- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-29
- Bylos Nr.
- 2-23-405/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00340-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Lisauskienė
- Ieškovas
- G. G.
- Atsakovas
- N. G.
- Kategorijos
Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rimantai Jurkevičienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal G. G. ieškinį N. G. dėl tėvystės nuginčijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas adv. Antanas Skrebutėnas paaiškino, kad šalims gyvenant santuokoje gimė dvi dukros T., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ana, gim. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu šalių santuoka nutraukta. Ieškovas teigia, kad 2014 m. lapkričio mėn. jam atsakovė pasakė, kad jis galbūt nėra dukrų biologinis tėvas. Ši aplinkybė leidžia manyti, kad vaikų gimimų liudijimuose įrašyti duomenys apie tėvą neatitinka tikrovės. Šiuos duomenis, pagal CK 3.149 str., galima nuginčyti tik teismo tvarka, todėl ieškovas kreipėsi su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo. Be to įrodymo, kad pirmas vaikas gimė nepraėjus devyniems mėnesiams po santuokos sudarymo, kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodomas aplinkybes, ieškovas pateikti negali, jos gali būti patvirtintos tik atlikus giminystės ryšio nustatymo ekspertizę. Nepilnametė A. G. patvirtino, kad ieškovas buvo išreiškęs abejones dėl tėvystės. Ir ieškovas, ir vaikai turi teisę žinoti, ar ieškovas iš tikrųjų šių vaikų tėvas. Ieškovas moka lėšas nepilnamečių vaikų išlaikymui ir jam kyla abejonės dėl to, ar lėšas moka pagrįstai.
Ieškovas G. G. prašė ieškinį patenkinti. Paaiškino, kad jam atsakovė 2014 m. lapkričio mėn. pasakė, kad jis gali būti ne vaikų tėvas. Nori pasitikrinti, ar jis iš tikrųjų tėvas. Neabejoja, kad tėvas, bet nori, kad būtų patvirtinta, jog jis abiejų mergaičių tėvas, ir kad buvusi sutuoktinė negalėtų sakyti, kad jis ne tėvas. Jam anksčiau, 2004-2005 m., taip pat buvo kilę abejonės dėl tėvystės, nes pažįstami jam buvo sakę, kad kai jis išvažiuoja kelioms dienoms iš namų, jo žmona, t. y. atsakovė, būna jam neištikima. Tuo metu nesikreipė dėl tėvystės nuginčijimo, nes vaikai buvo maži, bet kai 2014 m. rudenį, maždaug spalio-lapkričio mėn., sutuoktinė pasakė, kad vaikai gali būti ne jo, jis nori įsitikinti, kad vaikai tikrai jo. Nori pasitikrinti tam, kad būtų pats visiškai įsitikinęs, kad tai jo dukros, ir kad atsakovė jam negalėtų pasakyti, kad dukros ne jo.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė adv. R. Giruckienė nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, duodančių pagrindą skirti giminystės ryšio nustatymo ekspertizę. Atsakovė neigia, kad būtų ieškovui sakiusi, kad vaikai ne jo. Ieškovas pateikė ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo tik dėl to, kad atsakovė pareiškė ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Iš pradžių šalys buvo susitarę nutraukti santuoką bendru sutikimu, buvo susitarta dėl vaikų išlaikymo, ieškovas dėl tėvystės abejonių neišreiškė, tik vėliau, šalims nesutarus dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir N. G. pateikus ieškinį dėl santuokos nutraukimo, ieškovas pradėjo ginčyti tėvystę. Pats ieškovas pareiškė, kad įsitikinęs esąs mergaičių tėvas, bet dėl principų ir ambicijų nori pasitikrinti. Paskyrus giminystės ryšių nustatymo ekspertizę, būtų padaryta didžiulė žala mergaitėms, kurios ieškovą laiko savo tėvu, nes jis jas augino, jos iki šiol bendrauja su ieškovu kaip su tėvu. Byloje nėra jokių duomenų, suteikiančių pagrindą abejoti, kad ieškovas yra mergaičių tėvas, pats ieškovas teigia, kad nori pasitikrinti, ar jis tėvas. Ieškovui buvo sudarytos galimybės pateikti duomenis, įrodančius pagrindą ginčyti tėvystę.
