Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja A. Monstavičienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-07681-2010-7

NUTARTIS

2012 m. kovo 21 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. M. prekybinės firmos „Asmi“ (nuo 2012-02-15 UAB „RAGDA“) ir R. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-91-79/2011 pagal ieškovo Z. L. ieškinį atsakovams R. M. prekybinei firmai „Asmi“ ir R. M. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Priešingai, nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, jokie byloje esantys dokumentai nepatvirtina, kad ieškovas paliko turgavietėje konkretaus modelio automobilį, nes automobilis neregistruotas, atsakovui neperduotas, o teismo išvados paremtos nepagrįstais spėliojimais.

2. Priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, liudytojai V. Š. ir A. Š. nepatvirtino, kad ieškovas pastatė saugojimui turgavietėje automobilį AUDI A6, kadangi atsakovas R. M. prekybinė firma „Asmi“ automobilių saugojimui nepriima ir duomenys apie pastatytus konkrečius automobilius įmonėje nekaupiami. Priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, liudytojai A. R. ir G. U. negalėjo atsakyti į klausimą, kokį skaičių automobilių ir kokiomis aplinkybėmis jie laikė turgavietėje pas atsakovą. Byloje nėra duomenų, kad liudytojai A. R. ir G. U. būtų vykdę prekybą turgavietėje pas atsakovą, nes dėl šių liudytojų ieškovas nepateikė kasos aparato kvitų, patvirtinančių, kad šie asmenys kada nors naudojosi turgaviete.

3. Išvadą, kad atsakovas R. M. prekybinė firma „Asmi“ valdė automobilių saugojimo aikštelę, o ne turgavietę, paneigia atsakovo pateiktos fotonuotraukos, skelbimų laikraštyje kopijos, kuriose nurodyta, kad atsakovo R. M. prekybinės firmos „Asmi“ valdomoje aikštelėje teikiamos turgavietės paslaugos.

4. Priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, yra pagrindas išvadai, kad ieškovas yra verslininkas, kuris teisme teigė vykdęs prekybą automobiliais.

5. Atsakovo R. M. prekybinės firmos „Asmi“ turgavietės paslaugos kaina 3 Lt parai už stovėjimą atitinka kitų turgaviečių kainas ir iš esmės skiriasi, pavyzdžiui, nuo VšĮ Šiaulių ligoninės skelbiamos 20 Lt pasaugos kainos.

1. Priešingai, nei teigia apeliantai, faktą, kad iš atsakovo automobilių saugojimo aikštelės buvo pavogtas ieškovui priklausantis automobilis AUDI A6, 1999 m. laidos, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), patvirtina byloje esantys ikiteisminio tyrimo dokumentai: 2010-09-10 pranešimas apie pradėta ikiteisminį tyrimą, įvykio vietos apžiūros protokolas, nutarimas pripažinti nukentėjusiuoju, 2010-09-21 vaizdo įrašo apžiūros protokolas. Iš šių dokumentų matyti, kad 2010-09-10 naktį iš saugomos automobilių aikštelės pavogti du automobiliai AUDI A6, kurių vienas – „auksinės“ spalvos, 1999 m. laidos (duomenys neskelbtini), priklauso Z. L..

2. Kad ieškovo automobilis buvo saugomas atsakovo aikštelėje patvirtino liudytojais apklausti atsakovo darbuotojai V. Š. ir A. Š.. Liudytojai A. R. ir G. U. taip pat nurodė, kad atsakovo automobilių saugojimo aikštele naudojosi, laikė joje savo automobilius ne vienerius metus. Nei pats ieškovas, nei liudytojai negali pateikti kasos kvitų, nes atsakovo įmonės darbuotojai kasos kvitų jiems tiesiog neišduodavo. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo aikštelėje buvo teikiamos dvejopos paslaugos – turgavietės ir automobilių saugojimo. Tai, kad atsakovo įmonė reklamavosi kaip automobilių turgus, nepaneigia to, kad turgavietėje palikti automobiliai buvo saugomi.

