Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-03-16 · Civilinė byla Nr. e2YT-3459-964/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-16
Bylos Nr.
e2YT-3459-964/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-33826-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Šiškienė
Pareiškėjas
K. B., V. K.
Suinteresuotas asmuo
R. K., V. K., D. K., notarė Dainora Jievaitytė
Advokatai
Lina Andriuškevičienė, Darius Stalionis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3459-964/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33826-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.4.5.19. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. kovo 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Nijolei Gamperienei,dalyvaujant pareiškėjų K. B. ir V. K. atstovui advokatui Dariui Stalioniui,suinteresuotam asmeniui R. K., jo atstovei advokatei Linai Andriuškevičienei,suinteresuotiems asmenims V. K., D. K. – K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per ZOOM programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų K. B. ir V. K. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys notarė Dainora Jievaitytė, R. K., D. K. – K., V. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai K. B. ir V. K. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydami atnaujinti praleistą terminą O. K. palikimui priimti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad pareiškėjai yra mirusios O. K. anūkai. Jų tėvas V. K. yra miręs. Močiutė turėjo keturis vaikus, iš kurių yra likę gyvi tik du – D. K. – K. ir R. K. O. K. mirė (duomenys neskelbtini), todėl terminas palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini) Pareiškėjai apie močiutės mirtį sužinojo 2021 m. lapkričio 17 d., kuomet giminaičiai telefonu užsiminė, kad yra prasidėję močiutės paveldėjimo klausimai ir kad R. K. siekia, jog pareiškėjai apie tai nesužinotų. Pastarieji tą pačią dieną kreipėsi į atstovą, kuris informavo, kad močiutė mirė (duomenys neskelbtini), taip pat informavo, kad O. K. yra sudariusi keletą testamentų. Norėdami susipažinti su testamentais, pirmiau turėjo kreiptis dėl dokumentų išdavimo, kurie įrodytų giminystės ryšius. Reikiamus dokumentus gavo 2021 m. gruodžio 8 d. Tą pačią dieną kreipėsi į notarą. Gavę informacijos, kad O. K. ne visą turtą yra užrašiusi testamentu ir pareiškėjai gali paveldėti dalį turto, iš karto kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo. Paaiškino, kad mirus pareiškėjų tėvui, rečiau matydavosi ar susiskambindavo su močiute, tačiau bendravimo nenutraukė. Dėl prasidėjusios pandemijos bendravimas tapo ribotas. Jeigu giminaičiai būtų pranešę iš karto apie močiutės mirtį ir būtų leista dalyvauti laidotuvėse, termino nebūtų praleidę. Mano, kad jiems sąmoningai apie tai nepranešė, kad nepaveldėtų turto. Tokiais veiksmais galimai buvo pažeistos pareiškėjų teisės bei jų teisėti interesai.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė jį atmesti, priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl pareiškėjų tėvo nužudymo buvo nuteistas jo sūnaus V. K. geras pažįstamas, kurio naudai baudžiamojoje byloje liudijo pastarasis. Velionė O. K. buvo šokiruota tokio anūko elgesio ir nuo to laiko su juo nebendravo, už tokį elgesį V. K. iki pat mirties neatleido. R. K. apie motinos mirtį (duomenys neskelbtini) žinute informavo pareiškėjų brolį. Analogiška informacija buvo paskelbta jo (R. K.) Facebook paskyroje, kurią sekė abu pareiškėjai. Nei vienas iš V. K. vaikų į laidotuves neatvyko. Praėjus mėnesiui, (duomenys neskelbtini), tokiu pačiu būdu informavo V. K. apie užsakytas mišias. Gavęs šią žinią, V. K. paskambino. Pokalbio metu patvirtino, kad apie močiutės mirtį pranešė savo broliui ir seseriai ir perdavė jų neigiamą nusiteikimą. Vėliau, bendraujant su V. K., papasakojo jam, kad močiutė paliko pinigų, skirtų laidotuvėms, paminklui, daiktų po laidotuvių tvarkymui. Netrukus po to pareiškėjai ėmė domėtis paveldėjimu. Pareiškėjų nurodomas nežinojimas nelaikytinas svarbia aplinkybe terminui atnaujinti, nes jie nuslėpė, kad turi brolį V. K., kuris juos ir informavo apie močiutės mirtį. Be to, ši žinia jiems buvo pasiekiama iš R. K. Facebook paskyros, nuo kurios jie atsijungė, pareiškę pareiškimą teismui. Svarbi aplinkybė ir tai, kad pareiškėjai nežino, kur pastaruosius 10 metų gyveno jų močiutė. Tai reiškia, kad jie buvo teisiškai neatidūs ir nerūpestingi, nepalaikė jokių santykių ir ryšių, patys sąmoningai nesirūpino savo teisėmis. R. K. tikslo slėpti motinos mirties neturėjo, nes žinojo, kad mama turtą yra palikusi seseriai testamentu.

