Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 24 d. nutartimi UAB „Vilniaus energija” prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui. Teismas nurodė, kad pateiktas prašymas neatitiko CPK 111, 113, 135, 369 str. reikalavimų, todėl teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2011-10-10 trūkumams pašalinti, t.y. tikslinti ir sukonkretinti prašymą bei reikalavimą, įvardyti bendraturčius, pasisakyti dėl kreipimosi į teismą termino, pridėti įrodymus apie įgalinimus ginti kitų bendraturčių teises (viešąjį interesą). Teismas atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas pateikė teismui patikslintą prašymą, kuriuo teismo nurodytų trūkumų iš esmės nepašalino (pašalino tik trūkumą dėl prašymo padavimo termino), bei į tai, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu ir grąžintino jį pareiškėjui (CPK 115 str. 3 d., 369 str., 370 str. 1 d.). Teismas pareiškėjui grąžino sumokėtą žyminį mokestį (CPK 87 str. 1 d. 3 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte, t. y. dėl to, kad buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą materialiųjų asmenų teisių ir pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas siekiant, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ v. R. I. Urbšienės IĮ, bylos Nr. 3K-3-187/2006, 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-471/2011). Tačiau pabrėžtina, kad inicijuoti proceso atnaujinimą šiuo pagrindu gali tik neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-471/2011).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme bei apeliacine tvarka išnagrinėta byla pagal UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui D. S. dėl asmeninės jo skolos ieškovui priteisimo. Proceso atnaujinimą inicijavo ne į bylą neįtraukti asmenys, o bylos šalis – ieškovas. Nors prašyme jis nurodė, jog pažeisti trečiųjų asmenų interesai, tačiau šių asmenų neįvardijo, nenurodė kokiu būdu šie interesai pažeisti, be to, nenurodė kokius į bylą neįtrauktus asmenis jis atstovauja, kokiu pagrindu bei nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyti argumentai iš esmės atspindi paties ieškovo siekį peržiūrėti apeliacine tvarka priimtą apygardos teismo sprendimą. Tačiau proceso atnaujinimo institutas nėra skirtas jau išnagrinėto ginčo revizavimui. Kaip jau minėta, proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu skirtas neįtrauktų į bylą asmenų teisių apsaugai.

Todėl pirmosios instancijos teismas 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pagrįstai įpareigojo pareiškėją nurodyti kokius asmenis jis atstovauja bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Šalindamas prašymo trūkumus pareiškėjas pateikė patikslintą prašymą (b.l.110), tačiau nepašalino prašymo trūkumų.

Be to, ieškovas patikslintame prašyme dėl proceso atnaujinimo rėmėsi ir antruoju pagrindu – CPK 366 str. 1 d. 9 p. Šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujintas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismas nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka taip pat sprendė dėl atsakovo kaip bendro naudojimo patalpų bedrasavininkio pareigos atlyginti bendro naudojimo patalpų šildymo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmos instancijos 2010 m. birželio 21 d. sprendimą, priėmė naują sprendimą ir atmetė ieškinio reikalavimą kaip neįrodytą. Šiuo procesiniu 2010 m. birželio 21 d. sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui

Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.

Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ar pakeisti.