Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2012-598/2013 pagal A. B. skundą dėl antstolio N. A. veiksmų, suinteresuoti asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, valstybė, atstovaujama, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis N. A. 2013 m. liepos 3 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo, jį kartu su vykdomosios bylos Nr. 0165/12/00481 dalimi persiuntė Jonavos rajono apylinkės teismui. Nurodė, kad nenagrinėtina skundo dalis dėl 2013 m. balandžio 30 d. patvarkymo Nr. V/TA-BS-11310 areštuoti lėšas, nes Jonavos rajono apylinkės teisme jau yra nagrinėjama civilinė byla tarp tų pačių šalių dėl šio antstolio veiksmo (dėl to paties dalyko) pagal 2013 m. gegužės 14 d. pareiškėjo skundą (tuo pačiu pagrindu) (CPK 296 str. 1 d. 4 p.). Pažymėjo, kad 2013 m. balandžio 30 d. patvarkymo apskundimo terminas yra praleistas (CPK 512 str.). Teigė, kad pareiškėjas nepagrįstai sumuoja skirtinguose patvarkymuose nurodytą iš jo išieškotiną sumą ir nurodo, kad iš jo išieškoma iš viso 12 847,19 Lt. 2013 m. birželio 6 d. patvarkyme Nr. V/TA-BS-11964 yra nurodyta tai dienai iš skolininko priverstinai išieškotina suma, kuri sudaro 4 160,13 Lt. Vykdomosiose bylose nėra duomenų, kad iš esmės yra areštuota daugiau skolininko turto ar lėšų, nei reikia skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 str. 2 d.). Skolininkas nepateikė dokumentų (Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 p., CPK 583 str.), įrodančių, kad skundžiamu 2013 m. birželio 6 d. patvarkymu Nr. V/TA-BS-11964 yra areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Įstatymų nustatytais atvejais nuosavybės teisė gali būti ribojama ir tai ne kartą yra pažymėjęs LR Konstitucinis teismas. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad antstolis yra pažeidęs CPK 645 straipsnį, nes ši teisės norma nustato ne antstolio, o skolininko pareigas. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkto reikalavimais (CPK 583 str. 2 d.), areštuotų skolininko piniginių lėšų bankuose, kitose kredito įstaigose, kilmė yra nustatoma jau po to, kai šios lėšos yra areštuojamos ir tik po to, kai pats skolininkas per nustatytą terminą pateikia atitinkamus dokumentus. Kiekvieną kartą užvedant pareiškėjo atžvilgiu naują vykdomąją bylą (2012 metais buvo pradėtos 5 vykdomosios bylos, o šiuo metu jų yra 7) auga bendras iš jo išieškotinos sumos dydis. Antstolis neturi duomenų, kad 2012 m. gruodžio mėn. vykdomieji dokumentai, kuriuos iki šiol vykdo antstolis, būtų visiškai įvykdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pažeistas CPK 21 straipsnis, nes nutartį priėmė šališkas ir priklausomas Jonavos rajono apylinkės teismas bei teisėja B. B. Šioje civilinėje byloje pareiškėjas prašė panaikinti 2013 m. balandžio 30 d. ir 2013 m. birželio 6 d. patvarkymus kartu, kaip susijusius ir vienas kitą įtakojančius dėl skunde nurodytų aplinkybių ir faktų, apie kurias jis galėjo sužinoti tik 2013 m. birželio 8 d., paštu gavęs 2013 m. birželio 6 d. patvarkymą. Dėl to nebuvo praleistas CPK 512 straipsnyje nustatytas terminas. Kadangi pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo pareiškėjo reikalavimo dėl abiejų patvarkymų panaikinimo, yra absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai. Ši civilinė byla tyčia išnagrinėta anksčiau nei civilinė byla Nr. Nr. 2-1623-490/2013. Abi šios civilinės bylos yra susijusios ir procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1623-490/2013 turėjo prejudicinę galią šios civilinės bylos procesiniam sprendimui. Ši civilinė byla buvo tyčia vilkinama ir nenagrinėjama iki Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2013 m. spalio 14 d. bus išnagrinėta administracinė byla Nr. l-4270-764/2013. Tai taip pat patvirtina, kad Jonavos rajono apylinkės teismas ir jo teisėjai buvo šališki. Pareiškėjas šalino Jonavos rajono apylinkės teismą ir jo teisėjus nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo, tačiau, skatindamas nusikalstamą veiką pareiškėjo atžvilgiu, Lietuvos apeliacinis teismas pareiškėjo prašymo netenkino.

Netinkamai pritaikytas CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas, pažeisti CPK 329 straipsnio 2 dalies 4, 7 punktai, 3 dalis. Nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, apie paskirto teismo posėdžio vietą ir laiką įstatymo nustatyta tvarka tyčia nepranešant pareiškėjui, tokiu būdu iš pareiškėjo atimant teisę šalinti teisėją B. B. nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo, pateikti prašymą sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1623-490/2013. Tai patvirtina absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų buvimą.

Pažeisti CPK 270 straipsnis ir 291straipsnio l dalis, nes nenurodyti motyvai, įstatymai, kuriais vadovaujantis būtų padaryta išvada, jog 2013 m. balandžio 30 d. patvarkymas, jo pagrindu priimtas 2013 m. birželio 6 d. patvarkymas yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad vykdomojoje byloje Nr. 0165/12/00481 ta pati 750 Lt suma buvo išieškota tris kartus. Nutartyje netinkamai taikomi CPK 663, 736 straipsniai, nes nebuvo galima nukreipti išieškojimą į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jonavos skyriaus pareiškėjui mokamą invalidumo pensiją, kadangi į ją galima nukreipti tik tada, kai galima išieškoti visą bendrą sumą per šešis mėnesius visose vykdymo bylose, o tai nebuvo ir nėra galima.

Nepagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog vykdomojoje byloje Nr. 0165/12/00481 750 Lt suma buvo išieškota 2012 m. gruodžio mėn. Dėl to CPK 314 straipsnio pagrindu pareiškėjas pateikia papildomus rašytinius įrodymus, kad 750 Lt suma minėtoje vykdomojoje byloje buvo išieškota 2012 gruodžio mėn., o antstolis vykdomojoje byloje tyčia klastoja faktus ir aplinkybes.

Prašo panaikinti nutartį ir perduoti bylą nagrinėti kitam pirmosios instancijos teismui po to, kai bus išnagrinėta Jonavos rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1623-490/2013.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pareiškėjas skundė du antstolio N. A. patvarkymus – 2013 m. balandžio 30 d. Nr. V/TA-BS-11310 ir 2013 m. birželio 6 d. Nr. V/TA-BS-11964, priimtus vykdomosiose bylose Nr. Nr. 0165/12/00481, Nr. 0165/12/00802, Nr. 0165/12/00803, Nr. 0165/12/01044, Nr. 0165/12/01045, Nr. 0165/13/00167.

Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, nes nepagrįstai paliko nenagrinėtą pareiškėjo skundą dėl 2013 m. balandžio 30 d. patvarkymo Nr. V/TA-BS-11310.

Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nurodytą atskirojo skundo argumentą, pažymi, kad CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas vienas atvejų, kai teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą – jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Sprendžiamu atveju svarbu išsiaiškinti, ar reiškiamas naujas skundas tapatus jau nagrinėjamam ginčui. Esant dviems byloms, kuriose pareikšti tapatūs reikalavimai, turi būti nagrinėjama anksčiau iškelta byla. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. P. v. J. E. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-290/2010, 2013 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. BAB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-291/2013). Taigi, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų galėjo būti paliktas nenagrinėtas tik teismui nustačius visų jau nagrinėjamo ir naujai pateikto skundo elementų sutaptį.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1623-490/2013 pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio N. A. veiksmų, kuriuo pareiškėjas, be kita ko, prašė panaikinti 2013 m. balandžio 30 d. patvarkymą Nr. V/TA-BS-11310. Darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko nenagrinėtą pareiškėjo skundo dalį dėl 2013 m. balandžio 30 d. patvarkymo Nr. V/TA-BS-11310 panaikinimo, kadangi analogišką skundą pareiškėjas jau buvo pateikęs. Pažymėtina, kad Jonavos rajono apylinkės teisme pareiškėjo skundas dėl 2013 m. balandžio 30 d. patvarkymo Nr. V/TA-BS-11310 panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1623-490/2013 gautas 2013 m. gegužės 28 d., o nagrinėjamoje byloje 2013 m. birželio 27 d., t. y. Jonavos rajono apylinkės teismas pagrįstai išnagrinėjo anksčiau gautą pareiškėjo skundą dėl 2013 m. balandžio 30 d. patvarkymo Nr. V/TA-BS-11310 panaikinimo, o vėliau gautąjį paliko nenagrinėtą.