3. Rašytinės sutarties sudarymas, saugojimo paslaugų deklaravimas įmonės įstatuose, automobilių apskaitos vedimas yra įmonės (atsakovo) pareiga. Šios pareigos nevykdymas, esant kitų duomenų, patvirtinančių šalių pasaugos teisinių santykių pobūdį, negali būti pagrindas teigti, kad įmonė saugojimo paslaugų neteikė, o paslaugų vartotojas (ieškovas) pats buvo neapdairus ir turėjo pasidomėti įmonės veikla.

4. Pastatęs automobilį atsakovo aikštelėje, ieškovas negalėjo automobiliu laisvai naudotis, be atsakovo įmonės darbuotojų žinios jis šiuo automobiliu nebūtų galėjęs išvažiuoti iš atsakovo aikštelės. Įvažiavimas ir išvažiavimas iš/į atsakovo aikštelę buvo kontroliuojamas visą parą dirbančių darbuotojų, nei vienas automobilis be aikštelės sargų žinios negalėjo būti išvaromas iš aikštelės. Visi automobiliai, įvažiuojantys į aikštelę, sargų būdavo identifikuojami, užregistruojami, o išleidžiami taip pat pagal įrašus žurnale.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovų apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė (LR CPK 329 str.).

Byloje yra nustatyta, kad ieškovas Z. L., norėdamas parduoti 2010 m. liepos 20 d. už 5000 eurų (atitinkamai 17 250,00 litų) įgytą automobilį AUDI A6, 1999 m. laidos, identifikavimo numeris (I/D) (duomenys neskelbtini), iki 2010 m. rugsėjo 10 dienos jį laikė atsakovui R. M. prekybinei firmai „Asmi“ (nuo 2012 m. vasario 15 d. reorganizuotai į UAB „RAGDA“) priklausančioje aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kurioje buvo vykdoma prekyba automobiliais, t.y. buvo „Automobilių turtus“.

Šioje byloje, o taip pat baudžiamojo proceso tvarka buvo nustatyta, kad 2010 m. rugsėjo 10 dieną, tarp 00.03 valandos ir 02.05 valandos, ieškovo Z. L. automobilis AUDI A6, kurio I/D (duomenys neskelbtini), kaip ir R. T. priklausantis automobilis AUDI A6, per tinklinėje tvoroje iškirptą skylę buvo išvarytas iš atsakovui firmai „Asmi“ priklausančios aikštelės ir pavogtas. Ieškovo Z. L. automobilis iki šiol nerastas, žala neatlyginta.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje esminis ginčas yra kilęs dėl to, kokių civilinių sutarčių pagrindu buvo laikomas ieškovo Z. L. automobilis AUDI A6, kurio identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), atsakovui R. M. prekybinei firmai „Asmi“ priklausančioje aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir ar atsakovas turi atlyginti ieškovo patirtą žalą, atsiradusią dėl ieškovo automobilio vagystės.

Ieškovas Z. L. byloje nurodė, kad su atsakovu R. M. prekybine firma „Asmi“ buvo sudaryta faktinė atlygintinė pasaugos sutartis, todėl atsakovas kaip turto saugotojas atsako už jam perduotą saugoti turtą, t.y. automobilį, visais atvejais, išskyrus kai tai įvyksta dėl nenugalimos jėgos (LR CK 6.845 str.2 dalis).

Atsakovas R. M. prekybinė firma „Asmi“ ir bendraatsakovis R. M. nagrinėjant bylą pirmąja instancija, o taip pat ir apeliaciniame skunde nurodė, kad tarp šalių galėjo būti tik automobilių turgavietės paslaugų teikimo santykiai, nes atsakovas R. M. prekybinė firma „Asmi“ tuo laiku teikė automobilių turgaus paslaugas ir ieškovui už 3 litų paros mokestį buvo suteiktos stovėjimo vietos automobilių prekybai. Pardavinėjamų automobilių saugojimo paslaugų atsakovas nevykdė, todėl neturi atsakyti už iš aikštelės pavogtą ieškovo automobilį, jei apskritai ieškovas buvo pastatęs automobilį atsakovo aikštelėje.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 21 d. sprendime padarė išvadą, kad tarp ginčo šalių buvo susiklostę faktiniai automobilių turgavietės paslaugų teikimo ir atlygintinės pasaugos teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu ginčo šalių teisinių santykių vertinimu.

Civilinio kodekso (CK) 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia civilinių teisinių santykių subjektams pasirinkti ir sudaryti tokią sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Sutarties šalys yra laisvos susitarti dėl bet kokių joms priimtinų sutarties sąlygų, taip pat gali savarankiškai nuspręsti, kokia forma sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties turinio sąlygas ar sutarties formą nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka, teisės principai. CK 6.156 str. 3 dalyje nurodyta, kad šalys gali sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų, t.y. šalys gali sudaryti mišriąją sutartį. Mišriajai sutarčiai kompleksiškai taikomos teisės normos, reglamentuojančios tų rūšių sutartis, kurių elementų yra tokioje sutartyje, atsižvelgiant į sutarties esmę, šalių ketinimus, taip pat įvertinant kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (CK 6.156 str.3 dalis).

Atsakovas R. M. pirmosios instancijos teisme pripažino, kad ieškovo Z. L. automobilis „buvo atvarytas į pardavimų aikštelę“ pardavimui, bet nebuvo priimtas saugojimui, o 3 litų mokestis buvo imamas „už automobilio vietą pardavimui“ (b. l. 145).

Kaip matyti iš atsakovo viešai paskelbtos informacijos (b. l. 56, 57), atsakovo R. M. prekybinės firmos „Asmi“ „Automobilių turgaus“, esančio (duomenys neskelbtini), paslaugos buvo teikiamos tik tam tikru skelbime nurodytu laiku, priklausomai nuo savaitės dienų bei sezono. Kad tokios paslaugos nebuvo teikiamos po „Automobilių turgaus“ oficialaus darbo laiko, pirmosios instancijos teisme patvirtino liudytojai V. Š., A. R., G. U. (b. l. 125-128). Kadangi byloje nėra duomenų, jog buvo viešai paskelbtos kokios nors papildomos minėto „Automobilių turgaus“ veiklos (tvarkos) taisyklės ar nuostatai, apdairus ir protingas žmogus turėjo suprasti, kad turgavietės paslauga yra teikiama tik turgaus darbo laiku.

Kadangi ieškovas Z. L. atsakovo firmos „Asmi“ sutikimu savo automobilio AUDI A6 po „Automobilių turgaus“ darbo laiko, t.y. kai nebebuvo teikiamos turgavietės paslaugos, iš turgaus aikštelės neišsivarydavo (ką byloje patvirtino ieškovas, o taip pat liudytoja A. Š. bei įrašai atsakovo firmos „Asmi“ darbuotojų vedamame žurnale (b. l. 7, 145), o palikdavo jį stovėti toje pačioje atsakovo saugomoje aikštelėje, akivaizdu, kad tarp šalių susiklostė dar ir kiti teisiniai santykiai, kuriuos pirmosios instancijos teismas kvalifikavo kaip pasaugos teisinius santykius.

Sutartinių teisinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės yra suformulavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Remiantis jomis, sutartis, kaip šalių valią išreiškiantis susitarimas, turi būti aiškinama atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, tikrąją jų valią; kad teisinių santykių kvalifikaciją iš esmės lemia šalių santykių turinys; kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes; kad aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (CK 6.193 straipsnis).

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino tikrąją šalių valią.

Pagal CK 6.830 straipsnį pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas – sumokėti atlyginimą, jeigu tai įtvirtinta sutartyje. Taigi, pasaugos sutarties objektas gali būti tik kilnojamasis daiktas, o viena iš esminių sutarties sąlygų – kilnojamojo daikto perdavimas saugotojui. Ar sudaryta sutartis yra pasaugos, vertinama pagal tai, ar kilnojamasis daiktas davėjo buvo perduotas saugoti, ar buvo įsipareigojimas daiktą išsaugoti ir jį grąžinti išsaugotą, t. y. ar buvo susitarta dėl saugojimo paslaugos teikimo, nes ji yra pasaugos sutarties dalykas.

Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad jokie byloje esantys dokumentai nepatvirtina, kad ieškovas paliko turgavietėje konkretaus modelio automobilį, nes automobilis neregistruotas, atsakovui neperduotas ir kad pirmosios instancijos teismo šios išvados paremtos nepagrįstais spėliojimais.