Atsakovė N. G. paaiškino, kad ieškovui niekada nesakė, kad vaikai gali būti ne jo, ieškovas jai taip pat niekada to nesakė. Su ieškovu kartu pradėjo gyventi 2001 m. sausio mėn., santuoką įregistravo 2001 m. balandžio mėn., o dukra gimė (duomenys neskelbtini). Prieš pateikdama ieškinį dėl santuokos nutraukimo ji su ieškovu tarėsi dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, aptardami sąlygas tarėsi ir dėl vaikų išlaikymo bei jų gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovas sutiko teikti išlaikymą nuo 2016-01-01 po 60 Eur ir tuo metu neprieštaravo, kad jis mergaičių tėvas. Santuoką nutraukti bendru sutikimu nesusitarė, kadangi ieškovas reikalavo nupirkti jam namą. Mano, kad ieškovas tėvystę ginčija tik iš principo, nes jis visus keturiolika metų rūpinosi dukromis ir jas išlaikė, su dukromis visą laiką bendravo ir bendrauja šiuo metu, nors ir gyvena atskirai. Dukros nenori eiti pas jį tik tuomet, kai jis būna neblaivus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Iš byloje esančių 2001-10-30 ir 2003-01-06 gimimo įrašų (b.l. 9, 10) nustatyta, kad T. G. ir A. G. tėvu įrašytas ieškovas G. G.. Ieškovas, ginčydamas tėvystę, teigė, kad 2014 m. spalio-lapkričio mėn. jam atsakovė pasakė, jog jis nėra T. G. ir A. G. tėvas. Atsakovė kategoriškai neigė teigusi, kad ieškovas nėra dukrų tėvas, taip pat nurodė, kad su ieškovu kaip šeima pradėjo gyventi 2001 m. pradžioje, santuoką sudarė vėliau, abi dukros gimė santuokoje.
Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Pagal teismų praktiką, tėvystės nuginčijamas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti supaprastinamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t.y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Nagrinėjant ieškovo reikalavimą nuginčyti tėvystę vadovaujamasi tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, reiškiančiu, kad bet kokie veiksmai ir priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (LAT 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-169/2010). Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (LAT 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-9/2007).
Byloje nustatyta, kad abi dukros gimė šalims esant santuokoje ir kartu su abiem tėvais gyveno iki jų santuokos nutraukimo 2015-10-28 teismo sprendimu. Ieškovas nuo gimimo augino dukras ir jomis rūpinosi, jas išlaikė, pripažino save vaikų tėvu. Taip pat iš atsakovės, nepilnamečių T. G. ir A. G. paaiškinimų nustatyta, kad ir šalims nutraukus santuoką mergaičių ryšys su tėvu nenutrūko – jos lankosi pas ieškovą ir bendrauja su juo. Šių aplinkybių ieškovas neginčijo. Nustatyta, kad tarp ieškovo ir T. G. bei A. G. susiklostę tėvo ir dukrų santykiai, tarp jų užsimezgęs emocinis ryšys, mergaitės prisirišę prie tėvo, net ir ieškovui pareiškus ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, vaikų ir tėvo bendravimas nenutrūko. Teismo posėdyje T. G. ir A. G. paaiškino, kad nesupranta, dėl kokios priežasties jų tėvas taip elgiasi, tačiau nenurodė, kad dėl to nenori bendrauti su tėvu ar tėvas su jomis nebendrauja. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovo tėvystės ginčijimas trikdo vaikus, galimas tėvystės nuginčijimas turėtų itin neigiamas pasekmes tolimesnei vaikų raidai, savęs vertinimui, nuginčijus tėvystę keistųsi vaikų objektyvi tikrovė, kuri buvo susiformavusi daugiau nei dešimt metų. Tai neatitiktų mergaičių interesų, kadangi jos ieškovą pažinojo kaip vienintelį savo tėvą, niekada negirdėjo tėvų kalbančių apie tai, kad jų tėvas yra kitas asmuo, kaip nurodė nepilnametė T. G., tėvas niekada nebuvo sakęs ir dabar nesako, kad dukrų nemyli, kad ji ne jo vaikas. Įvertinus nuo dukrų gimimo susiformavusius vaikų ir tėvo santykius, vaikų amžių, ieškovo elgesį, yra pagrindas konstatuoti, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų esminių ir svarbiausių vaikų interesų - išsaugoti ilgametį ryšį su tėvu, santykių stabilumą ir tęstinumą, abiejų vaikų teisinio statuso aiškumą. Sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo atsižvelgiama