Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-05-20 · Civilinė byla Nr. 2S-1373-577/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-20
Bylos Nr.
2S-1373-577/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08822-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Ieškovas
V. B.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybei
Civilinė byla Nr. 2S-1373-577/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08822-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.2.2.; 3.3.2.3.; 3.1.11.4.; 3.3.2.5.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. gegužės 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl 39 900,00 Eur priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės 39 900 Eur už antikonstitucinę veiklą, kuri jo atžvilgiu pasireiškė šmeižimu, klastotų duomenų, neatitinkančių tikrovės teismui teikimu, ieškovo laiko gaišinimu bylinėjimuisi teismuose, sveikatos gadinimu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-18 nutartimi ieškovui nustatytas 14 dienų terminas trūkumams pašalinti. Nutartyje nurodyta, jog ieškovas nesuformulavo nei ieškinio reikalavimo (dalyko), nei faktinio ieškinio pagrindo, nesumokėjo žyminio mokesčio, nenurodė nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo, informacijos, ar byla bus vedama per advokatą bei nuomonės dėl taikos sutarties sudarymo galimybių. Pažymėjo, kad teismui turi būti pateikta tiek ieškinio bei jo priedų nuorašų, kad po vieną dokumentų egzempliorių tektų teismui ir kiekvienam suinteresuotam asmeniui. Taip pat teismas pasiūlė kreiptis ieškovui teisinės pagalbos į advokatą ar advokato padėjėją. Ieškovas, šalindamas trūkumus, pateikė pareiškimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 11 d. nutartimi ieškovo V. B. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl 39 900,00 Eur priteisimo laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui. Teismas, susipažinęs su ieškovo pateiktu nepasirašytu procesiniu dokumentu, pavadintu ieškinio trūkumų šalinimu, sprendė, kad teismo nutartyje nurodyti trūkumai nebuvo ištaisyti, jame nesuformuluotas nei ieškinio reikalavimas (dalykas), nei faktinis pagrindas. Kadangi ieškovo pateiktas ieškinys neatitinka CPK nustatytų reikalavimų, yra neparengtas, todėl pirmosios instancijos teismas laikė, kad jis negali būti priimtas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas V. B. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties. Nurodė, jog faktinį ieškinio pagrindą jis buvo nurodęs ieškinio pirmame lape ir pateiktuose prieduose, pateikęs įrodymus, taip pat nurodęs kitų įrodymų buvimo vietą; ieškinio dalyką aiškiai išdėstė (patikslino) pakartotiniame kreipimesi į teismą, jame pateikė nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo, teismo sprendimo už akių priėmimo; sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį. Pateikia pasirašytą pakartotinį ieškinį. Pasak apelianto, pagal CPK ieškovui nebūtina turėti teisinį išsilavinimą ar advokatą, todėl mano, jog teismas visus reikalavimus privalėjo pateikti suprantamai ir aiškiai. Teigia, kad skundžiamoje nutartyje tai nepadaryta. Prašo tenkinti ieškinį Vilniaus miesto savivaldybei – priteisti 39 900 eurų už 20 metų trukmės laiko, priverstinai išeikvoto dėl klastojamų duomenų pateikimo teismui, šantažo ieškovo atžvilgiu, Konstitucijos pažeidimų. Vadovaudamasis CK 1.138 str. 4 p., sutinka, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), jam būtų priteistas natūra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamu atveju, iš bylos medžiagos bei pateikto atskirojo skundo argumentų matyti, kad apeliantas nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-11 nutartimi, kuria ieškovo ieškinį nutarta laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovui. Apelianto manymu, jo ieškinys atitinka CPK 135 straipsnio reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo jį priimti.

Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su ieškinio bei pareiškimo dėl trūkumų šalinimo turiniu, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovo pateiktas ieškinys neatitinka CPK nustatytų reikalavimų, ieškinio dalykas bei faktinis pagrindas suformuluoti netinkamai, o teismo nutartimi nurodyti trūkumai nebuvo ištaisyti.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal Civilinio proceso teisės normas teisė kreiptis į teismą įgyvendinama pateikiant teismui ieškinį, tačiau toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytą tvarką (CPK 5 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 str.). CPK 135 straipsnio reikalavimai suformuluoti imperatyvia forma. Jeigu asmuo, pateikia teismui ieškinį, neatitinkantį minėtų reikalavimų, teisėjas privalo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, o per nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas ieškovui (CPK 115 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju, ieškovas ieškinyje nurodė aplinkybes, susijusias su buto jam suteikimu, nuomos mokesčiu ir priimtais teismo sprendimais dėl ieškovo iškeldinimo. Tikslindamas ieškinio dalyką bei pagrindą, ieškovas pabrėžė, jog „ieškinio dalykas yra 19 metų trukmės, nusikalstamai išprievartautas, neproduktyviai išeikvotas laikas. (...) mano laikas surištas su žmonių pavardėmis, išrinktomis iš teismų bylų. Savo laiko įkainį paėmiau iš advokatų (...)“; taip pat nurodyta, kad ieškinio pagrindas „19 metų trukmės savivaldybės struktūrų veikla mane šantažuojant tikslu atimti butą, gautą už darbą „socializme“, sugalvotą nuomą ir jos didinimą, nevertinant visos realios situacijos. Skundai su klastotėmis iki begalybės“. Pažymėta, kad „rašyti šį ieškinį šiuo metu mane verčia savivaldybės „suveiktas“ teismo sprendimas mane iškeldinti iš buto (...)“.

Nors ieškinyje įvardinta piniginė suma, kurią ieškovas prašo priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, tačiau ieškinyje nurodytos aplinkybės neleidžia identifikuoti ginčo pobūdžio, jo nagrinėjimo ribų; nėra aišku, ar atitinkamus (ir kokius konkrečiai) prieduose nurodytų asmenų veiksmus (neveikimą) apeliantas laiko neteisėtais, kaip jie siejami su prašoma priteisti suma.

Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad civilinio proceso įstatymas neįpareigoja asmens kreipiantis į teismą naudotis advokato paslaugomis, tačiau, kaip minėta, visiems besikreipiantiems nustato vienodus procesinių dokumentų formos bei turinio reikalavimus. Be to, šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, yra neaiški ar nesuprantama. Pažymėtina, kad teismas negali už ieškovą suformuluoti ieškinio dalyką bei pagrindą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios intsancijos teismas, siekdamas sudaryti galimybę ieškovui tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, pasiūlė kreiptis teisinės pagalbos į advokatą ar advokato padėjėją, taip pat išaiškino galimybę nustatyta tvarka pasinaudoti nemokama valstybės garantuojama teisine pagalba.

Apeliantui išaiškinama, kad skundžiama nutartis neužkerta kelio ištaisius trūkumus pakartotinai kreiptis į teismą su ieškiniu.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nepatvirtina teismo priimtos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartis paliktina nepakeista, o ieškovo atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jadvyga Mardosevič