Visų pirma, vadovaujantis CK 832 str. 3 dalimi, saugotojas neturi teisės reikalauti, kad davėjas arba asmuo, kuriam turi būti daiktas grąžintas, įrodytų, kad yra saugomo daikto savininkas arba turi kitokią teisę į tą daiktą.

Antra, aplinkybės, kad šviesiai rudos („auksinės“) spalvos automobilis AUDI A6, kurio vertė 5000 eurų (atitinkamai 17 250 litų), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė ieškovui Z. L. ir kad šis automobilis naktį iš 2010 m. rugsėjo 9-os į 10- tą buvo pavogtas iš automobilių saugojimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios R. M. prekybinei firmai „Asmi“, patvirtina civilinėje byloje esantys automobilio įsigijimo dokumentai, įvykio vietos apžiūros protokolas, vaizdo įrašo iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolas, 2010-09-10 nutarimas Z. L. pripažinti nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje ir kt. (b. l. 5-6, 7,8, 9-12, 14, 15-18, 45, 46-49). Iš teismų LITEKO sistemos prijungtas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-12-23 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina automobilio AUDI A6, kurio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausymo ieškovui Z. L. faktą, automobilio vagystės iš aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), faktą, žalos padarymo faktą. Liudytojai V. Š. bei G. U., patvirtino, kad iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), 2010-09-10 buvo pavogtas ieškovo Z. L. automobilis. Šie įrodymai patvirtina, kad ieškovo Z. L. automobilis AUDI A6, I/D (duomenys neskelbtini) vagystės metu buvo saugomas atsakovo R. M. prekybinės firmos „Asmi“ aikštelėje.

Tai, kad ieškovo automobilis nebuvo įregistruotas VĮ „Regitra“, šiuo atveju nei automobilio nuosavybei, nei jo vertei reikšmės neturi.

Tai, kad perduodant automobilį saugoti atsakovui nebuvo surašytas oficialus jo perdavimo aktas, nebuvo išrašyti piniginių įmokų dokumentai, nepaneigia paties automobilio perdavimo fakto, kuris yra nustatytas kitais byloje surinktais įrodymais. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų A. R. ir G. U. parodymais, kurie, patvirtino ieškovo automobilio saugojimo faktą atsakovo aikštelėje, nurodė, kad tokiomis pačiomis sąlygomis keletą metų jie laikė savo automobilius tikėdamiesi, kad automobiliai yra atsakovo saugomi ištisą parą. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad minėti liudytojai turėtų kokį nors suinteresuotumą šios bylos baigtimi.

Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 1.72 str. 1 d. , 1.73 str. 1 d. 1 p., 6.831 str. 1 d., nes pripažino konkliudentiniais veiksmais sudarytą ieškovo ir atsakovo pasaugos sutartį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad paprastai pasaugos sutartis yra realinė, t. y. ji laikoma sudaryta nuo daikto perdavimo saugotojui momento (CK 6.830 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad šios sutarties šalių teisės ir pareigos atsiranda nuo daikto perdavimo saugoti momento. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, kad ginčo atveju pasaugos sutartis būtinai turėjo būti sudaryta rašytine forma. Pagal CK 6.831 straipsnį, reglamentuojantį pasaugos sutarties formą, rašytinės formos turi būti fizinių asmenų sudaryta pasaugos sutartis, jeigu daikto vertė viršija penkis tūkstančius litų, taip pat konsensualinė pasaugos sutartis, kurioje nustatoma saugotojo pareiga priimti daiktą saugoti ateityje (CK 6.831 straipsnio 1, 2 dalys). Ginčo atveju sprendžiama dėl pasaugos teisinių santykių buvimo tarp juridinio ir fizinio asmens, byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad buvo sudaryta konsensualinė pasaugos sutartis. Taigi nagrinėjamu atveju pasaugos sutartis, galėjo būti sudaryta bet kokia forma, taip pat ir konkliudentiniais šalių veiksmais (CK 1.63 straipsnio 1 dalis, 1.71 straipsnis). Šios sutarties sudarymo, t. y. turto perdavimo saugoti, bei vykdymo faktams įrodyti galima remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis, tarp jų ir liudytojų parodymais (CPK 177 straipsnis). Dėl to teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantų argumentais, kad Z. L. ir R. M. prekybinės firmos „Asmi“ pasaugos sutarties sudarymui įrodyti turėjo būti pateikta tik rašytinė sutartis (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju daikto perdavimo saugoti faktą gali įrodyti ne tik saugotojo išduotas davėjui kvitas ar kitas dokumentas, žetonas (numeris) arba kitoks ženklas, kurie pagal CK 6.831 straipsnio 3 dalį yra pagrindas pripažinti pasaugos sutartį rašytine, tačiau ir kiti faktiniai duomenys: šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai apie automobilio statymą saugomoje firmos „Asmi“ teritorijoje esančioje aikštelėje, mokesčio už automobilio saugojimą mokėjimas. Todėl nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad konkliudentiniais veiksmais šalys susitarė dėl ieškovo automobilio AUDI A6, 1999m. laidos, I/D (duomenys neskelbtini), atlygintinės pasaugos sutarties.

Ieškovas Z. L. teigė buvęs įsitikinęs už atsakovo nustatytą ir ieškovo mokamą 3 litų paros mokestį, jo automobilį ne tik gali apžiūrėti potencialūs pirkėjai, bet ištisą parą automobilis yra saugomas atsakovo įmonės „Asmi“ saugomoje aikštelėje.

Nepaisant to, kad tarp šalių nebuvo pasirašyta oficiali rašytinė sutartis, pagrindą tikėtis, kad atsakovas įmonė „Asmi“ suteikia būtent tokią mišria paslaugą, ieškovui visų pirma leido ta aplinkybė, kad atsakovas įmonė „Asmi“ akivaizdžiai leido laikyti jam priklausančioje „Automobilių turgaus“ aikštelėje, kuri buvo griežtai apibrėžta atitinkama konkrečia teritorija, t.y. buvo aptverta aukšta tvora, buvo kontroliuojamas įvažiavimas į šią teritoriją, palikti savo automobilį po turgaus darbo valandų ir tai tęsėsi ilgą laiką (savaites, mėnesius).

Tiek ieškovas, tiek byloje apklausti liudytojai A. R. bei G. U. patvirtino (b. l. 125-128), kad tarp jų ir atsakovo įmonės „Asmi“ susiklosčiusius teisinius santykius visi jie suprato kaip atlygintinės turto pasaugos santykius, nes mokėjo atsakovui jo nustatytą mokestį, o teritorija, kurioje stovėjo jų automobiliai, buvo akivaizdžiai saugoma: buvo aptverta aukšta tvora, pastatytos vaizdo stebėjimo kameros, nuolat budėjo sargai, buvo pastatytas įvažiavimo atitvaras, stovėjo sargo „namelis“, vakarais į teritoriją buvo paleidžiami du šunys, įvažiavimas į teritoriją buvo griežtai kontroliuojamas sargų, nes įvažiuojant į automobilių aikštelę ir išvažiuojant iš jos, buvo reikalaujama pateikti dokumentus, o kartais buvo tikrinamos automobilių bagažinės. Kad R. M. prekybinės firmos „Asmi“ „Automobilių turgaus“ aikštelėje pastatomi automobiliai buvo ne tik eksponuojami, bet saugomi, suprato UAB „Šiaulių banko lizingas“, minėtoje aikštelėje laikęs savo automobilius ir tai patvirtino raštu (b. l. 119). Byloje nustatyta, kad jokios viešos informacijos, jog asmenys, eksponuojantys transporto priemones, privalo patys pasirūpinti savo eksponuojamos transporto priemonės saugumu, iki 2010 m. rugsėjo 10 dienos, t.y. iki automobilių vagystės.. Liudytojas G. U. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad užrašas, jog „automobiliai nesaugomi“ ant „Automobilių turgaus“ tvoros atsirado tik vėliau, po vagystės, o prieš tai buvo užrašas, kad „neatsako už pavogtas detales“ (b. l. 127).

Byloje yra nustatyta, kad Z. L. mokėjo 3 litų paros mokestį už vieną automobilį, kuris, kaip jis pats suprato, buvo mokamas už automobilio saugojimą ir eksponavimą „Automobilių turgaus“ aikštelėje. Apeliantai, teigdami, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog 3 litų mokestis buvo mokamas už automobilio saugojimą, o ne už turgaus paslaugas, taip pat nepateikė įrodymų, kad šis mokestis buvo imamas tik už turgaus paslaugas, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 3 litų paros mokestį ieškovas mokėjo atsakovui už abi paslaugas: automobilio eksponavimą ir jo atlygintinį saugojimą.

Atsakovų nurodytos analogiškos kitų įmonių teikiamų paslaugų kainos nesudaro pagrindo kitaip vertinti šalių teisinius santykius, nes kainos priklauso nuo vietos, teikiamų paslaugų apimties, pagaliau, yra šalių susitarimo dalykas.

Kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, kad tai, jog R. M. prekybinė firma „Asmi“ automobilio iš ieškovo oficialiai nepriėmė, neidentifikavo, nefiksavo komplektacijos ir perdavimo fakto, paneigia buvus pasaugos sutartį.

Atsakovas buvo juridinis asmuo užsiimantis verslu, todėl pats turėjo nuspręsti, kaip tinkamai įforminti ieškovo automobilio bei mokamo mokesčio priėmimą. Iš ieškovo pateikto registracijos žurnalo matyti, kad atsakovo darbuotojai žymėjo automobilio markę, spalvą, pastatymo datą (b. l. 7).

Dėl apeliantų argumentų, kad pripažinęs, jog ieškovas iš tikro turgavietėje pas atsakovą pastatė automobilį Audi, teismas privalėjo konstatuoti, kad buvo sudaryta atlygintinių paslaugų teikimo sutartis (CK 6.716 str. 1 d.), pagal kurią atsakovas įsipareigojo suteikti galimybę ieškovui pasinaudoti atsakovo valdoma teritorija savarankiškai savo sąskaita vykdomai prekybai automobiliais, kolegija nurodo, jog Kasacinio teismo teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad kai šalių sudarytos sutarties dalykas yra ne nematerialaus pobūdžio, bet kitokių mokamų paslaugų suteikimas (CK 6.716 straipsnio 1 dalis), nesusijęs su materialaus objekto sukūrimu ir tam, kad šalių sudarytą sutartį būtų galima realiai vykdyti (suteikti atlygintinę paslaugą), klientas turi perduoti atitinkamą daiktą (šiuo atveju automobilį) paslaugos teikėjui, vadovaujantis CK 6.724 straipsniu, paslaugų teikimo sutartims subsidiariai taikomos bendrosios rangos sutarties nuostatos, viena iš kurių įpareigoja rangovą imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir nustato atsakomybę už šio turto praradimą ar sužalojimą, tai paslaugos teikėjas šiuo atveju yra atsakingas ne tik už tinkamą paslaugos sutarties įvykdymą (CK 6.200, 6.717 straipsniai), bet ir už kliento daikto, kurio atžvilgiu teikiama paslauga, saugumo užtikrinimą, praradimą ar sužalojimą (CK 6.657 straipsnis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-19 nutartis Nr. 3K-3-543/2009).

Taigi, net ir atlikdamas mokamą turgavietės paslaugą, kurios tinkamam atlikimui turėjo būti atsakovo aikštelėje paliekamas klijento automobilis, atsakovas buvo atsakingas už šio automobilio išsaugojimą.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovo Z. L. pripažinti vartotoju nebuvo pagrindo, nes jis pats nurodė, kad nusipirktus automobilius, tame tarpe automobilį AUDI A6, 1999m. laidos, I/D (duomenys neskelbtini), atsakovo saugojamoje aikštelėje laikydavo pardavimo tikslu, t.y. vertėsi automobilių prekyba. Tačiau tai nekeičia sprendimo esmės ir neduoda pagrindo panaikinti iš esmės teisingą sprendimą (LR CPK 328 str.).

Dėl išdėstyto, apeliacinis skundas atmestinas, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.