Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. Č., institucijos, priėmusios nutarimą byloje, atstovei L. D.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Č. skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato 2017 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 18ANN-133438043-17,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas M. Ž. surašė V. Č. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 18ANP-132720874-17 dėl to, kad V. Č. 2017 m. gruodžio 2 d. apie 23.50 val. vakaro metu (duomenys neskelbtini), bute garsiai klausėsi muzikos. Tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, atsakomybė už kurį numatyta LR Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 1 dalyje. (b.l. 18)

Išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja L. D. 2017 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 18ANN-133438043-17 V. Č. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį ir paskyrė administracinę nuobaudą – 50 eurų baudą. (b.l. 16)

V. Č. padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto 5 policijos komisariato 2017 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 18ANP-132720874-17, ir grąžinti bylą iš naujo tirti institucijai tinkamai nustatant administracinio nusižengimo subjektą. Skunde nurodė, kad 2017 m. gruodžio 2 d. vakare jis su žmona I. Č. buvo namuose (duomenys neskelbtini) ir leido vakarą prie televizoriaus. Apie 23.30 val. į duris kažkas paskambino, žmona pamačiusi, kad tai policijos pareigūnai, atidarė duris, pakvietė užeiti, paklausė, kas atsitiko. Ji yra bendrijos pirmininkė, turi raktus nuo techninių patalpų ir pagalvojo, kad reikia pagalbos. Policijos pareigūnai nurodė, kad jie gavo iškvietimą dėl triukšmo ir rimties trukdymo. Jų namuose grojo muzika per televizorių, ji grojo tokiu pačiu garsu ir įleidus pareigūnus. Jie pradėjo teirautis, kodėl pas juos ir kaip jie nustatė rimties trikdymą. Pareigūnai atsakė, kad paklausė prie durų ir nustatė, kad tai jie. Jie suabejojo pareigūnų veiksmais, žmona, įspėjusi pareigūnus, pradėjo filmuoti jų pokalbį. Pokalbio eigoje pareigūnas paprašė jo asmens dokumento, jis nieko negalvodamas padavė. Pareigūnas M. Ž. pradėjo kažką rašyti planšetėje, paklausus, ką jis daro, atsakė, kad surašo administracinio nusižengimo protokolą pagal LR ANK 488 straipsnio 1 dalį. Jie su žmona nustebo, kodėl protokolas surašomas būtent jam, paklausė, kaip jie nustatė pažeidėją. Žmona ne kartą minėjo pokalbio metu, kad buto savininkė yra ji. Policijos pareigūnai paaiškino, kad į bylos nagrinėjimą gali atvykti abu ir pateikti paaiškinimą. Atvykus į paskirtą bylos nagrinėjimą, bylą nagrinėjusi pareigūnė L. D. nesutiko, kad byloje dalyvautų jo žmona I. Č., atsisakė priimti iš jos tiek rašytinius paaiškinimus, tiek žodinius, jos raštu pateikto paaiškinimo neskaitė ir prie bylos neprijungė. Taip pat jis pareigūnams nurodė, kad jis blogai kalba lietuviškai, tačiau jam vertėjo nepasiūlė, todėl jis prašė leisti žmonai dalyvauti posėdyje. Jis nurodė, kad buto savininkė yra jo žmona, norėjo pateikti rašytinį įrodymą - bute daryto pokalbio vaizdo įrašą, tyrėja neišklausiusi ir nepriėmusi jo ir žmonos paaiškinimų, atsisakiusi jiems prašant papildomai pasikalbėti su kaimynais, pažeidė LR ANK 34 straipsnį, užfiksavo ne visus byloje esančius įrodymus.

Taip pat skunde nurodoma, jog vadovaujantis HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje" pirma lentele, gyvenamųjų pastatų (namų) aplinkoje maksimalus garso slėgio lygis 22-6 valandomis yra >50 dBA. Higienos normos 11 punktas nurodo, kad šios higienos normos 1 lentelėje nurodytų triukšmo rodiklių tiesioginiai matavimai atliekami vadovaujantis Lietuvos standartu LST ISO 1996-1:2005 ir Lietuvos standartu LST ISO 1996-2:2008. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo" 5 punktu, jų gyvenamasis pastatas priskiriamas C garso klasei. Pagal pridedamus turimus Statytojo perduotą dokumentaciją, atliktus matavimus (VGTU Termoizoliacijos instituto Akustikos laboratorijos Bandymo protokolai) yra nustatyta, kad visi garso izoliavimo rodikliai yra norminiai arba geresni, kaip tai numato STR 2.01.07:2003 15.1.2. punktas. Buitinio prietaiso (televizoriaus) savo bute žiūrėjimas, subjektyvus pažeidimo nustatymas negali būti vertintini kaip teisės aktų pažeidimas. Subjektyviai nustatytas pažeidimas nesusiderina su pateiktais paaiškinimais, triukšmo matavimo protokolais, STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo", HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje" nuostatomis bei su Europos Sąjungos teise.