ir į tai, kad ieškovas ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo pareiškė tik prasidėjus tarp šalių santuokos nutraukimo procesui, kai, nepavykus šalims susitarti dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, ieškovė dėl santuokos nutraukimo pareiškė ieškinį, todėl ieškovo tėvystės ginčijimas labiau vertinamas kaip tarp šalių susiklosčiusios nesantaikos pasekmė nei kaip reali abejonė dėl tėvystės. Juo labiau, kad pats ieškovas kategoriškai neteigė, kad jis nėra dukrų tėvas, ieškovas išreiškė pageidavimą pasitikrinti, ar tikrai jis tėvas ir dėl to prašė paskirti giminystės ryšio nustatymo ekspertizę. Ieškovas nepateikė jokių abejones dėl jo tėvystės keliančių įrodymų, apklaustos dukros nenurodė, kad tėvas jų nelaiko savo vaikais, o vien tik ieškovo noras įsitikinti dėl tėvystės ir išsklaidyti jam kylančias abejones negali būti pagrindu giminystės ryšio nustatymo ekspertizei skirti, kadangi ekspertizės atlikimas neatitiktų vaikų interesų. Ekspertizės atlikimas sukeltų vaikams emocinį stresą, nesaugumą, nes, kaip buvo minėta, tarp vaikų ir tėvo nusistovėję geri santykiai, glaudūs, stabilūs ryšiai, o ekspertizės atlikimas sukeltų vaikams abejones, netikrumą dėl ryšio su tėvu, ir šie išgyvenimai turėtų įtakos tolimesnei vaikų raidai, jų santykiams su tėvu. Pagal formuojamą teismų praktiką, tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į visas nustatytas faktines aplinkybes, ekspertizės rezultatai neturėtų lemiamos reikšmės sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo. Be to, tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tuomet, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.), t.y. būtina nuginčyti tėvystę tuo atveju, kai siekiama nustatyti kito asmens tėvystę, tuo tarpu ieškovas nenurodė ir byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kiti asmenys galėtų būti vaikų tėvais, byloje nekeliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę, vaikų motina kategoriškai teigia, kad vaikų tėvas yra ieškovas ir nesiekia nustatinėti kitų asmenų tėvystę, todėl, tėvystės nuginčijimo atveju, vaikams kiltų grėsmė likti be teisiškai pripažinto tėvo, o tai pažeistų prioritetinius vaikų interesus.
LR CK 3.152 str. 1 d. nustato, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Ieškovas teigė, kad apie tai, jog vaikai gali būti ne jo, jis sužinojo 2014 m. spalio-lapkričio mėn., kai jam apie tai pasakė atsakovė. Atsakovė neigia pasakiusi ieškovui, kad vaikai gali būti ne jo. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kada jam paaiškėjo aplinkybės, duodančios pagrindą teigti, kad jis nėra dukrų tėvas. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad ir iki 2014 m. rudens jis turėjo abejonių dėl tėvystės, kadangi dar 2004-2005 m. jis girdėjo, jog sutuoktinė jam buvo neištikima, tačiau tėvystės neginčijo, nes norėjo išsaugoti šeimą. Ieškovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių aplinkybių, kad galimai ne jis vaikų tėvas, paaiškėjimo laiką, ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada ieškovas sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaikų gimimo įraše. Byloje nustatyta, kad ieškovas apie tai, kad vaikų gimimo įrašuose jis įrašytas vaikų tėvu, žinojo nuo įrašų padarymo dienos, todėl, atsižvelgiant į tai, kad vaikų teisės yra prioritetinės, yra pagrindas konstatuoti, jog ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą tėvystei nuginčyti. Taikant ieškinio senatį reikšminga aplinkybė yra tai, kad ieškovas dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi tik nutraukiant santuoką su vaikų motina ir praėjus daugiau kaip trylikai metų nuo pirmos dukros T. G. ir dvylikai metų nuo antros dukros A. G. gimimo.
Šalys atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš ieškovo bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 268, 269, 270 str., CK 3.149, 3.152 str., teismas
nusprendžia:
G. G. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo atmesti.
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Švenčionių rajono apylinkės teismą.