Suinteresuotas asmuo D. K. – K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad jos broliui R. K. buvo žinoma, kad mama nekilnojamąjį turtą testamentu paliks jai, o piniginės lėšos, kurias sukaups sąskaitoje, bus skirtos laidotuvėms, paminklui ir kitoms išlaidoms, susijusioms su palikimo priėmimu. O. K. jau seniai nebuvo mačiusi pareiškėjų, jiems ji nebuvo įdomi, tik dabar jiems įdomios jos piniginės lėšos. Pareiškėjai nežinojo, kad močiutė jau 10 metų gyveno Vilniuje, negali nurodyti jos telefono numerio, priežasčių, kodėl neaplankė, nesirūpino, nežinojo, kad ji jau daugiau nei 3 mėnesius mirusi. Tikėtina, kad 2021-11-17 pareiškėjai iš giminaičio sužinojo ne apie O. K. mirtį, o apie banko sąskaitoje esančias lėšas. Ji su broliu buvo ramūs, informavę pareiškėjų brolį, kad jis apie O. K. mirtį informuos ir V. K. bei K. B., su kuriais bendravimas nutrūkęs.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų K. B. ir V. K. atstovas advokatas Darius Stalionis pareiškimą palaikė. Paaiškino, kad su pareiškėjų tėvo žudiku daugiau bendravo pats velionis V. K.. Mirties dieną jie kartu vartojo alkoholį. R. K. pildytame dokumente notarui dėl paveldėjimo nieko nenurodyta apie mirusį velionės sūnų V. K. Todėl notaras apie kitus paveldėtojus duomenų neturėjo. Pareiškėjai žinojo, kad močiutė gyveno Vilniuje, tik nežinojo, kad pasikeitusi jos deklaruota gyvenamoji vieta. Pareiškėjai su močiute daugiausiai bendravo telefonu. Pareiškime pareiškėjai savo brolio nenurodė, nes nežinojo jo adreso, be to, suinteresuotais asmenimis traukė tik paveldėjusius asmenis. Pareiškėjų bendravimas su broliu įtemptas, nes pastarasis bendravo su dėde R. K. Pareiškėja K. B. 2011-11-17 telefoninio pokalbio su broliu V. K. metu sužinojo apie močiutės mirtį ir tai, kad R. K. tvarko paveldėjimo reikalus. Broliui V. K. pranešė tą pačią dieną. Pareiškėjai su močiute dėl pandemijos bendravo tik telefonu. Ji nesiskelbė, kad nori bendrauti. Norėjo, kad apie tai nežinotų jos vaikai D. ir R. Paskambindavo kas keletą mėnesių. Daugiausiai skambino K. Nežino, kokia buvo močiutės sveikatos būklė, negali pasakyti jos telefono numerio. Močiutė apie 10 metų gyveno Vilniuje, bet pareiškėjai jos bute nėra buvę. Močiutė yra kartą atėjusi pas pareiškėją. Nežino, nuo ko mirė močiutė. Nebuvo nusiskundimų iš jos. Pareiškėjai nebuvo R. K. Facebooko draugai.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. K. paaiškino, kad pareiškėjai nebuvo jo Facebooko draugai, todėl pranešimo apie O. K. mirtį galėjo ir neperskaityti, nors apskritai pranešimas Facebooke matomas visiems. Jis su pareiškėjais nebendravo, jų telefono numerių neturėjo, todėl kitaip pranešti negalėjo. Nuo V. nieko neslėpė. Be turto, paveldėto testamentu, dar yra apie 20 000 Eur, kurie nepaskirstyti. Nors V. praleido terminą palikimui priimti, dėl to, kad geranoriškai kreipėsi ir prašė priimti paveldėti, tai ir padarė. Į palikimo priėmimą įtraukti ir kito mirusio brolio vaikai. Jis (R. K.) rūpinosi laidotuvėmis, paminklu. Jau yra išleidęs apie 4000 Eur laidotuvėms, užsakęs paminklą už 2 500 Eur. Taip pat ne mažai lėšų skyrė mamos gydymui. Ji apie dvi savaites iki mirties gulėjo ligoninėje, apsikrėtė Covidu, todėl grįžus namo, po 3 dienų mirė. Apie jos mirtį pranešė V. K. Šis informavo, kad pranešė broliui ir seseriai. Apie pinigus, kurie nėra palikti testamentu, V. K. pasakė spalio pradžioje.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens R. K. atstovė advokatė Lina Andriuškevičienė su pareiškimu nesutiko. Paaiškino, kad pareiškėjai nepateikė reikšmingos šeimą siejančios informacijos. Jie tik iš pareiškimo sužinojo, kad O. K. jau 10 metų gyveno Vilniuje. O. K. telefone nėra jokių pareiškėjų kontaktų (telefono numerių). Įstatymas nenumato pareigos potencialiam paveldėtojui nurodyti visus galimus paveldėtojus. O. K. ilgą laiką sirgo, gulėjo ligoninėje. Pareiškėjai nenurodė, kad teikė jai kokią nors pagalbą. Jie nebendravo ir su dėde, teta, jų vaikais. Todėl patys sudarė sąlygas nesužinoti apie močiutės mirtį. Užblokuodami paskyrą jie atsiribojo nuo R. K. Pareiškėjai net neišnaudojo galimybės kreiptis į pačius paveldėtojus, kad jiems būtų leista paveldėti kartu. Pareiškėjai prieš mėnesį, skaičiuojant nuo pareiškimo pateikimo, šventė brolio V. K. gimtadienį, todėl negalėjo nežinoti apie močiutės mirtį.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo D. K. – K. su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad jei pareiškėjai bendravo su močiute, turėjo žinoti apie jos gyvenamosios vietos pasikeitimą. Mama minėjo, kad turtą užrašys jai, o sąskaitoje likę pinigai bus skirti laidotuvėms, paminklui. Apie mamos mirtį artimiesiems pranešė brolis. Laidotuvėms jau išleido 4 000 Eur. Juos ketino pervesti broliui iš mamos sąskaitos, tačiau šie pinigai dar nėra paveldėti.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. K. su pareiškimu nesutiko. Paaiškino, kad 2021-08-14 per Messengerį dėdė R. K. jam pranešė apie močiutės mirtį, šarvojimo vietą ir laiką. Tai sužinojęs kitą dieną jis atvyko pas brolį V. į darbovietę ir pranešė jam apie tai. Šis atsakė, kad močiutės šeima jam nerūpi ir siūlė su giminaičiais nebendrauti ir jam pačiam. V. apie močiutės mirtį pažadėjo pranešti savo seseriai, bet patikino, kad jai tai neįdomu. Tiek brolis, tiek sesuo yra jo Facebook draugai, žino jo kontaktus. 2021 m. spalį šventė savo gimtadienį, kvietė brolį ir seserį. Jie atvyko su savo šeimomis. Per gimtadienį K. pripažino, kad žino apie močiutės mirtį, paklausė, kiek turto turi močiutė. Atsakė jai, kad yra likę pinigų. 2021-11-17 seseriai neskambino. Jis brolio ir sesers jau yra užblokuotas Facebooke, nes bendrauja su dėde R., teta D. ir jų vaikais. 2021-11-17 bendravo su savo mama.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad O. K. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 8). Vienas iš jos vaikų – V. K., mirė (duomenys neskelbtini) (el.b.l. 17). Jis turėjo tris vaikus – pareiškėjus V. K. ir K. B. bei suinteresuotą asmenį V. K. (el.b.l.9-10, 14-15)). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad velionė buvo sudariusi keletą testamentų. Po jos mirties palikimą priėmė suinteresuoti asmenys R. K. ir D. K. – K. (el.b.l. 11-13).

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad palikimas gali būti priimtas dviem būdais: pradėjus faktiškai jį valdyti bei įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir šis terminas nėra naikinamasis. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnis numato galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y., kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

Nagrinėjamu atveju terminas O. K. palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini) Pareiškėjai į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi (duomenys neskelbtini), t.y. terminą palikimui priimti praleidę 1 mėnesį ir 3 dienas. Jie nurodė, kad apie močiutės mirtį sužinojo jau suėjus terminui palikimą priimti. Sužinoję iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų. Taigi termino praleidimo prežastis svarbi, o pareiškėjų elgesys – aktyvus.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Teismai, be to, turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2015; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys skirtingai aiškino sužinojimo apie O. K. mirtį laiką ir aplinkybes. Pareiškėjai teigė sužinoję 2021-11-17, t.y. jau suėjus terminui palikimui priimti telefoninio pokalbio metu iš savo giminaičio. Suinteresuoti asmenys aiškino apie O. K. mirtį R. K. informavus antrą dieną po mirties pareiškėjų brolį, kuris šią informaciją perdavė V. K. ir K. K..

Pirmiausiai pažymėtina, kad nei suintersuotas asmuo R. K., nei jo sesuo D. K. – K. neturėjo teisinės pareigos pranešti pareiškėjams apie O. K. mirtį ir terminas palikimui priimti nėra siejamas su tokio pranešimo gavimu (tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismas, pvz. Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. e2S-1922-273/2019). Taigi pareiškėjai turėjo patys būti aktyvūs ir domėtis galimybe priimti palikimą po močiutės O. K. mirties. Visgi, jų atstovas patvirtino, kad pareiškėjai močiutės nelankė jau mažiausiai 10 metų, nežinojo nei jos sveikatos būklės, nei kitų su ja susijusių aktualių dalykų (pvz. mirties priežasties). Nors pareiškėjai pareiškime teigė, kad su močiute susiskambindavo, visgi byloje nėra duomenų, kad jie žinojo O. K. telefoną ar kad jų kontaktus turėjo pati velionė. Net ir darant prielaidą, kad pareiškėjai yra skambinę O. K., jie tai darė itin retai, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, nežinojo, kad 2 savaites iki mirties pastaroji gulėjo ligoninėje, taip pat teigė dar daugiau nei tris mėnesius nežinoję apie jos mirtį. Darytina išvada, kad pareiškėjai nebuvo rūpestingi ir patys savo neveikimu sudarė sąlygas praleisti terminą palikimui po O. K. mirties priimti, juo labiau, kad, remiantis suinteresuotų asmenų paaiškinimais, faktiškai pareiškėjai apie močiutės mirtį buvo informuoti jų brolio V. K. po O. K. mirties praėjus vos kelioms dienoms bei dar kartą apie tai kalbėjo 2021 m. spalį per jų brolio V. K. gimtadienį. Duomenų, kad suinteresuoti asmenys R. K. ir D. K. – K. sąmoningai slėpė ar vengė teikti informaciją pareiškėjams apie motinos mirtį, byloje nėra.

Nors pareiškėjai teigė, kad vos sužinoję apie močiutės mirtį, tuoj pat ėmėsi aktyvių veiksmų, bylos duomenys patvirtina tik, kad jiems giminystę patvirtinantys dokumentai buvo išduoti 2021-12-08 (el.b.l.14-15). Įrodymų, kada jie kreipėsi į notarą ar į Civilinės metrikacijos įstaigą dėl dokumentų gavimo, byloje nėra. Terminas palikimui priimti praleistas daugiau nei mėnesį. Palyginus jį su trijų mėnesių terminu šiam veiksmui atlikti, tai sudaro 1/3 ir laikytina žymiu praleidimu, o pareiškėjų aktyvumas, siekiant žinoti velionės būklę, mirtį ir po to realizuoti teisę į palikimo priėmimą, nenustatytas.

Palikimą priėmę asmenys prieštarauja pareiškimui. Viena iš pradžių – nesąžiningas pareiškėjų elgesys, taip pat turtinių interesų disbalansas, jei pareiškimas būtų tenkintas.

Testamentų registro išrašas patvirtina, kad velionė buvo sudariusi keletą testamentų. Suinteresuoti asmenys R. K. ir D. K. – K. paaiškino, kad visą nekilnojamąjį turtą jų motina paliko dukrai D. K. – K., o sąskaitoje likusios lėšos buvo skirtos velionės laidotuvėms. R. K. nurodė, kad jo motinos sąskaitoje likusios ir nepaskirstytos lėšos sudaro apie 20 000 Eur. Jis jau yra sumokėjęs už laidotuves 4 000 Eur, dar 2 500 Eur yra paskyręs užsakytam paminklui. Taigi suinteresuotas asmuo jau yra patyręs reikšmingų išlaidų, kurioms padengti mirusioji buvo sukaupusi lėšas savo banko sąskaitoje. Duomenų, kad kokių nors išlaidų, kurioms padengti O. K. sukaupė santaupas, patyrė pareiškėjai, byloje nėra. Darytina išvada, kad atnaujinus terminą palikimui priimti, nukentėtų suinteresuoto asmens R. K., kuris paveldėtus pinigus ketino skirti velionės valiai vykdyti, interesai. Tuo metu pareiškėjų interesas paveldėti pinigus yra vien asmeninis. Taigi termino palikimui priimti atnaujinimas iškreiptų paveldėtojų interesų balansą ir ypač neigiamai paveiktų suinteresuoto asmens R. K. turtinę padėtį.

Įvertintų aplinkybių ir išdėstytų argumentų pagrindu teismas daro išvadą, kad pareiškėjų nurodytos termino palikimui po O. K. mirties priimti praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis ir nesudaro pagrindo jį atnaujinti.

Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai priešingi, teismas gali proporcingai padalinti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalis).

Suinteresuotas asmuo R. K. nagrinėjant šią bylą patyrė 500 Eur atstovavimo išlaidų. Jas pagrindžia į bylą pateikta sąsakitą – faktūra ir pinigų mokėjimo kvitas. Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustato dydžio. Atmetus pareiškimą ir suinteresuotam asmeniui bei pareiškėjams turint priešingą suinteresuotą, šios išlaidos jam lygiomis dalimis priteisiamos iš pareiškėjų.

Byloje iš viso patirta 49,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl ši suma lygiomis dalimis priteistina iš pareiškėjų valstybei (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 578, 582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą atmesti.

Priteisti suinteresuotam asmeniui R. K., gim. 1962 m. liepos 2 d. iš pareiškėjų V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (po du šimtus penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų.

Priteisti valstybei iš pareiškėjų V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) po 24,64 Eur (po dvidešimt keturis eurus, 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios sumos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor Banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas LT74 7400 0000 0872 3870 Dankse Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 AB Swedbanke; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5662. Sumokėjus procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, teismui turi būti pateiktas tai patvirtinantis dokumentas.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Šiškienė