Pareiškėjo žmona I. Č. yra buto savininkė, bute gyvena nuo pat namo pastatymo dienos, pažįsta visus kaimynus ir su jais niekada neturėjo panašių problemų. Kitą dieną paklausus kaimynų (K. P., gyv. (duomenys neskelbtini)) žmona sužinojo, kad ji (Kristina) girdėjo visai kitoje pusėje triukšmą, kompaniją ir galvojo kad kitoje namo pusėje viskas vyko. Jie su kaimynais yra pilietiški ir draugiški. Jei ir kyla kokios problemos, yra nustatyta nerašytinė tvarka įspėti, bet jokiu būdu nekviesti policijos. Name gyvena tvarkingi asmenys, asocialių šeimų nėra. Nemalonus incidentas su iškviesta policija kelia nemažai klausimų dėl veikos bei subjekto nustatymo. Nežinomas nukentėjęs asmuo, bei kokia žala jam padaryta. Mano, kad jo padarytam nusižengimui įvertinti neužteko surinktų subjektyvių įrodymų, o administracinė atsakomybė vadovaujantis prielaidomis ir nepatikimais duomenimis yra negalima. (b.l. 4-6)

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Veiklos skyrius pateikė atsiliepimą į pažeidėjo skundą, kuriame prašo V. Č. skundo netenkinti, atsakydamas į skundo argumentus nurodė, kad Vilniaus apsk. VPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariato nutarimas Nr. 18NN -133438043-17 priimtas pagrįstai ir teisingai. 2017 m. gruodžio 2 d. buvo gautas bendrojo pagalbos centro pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) bute garsiai groja muzika, trukdo ilsėtis. Apie tai pranešė kaimynas. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad informacija pasitvirtino. Nesutinkant su administraciniu nusižengimu, V. Č. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas bei paskirtas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo laikas 2017 m. gruodžio 6 d. 13.00 val., Laisvės pr. 80, Vilnius. 2017 m. gruodžio 6 d. į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, vykusį Vilniaus apsk. VPK Vilniaus miesto 5 PK, atvyko V. Č., tačiau asmuo atsisakė dalyvauti nutarimo priėmime. Priėmus sprendimą administracinio nusižengimo byloje ROIK 17075503031 asmeniui nedalyvaujant, nutarimu V. Č. paskirta administracinė nuobauda 50 eurų. Buvo mėginta nutarimą administracinio nusižengimo byloje įteikti V. Č. jam dar būnant Vilniaus apsk. VPK komisariato 5 policijos komisariato patalpose, tačiau jis atsisakė paimti nutarimą. Taip pat 2017 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto 5 komisariate buvo registruotas I. Č. paaiškinimas dėl 2017 m. gruodžio 2 d. įvykusios situacijos. Buvo gautas pranešimas dėl garsiai leidžiamos muzikos konkrečiame bute. Į įvykio vietą atvažiavę policijos pareigūnai, stovėdami bendro naudojimo koridoriuje prie Nr. 20 pažymėto buto girdėjo iš buto sklindančią muziką. Taip pat iš V. Č. pateikto garso įrašo matyti, kad V. Č. vaizdo įraše neneigė, kad muzikos klausėsi, tačiau nurodė, jog negarsiai. (b.l. 3)

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. Č. teismo posėdyje paaiškino, kad palaiko skundą jame nurodytais motyvais. Jis prašo panaikinti 2017 m. gruodžio 6 d. nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Jis nesupranta, dėl ko atvyko policija. Namas yra daugiabutis, jie gyvena penktame aukšte. Laiptinės aikštelėje penki butai. Pirmą kartą dėl triukšmo atvyksta pareigūnai, 12 metų gyvena čia, nebuvo problemos. Nežino, kokie kaimynai kvietė policiją. Pareigūnai atvyko 23.10 val. Jie buvo dviese. Sakė, kad policiją iškvietė kaimynai dėl to, kad kažkas nukentėjo. Žmona atidariusi duris policijai, pradėjo kalbėti su jais. Po minutės jis irgi priėjo, pradėjo klausti, kodėl jie čia atvažiavo. Policija pasakė, kad iškvietė kaimynai, kad jie garsiai klausosi muzikos. Buvo įjungtas televizorius, jam atrodė, kad muzika tikrai negarsiai grojo. Pareigūnas paprašė jo dokumento nustatyti asmenybę. Jis padavė dokumentą, tada pareigūnas pasiėmė planšetę ir pradėjo joje kažką rašyti. Jis paklausė, kad šis rašo, pareigūnas atsakė, jog rašo jam baudą dėl garsiai leidžiamos muzikos. Jis paklausė, kaip jis nustatė, kad garsiai grojo muzika, pareigūnas atsakė, kad ausimis. Jie tris ar keturis kartus klausė policijos pareigūnų, kodėl jam surašomas protokolas, nes muzika iš tikrųjų grojo negarsiai, jie rodė, kokiu garsu muzika grojo, kaip šnekėjo. Jie net garsiau kalbėjo su policijos pareigūnais, nei leido muziką. Jie dar įrašinėjo į video. Jis pasakė, kad jis nesutinka su bauda. Pareigūnai nesiaiškino, kas yra buto šeimininkas, iš karto išrašė baudą. Visų pirma, policijos pareigūnas turėjo įsitikinti, paklausti, kas yra tikras buto šeimininkas, kieno vardu užrašytas butas, o jis net neįsitikino, kas jis toks yra – svečias ar gyventojas. Jis turėjo kreiptis į policijos registracijos centrą ir klausti, kas bute yra registruotas. Žmona ėmė paskolą butui iš banko savo vardu 2004 m., butą įregistravo savo vardu, santuoką jie įregistravo tik 2009 m. Policijos pareigūnų veiksmų neskundė. Pareigūnai jiems sakė, kad turi ateiti į policijos komisariatą, viską paaiškinti. Kai buvo komisariate su žmona, ši pareigūnė (L. D.) juos pasitiko neuniformuota, iš karto paklausė, ar jis kaltas. Jis paklausė, kuo jis kaltas, jis nežino, kas ji tokia apskritai. Moteris išėjo, paskui ji jau grįžo su uniforma, siūlė jam eiti su ja rašyti paaiškinimą, bet jis nesutiko, pasakė, kad be žmonos neis, kadangi nesupranta lietuviškai ir galėjo pasirašyti, net nesuprasdamas po kuo. Tada ši pareigūnė kategoriškai atsisakė priimti juos abu. Nežino, kodėl policija negalėjo įleisti jų abiejų ir viską išsiaiškinti policijos komisariate. Jis pasakė, kad vienas neis, žmona visgi liudytoja ir buto savininkė. Tada tyrėja nusprendė nubausti be jo. Jis gavo nutarimą paštu. Žmogus, kuris paskambino į policiją, neprisistatė vardu pavarde, jis pasakė tik pavardę, bet jos nesuprasi. Pranešėjas yra kaimynas, gyvenantis virš jų, su kuriuo jie turi problemų. Jo vaikai nemiega, bet jie supratingai žiūri, bandė kalbėti su juo, kad vaikai nebėgiotų ir nešokinėtų 22-23 val., bet tai buvo beviltiška. Kaimynas nurodė, kad paskambintų į 19-ą butą, nors jis gyvena 24 bute. (b.l. 43-44, 54)

Liudytoja I. Č. teismo posėdyje paaiškino, kad ji yra minėto buto savininkė, taip pat yra daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkė. Ji su vyru tą vakarą leido namuose. Po 23 val. jiems paskambino į duris, pamačiusi pro akutę, kad tai policijos pareigūnai, atidarė duris. Pareigūnai pasakė, kad juos iškvietė dėl triukšmo bute. Jie norėjo sužinoti, kas iškvietė ir kaip nustatė, aiškino, kad ilgą laiką čia gyvena, kaimynus puikiai pažįsta, niekada niekas vieni kitų neskundė, nors būdavo švenčių. Pareigūnai paprašė dokumento. V. nubėgo pirmas ir padavė, todėl jam ir išrašė administracinio nusižengimo protokolą. Pareigūnai paaiškino, kad jie dviese gali atvykti į bylos nagrinėjimą ir pateikti paaiškinimus. Ji pareigūnams sakė, kad buto savininkė yra ji, tačiau jie jau buvo pradėję rašyti. 2017 m. vasario 6 d. atvykus į komisariatą, į bylos nagrinėjimą, buvo nemalonus incidentas, kai neuniformuota pareigūnė priėjo ir prie pašalinių asmenų paklausė: „V. Č., kaltas nekaltas, prisipažįsti neprisipažįsti“. Juos tas sunervavo, ji paklausė, kas ji tokia, galbūt ji valytoja. Tuo labiau, kad tokie klausimai turėtų būti nagrinėjami tik kabinete, čia ne kaltė, o nusižengimas. Nei jos, nei V. parodymų niekas neišklausė. Jai buvo pasiūlyta surašyti paaiškinimą. Ji surašė, bet kol jį rašė, pareigūnė vienašališkai priėmė sprendimą, nenagrinėdama situacijos. Pati pareigūnė jų namuose nebuvo, jų pokalbio ji nežinojo, todėl jos priimtas sprendimas šališkas ir subjektyvus. Ji pridavė paaiškinimą jos vadovui ir paminėjo, kad paduos skundą į teismą, kad bylą grąžintų nagrinėti atgal. Nori pridurti, kad kadangi ji yra bendrijos pirmininkė, bendrijoje būna nesutarimų, tai gal kažkas specialiai taip padarė, kad jai atkeršytų. Kitą dieną ji kalbėjo su kaimyne jų aukšte. Kaimynė jai paminėjo, kad ji girdėjo triukšmą, kažkokią kompaniją, bet už kitos sienos. Ji teismui pateikė dokumentus, kad jų pastatai naujoviški, visos atitvaros turi garso sklaidos rodiklius, jų buto durys kokybiškos, ir ji nežino, kiek garsiai reikia klausytis muzikos, kad pareigūnai nuspręstų, kad tai didelis triukšmas. Komisariate jų neišklausė, ir sprendimas priimtas nepagrįstai. Garso šaltinis buvo televizorius, jie klausėsi muzikos internetu per Youtube. Kai pareigūnai atėjo, televizorius buvo įjungtas. Yra teismui pateiktas garso įrašas jame muzika girdisi, jie netildė, ji netgi specialiai buvo pagarsinusi muziką, kad pareigūnai paklausytų, kas yra garsiai jų bute. Jame girdėti, kaip jie veda pokalbį su policijos pareigūnais, muzika groja. Triukšmas yra įvairus: sklindantis oru ir smūginis. Jų namai turi minusą - triukšmo sklaidą per konstrukcijas: kai kažkas bėgioja, vaikšto, subuferis groja. Jų televizorius nepajungtas prie subuferio. Dėl oru sklindančio triukšmo tai abejoja, nes jie negyvena blokiniame name, turi sertifikatą, garso atitvaras. Tai ne pirmas vakaras, kai jie klausė televizoriaus. Tai buvo savaitgalis. Jie niekados nekviečia policijos, tiesiog išjungia elektrą. Galbūt per lauką galėjo sklisti muzika, kai buvo atidarytas balkonas. Išėjus į koridorių, tas triukšmas tikrai nėra didelis. Tikrai V. Č. komisariate neįžeidinėjo pareigūnės. (b.l. 44-45)

