du metus nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Nustatytos tvarkos įkeitimas galimas tik išskirtiniais atvejais, nes civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtu pastovi ir keistųsi tik tada, kai yra tam svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 234/2010). Teismų praktikoje tokiomis priežastimis pripažįstamos naujai paaiškėjusios ar atsiradusios aplinkybės, turinčios reikšmę daikto naudojimo tarp bendraturčių tvarkos nustatymui. Šiuo atveju tokių aplinkybių nėra.

Ieškovai nesutinka, jog trumpesnis nei dviejų metų laikotarpis yra itin ilgą laiką nusistovėjusi žemės sklypo naudojimosi tvarka, kurios jokiais būdais dėl to nebūtų galima pakeisti, tinkamai užtikrinant abiejų pusių interesus.

Kadangi atsakovas atsiliepime nurodo, kad 2020 m. lapkričio 22 d. žemės sklypo naudojimo tvarkos projektas mažai skiriasi nuo dabartinio, ieškovai dubliko reikalavimo dalyje dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos kaip pirmą (pageidautiną) alternatyvą nurodo 2020 m. lapkričio 22 d. žemė sklypo naudojimosi tvarką.

Priešprojektinį pasiūlymą parengė asmuo, turintis tam reikalingą architekto kvalifikacijos laipsnį, kuris yra susipažinęs su visais reikalavimais, kurie yra keliami tokiems pasiūlymams. Priešprojektinis pasiūlymas buvo patikrintas nepriklausomos teismo ekspertės, kuri jokių priešprojektinio pasiūlymo trūkumų nenustatė. Specialiosiose statybą reglamentuojančiuose teisės normose nustatyta, kad bendraturčių sutikimas rekonstruoti namo dalį turi būti gautas iki prašymo gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą pateikimo, t. y. projektavimo metu. Tik pateikus priešprojektinį pasiūlymą (atsakovas supažindintas) ir gavus bendraturčio sutikimą (arba gavus teisę gauti statybą leidžiančius ir kitus su rekonstrukcija susijusius dokumentus be bendraturčio sutikimo) galima kreiptis su prašymu į savivaldybę ir prašyti, kad būtų išduota projekto rengimo užduotis ir techniniai reikalavimai ir statinio projektavimo sąlygų sąvadas. Šių dokumentų pagrindu ir bus užtikrinta, kad nebus pažeistos esamos komunikacijos ir kiti apsaugai keliami reikalavimai. Be specialių savivaldybės reikalavimų komunikacijų įvadai rekonstrukcijos metu perkeliami nebus, nes visos reikalingos komunikacijos – vandens, nuotekų, elektros, telefono linijų jau yra įrengtos ir jos nebus keičiamos, t. y. atsakovui dėl to nekils jokių nepatogumų. Ieškovai į bylą papildomai pateikia topografinę nuotrauką, kurios pagrindu buvo rengiamas projektinis pasiūlymas ir vandentiekio (kanalizacijos) projektas, pagal kurį įvesti vandentiekio (nuotekų) įvadai (duomenys neskelbtini) 1-am ir 2-am butams, bei numatomos rekonstrukcijos 3D vizualizacijos. Iš pateikiamos topo nuotraukos yra matoma, kad sklypo dalyje, kurioje numatomas papildomas užstatymas, jokių komunikacijų ir apsaugos zonų nėra. Kadangi atsakovas taip pat pageidauja žinoti planuojamų atlikti darbų laikotarpį, ieškovai paaiškina, kad išoriniai rekonstrukcijos darbai vyks 3-4 mėn., statybų sezono metu. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovai nepateikė pastato išsidėstymo žemės sklype plano, tačiau į bylą yra pateikti du alternatyvus žemės sklypo tvarkos nustatymo projektai, kuriuose yra aiškiai matomas projektuojamo statinio išsidėstymas.

Triplike atsakovas nurodo, kad jam žemės kitoje vietoje nereikia, jis jos nenaudoja. Žemės sklypo naudojimosi tvarka yra nustatyta pagal jau daugiau kaip 50 metų tarp bendraturčių nusistovėjusią naudojimosi šiuo sklypu tvarką, todėl ieškovų siūlomos tvarkos nustatymas pažeidžia atsakovo teisėtus lūkesčius, nes ieškovai, vadovaudamiesi tik savo patogumo ir naudos siekiu, siūlo atsakovui tą žemę, kuria jis niekada nesinaudojo ir jam jos nereikia. Nepaisant to, jog bendravimo tvarka oficialiai buvo notariškai įforminta 2018 m. balandžio 11 d., tačiau realiai ji tokia buvo jau 50 metų.

Atsiliepime, priešingai nei jie teigia, nėra nurodyta, jog 2019 m. lapkričio 22 d. naudojimosi tvarkos projektas mažai skiriasi nuo dabartinės žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Šis sakinys atsiliepime yra, tačiau ne kaip atsakovo teiginys, o kaip ieškovų ieškinio citata. Ieškovų dubliko teiginys, jog žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektai buvo patvirtinti nepriklausomos teismo ekspertės, todėl laikytini kaip turintys didesnę įrodomąją galią, yra nepagrįstas. Teismo ekspertė savo ataskaitoje nesprendė ir negalėjo spręsti apie nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką, tai yra išimtinai teismo kompetencija. Ji tik techniškai išanalizavo projektų tinkamumą, ir visiškai nesigilino į kito bendraturčio, t. y. atsakovo, teisėtus interesus bei lūkesčius. Taip pat ji nenurodė, jog šalių šuo metu nustatyta naudojimosi tvarka yra bloga ar pažeidžia ieškovų interesus, todėl ši išvada niekaip nepatvirtina ieškovų įrodinėjamų aplinkybių. Nors nurodoma, kad tai „teismo eksperto išvada“, tačiau šioje byloje šis įrodymas neturi teismo eksperto išvados galios, nes atlikta vienų iš suinteresuotų bylos šalių užsakymu, o ne paskirta teismo (CPK 212 straipsnis). Atsakovas neprieštarauja statinio rekonstrukcijai, tačiau ne bendro naudojimosi žemėje, pakeičiant nusistovėjusių naudojamų žemės dalių konfigūracijas bei padėtis. Taip pat mano, jog jis neprivalėjo nieko ieškovų prašyti dėl dokumentacijos pateikimo, nes tai nėra atsakovo pareiga. Jie buvo ir yra suinteresuoti rekonstruoti namą, keisti ilgus metus nusistovėjusią naudojimosi tvarką, todėl tai yra jų pareiga pateikti visą dokumentaciją ir supažindinti su ja atsakovą ir šiuo atveju teismą.

Nuosavybės teisės įgyvendinimas priklauso nuo jos formos, ar turtas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, ar nuosavybės teisė yra asmeninė, ar bendroji. Esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei, į vieną objektą yra nukreiptos ne vieno, bet dviejų ar daugiau savininkų subjektinių teisių. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-900-232/2014).

Byloje nustatyta, kad ieškovams F. K. ir J. K. ir atsakovui A. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovams taip pat nuosavybės teise priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovui nuosavybės teise priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovai ir atsakovas yra gyvenamojo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai.

Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. S. 2018 m. balandžio 11 d. patvirtinto (notarinio registro Nr. 3620) tarp A. Č. ir buvusių buto, adresu (duomenys neskelbtini), susitarimą dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos.

Ieškovai nuosavybės teise įsigiję butą, adresu (duomenys neskelbtini), siekia jį rekonstruoti pagal architekto M. P. parengtus projektinius pasiūlymus ir pakeisti 2018 m. balandžio 11 d. notaro patvirtintą bendraturčių susitarimu nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką.

Statybos įstatymu reglamentuoti pagrindiniai reikalavimai ir veiklos principai statybos srityje, o šio įstatymo reikalavimų įgyvendinimą nustato kiti teisės aktai, kuriuose yra išvardyti statinio projektavimo, statybos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti ir kiti reikalavimai, taisyklės, bendrieji principai bei charakteristikos – statybos techniniai reglamentai, statybos bei statinių naudojimo ir priežiūros taisyklės, standartai, techniniai liudijimai, metodiniai nurodymai, rekomendacijos (SĮ 2 straipsnio 33 dalis). Tokiu būdu statybas reglamentuojantys norminiai aktai, statybos darbų kontrolė užtikrina, kad statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad ne tik atitiktų esminius statiniui keliamus reikalavimus, nustatytus SĮ 4 straipsnyje, bet ir užtikrintų trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygas, kurias jie turėjo iki statybų proceso pradžios, ir kurias pakeisti galima tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas (SĮ 6 straipsnio 4 dalis). Siekdamas gauti leidimą statyti naują ar rekonstruoti jau esamą statinį, jo statytojas turi pateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei yra bendroji nuosavybė, o statinio rekonstrukcijos atveju – ir statinio bendraturčių sutikimą (SĮ 27 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovas atsisako duoti ieškovams tokį sutikimą dėl ginčo pastato rekonstrukcijos darbų atlikimo.

Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Bendrame žemės sklype vykdant statybas neišvengiamai atsiranda tam tikras neigiamas poveikis kitiems žemės sklypo bendraturčiams (padidėja užstatymo tankis, sumažėja insoliacija, užstojamas vaizdas ir pan.), tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą statybai. Nesutikimas paprastai pripažįstamas pagrįstu tokiais atvejais, jei nustatoma, kad yra reali bendrasavininkų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė, kylanti iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų. Dėl to bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Pavyzdžiui, turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, turi būti išlaikyti atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos, nustatytos SĮ 6 straipsnio 4 dalyje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008, 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-695/2019). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovai, siekdami rekonstruoti jiems priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kreipėsi į architektą M. P., kuris parengė projektinius pasiūlymus Nr. 2018-TP06. Tačiau atsakovas atsisako duoti sutikimą ieškovams nuosavybės teise priklausančio buto rekonstrukcijai. Taigi nagrinėjamu atveju pareiga įrodyti atisakymo pagrįstumą teko atsakovui.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad kitų statinio bendraturčių nesutikimas gali būti grindžiamas tuo, jog projekto pasiūlymų sprendiniai neatitinka statybos techninių dokumentų ar kitų panašaus pobūdžio teisės aktų reikalavimų, kita vertus, tai nereiškia, jog tokio pobūdžio argumentai yra vieninteliai argumentai, kuriais bendraturčiai gali įrodinėti savo teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo grėsmę. Bendraturčiai, siekdami apginti savo teises ir (ar) teisėtus interesus nuo galimo jų pažeidimo, gali nurodyti įvairias priežastis ir remtis įvairiomis aplinkybėmis, atitinkančiomis jų interesus, pvz., kaip yra nurodęs kasacinis teismas, bendrų patalpų naudojimo pasikeitimo, klientų srauto atsiradimo ar pasikeitimo, naudojimosi daugiabučio namo įranga ar infrastruktūra (įėjimais, stovėjimo vietomis, šiukšlių išvežimu, energijos tiekimu ir kt.) kitimo ir pan. aplinkybėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016).

Iš pateiktų atsakovo procesinių dokumentų matyti, kad atsakovo pagrindinis argumentas yra tas, kad ieškovams atlikus rekonstrukciją pagal architekto M. P. parengtus projektinius pasiūlymus, atsakovai turi pakeisti, dėl ko taip pat kreipėsi į teismą, nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką ir tai, kad ieškovai siekia atlikti rekonstrukciją bendrai naudojamo žemės sklypo dalies sąskaita.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovų siūlymas įrengti du privažiavimus tokiame mažame žemės sklypo plote taip pat yra neracionalus. Objektyviai neegzistuoja galimybė numatyti privažiavimo prie atsakovo sklypo dalies ir gyvenamojo namo dalies.

Atsakovas nurodo, kad patekimui tiek į ieškovų, tiek į atsakovo naudojamas sklypo dalis yra racionalu palikti vieną įvažiavimą ir išnaudoti bendro naudojimo ploto žemę, kaip tai yra numatyta notaro 2018 m. balandžio 11 d. patvirtintoje naudojimosi žemės sklypu tvarkoje. Tačiau atsakovas nenurodė jokių argumentų, nepateikė įrodymų, kaip ta bendro naudojimo žemė yra, pasak atsakovo, racionaliai išnaudojama šiuo metu ar kaip galėtų būti išnaudojama.

Pažymėtina, kad liudytoja apklausta ekspertė nurodė, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka, parengta UAB „GEODEZINIAI IR TOPOGRAFINIAI DARBAI“ 2019 m. lapkričio 22 d. nedaug skiriasi nuo 2018 m. balandžio 11 d. patvirtintos naudojimosi žemės sklypu tvarkos.

Teismo vertinimu, ieškovų siūloma 2019 m. lapkričiu 22 d. projektinio pasiūlymo žemės sklypo naudojimosi tvarka yra racionali ir optimali, atitinka bendraturčių interesų pusiausvyros principą, sumažins netgi ginčų ir konfliktų tarp bendraturčių atsiradimą ateityje.

Nors teismo posėdžio metu atsakovas teigė, kad tokia tvarka jam yra nepatogi, nurodė tik vieną argumentą, t. y. kad jam išėjus iš nuosavybės teise priklausančio buto, porą žingsnių tektų pakeisti judėjimo trajektoriją einant lyg pagrindinio kelio. Jokių kitų objektyvių priežasčių ar argumentų atsakovas nenurodė, taigi teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, kad ieškovų prašoma nustatyti naudojimosi tvarka būtų bendraturčiui (atsakovui) nepatogi.

Ieškovų pateiktas 2019 m. lapkričio 22 d. žemės sklypo naudojimosi projektas užtikrina visiems bendraturčiams patogų naudojimąsi, priėjimą prie nuosavybės teise valdomų statinių, pašalina galimybę kilti konfliktinėms situacijoms tarp bendraturčių ir geriausiai užtikrina abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą.