- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-11
- Bylos Nr.
- e2YT-48844-595/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-41765-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- VĮ „Turto bankas“
- Suinteresuotas asmuo
- BUAB „Šilumos priežiūra“
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo VĮ „Turto bankas“ skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys BUAB „Šilumos priežiūra“, antstolė V. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas VĮ „Turto bankas“ prašo panaikinti antstolės 2017-10-23 patvarkymą Nr. S1-27211 dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese. Nurodė, kad VĮ „Turto bankas“ valstybės vardu paveldėjo Z. Z., mirusio 2014-03-22, nekilnojamąjį turtą. 2017-10-23 antstolė patvarkymu pakeitė skolininką Z. Z. į skolininką valstybę, atstovaujamą VĮ „Turto bankas“. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka, o kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (tarp jų valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 str. nustatyta tvarka. Taigi, palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai vykdomi priverstine tvarka, privalo laikytis CK 5.63 str. reikalavimų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai yra pagrįsti hipoteka ar įkeitimu, arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla. Sprendžiant klausimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese yra reikšminga nustatyti, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 str. nustatyta tvarka. Nurodo, kad šiuo atveju skolininko Z. Z. turtas nebuvo areštuotas vykdomojoje byloje Nr. 0015/07/10243. Palikėjo turtas buvo areštuotas kitų kreditorių naudai. Turto areštų registre nėra jokių duomenų apie tai, kad antstolis būtų uždėjęs areštą skolininkui priklausiusiam butui ir vykdant išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0015/07/10243 ar vykdant išieškojimą apskritai kreditoriaus UAB „Šilumos priežiūra“ naudai. Nagrinėjamu atveju turto arešto akto išviešinimas viešame registre nurodant konkrečius išieškotojus, kurių naudai vykdomas išieškojimas, turėjo būti atliktas per CK 5.63 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą, iki 2014-06-22. Šiuo atveju turto areštas vykdant išieškojimą UAB „Šilumos priežiūra“ naudai nebuvo atliktas. Be to, nei antstolis, nei išieškotojas po skolininko mirties per tris mėnesius nepareiškė kreditorinio reikalavimo remiantis CK 5.63 str. 1 d. ir kitais CK nustatytais ar teismų praktikoje pripažintais galimais būdais. Palikėjas turėjo ir daugiau kreditorių, kurie informavo (išviešino) apie vykdomą išieškojimą jų naudai. Pakeitus skolininką šioje vykdomojoje byloje į valstybę, sumažėtų savo reikalavimus įstatymų nustatyta tvarka laiku pareiškusių kreditorių galimybės išieškoti skolas, o tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kurių visiems civilinių santykių dalyviams būtina laikytis įgyvendinant savo teises. Taigi, kadangi kreditoriaus reikalavimas nėra pareikštas įstatymų nustatyta tvarka, todėl negali būti įgyvendintas. Todėl antstolės patvarkymas dėl skolininko pakeitimo yra nepagrįstas. Prašo skundą tenkinti.
Antstolė V. M. 2017-11-17 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir vykdomąją bylą su pareiškėjo skundu persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme antstolė nurodė, kad ji vykdo vykdomąją bylą Nr. 0015/07/10243 pagal Vilniaus miesto 2 Notarų biuro 2006-01-13 išduotą Vykdomąjį įrašą Nr. 3-417 dėl 1597,94 eurų skolos, 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko Z. Z. išieškotojo UAB „Šilumos priežiūra“ naudai. Nurodo, kad skolininkas vykdymo proceso metu 2014-03-22 mirė. Testamentų registro duomenimis skolininko palikimą pagal įstatymą 2017-10-12 priėmė Lietuvos Respublika. VMI informavo, kad valstybę pagal 2017-10-16 išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą atstovauja VĮ „Turto bankas“. Vykdymo procese yra priimtas 2017-10-23 patvarkymas dėl skolininko vykdomojoje byloje pakeitimo. Pareiškėjas prašo panaikinti šį patvarkymą, tačiau nepagrįstai. Antstolė nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs ir tai, kad nėra kreditorių turtinių pretenzijų išviešinimo baigtinio sąrašo. Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties. Skunde šiuo atveju klaidingai teigiama, kad areštas turtui nėra išviešintas. Tai paneigia ir paties pareiškėjo pridedamas turto arešto aktų registro išrašas. Nurodo, kad antstolė V. M. vykdomojo dokumento Nr. 3-417/2006 vykdymą perėmė iš antstolio G. M.. Turto areštas nekilnojamajam turtui šio vykdomojo dokumento pagrindu antstolio vykdytoje byloje buvo įregistruotas dar 2006-12-12 (turto arešto akto identifikavimo kodas 0106004803). Perėmus vykdymui vykdomąjį dokumentą, buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0015/07/10243. Perėmus vykdomąjį dokumentą vykdymui iš kito antstolio, turto areštas nėra naikinamas ir galioja iki vykdomojo dokumento įvykdymo. Pareiškėjas klaidingai nurodo skunde ir tai, kad palikėjo turtas yra areštuotas kitų kreditorių naudai. Pažymėtina tai, kad UAB „Verkių ūkis“ ir UAB „Šilumos priežiūra“ yra tas pats subjektas (2012-09-27 vienintelio akcininko sprendimu UAB „Verkių ūkis“ pakeitė pavadinimą į UAB „ Šilumos priežiūra“). Registruose yra išviešintas ir mirusiojo piniginių lėšų areštas. Antstolės pritaikyti apribojimai atsispindi ir Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje ir Antstolių informacinėje sistemoje. Areštai yra galiojantys, nepanaikinti, apie juos informaciją gali pateikti bankas, vykdantis antstolio pateiktą nurodymą. Pagal LR Antstolių įstatymo 43 str. 3 d. antstolio dokumentai yra Nacionalinio dokumentų fondo dalis, kuris yra Lietuvos Respublikos nuosavybė. Todėl visi Antstolių informacinėje sistemoje sukaupti duomenys yra valstybės nuosavybė. Taigi, apie asmens skolas valstybei išviešinama per valstybės valdomus dokumentus, t.y. Antstolių informacinę sistemą, joje jau įregistruojant vykdomąją bylą su detaliais duomenimis apie esamą skolą, duomenys apie skolą sistemoje palaikomi ir po skolininko mirties. VMI raštas dėl paveldėjimo įrodo taip pat tai, kad valstybę atstovaujančioms institucijoms buvo žinoma apie antstolės vykdomą skolos išieškojimą iš mirusiojo, kadangi raštas adresuotas ir antstolei V. M.. Remiantis išdėstytu, skundas nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Suinteresuotas asmuo BUAB „Šilumos priežiūra“ nėra pateikęs atsiliepimo į skundą.
Pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 442 str. – 443 str., 513 str., 133 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad antstolės V. M. kontoroje yra vykdomas Vilniaus miesto 2 Notarų biuro 2006-01-13 išduotas Vykdomasis įrašas Nr. 3-417/2006 dėl 1597,94 eurų skolos, 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko Z. Z. išieškotojo UAB „Šilumos priežiūra“ naudai. Nustatyta, kad antstolė V. M. 2006-01-13 išduoto vykdomojo dokumento Nr. 3-417/2006 vykdymą vadovaujantis 2007-08-06 Lietuvos Antstolių rūmų prezidiumo nutarimo Nr. 48 dėl bylų paskirstymo pagal LR Teisingumo ministro 2007-07-05 įsakymo Nr. 7 P-37 3.2 p. ir LR Teisingumo ministro 2007-07-16 įsakymo Nr. 7 P-44 1.1 p. yra perėmusi iš antstolio G. M. (antstolio vykdytos vykdomosios bylos Nr. 0003/06/03393). Perėmus antstolei V. M. antstolio G. M. vykdytą vykdomąją bylą, ji užvedė vykdyti Vykdomąją bylą Nr. 0015/07/10243. Taip pat nustatyta, kad skolininkas Z. Z. 2014-03-22 mirė. Testamentų registro duomenimis po skolininko mirties jo palikimą priėmė pagal įstatymą 2017-10-12 Lietuvos Respublika (Vykd. b.l. 146). Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos 2017-10-17 raštu Nr. (28.8-08-4) RNA-32022 antstolę V. M. informavo, kad pagal Vilniaus miesto 27 notarų biuro 2017-10-16 išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą Lietuvos Respubliką atstovauja VĮ „Turto bankas“ (Vykd. b.l. 145). Remiantis CPK 596 str. 1 d. pagrindu antstolė 2017-10-23 priėmė patvarkymą vykdomojoje byloje dėl skolininko pakeitimo, t.y. pakeitė skolininką Z. Z. į skolininką valstybę, atstovaujamą VĮ „Turto bankas“.
Pareiškėjas VĮ „Turto bankas“ skundžia šį antstolės 2017-10-23 patvarkymą dėl skolininko pakeitimo. Skundą grindžia argumentais, kad kreditorius BUAB „Šilumos priežiūra“ per CK 5.63 str. 1 d. nustatytą terminą, tai yra trijų mėnesių terminą, nepareiškė valstybei kreditorinio reikalavimo.
CK 5.63 str. 1 d. nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo termino.
Pažymėtina tai, kad skundo dalyko klausimu yra suformuota aiški kasacinio teismo teisinė pozicija.
Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti. Veiksmai, kuriuos įpėdinis privalo atlikti, kad būtų pripažintas priėmusiu palikimą, nurodyti CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. Valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Nors įstatyme valstybė priskiriama prie įpėdinių pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau valstybės palikimo priėmimas savo turiniu yra kitokią teisinę reikšmę turintis veiksmas, nei kitų įpėdinių atliekami palikimo priėmimo veiksmai. Jei kiti įpėdiniai neatliks palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvaus paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Dėl to kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi, valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir, minėta, pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tinkamu pareiškimu dėl kreditorių reikalavimų pateikimo paveldėjimo bylose laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino laikoma pranešimas notarui, viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas (jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties) ir asmeninis kreditoriaus ar jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nurodytas reglamentavimas, nustatantis konkrečius kreditorių reikalavimų pateikimo terminus, sudaro prielaidas civilinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui, t. y. kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, apie kurias jiems buvo pareikšta per nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad būtent kreditorių reikalavimų pareiškimas notarui sudaro sąlygas kreditoriams išviešinti savo turtines pretenzijas tokiu būdu, kad jos taptų žinomos ne tik jau palikimą priėmusiems įpėdiniams, bet ir pretenduojantiems į jį įpėdiniams prieš jiems atliekant palikimo priėmimo veiksmus. Kadangi paveldėjimo bylą tvarko ir paveldėjimo teisės liudijimą išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis), į jį, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). V
Nagrinėjant pareiškėjo skundą šiuo atveju yra nustatyta, kad iš Turto arešto aktų registro duomenų matyti, jog antstolis G. M., pradėjęs vykdyti Vilniaus miesto 2 Notarų biuro išduotą Vykdomąjį įrašą Nr. 3-417/2006 dar 2006-12-12 šio vykdomojo dokumento pagrindu yra uždėjęs nekilnojamajam turtui, - butui, esančiam (duomenys neskelbtini), priklausiusiam Z. Z., areštą kreditoriaus UAB „Verkių ūkis“ reikalavimams užtikrinti (Turto arešto akto identifikavimo kodas Nr. 0106004803) (Vykd. b.l. 143). Kaip teisingai nurodo antstolė V. M., 2012-09-27 UAB „Verkių ūkis“ yra pakeitęs pavadinimą į UAB „Šilumos priežiūra“ (Vykd. b.l. 153, 147-149). Kaip minėta, antstolė V. M. yra perėmusi vykdymui Vykdomojo įrašo Nr. 3-417/2006 vykdymą iš antstolio G. M.. Tokiu atveju antstolio G. M. taikytas areštas vykdomojo dokumento pagrindu galioja, nėra panaikintas. Remiantis išdėstytu, nustatyta, kad viešame registre iki palikėjo mirties buvo išviešintas palikėjo turto areštas, ir tai yra šiuo atveju tinkamas kreditoriaus reikalavimo pareiškimas CK 5.63 str. 1 d. prasme. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta ir tai, kad yra išviešintas ir palikėjo piniginių lėšų areštas (Vykd. b.l. 152). Antstolės pritaikyti apribojimai matyti Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje (PLAIS) ir Antstolių informacinėje sistemoje. Įvertintina ir tai, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos 2017-10-17 raštas dėl paveldėjimo Nr. (28.8-08-4) RNA-32022 įrodo, kad valstybę atstovaujančioms institucijoms buvo žinoma apie vykdomąją bylą (Vykd. b.l. 145). Teismas sutinka su antstolės argumentais, kad apie asmens skolas valstybei išviešinama per valstybės valdomus dokumentus (LR Antstolių įstatymo 43 str. 3 d., LR Dokumentų ir archyvų įstatymo 4 str. 1 d.). Taigi, remiantis išdėstytu, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad antstolės 2017-10-23 priimtas patvarkymas dėl skolininko vykdomojoje byloje pakeitimo yra neteisėtas.
Todėl remiantis išdėstytomis aplinkybėmis nenustatyta, kad būtų pagrindas laikyti antstolės 2017-10-23 patvarkymą Nr. S1-27211 dėl skolininko vykdomojoje byloje pakeitimo nepagrįstu, neteisėtu ir jį naikinti. Todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas.
Vadovaujantis išdėstytu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443, 513, 290-292 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo VĮ „Turto bankas“ skundą dėl antstolės V. M. veiksmų atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.