Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, suinteresuotas asmuo – antstolė I. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

10. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolės I. B. procesinius veiksmus iki skundo išnagrinėjimo pabaigos atsisakyta priimti. Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, spręsdamas dėl pagrindo atsisakyti priimti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese buvimo, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

11. Pareiškėjas prašęs rengti teismo posėdį ir atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kviesti jį, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją P. L., Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją R. L., antstolę I. B., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko pavaduotoją A. K., Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą E. P. ir visus kitus susijusius asmenis, kad pareiškėjas turėtų galimybę jiems išaiškinti tai, ko jie patys visiškai nesuvokė, bet kitiems aiškino, taip pat tai, kad jie tik pareigūnai ir turi vykdyti įstatymus.

12. CPK 336 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas.

13. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog aplinkybių, dėl kurių būtų būtinas teismo posėdis žodinio proceso tvarka, nenustatyta, pareiškėjui savo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka išimtinai grindus deklaratyviais teiginiais. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas negali būti įvertintas apeliacinę bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, leidžiančių taikyti CPK 336 straipsnio 1 dalyje nurodytą išimtį, jo prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka atmetamas.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 5 d. parengtame atsakyme antstolei I. B. dėl 2020 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymo dėl turto arešto Nr. S-20-11-54568 nurodęs, jog 2020 m. rugpjūčio 31 d. gavo registruotą pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui yra pateikęs 2020 m. liepos 29 d. prašymus išspręsti teisės klausimus neteisėtai vykdytuose teismo procesuose, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui – 2020 m. rugpjūčio 26 d. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutarties (teisminio proceso Nr. 2-68-3-17943-2019-5), tol, kol teisės klausimai galutinai neišspręsti, teismo priimti sprendimai ir nutartys yra niekiniai ir negaliojantys nuo pat jų priėmimo momento, neturi jokios teisinės galios, įskaitant ir teismų vykdomuosius raštus, todėl per 20 dienų nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. registruotos pašto siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) gavimo bus pateiktas skundas dėl antstolės I. B. veiksmų, o jo kopija – Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kad tariamos skolos išieškojimas nebūtų nukreiptas į butą, kuris būtinas gyventi (CPK 663 straipsnio 4 dalis), imantis kitų būtinų veiksmų dėl pareiškėjui keliamos agresijos.

15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teisme 2020 m. rugsėjo 24 d. gautame 2020 m. rugsėjo 20 d. skundo dėl 2020 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymo dėl turto arešto Nr. S-20-11-54568, 2020 m. rugpjūčio 14 d. turto arešto akto Nr. S-20-11-54550, 2020 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-020-11-54551, 2020 m. rugpjūčio 14 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-20-11-54552 egzemplioriuje pareiškėjas pažymėjęs, jog šis procesinis dokumentas antstolei I. B. siunčiamas tik elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), tačiau jokių rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie vieno skundo egzemplioriaus pateikimą antstolei I. B. pareiškėjo nurodytu būdu, nepridėjo.

16. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą; jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, o šis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tik tais atvejais, kai antstolis per CPK 510 straipsnyje nustatytą terminą nepriima patvarkymo dėl pateikto skundo, vykdymo proceso dalyvis turi teisę kreiptis su skundu dėl antstolio veiksmų tiesiogiai į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013).

17. CPK 510 straipsnio turinio analizė leidžia daryti išvadą, jog ginčai dėl antstolio veiksmų yra nagrinėtini ikiteismine tvarka, skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai. Tai reiškia, jog asmuo, kurio nuomone, antstolio veiksmai arba atsisakymas juos atlikti pažeidžia teises ar įstatymų saugomus interesus, turi teisę apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus šiam paduodant skundą. Jeigu asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių privalomai teikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, pridėdamas įrodymus, patvirtinančius skundo dėl antstolio veiksmų įteikimo antstoliui faktą (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Suinteresuotam asmeniui galimybė atlikti veiksmus, apimančius skundo dėl antstolio procesinių veiksmų padavimą tiesiogiai teismui, prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau kartu nepridedant rašytinių įrodymų apie tinkamą išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos įgyvendinimą, pasireiškiantį vieno egzemplioriaus antstolio kontorai pateikimu, įstatyme nenumatyta.

18. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju turimi duomenys leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo pirmosios instancijos teismui momentu, t. y. 2020 m. rugsėjo 24 d., apie skundo dėl antstolės I. B. procesinių veiksmų šiai įteikimą negalėjo būti žinoma. Priešingai negu nurodo pareiškėjas atskirajame skunde, iš bylos medžiagos matyti, jog jis, kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių vieno skundo egzemplioriaus išsiuntimą antstolės I. B. kontorai, nepridėjo. Taigi, pareiškėjui nepateikus įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog buvo laikomasi išankstinės ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, kaip būtinosios sąlygos teisei prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones įgyvendinti, tokį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo būti atsisakyta priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 178 straipsnis).

19. Pareiškėjas, be kita ko, prašo išreikalauti iš ieškovo ir jo įgalioto asmens atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą; informuoti prokurorą dėl Vilniaus miesto apylinkės teisėjo P. L., antstolės I. B. sunkių nusikalstamų veiksmų įvykdymo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 30 straipsnio 2 dalį, 33 straipsnio 2 dalį, 148 straipsnį, 182 straipsnio 1, 2, 5 dalis, 228 straipsnį, 229 straipsnį, 294 straipsnio 1, 2 dalis, jų slėpimo, padėjimo ir bendrininkavimo su nusikalstamų veikų vykdytojais bei visų kitų susijusių sunkių nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų; teikti Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo pirmininkams prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės bylos iškėlimo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjui P. L., pažeidus įstatymus, viršijus juose nustatytus įgaliojimus, nepaisius tikrovės faktų ir reikšmingų aplinkybių nagrinėjant bylos medžiagoje esančius procesinius dokumentus ir priėmus nemotyvuotą nutartį.

20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma dviejų sąlygų visuma: realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas; tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-780-464/2017). Šiuo atveju pareiškėjas, prašantis taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, nepateikęs jokių duomenų apie jo atžvilgiu taikomas laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, lemiančias realių nuostolių atsiradimo tikimybę, tokių nuostolių priežastinį ryšį su taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis bei preliminarų jų dydį (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, kaip galima spręsti iš pareiškėjo skundo turinio, skolos išieškojimą iš pareiškėjo galimai siekiama vykdyti realizuojant jam nuosavybės teise priklausantį butą, tačiau tokie antstolės I. B. veiksmai prielaidų CPK 146 straipsnyje numatytam nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui taikyti nesudaro, visų pirma, išieškojimą vykdant išieškotojo, o ne pareiškėjo naudai, antra, nesant duomenų apie vykdymo procesą, pradėtą pareiškėjo iniciatyva pateikiant antstoliui vykdomąjį dokumentą vykdyti, kuris suinteresuoto asmens prašymu būtų buvęs sustabdytas, trečia, neturint jokių duomenų apie realių nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjui taikymo atsiradimo ateityje tikimybę, priežastinį ryšį su taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis bei preliminarų jų dydį, todėl pareiškėjo prašymas netenkintinas.

21. Remiantis CPK 300 straipsnio 1 dalimi, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, pareiškėjo nurodytų nusikalstamų veikų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, sudėčių požymių visuma nenustatyta, todėl pagrindo apie tai pranešti prokurorui – nėra.

22. Tuo tarpu sprendžiant dėl pareiškėjo prašymo teikti Teisėjų etikos ir drausmės komisijai prašymą dėl drausmės bylos iškėlimo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjui P. L., pabrėžtina, jog šis adresuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo pirmininkams ir su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu – nesusijęs, todėl apeliacinės instancijos teismas jo nesprendžia, išsamiau dėl jo nepasisakydamas.

23. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, jog vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, nereiškia, jog nagrinėjamoje byloje pateikti duomenys buvo aplaidžiai tirti ir vertinti.

24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-33026-1099/2020 palikti nepakeistą.