Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. G. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovo G. G. ieškinį atsakovei N. G. dėl tėvystės nuginčijimo, institucija išvadai duoti – Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje pagal ieškovo apeliacinį skundą yra sprendžiama dėl tėvystei nuginčyti nustatytų pagrindų taikymo sąlygų ir tvarkos, įrodinėjimo ypatumai šios kategorijos bylose.Ieškovas prašė teismą pripažinti, kad jis nėra santuokoje su atsakove N. G. gimusios dukros T. G., a/k (duomenys neskelbtini) ir dukros A. G., a/k (duomenys neskelbtini) tėvas. Nurodė, kad santuokoje su atsakove turi dvi dukras, tačiau 2014 m. lapkrityje atsakovė jam pareiškė, kad jis gali nebūti dukrų biologinis tėvas. Dėl šių aplinkybių ieškovas turi pagrindą manyti, kad gimimo liudijime įrašyti duomenys apie tėvą neatitinka tikrovės.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad abi ieškovo dukros gimė santuokoje ir gyveno su abiems tėvais iki jų santuokos nutraukimo 2015 m. spalio 28 d. Ieškovas rūpinosi dukromis, pripažino save jų tėvu, po santuokos nutraukimo ryšys su tėvu nenutrūko, tarp tėvo ir dukrų yra glaudus emocinis ryšys. Teismo vertinimu, tėvystės nuginčijimas trikdo dukras, gali turėti itin neigiamas pasekmes jų raidai, neatitiktų jų interesų. Pažymėjo, kad vien tik ieškovo noras įsitikinti dėl tėvystės ir išsklaidyti abejones negali būti pagrindu ekspertizės skyrimui, nes tai neatitiktų vaikų interesų. Kita vertus, nuginčijus tėvystę, dukroms kiltų grėsmė likti be teisiškai pripažinto tėvo, o tai iš esmės pažeistų jų interesus. Atsakovei neigiant aplinkybę, kad ji 2014 m. lapkričio mėn. išreiškė abejones dėl tėvystės ieškovui, teismas byloje taikė ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Apelianto vertinimu, kiekvieno tėvo pareiga yra žinoti, ar tikrai jis yra vaiko biologinis tėvas, o taip pat kiekvieno vaiko teisė žinoti savo biologinį tėvą. Ieškinį jis pareiškė dėl to, kad atsakovė jam pareiškė, kad jis galimai nėra dukrų biologinis tėvas. Tvirtina, kad ieškinio senaties termino jis nepraleido, nes apie šiuos duomenis jam tapo žinoma tik 2014 m. lapkričio mėn. Mano, jog yra teisinis pagrindas skirti byloje tėvystės ekspertizę.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

9. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

10. Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas byloje nepagrįstai taikė ieškinio senatį, jis senaties termino nepraleido, nes aplinkybės, kad nėra vaikų biologinis tėvas jam tapo žinomos tik 2014 m. lapkričio mėnesį.

11. Šių apelinto argumentų teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais. Pažymėtina, kad ginčai šeimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi tiek tėvystės nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).

12. Pagal CK 3.149 straipsnio 1 dalį duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Pagal CK 3.152 straipsnio 1 dalį reikalavimui nuginčyti tėvystę taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Toks reglamentavimas nustatytas vaiko interesų naudai. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Nagrinėjamu atveju dukrų tėvystę ginčija ieškovas, teigdamas, kad šios aplinkybės jam tapo žinomos tik 2014 m. lapkričio mėnesį, apie tai pasakius atsakovei. Atsakovė šias aplinkybes neigia, todėl ieškovui tenka pareiga įrodyti šias aplinkybes. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad ieškovas nepateikė tokių duomenų, kad šios aplinkybės jam išaiškėjo tik 2014 m. lapkričio mėnesį, todėl minėta aplinkybė pagrįstai laikyta neįrodyta.

13. Pažymėtina ir tai, kad visą laikotarpį nuo dukrų gimimo, ieškovas tinkamai realizavo tėvo ir vaikų santykius – gyveno šeimoje, dukras augino, auklėjo, išlaikė, yra nustatytas tamprus tėvo ir dukrų ryšys. 14. Apeliantas, ieškiniu ginčydamas tėvystę, nurodo, kad tiek jis, tiek vaikai turi žinoti savo biologinį tėvą. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo – tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis), o tėvystės nuginčijimo bylose vaiko interesais svarbus ne tik teisinis, bet ir socialinis tėvo ir dukrų ryšys.

15. Apeliantas byloje prašo skirti ekspertizę tėvystės nustatymui, tvirtina, kad teismas pažeidė proceso normas jos neskirdamas. Sutiktina, kad tiek pagrindas tėvystei nustatyti, tiek jai nuginčyti yra moksliniai įrodymai. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Toks įrodymas pripažįstamas turinčiu didesnę įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose, tokiu pripažintinas ir tėvystės nuginčijimo bylose. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nebuvo tikslinga skirti byloje DNR ekspertizę. Ekspertizę teismas skiria, jei yra tam pagrindas – būtinybė išsiaiškinti tam tikrą byloje kilusį klausimą, kai reikalingos specialios mokslo, medicinos ir pan. žinios (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad ekspertizės skyrimas yra tikslingas. Ekspertizės skyrimas, nepagrindus tikėtinumo jos metu nustatyti byloje reikšmingus duomenis, prieštarauja proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principui (CPK 7 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. L. v. R. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-456-684/2015; 2005 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. Ž. A. v. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-26/2005). Šiuo atveju jokie byloje esantys duomenys, išskyrus ieškovo samprotavimus nepatvirtina, kad teismas galėjo įsitikinti, jog kyla pagrįstų abejonių dėl dukrų tėvystės ir byloje tikslinga atlikti DNR ekspertizę. Dėl to teisėjų kolegija nekonstatuoja CPK 177, 180, 212 straipsnių netinkamo taikymo.

16. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas, tinkamai vadovavosi proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis įrodymų vertinimą ir ekspertizės skyrimą, todėl nėra pagrindo panaikinti teismo procesinį sprendimą.

17. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.