- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-22
- Bylos Nr.
- e2A-219-372/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- M. D.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-6535-1008/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei M. D. (buvusiai D.) dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei M. D. (buvusiai D.) dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovės: 3075,22 Eur negrąžinto kredito; 377,11 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos; 31,05 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos; 530,79 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 30,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3075,22 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024-04-30); 30,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3075,22 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2024-04-30) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 90,00 Eur žyminio mokesčio; 121,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad vartojimo kredito davėja „BnP Finance“, UAB, ir atsakovė M. D. (vartojimo kredito gavėja) 2019-09-30 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. REF-tp7pw5cn, kuria atsakovei buvo suteiktas 3102,99 Eur vartojimo kreditas 54 mėn. terminui, pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2585,37 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma 30,00 proc.) ir 335,34 Eur administravimo mokesčio sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais.
3. Ieškovė nurodė, kad 2020-03-03 tarp pradinės kreditorės ir ieškovės buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, nurodytus 2020-05-08 bylų priėmimo-perdavimo akte Nr. 4 prie reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą.
4. Ieškovė 2020-05-11 atsakovei sutartyje nurodytu elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, informuojantį, kad pasikeitė pradinė kreditorė ir atsakovė privalo įvykdyti prievolę ieškovei, kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Atsakovė iki šios dienos nėra informavusi nei pradinės kreditorės, nei ieškovės apie el. pašto adreso pasikeitimą, todėl laikytina, kad atsakovės el. pašto adresas yra aktualus, naudojamas, o pranešimai jame gaunami ir skaitomi.
5. Ieškovė nurodė, kad atsakovė susipažino su pradinės kreditorės skolinimo platformoje pateiktomis sutarties sąlygomis bei patvirtino, pasirašydama nuotoliniu būdu. Atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kredito sumą bei bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), laikantis terminų bei kitų įsipareigojimų, nurodytų sutarties specialiosiose sąlygose. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į pradinės kreditorės siųstus raginimo laiškus, nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, todėl pradinė kreditorė 2020-05-01 atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą sutartį. Atsakovė per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė, liko skolinga 3075,22 Eur suteikto vartojimo kredito.
6. Ieškovės vertinimu, ji, perėmusi reikalavimo teisę, įgijo teisę reikalauti, kad atsakovė sumokėtų vartojimo kredito mokestį (pelno palūkanas), paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos – 530,79 Eur. Sutarties nutraukimo dienai buvo paskaičiuotas ir atsakovės neapmokėtas administravimo mokestis, kuris sudaro 31,05 Eur. Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti nurodytą 31,05 Eur administravimo mokesčio dalį.
Šalies argumentai
7. Ieškovė nurodė, jog jai priteistinos ir negautos pajamos, paskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos fiksuota suma; nuo ieškinio parengimo dienos iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentu ir nuo sutarties įvykdymo termino pasibaigimo iki visiško vartojimo kredito gavėjo prievolės, kylančios pagal šią sutartį, įvykdymo. Ieškovės negautas pajamas (nuostolius) sudaro: 530,79 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovė nebūtų pažeidusi sutarties bei tinkamai ją įvykdžiusi, palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2020-05-01 (sutarties nutraukimo data) iki 2020-11-27 (ieškinio parengimo data), iš viso už 230 dienų, nuo negrąžintos kredito dalies (3075,22 Eur negrąžinta kredito dalis x (30,00 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 230 dienų nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos); 30,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3075,22 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024-04-30), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį; 30,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3075,22 Eur, nuo sutarties termino pabaigos (2024-04-30) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
8. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovė pažeidė sutarties sąlygas, o jos atlikti pažeidimai yra susiję priežastiniu ryšiu su po sutarties termino pasibaigimo atsirasiančiomis ieškovės negautomis pajamomis (nuostoliais). Jeigu atsakovė jai suteiktos vartojimo kredito sumos negrąžins net ir po sutarties termino pasibaigimo, tai neteisėti veiksmai bus tęsiami, bus prarandama galimybė skolinti pinigus už tokią pačią ar net didesnę palūkanų normą, nebus gaunamos pajamos. Negautos pajamos (nuostoliai) skaičiuojamos ne ilgiau, kaip iki visiško kredito grąžinimo dienos. Tokiu būdu atsakovė išsaugos galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas ieškovės negautas pajamas (nuostolius), o ieškovė įgis teisę gauti negautas pajamas (nuostolius) tik už tą laikotarpį, kuriuo atsakovė faktiškai naudojasi paskolinta vartojimo kredito suma, bei už tą laikotarpį, kuriuo prarandama galimybė vartojimo kredito sumą perskolinti kitiems asmenims bei gauti realias pajamas.
9. Ieškovė nurodė, kad iš atsakovės taip pat priteistinos 5 (penkių) proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos.
10. Atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, tačiau ji per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei pareiškus prašymą, teismas priėmė sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu už akių nuspręsta ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti iš atsakovės M. D. ieškovės UAB „Legal Balance“ naudai: 3075,22 Eur negrąžinto kredito, 377,11 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 31,05 Eur administravimo mokesčio, 487,56 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 1 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.), 30 procentų negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.), iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 30 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. spalio 30 d. – 2756,38 Eur; 2020 m. lapkričio 30 d. – 2719,95 Eur; 2020 m. gruodžio 30 d. – 2682,61 Eur; 2021 m. sausio 30 d. – 2644,33 Eur; 2021 m. vasario 28 d. – 2605,10 Eur; 2021 m. kovo 30 d. – 2564,89 Eur; 2021 m. balandžio 30 d. – 2523,67 Eur; 2021 m. gegužės 30 d. – 2481,42 Eur; 2021 m. birželio 30 d. – 2438,12 Eur; 2021 m. liepos 30 d. – 2393,73 Eur; 2021 m. rugpjūčio 30 d. – 2348,23 Eur; 2021 m. rugsėjo 30 d. – 2301,60 Eur; 2021 m. spalio 30 d. – 2253,80 Eur; 2021 m. lapkričio 30 d. – 2204,80 Eur; 2021 m. gruodžio 30 d. – 2154,58 Eur; 2022 m. sausio 30 d. – 2103,10 Eur; 2022 m. vasario 28 d. – 2050,34 Eur; 2022 m. kovo 30 d. – 1996,26 Eur; 2022 m. balandžio 30 d. – 1940,83 Eur; 2020 m. gegužės 30 d. – 1884,01 Eur; 2022 m. birželio 30 d. – 1825,77 Eur; 2022 m. liepos 30 d. – 1766,07 Eur; 2022 m. rugpjūčio 30 d. – 1704,88 Eur; 2022 m. rugsėjo 30 d. – 1642,16 Eur; 2022 m. spalio 30 d. – 1577,87 Eur; 2022 m. lapkričio 30 d. – 1511,98 Eur; 2022 m. gruodžio 30 d. – 1444,44 Eur; 2023 m. sausio 30 d. – 1375,21 Eur; 2023 m. vasario 28 d. – 1304,25 Eur; 2023 m. kovo 30 d. – 1231,52 Eur; 2023 m. balandžio 30 d. – 1156,97 Eur; 2023 m. gegužės 30 d. – 1080,55 Eur; 2023 m. birželio 30 d. – 1002,22 Eur; 2023 m. liepos 30 d. – 921,94 Eur; 2023 m. rugpjūčio 30 d. – 839,65 Eur; 2023 m. rugsėjo 30 d. – 755,30 Eur; 2023 m. spalio 30 d. – 668,84 Eur; 2023 m. lapkričio 30 d. – 580,22 Eur; 2023 m. gruodžio 30 d. – 489,39 Eur; 2024 m. sausio 30 d. – 396,28 Eur; 2024 m. vasario 29 d. – 300,85 Eur; 2024 m. kovo 30 d. – 203,03 Eur; 2024 m. balandžio 30 d. – 102,77 Eur), 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas už priteistą 3970,94 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 211 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmesti.
12. Teismas nurodė, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės susiklostė paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nustatytais terminais, tačiau ji savo įsipareigojimų neįvykdė, nustatytu laiku ir tvarka įmokų nemokėjo, vartojimo kredito negrąžino, todėl iš atsakovės ieškovei, perėmusiai iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę į atsakovę, priteistina 3075,22 Eur negrąžinto kredito, 377,11 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos ir 31,05 Eur administravimo mokesčio.
13. Teismas nurodė, jog ieškovė taip pat prašo priteisti 530,79 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos ir 30 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3075,22 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 30 d.). Teismas sprendė, kad ieškovė, kuri reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu iš pradinės kreditorės perėmė reikalavimo teisę į atsakovės mokėtinas sumas, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Teismas pažymėjo, jog vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad paskola 54 mėnesių laikotarpiui suteikiama už 30 procentų metinę palūkanų normą, kuri per šį laikotarpį, t. y. tinkamu jos įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino) sudarytų 2585,37 Eur. Teismas sprendė, kad ieškovės negautų pajamų suma nuo sutarties nutraukimo (2020 m. gegužės 1 d.) iki vartojimo kredito sutarties pabaigos (2024 m. balandžio 30 d.) sudaro 2130,69 Eur (2585,37 Eur – 454,68 Eur). Teismas vertino, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė, kad jos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) yra realios.
14. Teismas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti 530,79 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 1 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.), paskaičiuotų po 30 procentų nuo 3075,22 Eur negrąžintos kredito dalies, ir 30 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3075,22 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 30 d.). Teismo vertino, kad tokie ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti bei neteisėti, nes skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos 3075,22 Eur, negautų pajamų suma ženkliai viršytų likusią 2130,69 Eur sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t. y. iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2024 m. balandžio 30 d.). Teismas pažymėjo, kad vartojimo kredito sutarties tinkamu įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui būtų neviršiję 2130,69 Eur sumos, t. y. tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teismas sprendė, jog taip suformuluotu ieškinio reikalavimu ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojų teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.
15. Teismas nurodė, kad atsakovei taikytina civilinė atsakomybė, iš jos priteisiant ieškovės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teismas akcentavo, jog paskolos davėjas (ieškovė) pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 30 d.), galėjo tikėtis gauti 30 procentų negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios bendrai, pasibaigus sutarties terminui (2024 m. balandžio 30 d.), negali viršyti 2130,69 Eur sumos.
16. Teismas nurodė, kad ieškovei priteistina negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) suma už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 1 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.), kuri sudaro 487,56 Eur (73,14 Eur + 72,34 Eur + 71,51 Eur + 70,66 Eur + 69,80 Eur + 68,91 Eur + (68 Eur / 30 d. x 27 d.)), taip pat 30 procentų negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 27 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 27 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
17. Teismas nurodė, kad ieškovė taip pat prašo iš atsakovės priteisti 30 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3075,22 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Teismas vertino, jog šis reikalavimas yra nepagrįstas ir neįrodytas, kadangi ieškovė, reikalaudama taikyti civilinę atsakomybę (priteisti nuostolių, siejamų su negautomis pajamomis, atlyginimą), veikdama kaip skolos perėmėja, po vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 27 d.) minėtų nuostolių realiai negali patirti, kadangi jos veikla nėra susijusi su vartojimo kreditų teikimu.
III. Apeliacinio skundo argumentai
18. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimo už akių ieškovė (apeliantė) UAB „Legal Balance“ prašo teismo: pakeisti sprendimą už akių dalyje dėl 530,79 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, ir priteisti iš atsakovės 530,79 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos; pakeisti sprendimą už akių dalyje dėl 30,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3075,22 Eur, nuo sutarties termino pabaigos (2024-04-30) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti iš atsakovės 30,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3075,22 Eur, nuo sutarties termino pabaigos (2024-04-30) iki visiško kredito grąžinimo dienos; pakeisti sprendimo už akių dalį dėl 30,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojant tinkamai ir neviršijant bendros negautų pajamų sumos, ir priteisti iš atsakovės 30,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3075,22 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, iki sutarties termino pabaigos (2024-04-30); kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
18.1. Teismas nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu ieškovės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad ieškovei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių. Atsakovė sutarties tinkamai nevykdė, padengė tik vieną įmoką pagal sutarties grafiką ir negrąžinta kredito dalis beveik nepamažėjo. Atsižvelgdama į tai, kad nuo pirmos įmokos pagal grafiką negrąžinta kredito dalis nekinta, t. y. nemažėja, bei į tai, kad šalys susitarė, kad atsakovei neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), ieškovė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) visišką patenkinimą, skaičiuojant 30,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3075,22 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos 2024-04-30, neapibrėžiant priteisiamos sumos konkrečia suma. Lygiai tas pats taikytina ir fiksuotai negautų pajamų (nuostolių) sumai (530,79 Eur). Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad jeigu atsakovė sutartį būtų vykdžiusi tinkamai ir nustatytais terminais, tai ji būtų sumokėjusi ne tik 2585,37 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 335,34 Eur sutarties administravimo mokestį. Teismas nepagrįstai rėmėsi argumentu, jog ieškovės teisėtas lūkestis negalėjo viršyti bendros 2585,37 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų sumos, kadangi šis lūkestis buvo paremtas tinkamu sutarties sąlygų vykdymu ir nuolat nuo negrąžintos kredito dalies persiskaičiuojančiomis mokėjimo (pelno) funkciją atliekančiomis palūkanomis.
18.2. Ieškovė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėja pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Konkretus tokių palūkanų dydis buvo numatytas sutarties specialiosiose sąlygose – 30,00 proc. dydžio metinės palūkanos.
18.3. Pradinės kreditorės ir tuo pačiu vartojimo kredito davėjos pagrindinė veikla yra pinigų skolinimas tam tikram terminui už tam tikrą iš anksto sutartą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Pradinė kreditorė, paskolindama pinigus sutartam laikotarpiui, pagrįstai tikėjosi, kad visą šį laikotarpį iš kredito gavėjos bus gaunamos pajamos mokėjimo (pelno) palūkanų forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o po vartojimo kredito sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos transformuojasi į civilinės atsakomybės formą – nuostolius, ir kredito/paskolos davėjas gali reikalauti negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Būtent mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias kredito davėja pagrįstai tikėjosi gauti per visą sutartą laikotarpį, ir yra kredito davėjos negautos pajamos (nuostoliai). Atsižvelgiant į tai, teismo teiginiai, jog ieškovės aiškiai ir nedviprasmiškai ieškinyje suformuluoti prašymai priteisti negautas pajamas (nuostolius) po sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos yra prašymai priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, laikytini visiškai nepagrįstais.
18.4. Ieškovei perėmus reikalavimo teisę į skolą pagal sutartį, ir tapus prievolės šalimi, ji įgijo teisę naudotis visomis pradinei kreditorei sutartimi ir teisės aktais suteiktomis teisėmis bei šias teises pagrindžiančiomis aplinkybėmis. Taip pat ieškovė įgijo pareigą pagrįsti pradinės kreditorės negautas pajamas (nuostolius), ir šią pareigą ieškinyje tinkamai įgyvendino. Teismo argumentas, kad ieškovė, veikdama kaip skolos perėmėja, po vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 27 d.) minėtų nuostolių realiai negali patirti, kadangi jos veikla nėra susijusi su vartojimo kreditų teikimu, yra nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai interpretavo teisės normas, susijusias su reikalavimo perleidimu.
18.5. Įvertinusi atsakovės galimybę skolintis atsakingai bei suderinusi individualias sutarties sąlygas, pradinė kreditorė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė sutartį vykdys tinkamai visą sutarties laikotarpį ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą bendrą kredito kainą laiku. Pradinė kreditorė, jeigu atsakovė iki sutarties nutraukimo dienos būtų grąžinusi visą suteiktą vartojimo kredito sumą, būtų lengvai perskolinusi šiuos pinigus kitiems asmenims bei gavusi planuotas pajamas. Vartojimo kredito gavėjai neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Teismui konstatavus, jog atsakovė po sutarties pasibaigimo neturi atlyginti negautų pajamų (nuostolių), susidarytų absurdiška situacija, kadangi atsakovė iki pat visiško skolos sumokėjimo dienos iš esmės naudojasi jai suteiktais pinigais, o pelno siekiantis juridinis asmuo, negaudamas pagrįstai tikėtinų pajamų ir negalėdamas jų perskolinti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, negali gauti pelno iš savo teisėtos veiklos.
18.6. Negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų normą (1) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos fiksuota suma, (2) nuo kreipimosi į teismą dienos iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentine išraiška, ir (3) nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos taip pat procentine išraiška. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą, remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinė kreditorė, sudarydama sutartį, tikėjosi gauti nuo negrąžintos kredito dalies apskaičiuotas 30,00 proc. dydžio mokėjimo palūkanas, nurodytas šalių sudarytoje sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, ieškovė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovė negrąžins visos jos valdomos vartojimo kredito sumos, patirs nuostolius, kurie pasireiškia negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovė įvykdys savo prievoles, ieškovei nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, kokius nuostolius ji patirs ateityje.
19. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
21. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovė 2019 m. rugsėjo 30 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. REF-tp7pw5cn, kurios pagrindu pradinė kreditorė atsakovei suteikė 3102,99 Eur vartojimo kreditą 54 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, mokėti nustatytas palūkanas bei grąžinti sutartyje numatytą sumą pradinei kreditorei. Atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į pradinės kreditorės siųstus raginimo laiškus, todėl pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ 2020 m. gegužės 1 d. siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą sutartį.
22. Pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ 2020 m. kovo 3 d. su ieškove UAB „Legal Balance“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido turimą reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą naujajai kreditorei – ieškovei. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota tinkamai, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų sumokėjusi ieškovei susidariusį įsiskolinimą ar įvykdžiusi sutartą prievolę.
Dėl ginčo esmės
23. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog jai priteistinos negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos fiksuota suma; nuo ieškinio parengimo dienos iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentu ir nuo sutarties įvykdymo termino pasibaigimo iki visiško vartojimo kredito gavėjo prievolės, kylančios pagal šią sutartį, įvykdymo.
24. Ieškovė pažymėjo, jog jos negautas pajamas (nuostolius) sudaro: 530,79 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovė nebūtų pažeidusi sutarties bei tinkamai ją įvykdžiusi, palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2020-05-01 (sutarties nutraukimo data) iki 2020-11-27 (ieškinio parengimo data), iš viso už 230 dienų, nuo negrąžintos kredito dalies (3075,22 Eur negrąžinta kredito dalis x (30,00 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 230 dienų nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos); 30,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3075,22 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024-04-30), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį; 30,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3075,22 Eur, nuo sutarties termino pabaigos (2024-04-30) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
25. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.
26. Byloje nustatyta, kad sutartis su atsakove buvo nutraukta 2020 m. gegužės 1 d., todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.
27. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
28. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).
31. Konkrečiu atveju spręstina, jog faktas, kad pradinė kreditorė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas.
32. Iš byloje esančių sutarties specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma (30 proc.), tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovė turėjo mokėti per visą sutarties galiojimo laikotarpį iki 2024 m. balandžio 30 d. Darytina išvada, kad ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos, atsakovei tinkamai vykdant sutartį. Pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).
33. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad ieškovės negautų pajamų suma nuo sutarties nutraukimo (2020 m. gegužės 1 d.) iki vartojimo kredito sutarties pabaigos (2024 m. balandžio 30 d.) sudaro 2130,69 Eur (2585,37 Eur – 454,68 Eur).
34. Ieškovė prašė priteisti 530,79 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 1 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.), paskaičiuotų po 30 procentų nuo 3075,22 Eur negrąžintos kredito dalies, ir 30 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3075,22 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 30 d.).
35. Vertindamas ieškovės prašomas priteisti negautas pajamas, teismas pažymi, kad skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 30 procentų), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos 3075,22 Eur, negautų pajamų suma ženkliai viršytų likusią sumą (2130,69 Eur), kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos.
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui, būtų neviršiję 2130,69 Eur sumos, t. y. tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
37. Šiuo atveju yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovei iš atsakovės priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.
38. Akcentuotina ir tai, kad taip suformuluotu ieškinio reikalavimu – priteisti negautas pajamas (mokėjimo (pelno) palūkanų norma) nuo visos nesumokėto kredito sumos, ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojos teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojos požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.
39. Kadangi atsakovė sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 2585,37 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2020 m. gegužės 1 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2024 m. balandžio 30 d.) sudarytų 2130,69 Eur (2585,37 Eur – 454,68 Eur). Kaip jau minėta, sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent nurodytos 2130,69 Eur sumos. Tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
40. Be to, šiuo atveju svarbu tai, kad ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio šias pajamas gauti anksčiau, nei šalys suderėjo sutartimi. Ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 30 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 30 procentus metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. balandžio 30 d. – 2957,04 Eur, nuo 2020 m. gegužės 30 d. – 2925,63 Eur; 2020 m. birželio 30 d. - 2893,43 Eur; 2020 m. liepos 30 d. - 2860,43 Eur; 2020 m. rugpjūčio 30 d. - 2826,60 Eur; 2020 m. rugsėjo 30 d. – 2791,92 Eur; 2020 m. spalio 30 d. – 2756,38 Eur; 2020 m. lapkričio 30 d. – 2719,95 Eur; 2020 m. gruodžio 30 d. – 2682,61 Eur; 2021 m. sausio 30 d. – 2644,33 Eur; 2021 m. vasario 28 d. – 2605,10 Eur; 2021 m. kovo 30 d. – 2564,89 Eur; 2021 m. balandžio 30 d. – 2523,67 Eur; 2021 m. gegužės 30 d. – 2481,42 Eur; 2021 m. birželio 30 d. – 2438,12 Eur; 2021 m. liepos 30 d. – 2393,73 Eur; 2021 m. rugpjūčio 30 d. – 2348,23 Eur; 2021 m. rugsėjo 30 d. – 2301,60 Eur; 2021 m. spalio 30 d. – 2253,80 Eur; 2021 m. lapkričio 30 d. – 2204,80 Eur; 2021 m. gruodžio 30 d. – 2154,58 Eur; 2022 m. sausio 30 d. – 2103,10 Eur; 2022 m. vasario 28 d. – 2050,34 Eur; 2022 m. kovo 30 d. – 1996,26 Eur; 2022 m. balandžio 30 d. – 1940,83 Eur; 2020 m. gegužės 30 d. – 1884,01 Eur; 2022 m. birželio 30 d. – 1825,77 Eur; 2022 m. liepos 30 d. – 1766,07 Eur; 2022 m. rugpjūčio 30 d. – 1704,88 Eur; 2022 m. rugsėjo 30 d. – 1642,16 Eur; 2022 m. spalio 30 d. – 1577,87 Eur; 2022 m. lapkričio 30 d. – 1511,98 Eur; 2022 m. gruodžio 30 d. – 1444,44 Eur; 2023 m. sausio 30 d. – 1375,21 Eur; 2023 m. vasario 28 d. – 1304,25 Eur; 2023 m. kovo 30 d. – 1231,52 Eur; 2023 m. balandžio 30 d. – 1156,97 Eur; 2023 m. gegužės 30 d. – 1080,55 Eur; 2023 m. birželio 30 d. – 1002,22 Eur; 2023 m. liepos 30 d. – 921,94 Eur; 2023 m. rugpjūčio 30 d. – 839,65 Eur; 2023 m. rugsėjo 30 d. – 755,30 Eur; 2023 m. spalio 30 d. – 668,84 Eur; 2023 m. lapkričio 30 d. – 580,22 Eur; 2023 m. gruodžio 30 d. – 489,39 Eur; 2024 m. sausio 30 d. – 396,28 Eur; 2024 m. vasario 29 d. – 300,85 Eur; 2024 m. kovo 30 d. – 203,03 Eur; 2024 m. balandžio 30 d. – 102,77 Eur), ir kurios bendrai, pasibaigus sutarties terminui (2024 m. balandžio 30 d.), negali viršyti 2130,69 Eur sumos.
41. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškovei priteisti negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) sumą už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 1 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.), kuri sudaro 487,56 Eur (73,14 Eur + 72,34 Eur + 71,51 Eur + 70,66 Eur + 69,80 Eur + 68,91 Eur + (68 Eur / 30 d. x 27 d.)), taip pat 30 procentų negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 27 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 27 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
42. Minėta, kad ieškovė ieškinyje taip pat prašė priteisti 30,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3075,22 Eur, nuo sutarties termino pabaigos (2024-04-30) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
43. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šis ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas ir neįrodytas, kadangi ieškovė, reikalaudama taikyti civilinę atsakomybę (priteisti nuostolių, siejamų su negautomis pajamomis, atlyginimą), veikdama kaip skolos perėmėja, po vartojimo kredito sutarties termino pabaigos šių nuostolių realiai negali patirti, kadangi jos veikla nėra susijusi su vartojimo kreditų teikimu.
44. Ieškovė apeliaciniame skunde pažymėjo, jog teismui konstatavus, kad atsakovė po sutarties pasibaigimo neturi atlyginti negautų pajamų (nuostolių), susidarytų absurdiška situacija, kadangi atsakovė iki pat visiško skolos sumokėjimo dienos iš esmės naudojasi jai suteiktais pinigais, o pelno siekiantis juridinis asmuo, negaudamas pagrįstai tikėtinų pajamų ir negalėdamas jų perskolinti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, negali gauti pelno iš savo teisėtos veiklos.
45. Nagrinėjamu atveju sutartis su atsakove buvo nutraukta 2020 m. gegužės 1 d., todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020), mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.
46. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Nagrinėjamu atveju pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ su atsakove sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjai neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (30 procentų). Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
47. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti 30 procentų negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3075,22 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2024-04-30) iki visiško kredito grąžinimo dienos, savo esme laikytinas reikalavimu priteisti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas.
48. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
49. Minėto įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, kad kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpis negali būti ilgesnis nei 180 dienų, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi, maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
50. Taigi, remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, netesybos, kompensacinės palūkanos ir kiti mokesčiai, kurie galėtų būti reikalaujami, negali būti didesni nei 0,05 procento ir negali būti skaičiuojami ilgiau nei už 180 dienų. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti 30 procentų negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3075,22 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2024-04-30) iki visiško kredito grąžinimo dienos, kaip minėta, savo esme laikytinas reikalavimu priteisti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, negali būti priteisiamos.
51. Ieškovės prašomas priteisti kompensacinių palūkanų dydis (30 procentų) viršija minėto įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį, tai yra 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, be to, laikotarpis, už kurį ieškovė skaičiuoja šias palūkanas, yra neapibrėžtas (nuo sutarties termino pasibaigimo iki visiško kredito grąžinimo dienos), t. y. neatitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyto maksimalaus galimo laikotarpio (180 dienų).
52. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pradinė kreditorė, sudarydama sutartį su atsakove, pagrįstai tikėjosi gauti 30 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas; atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, ieškovė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovė negrąžins visos jos valdomos vartojimo kredito sumos, patirs nuostolius, kurie pasireiškia negautų pajamų forma. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors ieškovė savo reikalavimą vertina kaip reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, tačiau toks reikalavimas negalėtų būti tenkinamas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aiškinimas, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
53. Darytina išvada, jog šiuo atveju, nei pradinė kreditorė, sudarydama sutartį su atsakove, nei reikalavimo teisę perėmusi ieškovė negalėjo iš anksto numatyti, kad atsakovė tinkamai nevykdys sutarties ir jai toliau, net ir po termino grąžinti paskolos sumą, bus skaičiuojamos (mokėjimo) pelno palūkanos, todėl negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių dėl šių sumų gavimo iš atsakovės.
54. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl 30 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo.
55. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
56. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.