Liudytojas M. Ž. teismo posėdyje paaiškino, kad dirba Vilniaus miesto 5 PK vyresniuoju tyrėju. Dienos neatsimena, jis dirbo su kolege, iš OVS budėtojo buvo gautas iškvietimas, kad bute vyksta triukšmas. Pranešimas į OVS ateina iš Bendrojo pagalbos centro. Pranešime buvo konkrečiai nurodytas namas ir butas. Nuvykę pranešime paminėtu adresu, koridoriuje pastovėję prie to buto durų girdėjo, kad iš buto garsiai sklinda muzika. Girdėjo muziką stovėdami 30-40 cm nuo durų. Duris jiems atidarė moteris, paskui išėjo V. Č. iš kambario. Jie prisistatė, paaiškino, dėl kokios priežasties atvyko, paklausė, kas yra buto šeimininkas, kas klausėsi garsiai muzikos. V. Č. atsakė, kad jis yra šeimininkas, jis klausėsi muzikos, pareigūnų paprašytas padavė savo asmens tapatybės kortelę, ir jie pradėjo jam rašyti protokolą, protokolą įteikė ir išvažiavo. Paskui jau moteris pasakė, kad ji buto savininkė, bet jie jau surašinėjo protokolą pagal pirminius parodymus. Kai paskambino į duris, muzika buvo nutildyta, atrakintos durys. Bute surašinėjant protokolą, muzika vėl buvo garsinama. Paskui buvo paprašyta išjungti muziką, kadangi bendrauja su pareigūnais. Muzika vėl buvo išjungta. Kas juos įleido į butų aikštelę išėjus iš lifto, dabar negali pasakyti. Jam atrodo, kad durys buvo atidarytos. Apačioje prie domofono jie paprastai paskambina į bet kurį butą, pasako, kad policija, ir jiems atidaro. Buvo nurodytas pranešėjas, jie nuvažiavo patikrinti fakto, jis pasitvirtino. (b.l. 45)

Liudytoja K. B. teismo posėdyje paaiškino, kad ji dirba Vilniaus miesto 5 PK veiklos skyriaus tyrėja. Tą vakarą patruliuodami iš Vilniaus VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Viršuliškėse, gatvės neatsimena, namas (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini) triukšmas - garsiai groja muzika. Nuvykę pranešime nurodytu adresu, pastovėjo kelias minutes už durų, norėdami įsitikinti, ar triukšmo faktas yra. Išėjus iš lifto, įėjus į laiptinę, kur yra butas, jau girdėjosi muzika. Triukšmas buvo – garsiai grojo muzika, tada pasibeldė į duris, jas atidarė šie piliečiai. Įėję į vidų prisistatė, pasakė, kodėl atvažiavo, kad yra jų adresu gautas pranešimas, jog yra triukšmas, trukdo kaimynams ilsėtis. Kolega M. Ž. paprašė prisistatyti asmens, kuris yra buto šeimininkas. Vyriškis prisistatė, kad šeimininkas yra jis. Parašytas pateikti asmens dokumentą, jis padavė asmens tapatybės kortelę. Jie išaiškino, kad už ANK 488 straipsnyje numatytą pažeidimą bus surašytas protokolas. Po to moteris pasakė, kad ji yra buto savininkė. Iš pradžių jie lyg sutiko su pažeidimu, paskui nesutiko. Jie abudu buvo bute. Jie buvo kartu, todėl mano, kad jie kartu klausėsi muzikos. V. Č. prisistatė, kad yra buto šeimininkas, todėl jam surašė protokolą. Kai pareigūnai paskambino, jie berods, muziką šiek tiek pritildė. Aiškinantis su asmenimis, jie tai pritildydavo muziką, tai vėl ją pagarsindavo. Administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnis nenumato, kad jie turi matuoti garso lygį. Yra numatytos valandos, nuo kada turi būti visiškai tylu patalpoje ir bet koks garsus kalbėjimas, švilpavimas, dainavimas, daiktų stumdymas yra traktuojamas kaip triukšmas ir trukdymas kaimynams. Jie su kolega klausė, kuris iš tiesų yra šeimininkas. Tuomet jie atsakė, kad išvis nieko neprivalo pateikti. Ji neprisimena, ar moteris pateikė dokumentą, ar ne. Kodėl nepareikalavo savininko dokumentų, ji negali dabar pasakyti. Neprisimena prašė jų ar ne. Įstatymas nenumato dėl triukšmo skirti įspėjimą. Ji yra įsitikinusi, jog muzika buvo garsiai leidžiama. Koks įrenginys skleidžia garsą, jiems nesvarbu, esmės nekeičia. Svarbu pats faktas. Gali būti ir garsus kalbėjimas traktuojamas kaip trukdymas ilsėtis kaimynams. (b.l. 46)

Liudytojas T. T. teismo posėdyje paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 2 d. jis skambino į Bendrąjį pagalbos centrą dėl didelio triukšmo iš kaimyno buto – garsiai grojo muzika. Jam buvo aišku, iš kokio buto sklinda muzika, nes ji buvo girdėti išėjus į balkoną. Jų balkonas yra įstrižai nuo to buto, iš kurio sklido muzika. Skambindamas į BPC jis įvardijo butą, iš kurio sklinda triukšmas. Tai ne pirmas kartas, kai policija buvo kviečiama dėl triukšmo – vieną kartą buvo skambinta vasarą dėl garsios muzikos iš šio buto. Su V. Č. nebuvo pokalbio balkone dėl jo vaikų keliamo triukšmo.

Liudytoja M. T. teismo posėdyje paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 2 d. garsiai grojo muzika, jie nusprendė, kad čia iš jų (Č.) buto. Ji parašė žinutę kaimynei iš 19-o buto, kuri gyvena šalia jų, ar tas pats girdisi ir pas ją. Ji patvirtino, kad taip, kad garsas sklinda iš kaimynų. Nutarė kviesti policiją ir sutarė, kad duris policijai atidarys kaimynė. Jie žino, kad šie kaimynai konfliktiški, todėl nesikreipė į juos dėl jų keliamo triukšmo, iš karto kvietė policiją. Po kurio laiko triukšmas baigėsi, nes turbūt atvyko policija. Duris policijai atidarė kaimynė. Kaimynė dar sakė, kad kaimynai ilgai bendravo su policija. Muzikos garsumas 2017 m. gruodžio 2 d. naktį buvo toks, kad vaikas atsikėlė. Jos vaikams tuo metu buvo 5, 7 ir 9 metai. Sureagavusi į triukšmą atsikėlė vyriausia dukra. Iš šių kaimynų ir vasarą liepos mėnesį girdėjosi garsiai grojanti muzika iki 3 val. nakties. Ji atsikėlė, išėjo į lauką pažiūrėti ir vienintelė tuo metu degusi šviesa buvo pas Č.. V. Č. žmona grasindavo jiems Vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl vaikų keliamo triukšmo. Taip nėra, kad jų vaikai bėgioja iki 23.00 nakties ir triukšmauja.

Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad tuo metu ji tikrai buvo neuniformuota, kai jai paskambino iš priėmimo ir pasakė, kad atėjo žmogus į bylos nagrinėjimą. Ji nuėjo išsiaiškinti, koks žmogus atėjo. Ji dar buvo nepradėjusi darbo, tik atėjusi į darbą, bet turėjo tarnybinį pažymėjimą, jį parodė, prisistatė. Tuo metu konfliktinės situacijos dar nebuvo. Ji nuėjo persirengti, pakvietė žmogų į kabinetą išnagrinėti protokolą, siūlė parašyti paaiškinimą. Žmogus kategoriškai atsisakė eiti be žmonos. Ji jam paaiškino, jog protokolas surašytas konkrečiai jam, nėra numatyta, kad į nagrinėjimą galima vestis kokius nors giminaičius. Žmogus paaiškino, kad jis nekalba lietuviškai. Jam buvo pasiūlyta kvalifikuota komisariato rusų kalbos vertėja, bet žmogus pradėjo elgtis agresyviai, ją įžeidinėjo, jie filmavo ją, žmona šaukė. Kiti kolegos, net jo pati žmona ramino V. Č., kad jis nekeltų balso. Ji laikėsi Policijos įstatymo nuostatų ir administracinio nusižengimo kodekso bylos nagrinėjimo instrukcijų. Kadangi žmogus pats atsisakė dalyvauti bylos nagrinėjime, buvo išnagrinėta byla jam nedalyvaujant. Nutarimas buvo išneštas į priėmimą, kadangi jis su žmona dar buvo komisariate. V. Č. kategoriškai atsisakė jį paimti, nors žmona jį įkalbinėjo paimti, dėl to nutarimas buvo jam išsiųstas paštu. (b.l. 44)

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

LR ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 18.00 val. iki 22.00 val.) ir nakties (nuo 22.00 val. iki 6.00 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą.

V. Č. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad jis 2017 m. gruodžio 2 d. apie 23.50 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), vakaro metu, garsiai klausėsi muzikos, t.y, jo veiksmai buvo įvertinti kaip LR ANK 488 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatyti triukšmą keliantys veiksmai –grojimas garsiniu aparatu.

LR Triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 9 punktas nustato nakties triukšmo rodiklio sąvoką, iš kurio nustatyta, jog laikas nuo 22.00 val. iki 6.00 val. yra laikomas nakties laiku. Nusižengimo aprašymo faktinėse aplinkybėse yra netiksliai nurodytas nusižengimo laikas – vakaro metas, nes pagal valandas jau buvo nakties metas. Nusižengimo sudėtis iš esmės įrodinėjama kaimyno T. pranešimu Bendrajam pagalbos centrui ir tikrinti pranešimo pagrįstumo atvykusių policijos pareigūnų M. Ž. bei K. B. tarnybiniu pranešimu.

Iš policijos registruojamų įvykių pažymos (b.l. 17) nustatyta, jog Bendruoju pagalbos telefonu gautas gyventojo pranešimas, jog bute (duomenys neskelbtini), garsiai groja muzika ir trukdo ilsėtis. Bendrasis pagalbos centras pateikė šio pranešimo garso įrašą (b.l. 49-51). Jame pranešėjas T. paprašė iškviesti patrulius raminti kaimynų (duomenys neskelbtini), bute, kuriame jau tris valandas garsiai groja muzika, nurodo skambinti į 19 butą.

Iš policijos pareigūnų M. Ž. ir K. B. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad atlikdami pareiškimo tyrimą, tyrėjai M. Ž. ir K. B. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur atvykus prie (duomenys neskelbtini)-o buto durų, iš buto garsiai sklido muzika, kuri buvo girdėti bendro naudojimo koridoriuje. Paskambinus į buto duris, jas atidarė I. Č., paaiškinus moteriai, kad jos bute girdisi garsi muzika, ši pradėjo šaukti ir nurodyti, kad muzika leidžiama negarsiai. Tuomet iš kambario išėjo vyriškis, kuris paaiškino, kad jis yra buto šeimininkas, paprašius jo pateikti asmens tapatybės kortelę, jis tai padarė. V. Č. nurodė, kad muzikos klausė jis, bet tai darė negarsiai. Paaiškinus asmeniui, kad nakties metu garsiai klausydamas muzikos jis trikdo kaimynų rimtį ir poilsį, V. Č. nurodė, kad muzikos jis klausosi negarsiai ir pareigūnai turi nustatyti garso triukšmą. Paaiškinus asmeniui, kad pareigūnai patys girdėjo garsiai sklindančią muziką iš jo buto, pastarasis pradėjo juos varyti iš savo buto ir filmuoti. V. Č. buvo paaiškinta, kad jam vietoje bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas, asmuo su pažeidimu nesutiko. Tuo metu jų akivaizdoje I. Č. vėl garsino muziką. (b.l. 20)

Teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai M. Ž. ir K. B. nurodė, kad muzika iš (duomenys neskelbtini)-o buto buvo girdėti jiems esant to aukšto laiptinės aikštelėje, išėjus iš lifto, 30-40 cm atstumu nuo durų, ji buvo girdėti pro buto duris. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, teismas vertina, kad teisingi ir liudytojo T. T. parodymai, kad apatiniame bute leidžiama muzika buvo girdėti ir jo bute. Liudytojai T. T. ir M. T. patvirtino, kad iš (duomenys neskelbtini)-o buto sklido garsi muzika, M. T. nurodė, jog dėl keliamo triukšmo nakties metu pabudo jų vaikas, triukšmo sklidimo faktą patvirtino ir jos kaimynė iš (duomenys neskelbtini)-o buto. Įvertinęs šių parodymų visumą teismas laiko įrodyta aplinkybę, kad 2017 m. gruodžio 2 d. nakties metu muzika sklido būtent iš (duomenys neskelbtini) buto, o ne iš kito triukšmo šaltinio, kaip skunde nurodė pareiškėjas.

Lietuvos higienos normos HN33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose ir jų aplinkoje“ 1 lentelės 4 punktas nustato, jog gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų (išskurus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, išskyrus transporto sukeliamą triukšmą nakties metu (nuo 22.00 val. iki 6.00 val.) leidžiamas didžiausias ekvivalentinis garso slėgio lygis 45 decibelai, maksimalus garso slėgio lygis 50 decibelų.

Pareiškėjas laiko priimtą nutarimą neteisėtu tuo pagrindu, kad nebuvo matuotas triukšmo lygis techninėmis priemonėmis, jis nėra aiškus.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas, tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Tačiau viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas, remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N438-3973/2011, N575-406/2012). Kvalifikuojant asmens veiką pagal Lietuvos Respublikos ATPK 183 straipsnį (šiuo metu jį atitinkantį 488 straipsnį), nėra būtina triukšmą išmatuoti decibelais, pakanka įrodyti, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62-2559/2010). Todėl vien ta aplinkybė, kad galimo teisės pažeidimo metu nebuvo atliktas triukšmo matavimas ir nenustatytas triukšmo lygis, neduoda pagrindo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. (Vilniaus apygardos teismo 2013-06-10 nutartis Nr. ATP-613-487/2013)

V. Č. neneigė, kad jis su žmona vakarodami klausėsi per televizorių grojančios muzikos, tačiau tvirtino, jog jų keliamas triukšmas niekam netrukdė, iš buto nepasklido dėl atitvarų garso izoliacijos.

Pagal viešai prieinamus matavimų duomenis, žmogaus kalbos garso lygis gali svyruoti nuo 40 iki 90 decibelų (šnabždesys 40 dcB, normalus/įprastas kalbėjimas 50 dcB, vidutinio garsumo kalbėjimas 60 dcB, garsus kalbėjimas– 70 dcB, rėkimas – 90 dcB).

Vertinant, ar bute leidžiama muzika veiksmai galėjo sukelti triukšmą, turėtų būti įvertintas triukšmo garsumas, kuris tiksliai techninėmis priemonėmis matuotas nebuvo. Kaip matyti iš V. Č. pateikto vaizdo įrašo, bendraujantys asmenys savo balso atsižvelgdami į nakties metą tikrai neslopino, buvo kalbama normaliu arba vietomis garsiu balsu. Policijos pareigūnai ne kartą tildo I. Č. ir V. Č., atkreipdami jų dėmesį, kad jie jau šaukia, prašė patildyti muziką, į ką I. Č. atsakė, kad ji garsiai kalba, ji pokalbio metu pabrėžė, kad savo bute gali šaukti, jau dabar šaukia. Vaizdo įraše girdėti, kaip ne kartą bute garsiai įjungiama muzika, kuri yra tokio pat garsumo, kaip pokalbis pakeltais balsais (04.09, 18.23 įrašo minutės). I. Č. teismo posėdyje nurodė, kad muzika taip bute ir grojo, kaip atvykus pareigūnams aiškintis. Tokiu atveju, jei muzika iš teisų buvo leidžiama tokiu garsu, kaip asmenų pokalbis pakeltais balsais, tai garso lygis turėjo svyruoti nuo 50 dcB iki 70 DcB, t., y. buvo viršijantis nustatytą aukščiausią 50 dcB normą.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad Lietuvos higienos normos HN33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose ir jų aplinkoje“ nustato vienodus ribinius dydžius visiems gyvenamiesiems pastatams, nepriklausomai nuo to, kokia yra statinio vidaus aplinkos garso klasė, ar ore sklindančio garso izoliavimo rodikliai yra norminiai ar ne. Šie ribiniai dydžiai nustatomi visų statinių gyvenamosiose patalpose, taigi preziumuojama, kad didžiausią leistiną ekvivalentinį lygį viršijantis garsas jau yra trukdantis rimtį, t.y, išeinantis į išorę. Kaip minėtą anksčiau triukšmo sklidimas į gretimas patalpas patvirtintas kitų namo gyventojų ir policijos pareigūnų parodymais.

Dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo subjekto nustatymo.

V. Č. neigia, kad jis yra tinkamas subjektas atsakomybei pagal LR ANK 488 straipsnio 1 dalį traukti, kadangi jis nėra buto, (duomenys neskelbtini)niuje, savininkas. Pagal VĮ Registrų centro duomenis šio buto savininkė yra I. Č.- jo sutuoktinė. (b.l. 33-34) Tačiau jis neneigė, kad yra šio buto gyventojas, tą ne kartą pabrėžė ir bendraudamas su policijos pareigūnais, nurodydamas, kad čia jo namai, kaip jų šeimininkas reikalaująs pasišalinti pareigūnų iš buto (žr. vaizdo įrašą b.l. 2). Policijos pareigūnai M. Ž. ir K. B. teismo posėdyje patvirtino, jog jiems paklausus, kas yra buto šeimininkas ir garsiai klauso muzikos, V. Č. prisistatė buto šeimininku. Taigi teismas konstatuoja, kad nors juridiškai jis nėra buto savininkas, bet yra faktinis jo naudotojas, be to, šiame bute jo deklaruota gyvenamoji vieta.

Vilniaus apygardos teismas yra išaiškinęs, kad siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalyje (šiuo metu jį atitinka ANK 488 straipsnio 1 dalis), būtina nustatyti ne tik viešosios rimties sutrikdymo faktą, bet ir asmenį, atsakingą už viešosios tvarkos sutrikdymą dėl garsiai leidžiamos muzikos ar kitų triukšmą keliančių veiksnių (Vilniaus apygardos teismo 2014-01-08 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-88-318/2014). Administracinio nusižengimo subjektas yra asmuo, atlikęs Administracinių nusižengimų kodekse uždraustą pavojingą veiką (veikimą ar neveikimą), atitinkančią administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis šia nuostata, pagal šį straipsnį tiesiogiai atsako pirmiausiai dispozicijoje nurodytus triukšmą keliančius veiksmus atlikęs asmuo. Jais gali būti ne tik būsto savininkas, bet ir jo valdytojas (nuomotojas, gyventojas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 183 straipsnio 1 dalies taikymą, yra nurodęs, jog už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar panašiais veiksmais vakaro ir nakties metu gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, atsakomybėn gali būti traukiami šių patalpų savininkai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-09-21 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N438-1130/2010), tačiau patalpų savininkai traukiami atsakomybėn nesant galimybės nustatyti, koks tiksliai asmuo ar asmenys, būdami jiems priklausančiose patalpose, sutrikdė viešąją rimtį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad namie buvo abu sutuoktiniai, jie abu yra buto (duomenys neskelbtini), gyventojai, taigi ir turimų garso prietaisų naudotojai, abu vakarodami garsiai klausėsi muzikos, nė vienas nesiėmė veiksmų jos nutildyti, vaizdo įraše matyti, kad muziką garsino paeiliui tai vienas tai kitas, taigi jie abu yra atsakingi už triukšmo sukėlimą. V. Č. nei karto nenurodė, kad muziką įjungė ne jis. Atsižvelgiant į tai, kad jis yra toks pat buto valdytojas kaip ir I. Č., teismas vertina, kad nutarimą priėmusi institucija pagrįstai laikė V. Č. tinkamu asmeniu traukti atsakomybėn dėl LR ANK 488 straipsnio 1 dalį, nes jam kaip (duomenys neskelbtini) buto gyventojui kyla vienoda pareiga kaip ir I. Č. užtikrinti, kad nakties metu nebūtų trikdoma kaimynų rimtis ir poilsis.

Dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinių teisių pažeidimo.

LR ANK 616 straipsnio 1 dalis nustato bendrą taisyklę, kad administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas vyksta žodine tvarka tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu. Pagal LR ANK 616 straipsnio 3 dalies nuostatas toks reikalavimas gali būti įrašytas į administracinio nusižengimo protokolą, arba pateiktas bylą nagrinėjančiai institucijai iki bylos nagrinėjimo pradžios. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole nebuvo įrašyta V. Č. pozicija, kad jis reikalaus žodinio bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į tokį reglamentavimą, tyrėjos susitikimas iki oficialaus bylos nagrinėjimo pradžios su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, su tikslu išsiaiškinti kokia jo pozicija dėl nusižengimo, ir kokia bylos nagrinėjimo forma taikytina šiuo atveju, nelaikytinas jo procesinių teisių pažeidimu ar išankstiniu kaltės konstatavimu, jis neprieštarauja administracinio nusižengimo bylos teisenos normoms.

Pareiškėjas nurodė, kad bylos nagrinėjime buvo neleista dalyvauti jo sutuoktinei, nepriimtas jos rašytinis paaiškinimas, neišklausytas liudijimas, nepaimtas jo paaiškinimas. Byloje dalyvaujančių asmenų sąrašą apibrėžia LR ANK 575 straipsnis: tai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas, nukentėjusysis ir jo atstovas, institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą atstovas. Tik šie asmenys gali dalyvauti visame bylos nagrinėjime. Tuo tarpu, iš pareiškėjo skundo ir duotų parodymų akivaizdu, kad jis norėjo, jog būtų išklausti jo žmonos paaiškinimai, t.y, ji būtų apklausta kaip liudytoja, taip kad ji verstų jam į suprantamą kalbą, būtų jo atstovė, be to būtų sprendžiamas jos kaip tinkamo nusižengimo subjekto atsakomybės klausimas. Teismas atkreipia dėmesį, kad šie visi procesiniai statusai nesuderinami. Aktyviai dalyvauti visame bylos nagrinėjime I. Č. galėtų nebent kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė, bet tik esant tam tikroms sąlygoms - atstovauti byloje artimą giminaitį ar šeimos narį turi teisę tik aukštąjį teisinį išsilavinimą ar jam prilyginamą išsilavinimą turintis asmuo (LR ANK 585 straipsnio 1 dalis). Jei ji dalyvautų kaip vertėja, ji negalėtų duoti paaiškinimų kaip liudytoja, o liudytojai gali dalyvauti bylos nagrinėjime tik tiek kiek duoda paaiškinimus dėl nagrinėjamo įvykio aplinkybių. Kadangi pareiškėjas nurodė, kad jam buvo itin svarbūs bylos nagrinėjime žmonos paaiškinimai, institucija jam pasiūlė užtikrinti vertėją, tačiau jis atsisakė. Todėl teismas traktuoja, kad jo procesinė teisė kalbėti jam suprantama kalba ir turėti vertėją nebuvo pažeista. V. Č. nenurodė jokių priežasčių, kodėl jam buvo netinkamas institucijos siūlomas vertėjas.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad V. Č. kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi LR ANK 577 straipsnio 2 dalyje numatytą teisę pateikti bylai reikšmingus dokumentus, reikšti prašymus, todėl jis galėjo prašyti pats prijungti sutuoktinės rašytinį paaiškinimą, apklausti ją kaip liudytoją. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad tik išklausęs I. Č. kaip liudytojos parodymus, ir įvertinęs byloje esančią medžiagą, bylą nagrinėjantis pareigūnas gali priimti motyvuotą sprendimą, ar tinkamai nustatytas trauktinas atsakomybėn subjektas, jei jis nustatytas netinkamai, nutraukti teiseną atžvilgiu asmens, kuriam surašytas administracinio nusižengimo protokolas, ir pradėti teiseną kito subjekto atžvilgiu. Šiuo atveju pareiškėjas reikalavo priimti tokį sprendimą iš karto, iš esmės suteikiant jo sutuoktinei visas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, nors ji tokio procesinio statuso dar neturėjo, nes ne jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Teismo posėdyje V. Č. pripažino, kad jis pats atsisakė pateikti paaiškinimą tyrėjai, todėl jo kaltinimas, kad tyrėja neišklausė jo paaiškinimų, nepagrįstas.

LR ANK 577 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato pareigą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui laikytis nustatytos teisenos tvarkos ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Pareiškėjas pats pripažino skunde ir duodamas parodymus teisme, kad jis atsisakė dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime, kadangi jame nebuvo leista dalyvauti jo žmonai, atsisakė pateikti paaiškinimą tyrėjai. Tokiu atveju jis pats reikalavo nusižengti įstatymo nustatytai teisenos tvarkai. Kadangi jis be žmonos nesutiko dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime, bylą nagrinėjusi pareigūnė pagrįstai traktavo, kad jis neatvyko į žodinį bylos nagrinėjimą, ir priėmė sprendimą rašytinio proceso tvarka LR ANK 616 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Vienok I. Č. rašytinis paaiškinimas buvo prijungtas prie bylos medžiagos ir vertintas pareigūnės, priimant sprendimą.

Galiausiai, teismui nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl ne teismo tvarka priimto sprendimo, buvo išklausyti išsamūs tiek V. Č., tiek I. Č. paaiškinimai, peržiūrėtas ir įvertintas jų pateiktas vaizdo įrašas, apklausti su nagrinėjamu įvykiu susiję liudytojai, prijungti buto nuosavybės dokumentai, todėl visi tie veiksmai, kurių neatlikimu pareiškėjas kaltina bylą nagrinėjusią pareigūnę buvo, atlikti, todėl teismo vertinimu V. Č. procesinės teisės nėra pažeistos, o dėl nepakankamo įrodymų surinkimo grąžinti bylą iš naujo tirti nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad V. Č. pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs LR ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, jis paskyrė nuobaudą, vadovaudamasis byloje surinktais dokumentais, tinkamai įvertinęs nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasis LR ANK 34 straipsnio nuostatomis, byloje buvusius duomenis, todėl naikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato 2017 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 18ANN-133438043-17 nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Č. skundo ir palikti galioti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato 2017 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 18ANN-133438043-17.

Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

2018 m. balandžio 4 d.