Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Petraškienės ir Vaido Vasiliausko,

sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, Rimantei Litvinavičiūtei, Marijai Aleksandrai Ražanskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo E. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 80 MGL, t. y. 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų) dydžio bauda, kurią privaloma sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, BK 68 straipsniu, BK 72 straipsniu, skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 2 (dvejus) metus uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. spalio 11 d.; konfiskuotas E. M. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3.8. Apibendrindamas apeliacinio skundo argumentus, nuteistasis nurodo, kad šiuo atveju turi būti vadovaujamasi in dubio pro reo principu, kadangi esančios abejonės dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nepašalintos.

4. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo E. D. apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis dėl E. D. kaltės padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas E. D. kaltę grindė prielaidomis ir spėlionėmis, nesivadovavo in dubio pro reo principu, pagal kurį visos byloje nepašalintos abejonės turi būti vertinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, apeliaciniame skunde iš esmės keliami išimtinai įrodymų pakankamumo nuteistojo kaltei pagrįsti ir jų vertinimo šiuo aspektu klausimai.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, taip pat atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas esmines savo išvadas skundžiamame nuosprendyje grindė prielaidomis ir spėlionėmis, esant nepašalintoms abejonėms, jų nevertino baudžiamojon atsakomybėn traukiamo E. D. naudai. Teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi surinktus, teisiamojo posėdžio metu ištirtus bei skundžiamame nuosprendyje išdėstytus įrodymus bei juos sugretinusi ir įvertinusi tiek atskirai, tiek visumoje kartu su bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gautais papildomais įrodymais, konstatuoja, kad E. D. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas nepagrįstai, todėl naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. BPK normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, taip pat nesant pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų byloje. Be to, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-619/2012, Nr. 2K-232/2014, Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-440-976/2015). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, Nr. 2K-7-173/2014).

9. E. D. viso proceso metu kategoriškai neigė kaltę padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme jis aiškino, kad įvykio dieną būdamas namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare pas jį atvažiavo pažįstama B. S., kuri paprašė suremontuoti jos automobilį. Jis namuose neturėjo įrangos, suprato, jog iš karto nieko padaryti negalės, todėl paprašė jo automobiliu nuvežti jį pas draugą, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) g. B. S. bevairuojant automobilį, nuo kalno, kur prastas matomumas, labai greitai išlindo ir pagrindine gatve nusileido vaikai su riedučiais ar riedžiu bei paspirtukais. B. S. į tai nesureagavo, todėl jis, kad išvengtų susidūrimo, griebė vairą, tačiau atsitrenkė į pakelės medį, iššoko oro pagalvės. Jis susižeidė ranką, bėgo kraujas. B. S. nesusižalojo. Po to automobiliu bandė pajudėti iš vietos, bandė jį užvesti, tačiau to padaryti nepavyko, todėl abu išlipo iš automobilio. Jis taip pat po eismo įvykio buvo atsisėdęs į vairuotojo vietą, bandė užvesti automobilį, tačiau to padaryti nepavyko. Kadangi žala daugiau niekam nebuvo padaryta, be to, buvo šoke, policijos pareigūnams apie eismo įvykį nepranešė. Eismo įvykis kilo nuo jo namų nuvažiavus apie vieną kilometrą. Kadangi automobilio užvesti nepavyko, jis pasiėmė iš už saulės skydelio padėtus pinigus. Tuo metu pro šalį važiavo draugo sūnus, kuris jį su B. S. parvežė iki namų. Jo nurodytas aplinkybes, kad automobilio nevairavo, patvirtino ir liudytoja B. S..

12. Pirmosios instancijos teismas tokius nuteistojo E. D. ir liudytojų B. S. bei R. Č. parodymus vertino kritiškai, atitinkamai kaip E. D. gynybinę poziciją ir siekį pastarajam padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl su juo palaikomų draugiškų santykių (E. D. daug metų padeda B. S. automobilių klausimais, o R. Č. yra E. D. draugo sūnus). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šių asmenų parodymai neatitinka byloje esančių objektyvių duomenų, be to, liudytojų B. S. ir R. Č. parodymai yra nenuoseklūs. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

13. Analizuojant paminėtų asmenų parodymus, išties matyti juose esantys tam tikri nesutapimai, neatitikimai objektyviems byloje esantiems duomenims. R. Č. nurodė, kad pavežė E. D. ir nepažįstamą moterį iki E. D. namų, eismo įvykio nematė ir važiuojant nieko nekalbėjo. B. S. gi aiškino, kad važiuojant E. D. su R. Č. kalbėjo apie įvykį. R. Č. aiškino, kad sužalojimų nematė nei pas vieną, tačiau iš policijos pareigūnų parodymų ir jų kūno kameromis darytuose vaizdo įrašuose užfiksuotų duomenų matyti, kad priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai minėjo, jog moteris iš prasilenkiančio automobilio sakė, kad vieno iš eismo įvykyje dalyvavusių asmenų veidas buvo kraujuotas. B. S. aiškino, kad oro pagalvės iš karto po įvykio neiššovė, tačiau byloje esantys įvykio vietos, transporto priemonės apžiūros protokole, vaizdo ir garso įrašų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, policijos pareigūnų A. P. ir E. U., o taip pat ir E. D. parodymai patvirtina, kad oro pagalvės vairuotojo ir keleivio pusėje buvo išsiskleidusios. Pastebėtina, kad oro pagalvės veikimo principas yra gana paprastas, ji aktyvuojama, akimirksniu prisipučia nuo smūgio, taip apsaugodama vairuotoją ar keleivį nuo rimtų sužeidimų. Oro pagalvei aktyvuoti nereikalingas joks papildomas automobilio vairuotojo ar keleivio veiksmas. Vadinasi, jei įvykio metu B. S. buvo automobilyje, ji turėjo jausti, matyti išsikleidusias oro pagalves. Po to ji taip pat turėjo pastebėti ir tai, kad E. D. yra sužeistas, kadangi pastarojo kraujo dėmės rastos ant oro pagalvių, raktų ryšulio, kraujuojančią ranką pastebėjo į E. D. namus jau praėjus kuriam laikui po eismo įvykio atvykę policijos pareigūnai. Kraujuojanti ranka užfiksuota ir policijos pareigūnų kūno kameromis darytuose vaizdo įrašuose (1 t., b. l. 101-107). Tačiau B. S. aiškino, kad jokių sužalojimų nebuvo, kraujo nepastebėjo. Negana to, liudytoja policijos pareigūnė E. U. paaiškino, kad pagal gautą pranešimą apie eismo įvykį vyko į (duomenys neskelbtini) kaimą. Vykstant į įvykio vietą, prasilenkė su gaisrininkų brigada, kurie paminėjo, kad prasilenkė su automobiliu, kuris stabtelėjęs pasakė, jog buvo vyras ir moteris, moters veidas kraujavo. Iš policijos pareigūnų kūno kameromis darytų vaizdo įrašų matyti, kad policijos pareigūnams įvykio vietoje bendraujant su priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnais, šie paaiškino, kad atvykus automobilyje nieko nebuvo, o šį įvykį lyg matė moteris, kuri jiems minėjo, kaip matė, kad iš automobilio išlipo moteris ir vyras, kažkurio veidas buvo kraujuotas. Policijos pareigūnams atvykus į E. D. namus, pastarasis duris atidarė būdamas be viršutinių rūbų. Matosi kraujas ant rankos ir paraudimas pilvo srityje. Tačiau iš vaizdo įrašuose užfiksuotų duomenų ir policijos pareigūnų E. U. bei A. P. parodymų matyti, kad jokio sužalojimo E. D. veide nesimatė, kas leidžia daryti išvadą, kad sužalojimus veide, kuriuos buvus policijos pareigūnams minėjo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, patyrė su E. D. automobiliu važiavęs asmuo. O kad E. D. automobiliu važiavo ir sužalojimus patyrė ne vienas, be minėtų įrodymų patvirtina ir Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. gruodžio 19 d. specialisto išvada. Joje konstatuota, kad keliuose mėginiuose rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir kraujo. Siekiant išsiaiškinti, ar B. S. nuo 2022 m. rugpjūčio 27 d. nesikreipė medicininės pagalbos dėl galimai eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įpareigojo prokurorą pateikti duomenis apie B. S. apsilankymus pas medikus bylai reikšmingu laikotarpiu. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad ji medicininės pagalbos nesikreipė, apsilankymai pas medikus buvo susiję su anksčiau diagnozuotomis ligomis (3 t., b. l. 29-48).

14. Atsižvelgus į pirmiau aptartą B. S. parodymų prieštaringumą, tai, kad jos parodymus paneigia aukščiau aptarti įrodymai, kyla abejonių dėl to, ar B. S. išvis važiavo kartu su E. D. pastarojo automobiliu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo B. S., o taip pat ir E. D. parodymais apie tai, kad E. D. automobilį 2022 m. rugpjūčio 27 d. apie 18.43 val. vairavo ir sukėlė eismo įvykį B. S.. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. D. B. S. nurodė kaip automobilį vairavusį asmenį nenorėdamas atskleisti iš tikro kartu su juo buvusio asmens (moters) tik dėl jam žinomų priežasčių. O R. Č. parodymai įrodomosios reikšmės dėl automobilį vairavusio asmens neturi. Jis tik patvirtino faktą, kad E. D. buvo su moterimi. Tačiau aplinkybė, kad B. S. išvis nebuvo E. D. automobilyje, ir tai, kad ant tirti pateiktos vairuotojo oro pagalvės rasta E. D. kraujo, bei kad kvapo pėdsake, paimtame 2022 m. rugpjūčio 27 d. iš automobilio ,,Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo kairės pusės priekinės sėdynės sėdimos dalies, rastas E. D. kvapas, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad E. D., būdamas neblaivus, vairavo automobilį.

18. 2022 m. spalio 5 d. - 2022 m. spalio 6 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kameromis daryti vaizdo įrašai. Juose užfiksuota, kaip į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai bendrauja su priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnais. Šie paaiškina, kad jiems atvykus automobilyje niekas nesėdėjo, kad šį įvykį lyg matė moteris, kuri jiems minėjo, kad matė, jog iš automobilio išlipo moteris ir vyras, kažkurio veidas buvo kraujuotas. Matosi, kaip policijos pareigūnai apžiūri į griovį įvažiavusį automobilį, kad yra iššokusios oro pagalvės vairuotojo ir keleivio vietose. Užfiksuota, kaip policijos pareigūnams atvykus į E. D. namus, po kurio laiko duris atidaro vyras, kuris yra be viršutinių rūbų. Matosi kraujas ant rankos ir paraudimas pilvo srityje. Vyras atrodo neblaivus, svirduliuoja, į klausimus atsakinėja nerišliai arba išvis į juos neatsako, neigia vairavęs automobilį (1 t., b. l. 101–107).

19. Aptarti įrodymai, o taip pat ir Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. gruodžio 19 d. specialisto išvada (kas ja nustatyta, nurodyta šio nuosprendžio 30 punkte) leidžia daryti išvadą, kad automobiliu 2022 m. rugpjūčio 27 d. apie 18.43 val. važiavo du asmenys, kurių vienas E. D., o kitas nenustatyta moteris.

20. 2022 m. rugpjūčio 27 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota automobilio ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūros metu panaudojant dvi lipnias juostas paimtos mikrodalelės nuo automobilio sėdynių sėdimų dalių; panaudojant vatos tamponą padarytos raudonos spalvos dėmių nuoplovos nuo automobilio pavarų svirties; nuo kairės priekinės sėdynės sėdimos dalies paimtas kvapo pėdsakas; iš automobilio salono paimtas foninis kvapas; paimtos iššovusios saugos oro pagalvės su raudonos spalvos dėmėmis nuo vairo ir nuo priekinės panelės dešinės pusės (1 t., b. l. 14–16). Pastebėtina, kad kvapo pėdsakas nuo priekinės keleivio sėdynės dėl nežinomų priežasčių išvis nebuvo paimtas, nors jau iškart po to, kai policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą ir pabendravo su ten buvusiais priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnais, buvo žinoma, kad automobiliu važiavo du asmenys – vyras ir moteris.

21. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2022 m. lapkričio 4 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad kvapo pėdsake, paimtame 2022 m. rugpjūčio 27 d., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, iš automobilio ,,Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo kairės pusės priekinės sėdynės sėdimos dalies, rastas E. D., kvapas, o liudytojos B. S. kvapo nerasta (2 t., b. l. 36–41).

22. Apeliacinės instancijos teisme apklausta ekspertė A. V. paaiškino, kad tam, jog būtų rastas asmens kvapas, jam užtenka kelias minutes pasėdėti automobilio sėdynėje, nes automobilio sėdynė įprastai pagaminta iš medžiagos, kuri pakankamai gerai išlaiko kvapo molekules, be to, automobilio salonas yra uždara patalpa. Aptariamu atveju šuo automobilio sėdynėje užuodė būtent E. D. kvapo molekules. Ties moters (B. S.) kvapo objektu šuo nesignalizavo. Taip galėjo būti ir dėl per mažos kvapo koncentracijos. Be to, egzistuoja tikimybė, kad paskutinis sėdėjusysis gali užgožti prieš tai sėdėjusio asmens kvapą. Tai priklauso nuo to, kiek sėdėjo vienas asmuo, ir kiek kitas. Ekspertė taip pat nurodė, kad B. S. (ar kito asmens), jei buvo neilgai sėdima vairuotojo sėdynėje, kvapas neturėtų pramušti E. D. kvapo, jeigu jis pastoviai naudojasi automobiliu, nes tokiu atveju jo kvapo koncentracija yra žymiai didesnė.

23. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. M. parodė, kad ji yra automobilio ,,Audi A4 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, tačiau maždaug prieš tris metus minėtą automobilį neatlygintinai perdavė naudotis savo pusseserei D. P., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties nėra sudarę, kadangi manė, kad pasibaigus techninei apžiūrai, automobilį nurašys. Nežino, kokiomis aplinkybėmis jos vardu registruotas automobilis atsidūrė pas pažįstamą E. D. (1 t., b. l. 68–71).

24. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. P. parodė, kad automobilio ,,Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) oficiali savininkė yra jos pusseserė E. M.. 2019 m. rugpjūtį ši neatlygintinai perdavė naudotis minėta transporto priemone jai iki techninės apžiūros pabaigos, po ko buvo nuspręsta ją nurašyti, todėl iki šios dienos nėra sudarę pirkimo - pardavimo sutarties. Šiuo automobiliu naudojosi iki 2021 m. lapkričio mėn., o tada jį pardavė naudotis E. D., su kuriuo yra pora. Pastarasis automobiliu ,,Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi iki šiol. (1 t., b. l. 45–48, 51–54).

25. Taigi liudytojų D. P. ir E. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, o taip pat ir E. D. parodymai patvirtina, kad automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastovus naudotojas buvo E. D..

26. Tad nors kvapo pėdsake, paimtame 2022 m. rugpjūčio 27 d. iš automobilio ,,Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo kairės pusės priekinės sėdynės sėdimos dalies, rastas E. D., kvapas, atsižvelgus į aplinkybę, kad E. D. pastoviai naudojasi minėtu automobiliu, negalima daryti abejonių nekeliančios išvados, jog jis automobilį vairavo ir aptariamo įvykio metu. Tokia išvada daroma atsižvelgus į apeliacinės instancijos teisme duotus ekspertės A. V. paaiškinimus, jog E. D. kvapo koncentracija, jeigu jis pastoviai naudojasi automobiliu, yra žymiai didesnė, todėl po E. D. neilgai automobilyje sėdėjusio asmens kvapas neturėtų pramušti jo kvapo. Pastebėtina, kad atstumas nuo E. D. gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) iki eismo įvykio vietos „Google maps“ duomenimis yra apie 850 metrų ir šį atstumą nuvažiuoti automobiliu pakanka apie 2 minučių. Tad lieka nepaneigta, jog E. D. kvapo koncentracija automobilio vairuotojo sėdynėje, net jei jis aptariamu metu ir nevairavo automobilio, buvo didesnė ir tai, kad šuo jį užuodė, nepatvirtina fakto, jog E. D. aptariamu metu vairavo automobilį.

27. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal teismų praktiką odorologinio kvapų tyrimo išvada pripažįstama tinkamu duomenų šaltiniu (įrodymu), jeigu ją patvirtina ir kiti byloje išnagrinėti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2005, Nr. 2K-511/2005, Nr. 2K-183/2006, Nr. 2K-798/2006, 2K-55-699/2017, 2K-138-689/2019). Odorologinio tyrimo rezultatai, nesant kitų, tas pačias aplinkybes patvirtinančių duomenų, neabejotinų išvadų apie asmens kaltumą neleidžia daryti. Odorologinio tyrimo išvada, kaip įrodymas yra specifinis tuo, kad tyrimas atliekamas panaudojant šunis – biodetektorius, kurie signalinėmis pozomis pažymi (parodo), kad lyginami kvapai sutampa arba nesutampa. Tokios išvados patikimumo patikrinimas yra gan komplikuotas, kadangi bet kokį kitokį tyrimą atlikusį specialistą galima proceso metu apklausti apie jo atliktą tyrimą, užduoti klausimus dėl pateiktų išvadų ir taip tikrinti išvados patikimumą, o odorologinio tyrimo metu tokių galimybių nėra. Žinoma, išvadą pasirašę specialistai gali paaiškinti, kaip tokie tyrimai atliekami, tačiau toks išvados patikrinimas nėra visavertis, nes patikimai išsiaiškinti, kodėl šunys tam tikrus kvapus laikė tapačiais, nėra galimybių. Dėl šių aplinkybių, bet koks reikšmingas bylai faktas gali būti laikomas nustatytu tik tada, kai, be odorologinį tyrimą atlikus surašytos specialisto išvados, tas faktas patvirtinamas ir kitais būdais gautais duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279/2008). Taigi, nesurinkus kitų duomenų apie asmens dalyvavimą darant nusikalstamą veiką, neįmanoma paneigti tikimybės, kad asmuo tam tikroje vietoje galėjo būti jau po to, kai nusikalstamą veiką baigė atlikti kiti asmenys, ar toje vietoje buvo dar iki nusikalstamos veikos padarymo.

28. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad aplinkybę, jog būtent E. D. vairavo automobilį be odorologinio tyrimo išvados patvirtina ir Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. gruodžio 19 d. specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad ant automobilyje rasto raktų ryšulio, oro pagalvės rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su E. D. genotipu. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, spręsdamas E. D. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas vertino tik dalį minėtos specialisto išvados, neatsižvelgė į tai, kad E. D. kraujas rastas ir ant keleivio pusėje iššovusios oro pagalvės.

29. Minėtoje specialisto išvadoje, aprašant tyrimo objektus, nurodyta, kad tamponas (su nuoplova nuo pavarų perjungimo svirties), ant kurio yra rudos spalvos dėmė pažymėtas mėginiu Nr. 1. Raktų ryšulys, sudarytas iš trijų raktų ir dviejų metalinių žiedų, ant kurių yra rudos spalvos, susiliejančios su švariais plotais dėmės, nuo kurių padaryta nuoplova ir pažymėta mėginiu Nr. 2. Ant oro pagalvės Nr. 1 („Vairuotojo iš vairo“) apie 4,0 cm nuo šoninės susiuvimo siūlės yra rudos spalvos apie (3,0x6,0) cm dydžio dėmė, iš kurios padaryta iškarpa ir pažymėta mėginiu Nr. 3. Ant oro pagalvės, apie 3,5 cm nuo šoninės susiuvimo siūlės yra rudos spalvos apie (1,4x1,5) cm dydžio dėmė, iš kurios padaryta iškarpa ir pažymėta mėginiu Nr. 4. Nuo oro pagalvės centrinės dalies, apeinant rudos spalvos dėmes, padaryta nuoplova ir pažymėta mėginiu Nr. 5. Ant oro pagalvės Nr. 2 („Keleivio, priekis dešinė pusė“) šonai pažymėti I ir II, vidurinė dalis - III. I šono kraštinės pažymėtos A, B ir C. Oro pagalvės I šone, apie 7,0 cm nuo kraštinės C ir apie 42,0 cm nuo kraštinės B yra apie (2,5x3,0) cm dydžio rudos spalvos dėmė, iš kurios padaryta iškarpa ir pažymėta mėginiu Nr. 6. Oro pagalvės I šone, apie 0,5 cm nuo kraštinės A ir apie 54,0 cm nuo kraštinės B yra apie (1,0x1,4) cm dydžio rudos spalvos dėmė, iš kurios padaryta iškarpa ir pažymėta mėginiu Nr. 7. Oro pagalvės vidurinėje dalyje (III), apie 16,0 cm nuo apatiniojo laisvojo krašto ir apie 6,0 cm nuo II šono susiuvimo siūlės yra apie (0,9x1,0) cm dydžio rudos spalvos dėmė, kuri iškirpta ir pažymėta mėginiu Nr. 8. Nuo oro pagalvės I šono, apeinant rudos spalvos dėmes, padaryta nuoplova ir pažymėta mėginiu. Nr. 9. Nuo oro pagalvės II šono padaryta nuoplova ir pažymėta mėginiu Nr. 10. Nuo oro pagalvės vidurinės dalies (III), apeinant rudos spalvos dėmes, padaryta nuoplova ir pažymėta mėginiu Nr. 11. Atlikus žmogaus kraujo buvimo tyrimą, nustatyta, kad mėginiuose Nr. 1 – 11 yra žmogaus kraujo.

30. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. gruodžio 19 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad ant tirti pateikto tampono su nuoplova (nuo pavarų perjungimo svirties) ir mėginyje Nr. 10 rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateikto raktų ryšulio rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su E. D. genotipu. Ant tirti pateiktos oro pagalvės, tiriant pažymėtos Nr. 1 (vairuotojo iš vairo) mėginių Nr. 3, Nr. 4 rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su E. D. genotipu. Mėginyje Nr. 5 rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vieno vyro tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su E. D. genotipu. Negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso mėginyje Nr. 5 rastas žmogaus kraujas. Ant tirti pateiktos oro pagalvės, tiriant pažymėtos Nr. 2 (keleivio) mėginių Nr. 6-8, Nr. 11 rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su E. D. genotipu. Mėginyje Nr. 9 rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vieno vyro tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su E. D. genotipu. Negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso mėginyje Nr. 9 rastas žmogaus kraujas. (2 t., b. l. 56–61).

31. Taigi minėta specialisto išvada patvirtina, kad E. D. kraujo rasta ne tik ant vairuotoje pusėje vaire esančios oro pagalvės ir raktų ryšulio, bet ir ant keleivio pusėje esančios oro pagalvės. E. D. kategoriškai tvirtina, kad jis automobilio, būdamas neblaivus, nevairavo, o sėdėjo keleivio vietoje ir tik po eismo įvykio atsisėdo į vairuotojo vietą ir bandė užvesti automobilį, tačiau nepavykus to padaryti, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Kad automobiliu išties nepavyko išvažiuoti, galima spręsti iš to, jog nors E. D. ir gyvena netoli eismo įvykio vietos, tačiau automobilis buvo paliktas įvažiavęs į griovį. Taigi E. D. versija, atsižvelgiant į tai, kad jo kraujas rastas tiek ant vairuotojo, tiek ant keleivio pusėse esančių oro pagalvių, nepaneigta. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareigą įrodyti, jog asmuo padarė tam tikrą nusikaltimą, turi baudžiamąjį persekiojimą vykdančios institucijos, tačiau šiuo atveju šios pareigos tinkamai neįvykdė. Kvapų pėdsakai nuo priekinės keleivio pusės sėdynės nebuvo paimti, nors nustačius, ar E. D. kvapo pėdsakų yra ant priekinės keleivio sėdynės, būtų patikrintas jo duotų parodymų, kad automobiliu važiavo sėdėdamas keleivio vietoje, patikimumas. Pirmiau aptartų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad byloje nebuvo surinkta patikimų ir abejonių nekeliančių įrodymų, suteikiančių pagrindą išvadai, jog E. D. 2022 m. rugpjūčio 27 d. apie 18.43 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį ,,Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

32. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nesilaikė in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo reikalavimų ir padarė bylos įrodymais nepagrįstas išvadas dėl E. D. kaltės padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kaip minėta, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų visuma nėra pakankama paneigti E. D. teiginiams, kad jis automobilio būdamas neblaivus nevairavo, o į vairuotojo vietą buvo atsisėdęs tik po eismo įvykio bandydamas užvesti automobilį. Išnaudojus visas įrodinėjimo priemones ir galimybes, ir nesurinkus objektyvių įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veiksmų atlikimą, visos abejonės, kurių pašalinimui, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, išnaudotos visos galimybės, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas nuosprendis naikinamas ir E. D. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį išteisinamas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

33. 2024 m. balandžio 5 d. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. balandžio 5 d. pažyma Nr. APD-2024-03743 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už E. D. teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma - 270 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokia pat tvarka klausimas dėl advokato išlaidų apmokėjimo sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme, taip pat atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo E. D. apeliacinį skundą, kuris šiuo nuosprendžiu yra tenkinamas ir E. D. atžvilgiu priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis. BPK 106 straipsnio nuostatos nenumato galimybės priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš išteisintų asmenų. Todėl nėra pagrindo iš E. D. priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo E. D. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 26 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

E. D. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

E. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– seilių lyginamuosius pavyzdžius, dvi lipnias juostas su mikrodalelėmis, 1 voką, saugos oro pagalves su raudonos spalvos dėmėmis, 2 vnt. vokų, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, sunaikinti;

- baudžiamojoje byloje esančius kompaktinius diskus (1 t., b. l. 107, 111) palikti prie bylos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo baudžiamojoje byloje netenkinti.