Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rimantai Jurkevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal G. G. ieškinį N. G. dėl tėvystės nuginčijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Iš byloje esančių 2001-10-30 ir 2003-01-06 gimimo įrašų (b.l. 9, 10) nustatyta, kad T. G. ir A. G. tėvu įrašytas ieškovas G. G.. Ieškovas, ginčydamas tėvystę, teigė, kad 2014 m. spalio-lapkričio mėn. jam atsakovė pasakė, jog jis nėra T. G. ir A. G. tėvas. Atsakovė kategoriškai neigė teigusi, kad ieškovas nėra dukrų tėvas, taip pat nurodė, kad su ieškovu kaip šeima pradėjo gyventi 2001 m. pradžioje, santuoką sudarė vėliau, abi dukros gimė santuokoje.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Pagal teismų praktiką, tėvystės nuginčijamas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti supaprastinamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t.y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Nagrinėjant ieškovo reikalavimą nuginčyti tėvystę vadovaujamasi tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, reiškiančiu, kad bet kokie veiksmai ir priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (LAT 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-169/2010). Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (LAT 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-9/2007).

Byloje nustatyta, kad abi dukros gimė šalims esant santuokoje ir kartu su abiem tėvais gyveno iki jų santuokos nutraukimo 2015-10-28 teismo sprendimu. Ieškovas nuo gimimo augino dukras ir jomis rūpinosi, jas išlaikė, pripažino save vaikų tėvu. Taip pat iš atsakovės, nepilnamečių T. G. ir A. G. paaiškinimų nustatyta, kad ir šalims nutraukus santuoką mergaičių ryšys su tėvu nenutrūko – jos lankosi pas ieškovą ir bendrauja su juo. Šių aplinkybių ieškovas neginčijo. Nustatyta, kad tarp ieškovo ir T. G. bei A. G. susiklostę tėvo ir dukrų santykiai, tarp jų užsimezgęs emocinis ryšys, mergaitės prisirišę prie tėvo, net ir ieškovui pareiškus ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, vaikų ir tėvo bendravimas nenutrūko. Teismo posėdyje T. G. ir A. G. paaiškino, kad nesupranta, dėl kokios priežasties jų tėvas taip elgiasi, tačiau nenurodė, kad dėl to nenori bendrauti su tėvu ar tėvas su jomis nebendrauja. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovo tėvystės ginčijimas trikdo vaikus, galimas tėvystės nuginčijimas turėtų itin neigiamas pasekmes tolimesnei vaikų raidai, savęs vertinimui, nuginčijus tėvystę keistųsi vaikų objektyvi tikrovė, kuri buvo susiformavusi daugiau nei dešimt metų. Tai neatitiktų mergaičių interesų, kadangi jos ieškovą pažinojo kaip vienintelį savo tėvą, niekada negirdėjo tėvų kalbančių apie tai, kad jų tėvas yra kitas asmuo, kaip nurodė nepilnametė T. G., tėvas niekada nebuvo sakęs ir dabar nesako, kad dukrų nemyli, kad ji ne jo vaikas. Įvertinus nuo dukrų gimimo susiformavusius vaikų ir tėvo santykius, vaikų amžių, ieškovo elgesį, yra pagrindas konstatuoti, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų esminių ir svarbiausių vaikų interesų - išsaugoti ilgametį ryšį su tėvu, santykių stabilumą ir tęstinumą, abiejų vaikų teisinio statuso aiškumą. Sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo atsižvelgiama ir į tai, kad ieškovas ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo pareiškė tik prasidėjus tarp šalių santuokos nutraukimo procesui, kai, nepavykus šalims susitarti dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, ieškovė dėl santuokos nutraukimo pareiškė ieškinį, todėl ieškovo tėvystės ginčijimas labiau vertinamas kaip tarp šalių susiklosčiusios nesantaikos pasekmė nei kaip reali abejonė dėl tėvystės. Juo labiau, kad pats ieškovas kategoriškai neteigė, kad jis nėra dukrų tėvas, ieškovas išreiškė pageidavimą pasitikrinti, ar tikrai jis tėvas ir dėl to prašė paskirti giminystės ryšio nustatymo ekspertizę. Ieškovas nepateikė jokių abejones dėl jo tėvystės keliančių įrodymų, apklaustos dukros nenurodė, kad tėvas jų nelaiko savo vaikais, o vien tik ieškovo noras įsitikinti dėl tėvystės ir išsklaidyti jam kylančias abejones negali būti pagrindu giminystės ryšio nustatymo ekspertizei skirti, kadangi ekspertizės atlikimas neatitiktų vaikų interesų. Ekspertizės atlikimas sukeltų vaikams emocinį stresą, nesaugumą, nes, kaip buvo minėta, tarp vaikų ir tėvo nusistovėję geri santykiai, glaudūs, stabilūs ryšiai, o ekspertizės atlikimas sukeltų vaikams abejones, netikrumą dėl ryšio su tėvu, ir šie išgyvenimai turėtų įtakos tolimesnei vaikų raidai, jų santykiams su tėvu. Pagal formuojamą teismų praktiką, tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į visas nustatytas faktines aplinkybes, ekspertizės rezultatai neturėtų lemiamos reikšmės sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo. Be to, tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tuomet, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.), t.y. būtina nuginčyti tėvystę tuo atveju, kai siekiama nustatyti kito asmens tėvystę, tuo tarpu ieškovas nenurodė ir byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kiti asmenys galėtų būti vaikų tėvais, byloje nekeliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę, vaikų motina kategoriškai teigia, kad vaikų tėvas yra ieškovas ir nesiekia nustatinėti kitų asmenų tėvystę, todėl, tėvystės nuginčijimo atveju, vaikams kiltų grėsmė likti be teisiškai pripažinto tėvo, o tai pažeistų prioritetinius vaikų interesus.

LR CK 3.152 str. 1 d. nustato, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Ieškovas teigė, kad apie tai, jog vaikai gali būti ne jo, jis sužinojo 2014 m. spalio-lapkričio mėn., kai jam apie tai pasakė atsakovė. Atsakovė neigia pasakiusi ieškovui, kad vaikai gali būti ne jo. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kada jam paaiškėjo aplinkybės, duodančios pagrindą teigti, kad jis nėra dukrų tėvas. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad ir iki 2014 m. rudens jis turėjo abejonių dėl tėvystės, kadangi dar 2004-2005 m. jis girdėjo, jog sutuoktinė jam buvo neištikima, tačiau tėvystės neginčijo, nes norėjo išsaugoti šeimą. Ieškovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių aplinkybių, kad galimai ne jis vaikų tėvas, paaiškėjimo laiką, ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada ieškovas sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaikų gimimo įraše. Byloje nustatyta, kad ieškovas apie tai, kad vaikų gimimo įrašuose jis įrašytas vaikų tėvu, žinojo nuo įrašų padarymo dienos, todėl, atsižvelgiant į tai, kad vaikų teisės yra prioritetinės, yra pagrindas konstatuoti, jog ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą tėvystei nuginčyti. Taikant ieškinio senatį reikšminga aplinkybė yra tai, kad ieškovas dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi tik nutraukiant santuoką su vaikų motina ir praėjus daugiau kaip trylikai metų nuo pirmos dukros T. G. ir dvylikai metų nuo antros dukros A. G. gimimo.

Šalys atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš ieškovo bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 268, 269, 270 str., CK 3.149, 3.152 str., teismas

nusprendžia:

G. G. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo atmesti.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Švenčionių rajono apylinkės teismą.