Pripažinus pagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nenagrinėtą pareiškėjo skundo dalį dėl 2013 m. balandžio 30 d. patvarkymo Nr. V/TA-BS-11310 panaikinimo, su 2013 m. balandžio 30 d. patvarkymu Nr. V/TA-BS-11310 susiję atskirojo skundo argumentai nevertintini.

Atskirojo skundo argumentas dėl Jonavos rajono apylinkės teismo ir teisėjos B. B. šališkumo yra abstraktaus pobūdžio, apeliantas nenurodo faktų ir nepateikia įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą apie teismo ir teisėjos šališkumą. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas tyčia vilkino civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi civilinės bylos nagrinėjimas užtruko dėl pareiškėjo pareikšto prašymo nušalinti visą Jonavos rajono apylinkės teismą. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, konstatavęs, kad pareiškėjo nušalinimo pareiškimo argumentai yra nepagrįsti, netenkino šio pareiškėjo prašymo. Dėl nurodytų aplinkybių šis atskirojo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Bylos dėl antstolių veiksmų yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 6 p.). Šios bylos yra nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodoma kitaip (CPK 443 str. 5 d.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas paskyrė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbdamas specialiame interneto tinklalapyje 2013 m. rugsėjo 30 d. (b. l. 49). Tokia pranešimo apie rašytinio proceso tvarka nagrinėjamas bylas tvarka nustatyta CPK 133 straipsnio 3 dalyje. Šalims įtvirtinta pareiga domėtis bylos eiga (CPK 12 str. 5 d.), jos turi teisę reikšti prašymus, teikti įrodymus (CPK 42 str. 1 d.). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta atskirojo skundo argumentus dėl nepagrįsto nepranešimo pareiškėjui apie teismo posėdį, atimtos teisės reikšti įvairius prašymus, kadangi pats pareiškėjas nevykdė pareigos domėtis bylos eiga ir tinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis.

Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais apie civilinėje byloje Nr. 2-1623-490/2013 priimto sprendimo prejudicinę galią, nepagrįsto bylos išnagrinėjimo anksčiau, nei buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1623-490/2013. Civilinės bylos sustabdymo institutas skirtas pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas vienas privalomų bylos sustabdymo atvejų – teismas privalo sustabdyti bylą, kai negali jos nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išiaiškinta, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas taikytinas tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ v. UAB „VL turto valdymas“, bylos Nr. 3K-3-185/2011), teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. D. v. AB „Ukmergės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-261/2007), kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vaivorykštė“ v. L. G., bylos Nr. 3K-3-238/2006). Kai teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2013). Apeliantas nagrinėjamoje byloje nebuvo pareiškęs motyvuoto prašymo dėl civilinės bylos Nr. 2-2012-598/2013 sustabdymo iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1623-490/2013. Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat nenurodo, kokią teisinę reikšmę ir įtaką civilinėje byloje Nr. 2-1623-490/2013 nustatytos aplinkybės turi nagrinėjamai bylai, t. y. nepagrindė tarp šių dviejų bylų egzistuojant prejudicinį ar kitą teisinį ryšį, dėl kurio teismas negalėjo išnagrinėti šios civilinės bylos tol, kol nebus išspręsta civilinė byla Nr. 2-2-1623-490/2013. Nesant pagrindo spręsti, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato civilinėje byloje Nr. 2-1623-490/2013 yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesustabdė civilinės bylos nagrinėjimo iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1623-490/2013. Pažymėtina, kad Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 21 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundo dalį dėl 2013 m. balandžio 30 d. patvarkymo Nr. V/TA-BS-11310 panaikinimo, o Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-333-601/2014 atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą ir paliko nepakeistą Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį.

Atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo ir teisės aktais nepagrindė savo sprendimo dėl 2013 m. birželio 6 d. patvarkymo Nr. V/TA-BS-11964 teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal CPK 624 straipsnio 3 dalį vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės, t. y. ir išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos ar kitų pajamų, ir skolininko lėšų areštas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su apylinkės teismo išvada, kad nėra duomenų, jog iš esmės yra areštuota daugiau skolininko turto ar lėšų, nei reikia skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 str. 2 d.), taip pat nepateikti dokumentai, įrodantys, kad 2013 m. birželio 6 d. patvarkymu Nr. V/TA-BS-11964 yra areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog antstolis vykdo šešis vykdomuosius dokumentus dėl piniginių lėšų išieškojimo iš pareiškėjo (vykdomoji byla Nr. 0165/12/00481 (227,05 Lt), Nr. 0165/12/00802 (25,32 Lt), Nr. 0165/12/00803 (70 Lt), Nr. 0165/12/01044 (1 000 Lt), Nr. 0165/12/01045 (3 900 Lt), Nr. 0165/13/00167 (110 Lt)). Šių vykdomųjų dokumentų vykdymo metu iki 2013 m. gegužės 27 d. iš viso iš pareiškėjo buvo išieškota 1 157,85 Lt suma (2013 m. balandžio 26 d. – 750,05 Lt, 2013 m. gegužės 2 d. – 14,95 Lt, 2013 m. gegužės 24 d. – 392,85 Lt). Iš 2013 m. gegužės 27 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. V/LP-4227 matyti, kad išieškotos sumos vykdomosiose bylose buvo paskirstytos proporcingai, tačiau, priešingai nei teigia apeliantas, nė vienas vykdomasis dokumentas nebuvo įvykdytas visiškai. Aplinkybę, kad apelianto nurodoma 750 Lt suma nebuvo išieškota tris kartus, patvirtina ir Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-333-601/2014, padarytos išvados.

Nesutiktina su apelianto teiginiu dėl netinkamai taikytų CPK 663 ir 736 straipsnių. CPK 663 straipsnyje nustatyti apribojimai, taikomi išieškant iš fizinio asmens turto. Pagal šio straipsnio 1 dalį pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų; šiuo atveju išieškotojo prašymu antstolis gali areštuoti pradedamą realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, jog darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų sprendimas nebus įvykdytas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, leidžiančių manyti, kad išieškomas lėšas skolininkas galės padengti iš savo pajamų, dėl to pagrįstai pinigų išieškojimas buvo nukreiptas ir į pareiškėjo turtą – banko sąskaitose esančias lėšas. CPK 739 straipsnyje išvardintos skolininkui priklausančios lėšos, iš kurių negalimas išieškojimas. Minėtame sąraše nėra nurodytos pareiškėjui mokamos netekto darbingumo pensijos, kuri skiriama ir mokama remiantis 1994 m. liepos 18 d. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 59-1153; 2005, Nr. 71-2555) bei Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (Žin., 1994, Nr. 91-1781; 2005, Nr. 83-3066). Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad išieškojimas iš pareiškėjui mokamos netekto darbingumo pensijos vykdomas neteisėtai. CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, pagal kelis vykdomuosius dokumentus vykdomuosius dokumentus išskaitoma ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos. Iš 2013 m. balandžio 26 d. pažymos apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas sumas Nr. 10.20-2217 matyti, kad iš pareiškėjo pajamų daromos išskaitos neviršija 50 procentų jo gaunamos netekto darbingumo pensijos, dėl to nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu apie CPK 736 straipsnio pažeidimą.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį.