- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-07
- Bylos Nr.
- 1A-648-898/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06650-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernestas Rimšelis, Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys
- Nuteistasis
- M. D.
- Nukentėjusysis
- L. V.
- Advokatai
- Justinas Borevičius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. D. ir jo gynėjo advokato J. Borevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo M. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 70 MGL (3 500 Eur) dydžio bauda.
L. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš M. D. jam priteista 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. M. D. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2018 m. vasario 8 d., apie 14.09 val., viešoje vietoje prie parduotuvės „Skytech“, esančios Pylimo g. 29, Vilniuje, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu, kairės rankos delnu sudavė nukentėjusiajam L. V. į veido sritį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis ir jo gynėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 25 d. nuosprendį ir išteisinti M. D..
2.1. Skunde visų pirma aptariamos įvykio aplinkybės, kurios anot apelianto atsiskleidžia iš dviejų byloje esančių vaizdo įrašų – įrašo iš parduotuvės „Skytech“ bei įrašo iš M. D. automobilio. Apelianto teigimu iš vaizdo įrašo matyti, kad nuteistasis vairuoja automobilį Vingrių gatve, jis priverstinai sustoja, nes prieš eismą stovi baltos spalvos automobilis „Opel“, kuris blokuoja eismą gatvėje (14 sek.); tolumoje priekyje matyti ateinantis liudytojas P. L. ir jo sutuoktinė; „Opel“ automobilis iš lėto pradeda judėti į priekį, siekdamas sudaryti sąlygas nuteistajam pravažiuoti, kai iš dešinės pusės ateina L. V. (25 sek.); nors M. D. jau galėtų pravažiuoti, L. V., nekreipdamas dėmesio į veikiantį automobilį, žiūrėdamas į telefono ekraną, prieina prie „Opel“ vairuotojo ir pradeda su juo kalbėti, atsukdamas į M. D. automobilį užpakalinę kūno dalį; M. D., kaip paaiškino ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, įjungęs automobilio perimetro kameras ir matydamas atstumus, iš lėto pradeda važiuoti toliau, kai L. V. pradeda eiti atgal į parduotuvę ir atsisukęs į M. D. parodo įžeidžiantį gestą, pasukiodamas pirštą prie smilkinio (38 sek.); M. D. automobilyje su uždarytais langais pasako „ką tu darai, daune“, tuomet girdėti nuleidžiamo lango garsas ir M. D. sušunka L. V. „ką tu rodai“ (42 sek.), į ką L. V. atsako panaudodamas rusišką keiksmažodį (45 sek.); M. D. paklausus „ko tu čia mane bleksi, asile“, L. V. atsako su rusiškais keiksmažodžiais (52 sek.); liudytojas P. L. su žmona nueina į kairę pusę, tokiu būdu tarp jų ir parduotuvės „Skytech“ durų atsiduria automobilis „Opel“, M. D. automobilis ir dešiniau esantis geltonos spalvos automobilis.
2.2. Skunde nurodoma, kad iš „Skytech“ vaizdo įrašo matyti, kaip priverstinai sustoja M. D. automobilis (34 sek.), tuomet 42 sek. iš parduotuvės žiūrėdamas į telefoną išeina L. V. ir 48 sek. užstoja pravažiavimą M. D.; šiame įraše nematyti, kaip L. V. gestais įžeidinėja M. D., tačiau jam sugrįžtant į kadrą (1 min. 2 sek.) matyti antro įžeidinėjimo gestais pabaiga; L. V. rengiasi eiti į parduotuvę, kai trečią kartą gestu įžeidinėja M. D. (1 min. 13 sek.), nors išeina iš kadro, matyti, kai pakelia kairę koją tuo metu, kai M. D. nurodė, kad buvo spirta į automobilio padangą (1 min. 17 sek.); iš karto po to matyti, kaip M. D. jį sugriebęs už krūtinės atstumia nuo automobilio, o tada suduota kairės rankos delnu į žandą.
2.3. Skunde pažymima, jog teismas nepagrįstai nesivadovavo kasacinio teismo nutartimi Nr. 2K-120-628/2018. Ši nutartis baigiamosiose kalbose buvo cituota ne dėl faktinių jos aplinkybių, o dėl to, kad tai yra viena paskutiniųjų nutarčių, kurioje kasacinis teismas suformavo BK 284 straipsnio taikymo ribas ir nusikaltimo sudėtį. Pagal BK 284 straipsnį veika gali būti kvalifikuojama tik tuo atveju, jei kaltinamasis siekė be pakankamos priežasties išgąsdinti aplinkinius, rodė, kad jam nesvarbi aplinkinių nuomonė, jų baimė. Tačiau jei asmuo aiškinasi savo privatų konfliktą ir tai yra pagrindinis jo tikslas, o aplinkiniai yra tik šalutinis aspektas, tuomet BK 284 straipsnis netaikomas. M. D. neatliko visiškai jokių veiksmų, kurie būtų nukreipti į aplinkinius, siekiant juos paveikti, išgąsdinti, nuteistasis neištarė nei vieno žodžio P. L., jo sutuoktinei, L. V. draugui L. G. ar broliui J. S.. Viską, ką darė M. D., tai sprendė savo privatų konfliktą su L. V.. M. D. savo veiksmus suvokė kaip konflikto su L. V. sprendimą, bet ne kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimą. Konflikto iniciatorius buvo nukentėjusysis, būtent jis savo įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir M. D., ramiai laukiančiam, kol galės važiuoti savo keliu, t. y. besielgdamas taip, lyg M. D. iš viso nebūtų, atsukęs jam užpakalį ir trukdydamas pravažiuoti išprovokavo konfliktą. Nukentėjusysis turėjo visas galimybes užbaigti konfliktą, kadangi jam einant į parduotuvę M. D. sėdėjo automobilyje ir jo nesivijo, pats nukentėjusysis sugrįžo prie M. D. automobilio ir spyrė į ratą.
2.4. Dėl liudytojo P. L. parodymų skunde pažymima, jog jis bent keletą kartų sakė netiesą, jo parodymus paneigia byloje esantis M. D. vaizdo įrašas. Visų pirma šis liudytojas teigė išėjęs su žmona iš „Skytech“ parduotuvės ir pamatęs sujudimą, kuomet vaizdo įraše matyti, kaip jis ateina link automobilio iš toli ir nueina toliau, parduotuvėje net nebuvo. Dėl šios aplinkybės P. L. iš pradžių teigė, kad jie su žmona išėjo iš parduotuvės ir sprendė kur eiti, vėliau sakė kitaip – kad parduotuvėje nebuvo, tačiau rengėsi į ją eiti, bet neužėjo. Antra, šis liudytojas teigė, jog jo žmona drausmino M. D., o nuteistasis sakė „tokius ne tik mušti reikia“, tačiau vaizdo įraše negirdėti nei panašių M. D. žodžių, nei juo labiau P. L. žmonos balso, apskritai vaizdo įraše P. L. su žmona išeina iš kadro ir susidaro nuomonė, jog jie net nestebi įvykio, nueina toliau. Trečia, P. L. nurodė, kad nukentėjusysis bandė daryti parduotuvės duris, kai nuteistasis jį pasivijo ir jam sudavė, tuo tarpu vaizdo įraše matyti, jog L. V. pats sugrįžo nuo parduotuvės durų iki automobilio toliau konfliktuoti, M. D. jo nesivijo, priešingai – atstūmė nuo automobilio. Ketvirta, P. L. nurodė nematęs, kas įvyko iki M. D. išlipimo iš automobilio, teigė, kad konfliktas įvyko tik M. D. išlipus iš automobilio. Tuo tarpu vaizdo įraše matyti, jog konfliktą pradėjo L. V. užtverdamas kelią, po to įžeidinėdamas gestais, visa tai turėjo matyti liudytojas. Pateikti faktai rodo, kad P. L. arba neatsimena įvykio, arba apie jį liudija subjektyviai. Jo liudijimas yra nepatikimas ir juo remtis negalima, juo labiau, kad tai vienintelis teismo pripažintas įrodymas, patvirtinęs M. D. veiksmus sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką. P. L. teisme sakė nematęs konflikto pradžios, vėliau sakė nematęs ir sudavimo, iš vaizdo įrašų matyti, jog sudavimo metu P. L. su žmona buvo arba visiškai išėję iš artimos aplinkos, arba atsidūrę tolimu atstumu nuo konflikto vietos, tačiau tokiu atveju tarp liudytojo ir asmenų buvo „Opel“ automobilis, M. D. BMW ir gelsvos spalvos BMW. Todėl labiau tikėtina, kad P. L. negalėjo matyti konflikto ir sudavimo momento. Teismas M. D. nuteisė už tai, kad sudavė nukentėjusiajam, tačiau P. L. sudavimo nematė, vadinasi, negalima įvykio vertinti kaip viešosios tvarkos pažeidimo.
2.5. Skunde nurodoma, kad L. V. elgesys buvo rizikingas ir provokuojantis. M. D. turėjo priverstinai sustabdyti automobilį, nes vienpusio eismo gatvėje priešinga eismui kryptimi, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus stovėjo nukentėjusiojo ir jo draugų automobilis „Opel“. „Opel“ automobiliui pavažiavus ir sudarius galimybę M. D. pravažiuoti, žiūrėdamas į telefoną atėjo L. V. ir nekreipdamas dėmesio į važiuojamojoje dalyje esantį nuteistojo automobilį, iššaukiančiai atsukęs jam užpakalinę kūno dalį, toliau stabdė eismą trukdydamas M. D. pravažiuoti. Tokiu elgesiu būtent L. V. demonstravo nepagarbą aplinkiniams, taip pat ir M. D.. L. V. pirmasis pradėjo konfliktą gestais įžeidinėdamas M. D., sukiodamas smiliumi prie smilkinio, į tokį įžeidžiantį gestą M. D. reagavo žodžiais, tačiau jokių smurto veiksmų nesiėmė. L. V. pirmasis pavartojo rusišką necenzūrinį žodį, vėliau pavartojo vienus grubiausių rusiškų keiksmažodžių, L. V. dar du kartus gestais įžeidinėjo M. D., sukiodamas pirštą prie smilkinio. Galiausiai, jau beveik pasišalinęs iš konflikto vietos L. V. savanoriškai grįžo tęsti konflikto, kaip nurodė, jam sukilo adrenalinas, priėjęs prie nuteistojo automobilio, provokuojamai spyrė į ratą, tik tuomet, kai buvo pasikėsinta į asmeninį turtą, siekdamas nutraukti šiuos veiksmus M. D. sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiajam į skruostą. M. D. veiksmai buvo tik atsakas į ilgai užsitęsusį nukentėjusiojo provokuojamą elgesį. M. D. veiksmai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, smūgis buvo nestiprus, daugiau emocinio, o ne fizinio poveikio. M. D. veiksmai negali būti vertinami kaip įžūlūs ar vandališki. Be to, teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.
3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-404/2014, 2K-229-976/2018). Apeliaciniame skunde, remiantis kasacinio teismo praktika (2.3. punktas) bei keliant klausimą dėl liudytojo P. L. parodymų patikimumo (2.4. punktas) ir nukentėjusiojo L. V. veiksmų (2.5. punktas), abejojama dėl tokių padarinių egzistavimo nagrinėjamoje byloje.
5. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad tarp nuteistojo M. D. ir nukentėjusiojo L. V. kilo konfliktas dėl to, kad M. D. savo automobiliu negalėjo pravažiuoti Pylimo gatve. Nors apeliaciniame skunde teigiama, neva pirmasis šį konfliktą pradėjo nukentėjusysis L. V. (sukiodamas smiliumi prie smilkinio), su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Šiuo atveju L. V. veiksmai iš tiesų buvo neatsakingi - jis išėjo į gatvę, kurioje vyksta eismas ir tuo metu stovėjo automobilis, tam tikrą laiką stovėjo gatvėje prie savo brolio automobilio, tokiais veiksmais trukdė M. D. pravažiuoti. Tačiau kaip matyti iš toliau sekusių nuteistojo M. D. veiksmų, jo reakcija į tokį nukentėjusiojo elgesį buvo neadekvati. Visų pirma, nors skundžiamu nuosprendžiu iš kaltinimo M. D. ir buvo pašalinta aplinkybė, jog jis tyčia pastūmė ar palietė L. V. automobiliu, tai nepaneigia vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės, jog M. D. automobiliu pradėjo judėti dar tuo metu, kai L. V. stovėjo šalia brolio automobilio (M. D. pateiktas vaizdo įrašas nuo 30 sek.), t. y. M. D. automobiliu važiavo tuo metu, kai jo eismo juostoje faktiškai buvo žmogus. Nors nukentėjusysis L. V. ir elgėsi neatsakingai išeidamas į gatvę ir taip trukdydamas eismui, tai nesudarė pagrindo M. D. toliau judėti gatve, kai joje yra kliūtis. Reaguodamas būtent į šiuos nuteistojo veiksmus (pradėjimą judėti gatve, kuomet joje buvo jis, nukentėjusysis), L. V. ir parodė gestą (pasukiojo pirštą ties smilkiniu) M. D.. Vėlgi, nors teismas nepateisina tokių nukentėjusiojo veiksmų, M. D. reakcija dar kartą buvo neadekvati – išlipęs iš automobilio jis grėsmingai, stumdamas L. V., ėjo link jo bei sudavė jam delnu į veido sritį. „Skytech“ pateiktame vaizdo įraše aiškiai matyti, jog M. D. veiksmai šioje situacijoje buvo agresyvūs (vaizdo įrašas nuo 1 min. 18 sek.), jis stipriai stūmė nukentėjusįjį, kol galiausiai jam sudavė delnu į veido sritį.
6. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, neva L. V. konflikto metu priėjo prie M. D. automobilio ir spyrė į automobilio ratą. Tokia versija buvo keliama ir pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas ją argumentuotai atmetė pažymėdamas, jog tokios aplinkybės (spyrio į automobilio ratą) nepatvirtino nei nukentėjusysis, nei kiti byloje apklausti liudytojai, ši aplinkybė nematyti ir pateiktuose vaizdo įrašuose. Skunde teigiama, neva „Skytech“ vaizdo įraše matyti, kaip L. V. pakelia kairę koją tuo metu, kai M. D. nurodė, kad buvo spirta į automobilio padangą (1 min. 17 sek.). Pažymėtina, jog nurodytu laiku („Skytech“ vaizdo įrašo 1 min. 17 sek.) nematyti, kad L. V. būtų pakėlęs koją, priešingai, jis ramiai eina link M. D. automobilio („Skytech“ vaizdo įrašas nuo 1 min. 14 sek.), koją pakelia tik tuo metu, kai M. D. agresyviai stumia nukentėjusįjį nuo automobilio („Skytech“ vaizdo įrašas nuo 1 min. 19 sek.). Iš parduotuvės „Skytech“ pateikto vaizdo įrašo aiškiai matyti, jog agresorius šioje situacijoje buvo M. D., o ne nukentėjusysis L. V. (nors apeliaciniame skunde ir teigiama priešingai).
7. Kaip jau minėta, teisėjų kolegija nepateisina nukentėjusiojo veiksmų, kuomet jis stovėjo gatvėje, kurioje vyksta eismas, ar kelis kartus rodė M. D. tam tikrą gestą, tačiau pagrindo pripažinti tokius veiksmus kaip provokuojančius ar rizikingus, šiuo atveju nėra. Nagrinėjamu atveju konfliktinė situacija susidarė tiek dėl nukentėjusiojo L. V., tiek dėl nuteistojo M. D. veiksmų – pirmasis elgėsi neatsakingai išeidamas į gatvę ir trukdydamas eismui, antrasis gatve toliau judėjo, nors aiškiai matė, jog joje stovi asmuo. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Nors šiuo atveju tam tikri L. V. veiksmai buvo nepriimtini, jų pobūdis bei mastas nesiekia tokios ribos, kuomet juos būtų galima pripažinti rizikingais ar provokuojančiais. Konfliktas iš L. V. pusės buvo žodinis, tam tikrų gestų ar žodžių vartojimas tokioje konfliktinėje situacijoje negali būti pripažinta M. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 6 p.).
8. Remiantis kasacinio teismo nutartimi Nr. 2K-120-628/2018 apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog pagal BK 284 straipsnį veika gali būti kvalifikuojama tik tuo atveju, jei kaltinamasis siekė be pakankamos priežasties išgąsdinti aplinkinius, rodė, kad jam nesvarbi aplinkinių nuomonė, jų baimė; jei asmuo aiškinasi savo privatų konfliktą ir tai yra pagrindinis jo tikslas, o aplinkiniai yra tik šalutinis aspektas, tuomet BK 284 straipsnis netaikomas. Būtent tokia situacija anot apeliantų susidarė ir šiuo atveju - M. D. neatliko visiškai jokių veiksmų, kurie būtų nukreipti į aplinkinius, siekiant juos paveikti, išgąsdinti, viskas, ką darė M. D., tai sprendė savo privatų konfliktą su L. V.. Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo pažymėta, jog motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai, šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas.
9. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog M. D. šioje situacijoje veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. M. D. veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatė, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrukdyta. Su tokia išvada teisėjų kolegija sutinka. Konfliktas tarp M. D. ir L. V. kilo centrinėje Vilniaus dalyje, Vilniaus senamiestyje, darbo dienos metu, kelios valandos po vidurdienio. Pateiktuose vaizdo įrašuose matyti, jog konflikto metu aplink buvo žmonių – liudytojas P. L. su žmona, į parduotuvę „Skytech“ įeinantis asmuo, matomas vaizdo įraše („Skytech“ vaizdo įrašas nuo 1 min. 12 sek. iki 1 min. 15 sek.), M. D. pateiktame vaizdo įraše matomi pašaliniai asmenys – vyras, sėdantis į automobilį, pro šalį einanti moteris (vaizdo įrašas nuo 11 sek. iki 22 sek.), dar viena moteris, stebinti konfliktą prie netoliese stovinčio automobilio (vaizdo įrašas nuo 40 sek.). Iš M. D. vaizdo įrašo matyti, jog į konfliktą liudytojas P. L. ir jo žmona sureagavo dar M. D. sėdint automobilyje (vaizdo įrašas nuo 36 sek.), taigi M. D. turėjo suprasti ir suprato, jog tolesni jo veiksmai bus matomi aplinkinių. Tačiau neatsižvelgdamas nei į kilusio konflikto vietą, nei į pašalinių asmenų reakciją, M. D. vis tiek atliko veiksmus, už kuriuos yra nuteistas šioje byloje, t. y. išlipo iš automobilio ir trenkė delnu nukentėjusiajam į veido sritį. Formuojama teismų praktika šios kategorijos bylose įtvirtina, jog neleistinas, neatitinkantis įstatymo reikalavimų asmens elgesys nėra pagrindas tokius veiksmus pripažinti nusikaltimo provokavimu ar vertinti tik kaip tarpusavio asmeninių santykių aiškinimąsi, jei tai padaroma viešoje vietoje, įžūliu elgesiu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-497/2005, 2K-535/2005, 2K-7- 404/2014). M. D. veiksmai, net ir įvertinus aplinkybę, jog tarp asmenų buvo kilęs žodinis konfliktas, nagrinėjamoje situacijoje buvo įžūlūs – prieš kitą konflikto dalyvį M. D. panaudojo fizinį smurtą, dėl tokių veiksmų, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, buvo sutrikdyta pašalinių asmenų (liudytojo P. L. ir jo žmonos) rimtis. Įvertinus konflikto vietą bei M. D. atliktų veiksmų pobūdį (kuomet smurto jis ėmėsi aiškiai suvokdamas, jog tai mato ir pašaliniai asmenys), darytina išvada, jog nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas šiuo atveju buvo nukreiptas tiek į nukentėjusįjį, tiek į konfliktą stebėjusius pašalinius asmenis. Taigi M. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip viešosios tvarkos pažeidimas pagal BK 284 straipsnį.
10. Tiek nuteistasis M. D., tiek nukentėjusysis L. V. buvo dar kartą apklausti apeliacinės instancijos teisme. L. V. patvirtino, jog po antausio jam sudavimo jis jautė skausmą, buvo paraudimas, spengimas ausyse. Nukentėjusiojo parodymai, taip pat parduotuvės „Skytech“ vaizdo įrašas patvirtina, jog M. D. smūgis nukentėjusiajam buvo pakankamai stiprus, net ir įvertinant, kad šis smūgis buvo suduotas delnu. Teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad tokį smūgį nukentėjusysis jautė ir jis sukėlė skausmą.
11. Skunde, kaip jau minėta aukščiau, taip pat kvestionuojamas liudytojo P. L. parodymų patikimumas. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi atliktų veiksmų pobūdį bei M. D. veiksmus kilusioje konfliktinėje situacijoje jau pritarė išvadai, jog savo įžūliais veiksmais M. D. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir jo veiksmai pagal BK 284 straipsnį kvalifikuoti teisingai. Atsižvelgiant į tai, kad M. D. veiksmais šiuo atveju buvo sutrikdyta atskirų visuomenės narių rimtis - P. L. ir jo žmonos rimtis, teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, atskirai aptaria šio liudytojo parodymų patikimumą bei reikšmę kvalifikuojant M. D. veiksmus.
12. Apeliaciniame skunde pabrėžiamos liudytojo nurodytos aplinkybės, atsižvelgiant neatitikimus tarp liudytojo parodymų bei M. D. pateikto vaizdo įrašo iš jo automobilio. Apeliantai teigia, jog šis liudytojas bent keletą kartų sakė netiesą, tai neva rodo, jog P. L. arba neatsimena įvykio, arba apie jį liudija subjektyviai. M. D. pateiktame vaizdo įraše aiškiai matyti, jog P. L. iš tikrųjų atėjo ne iš parduotuvės, prie kurios įvyko konfliktas - P. L. su žmona ateina iš toliau, judėdami link automobilio (121 b. l.). Neatsižvelgiant į tai, kad P. L. tiksliai neprisiminė, iš kur atėjo prieš konfliktą, pirmosios instancijos teisme jis aiškiai prisiminė tam tikras detales, kurias įsidėmėjo iš M. D. ir nukentėjusiojo L. V. konflikto – jis nurodė užfiksavęs tai, kad sustojo du automobiliai ir prasidėjo kažkokia trintis, paskui iš vieno automobilio išlipo kaltinamasis, tikrai matė, kaip nukentėjusysis nuėjo prie parduotuvės, iš kairės pusės priėjo kaltinamasis ir trinktelėjo jam per veidą, trinktelėjo taip, kad jam nukrito akiniai; nurodė, jog jam atrodo, kad prieš suduodant smūgį nukentėjusysis pasukiojo pirštą prie smilkinio, kadangi kaltinamasis pasakė kažką nukentėjusiojo atžvilgiu, liudytojas taip pat nurodė, jog jam užsifiksavo, kaip kaltinamasis sakė, kad „tokius ne tik mušti reiškia“ (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 110 b. l.). Kaip matyti iš nurodytų liudytojo parodymų, jis iš esmės tiksliai nupasakojo įvykio aplinkybes, kurios šiuo atveju reikšmingos kvalifikuojant M. D. veiksmus, taip pat ir smūgio nukentėjusiajam sudavimą (nors apeliaciniame skunde teigiama priešingai nurodant, neva liudytojas teigė smūgio nematęs).
13. Dėl skundo argumentų, jog P. L. žmona negalėjo drausminti M. D., kadangi to negirdėti M. D. pateiktame vaizdo įraše, taip pat vaizdo įraše negirdėti, kaip M. D. sako, neva „tokius ne tik mušti reikia“, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog M. D. pateiktas vaizdo įrašas iš jo automobilio baigiasi maždaug tuo metu, kai M. D. išlipa iš automobilio. M. D. trenkė nukentėjusiajam išlipęs iš automobilio, t. y. dalis konflikto vyko tuo metu, kuomet vaizdo registratoriumi tolimesnio konflikto detalės užfiksuotos nebuvo, taigi liudytojo P. L. nurodytas žmonos drausminimas ar paties M. D. išsakytos frazės galėjo būti tiesiog neužfiksuotos. Antra, aplinkybę, jog liudytojo P. L. žmona iš tikrųjų drausmino M. D., į ką M. D. atsakė, jog „tokius ne tik mušti reikia“, patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas J. S., jis be kita ko nurodė, jog tai įvyko M. D. lipant atgal į automobilį, t. y. tuo metu, kai vaizdo įrašas iš M. D. automobilio nepateiktas.
14. Dėl liudytojo P. L. nurodytos aplinkybės, jog M. D. nukentėjusiajam trenkė po to, kai jis bandė atidaryti parduotuvės duris, teisėjų kolegija pažymi, jog vaizdo įraše iš „Skytech“ parduotuvės matyti, kaip nukentėjusysis iš tikrųjų eina link parduotuvės durų, kaip tik tuo metu, kai L. V. juda link parduotuvės durų ir apsisuka eiti link M. D. automobilio, į parduotuvę pro duris įeina kitas nenustatytas asmuo (vaizdo įrašas nuo 1 min. 5 sek. iki 1 min. 15 sek.). Taigi nukentėjusysis L. V. iš tikrųjų judėjo link parduotuvės durų, aplinkybė, jog liudytojui P. L. galėjo pasirodyti, jog L. V. bandė atidaryti parduotuvės duris, gali būti paaiškinama tuo, jog būtent tuo metu į parduotuvę, atidaręs duris, įėjo kitas asmuo.
15. Dėl aplinkybių, kurias anot apeliantų turėjo matyti liudytojas P. L. (kaip L. V. užtvėrė kelią, po to įžeidinėjo gestais), pažymėtina, jog liudytojas pirmosios instancijos teisme nurodė aplinkybes, kurias prisiminė. Jis taip pat nurodė matęs ir tai, kaip nukentėjusysis L. V. pasukiojo pirštą M. D. atžvilgiu (skunde įvardijama kaip įžeidinėjimas gestais). Tai, kad liudytojas neužfiksavo aplinkybės, kaip L. V. neva užtvėrė kelią, yra visiškai suprantamos – tuo metu, vertinant iš aplinkinių perspektyvos, konfliktas faktiškai nebuvo prasidėjęs (M. D. tiesiog sėdėjo automobilyje, nukentėjusysis prie kito automobilio stovėjo). Iš paties M. D. pateikto vaizdo įrašo matyti, kad liudytojas P. L. dėmesį į konfliktą atkreipia tuo metu, kai M. D. vairuojamas automobilis pajudėjo jo kelyje faktiškai esant nukentėjusiajam L. V. (M. D. vaizdo įrašas nuo 35 sek.), tuo metu liudytojas P. L. ir jo žmona netgi stabtelėjo gatvėje. Aplinkybė, jog liudytojas P. L. nepastebėjo skunde įvardijamo kelio užtvėrimo, t. y. kaip L. V. stovėjo prie automobilio, nereiškia, jog jo parodymai yra nepatikimi bei jais negalima vadovautis, liudytojas tiesiog kitaip nei M. D. vertino konflikto aplinkybes bei šio konflikto pradžią.
16. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, neva iš vaizdo įrašo matyti, jog konflikto metu P. L. su žmona buvo arba visiškai išėję iš artimos aplinkos, arba atsidūrę toli nuo konflikto vietos, taigi dėl to negalėjo matyti konflikto. Tai, kad P. L. tam tikru metu nebebuvo fiksuojamas M. D. automobilyje esančios kameros, nereiškia, jog jis negalėjo matyti konflikto. Visų pirma, kameros vaizdas nėra platus. Antra, pats P. L. pirmosios instancijos teisme patvirtino aiškiai matęs konfliktą - nurodė, jog vieta, kur jis stovėjo su žmona, buvo šiek tiek ant kalnelio, todėl viskas puikiai matėsi. Galiausiai, kaip jau minėta aukščiau, liudytojas J. S. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad po smūgio nukentėjusiajam sudavimo, M. D. lipant atgal į automobilį, P. L. žmona jį drausmino, tai patvirtina, kad liudytojas P. L. su žmona vis dar buvo įvykio vietoje.
17. Kaip matyti, visi apeliaciniame skunde nurodomi liudytojo P. L. parodymų netikslumai neturi lemiamos reikšmės vertinant jų teisingumą. Liudytojas P. L. pirmosios instancijos teisme aiškiai nurodė aplinkybes, kurias jis užfiksavo konflikto metu, taip pat ir M. D. smūgį nukentėjusiajam į veidą. Jo nurodytos aplinkybės yra nuoseklios, atitinka aplinkybes, užfiksuotas pateiktuose vaizdo įrašuose. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, P. L. buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, jis nepažįsta kitų įvykio dalyvių, jo parodymai iš esmės nuoseklūs, neprieštarauja kitai bylos medžiagai, todėl pagrindo netikėti jais nėra. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. D. kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo, šio liudytojo parodymais vadovavosi pagrįstai, tinkamai buvo įvertini ir kiti byloje surinkti duomenys.
18. Apeliacinės instancijos teisme M. D. savo smūgį nukentėjusiajam vertino kaip nebaustiną „emocinį kepštelėjimą“ ir teigė, kad tokiu smūgiu nesukėlė kitam žmogui skausmo (M. D. parodymai apeliacinės instancijos teisme). Toks bylos aplinkybių aiškinimas rodo, kad pastarasis nevertina savo elgesio kritiškai, o smurtinio pobūdžio elgesį pateisina kito asmens žodžiais ar netinkamu elgesiu, agresyviai reaguoja į kito asmens nepriimtiną elgesį. Visa tai rodo, kad nuteistojo bendravimo viešosiose erdvėse bei konfliktų sprendimo standartai neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomų visuomenės lūkesčių, jog visuomenės narių bendrabūvio tvarka, žmonių bendravimas viešose erdvėse turi būti grindžiamas kultūros tradicijomis, pagarbos ir tolerancijos principais. Tokioje situacijoje valstybės reakcija ir teisinės atsakomybės taikymas yra visiškai pagrįstas ir būtinas, siekiant užtikrinti viešąjį interesą. Teismų praktikoje pripažįstama, jog asmens saugumas, moralinių–kultūrinių tradicijų apsauga ir dvasinis komfortas viešajame gyvenime yra socialinė vertybė, kuri valstybės ne tik skatinama ir puoselėjama, bet ir ginama atitinkamais teisės aktais, o įstatymo numatytais atvejais baudžiamosios teisės priemonėmis. Įžūlus elgesys BK 284 straipsnio prasme reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka (kasacinė nutartis Nr. 2K-7- 404/2014), o nagrinėjamu atveju nuteistojo elgesys buvo būtent toks, todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo teisinio vertinimo yra teisingos.
19. Taigi, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo įrodymus bei padarė teisingas išvadas dėl M. D. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl M. D. ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria: