Kauno apygardos teismo nutartis

2016-02-10 · Civilinė byla Nr. 2S-348-773/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-10
Bylos Nr.
2S-348-773/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11464-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Šimonis
Suinteresuotas asmuo
A. Ž., T. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-348-773/2016,Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11464-2015-4,Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1.11.; 3.5.1.13.; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. Ž., atstovaujamos advokatės V. N., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės R. P. pareiškimą dėl baudos A. Ž. skyrimo, suinteresuotas asmuo T. K..

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolė R. P. pareiškimu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl baudos A. Ž. skyrimo. Nurodė, kad jos kontoroje yra vykdomas Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. vykdomasis raštas, išduotas civilinėje byloje Nr. 2-16586-615/2015 dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Antstolės teigimu, ji 2015 m. spalio 27 d. surašė raginimą įvykdyti teismo sprendimą ir įpareigojo A. Ž. nedelsiant vykdyti 2015 m. spalio 22 d. Kauno apylinkės teismo vykdomajame rašte nurodytus įpareigojimus. Pasak antstolės, A. Ž. nevykdo nurodyto raginimo. Nurodė, kad A. Ž. su nepilnamete dukra 2015 m. spalio 21 d. išvyko iš Lietuvos be T. K. sutikimo, pakeitė vaiko faktinę gyvenamąją vietą ir neužtikrina įsiteisėjusiame teismo sprendime numatytos bendravimo tvarkos įgyvendinimo ir taip pažeidė Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 1.2., 1.3., 1.6.1.; 1.6.2. punktus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi antstolės R. P. prašymą tenkino iš dalies ir už antstolės R. P. 2015 m. spalio 27 d. raginime nurodytų reikalavimų nevykdymą paskyrė skolininkei A. Ž. 20 Eur dydžio baudą už kiekvieną antstolės 2015 m. spalio 27 d. reikalavimų nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 28 d. iki antstolės 2015 m. spalio 27 d. raginime nurodytų reikalavimų įvykdymo, t. y. iki skolininkė A. Ž. užtikrins, kad jos ir T. K. duktė M. K. nuolat gyventų Lietuvoje, arba pateiks antstolei raštišką T. K. sutikimą dėl dukros M. K. gyvenamosios vietos keitimo. Teismas iš vykdomosios bylos nustatė, kad antstolės 2015 m. spalio 27 d. raginimo skolininkė A. Ž. neįvykdė, t. y. neužtikrino, kad skolininkės A. Ž. ir T. K. duktė M. K. nuolat gyventų Lietuvoje. Pažymėjo, kad raštiško T. K. sutikimo dėl dukros M. K. gyvenamosios vietos keitimo skolininkė A. Ž. antstolei R. P. taip pat nepateikė. Teismas sprendė, kad skolininkė A. Ž. nevykdo teisėtame antstolės R. P. 2015 m. spalio 27 d. raginime nurodytų reikalavimų, nors raginime skolininkei buvo raštu išaiškintos CPK 585 straipsnyje numatytos antstolio reikalavimo nevykdymo pasekmės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. Ž., atstovaujama advokatės V. N. (toliau – apeliantė), prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį. Nurodė, kad apeliantė su dukra M. K. iš Lietuvos išvyko 2015 m. spalio 21 d. trumpalaikių atostogų, todėl T. K. raštiškas sutikimas nebuvo būtinas. Pažymėjo, kad apie išvykimą iš Lietuvos informavo T. K. ir Kauno miesto vaiko teisių apsaugos tarnybą. Apeliantės teigimu, T. K. su dukra bendrauja kasdien elektroninėmis ryšio priemonėmis ir ji tokiam bendravimui netrukdo, o kreipdamasis į antstolį T. K. tik siekia pakenkti apeliantei. Nurodė, kad pagal 2015 m. liepos 2 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą T. K. turėjo teisę kreiptis į antstolį tik praėjus 15 dienų terminui, t. y. 2015 m. lapkričio 6 d., todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog bauda turi būti mokama nuo 2015 m. spalio 27 d. Pasak apeliantės, ji su dukra liko Norvegijoje dėl geresnių gyvenimo sąlygų. Pažymėjo, kad kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Teismo išvada, kad bauda bus skaičiuojama iki skolininkė A. Ž. užtikrins, kad jos ir T. K. duktė M. K. nuolat gyventų Lietuvoje prieštarauja teismų praktikai ir apriboja teisę laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, galimybę laisvai išvykti iš Lietuvos. Be to, teismas peržengė antstolio reikalavimo ribas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo T. K. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad teismas pagrįstai baudą skyrė nuo 2015 m. spalio 28 d., nes A. Ž. išvykimas su dukra į Norvegiją buvo neteisėtas. Pažymėjo, kad pagal teismo patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, bet kuris iš tėvų galėtų išvykti 15 dienų laikotarpiui tik jeigu tokios išvykos laikas sutampa bent 75 procentais su vaiko ugdymo įstaigos suteikiamomis atostogomis. Nurodė, kad byloje nėra pagrindo spręsti, kad Norvegijoje dukrai bus suteiktos geresnės gyvenimo sąlygos. T. K. teigimu, jis teisinėmis priemonėmis siekia susigrąžinti vaiką į Lietuvą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė R. P. prašo atskirąjį skundą atmesti. Pažymėjo, kad teismo sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas yra įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas (CPK 18 straipsnis). Nurodė, kad A. Ž. nevykdo 2015 m. spalio 27 d. raginimo, todėl teismas pagrįstai paskyrė baudą už antstolio reikalavimo nevykdymą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas tik atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas antstolės R. P. prašymas dėl baudos A. Ž. skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis CPK 18 straipsniu įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 771 straipsnio 5 dalimi, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.

Apeliacinės instancijos teismas iš bylos duomenų nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 2 d. sprendimu patvirtino pareiškėjų T. K. ir A. K. (duomenys neskelbtini)) sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Nustatyta ir tai, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 22 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl minėto teismo sprendimo vykdymo dalyje dėl nepilnametės dukters M. K. gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, kurį išieškotojas T. K. pateikė vykdyti antstolei R. P.. Antstolė 2015 m. lapkričio 10 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipėsi į teismą dėl baudos skolininkei A. Ž. skyrimo (CPK 771 straipsnio 1 dalis, vykdomosios bylos l. 10-11). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad skolininkė A. Ž. antstolės 2015 m. spalio 27 d. raginimo įvykdyti 2015 m. spalio 22 d. Kauno apylinkės teismo vykdomajame rašte nurodytus įpareigojimus neįvykdė, skolininkė A. Ž. pakeitė dukters M. K. gyvenamąją vietą be išieškoto T. K. sutikimo, todėl remdamasis CPK 585 straipsnio 2 dalimi paskyrė baudą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad byloje nagrinėjamas klausimas dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimo įpareigojančio skolininkę A. Ž. atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymu, todėl baudos skyrimo klausimas turėjo būti svarstomas pagal CPK 771 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1382-480/2014, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1652-823/2014 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskirta bauda atitinka CPK 771 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o atskirajame skunde baudos dydis nėra ginčijamas.

Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliante, kad jai 2015 m. spalio 21 d. su dukra M. K. išvykstant į Norvegiją nebuvo reikalingas raštiškas T. K. sutikimas. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimu patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje šalys susitarė, jog prieš bet kurio iš tėvų išvykimą kartu su dukra M. K. į užsienio valstybę ilgesniam nei 15 dienų laikotarpiui išvykstantis su dukra tėvas įsipareigoja gauti raštišką pritarimą tokiai dukros kelionei iš kito tėvo. Vieno iš tėvų kartu su dukra bendros išvykos laikas mažiausiai 75 procentų apimtimi turi sutapti su dukros ugdymo įstaigos moksleiviams (darželinukams) suteikiamų atostogų laiku (1.3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų išvadai, jog skolininkės A. Ž. išvykimo į Norvegiją metu (2015 m. spalio 21 d.) dukters M. K. lankomoje ugdymo įstaigoje buvo atostogų laikas (CPK 178 straipsnis). Be to, iš vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančio 2015 m. spalio 19 d. Kauno lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad M. K. iš darželio ugdytinių sąrašo visam laikui išbraukta 2015 m. spalio 15 d. motinos A. Ž. prašymu (vykdomosios bylos l. 23). Nurodyta aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, paneigia skolininkės A. Ž. teiginį, kad ji neplanavo likti gyventi Norvegijoje, be to, teisiškai svarbus pats faktas, kad ji išvyko į užsienį ilgiau nei 15 dienos laikotarpiui neturėdama T. K. sutikimo. Teismas atkreipia dėmesį, kad skolininkei A. Ž. ir šiuo metu gyvenant Norvegijoje, t. y. jau beveik 4 mėnesius yra pažeidžiami santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 1.6.1 ir 1.6.2 punktai, numatantys nepilnamečio vaiko M. K. ir tėvo T. K. bendravimo tvarką kiekvieną darbo dieną ir savaitgaliais. Įvertinęs minėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors skolininkė A. Ž. 2015 m. spalio 21 d. su dukra M. K. išvykdama iš Lietuvos teritorijos administracine tvarka pareigūnams neprivalėjo pateikti sutikimo dėl vaiko išvežimo, tačiau tokio raštiško T. K. sutikimo negavimas bei nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikymas yra Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nevykdymas, už kurį gali būti skiriama bauda (CPK 18 straipsnis, 771 straipsnio 5 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisiškai nereikšminga aplinkybė, kada buvo išduotas vykdomasis raštas ir pateiktas vykdyti antstoliui, nes nagrinėjamoje byloje yra nevykdomas Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimas, kuris įsiteisėjo 2015 m. rugpjūčio 4 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog apeliantė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, šioje byloje neturi teisinės reikšmės, nes pats kreipimasis į teismą nepašalina pareigos vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-28810-947/2015, ieškovės A. Ž. prašymą sustabdyti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimo vykdymą dėl bendravimo tvarkos ir laikinos bendravimo tvarkos nustatymo atmetė. Pažymėtina, kad nepakeitus Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties ji yra privaloma ir turi būti vykdoma (CPK 18 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 straipsnyje nustatyta kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė laisvai kilnotis ir išvykti iš Lietuvos, nepaneigia teismo sprendimo privalomumo principo ir vaiko teisės pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą bendrauti su abiem tėvais, kuri negali būti pažeidinėjama (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnis, CPK 18 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismo sprendimo realus įvykdymas yra sudėtinė asmens teisės į teisingą teismo procesą dalis, nes tik vykdant teismo sprendimą yra užtikrinama efektyvi pažeistų teisių gynybą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendime byloje M. v. Lithuania, no. 46600/11, 13 January 2015 nurodė, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje 8 straipsnis apima tėvų teisę į tai, jog būtų imtasi priemonių jam ar jai vėl susijungti su savo vaikais, ir nacionalinių valdžios institucijų pareigą imtis tokių veiksmų. Nacionalinės valdžios institucijos privalo padaryti viską, kad palengvinti bendradarbiavimą tarp šalių. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių santykių aspektų 3 straipsnį vaiko išvežimas ar laikymas laikomas neteisėtu, jei pažeidžiamos globos teisės, suteiktos asmeniui, institucijai ar kitai organizacijai atskirai ar kartu, pagal valstybės, kurioje vaikas nuolat gyveno prieš pat jį išvežant ar laikant, įstatymus. Teismo vertinimu, skolininkė A. Ž. išveždama vaiką į užsienį be tėvo T. K. sutikimo, ne tik nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo, bet kartu pažeidžia vaiko interesus – vaiko teisę bendrauti su tėvu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012 ir kt.). Dėl nurodytų priežasčių spręstina, kad nustačius, jog skolininkė A. Ž. nevykdo teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, kuri kildinama iš šalių suderintos valios ir siekiant užtikrinti vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais bei išsaugoti vaiko M. K. ir tėvo T. K. ryšį, skolininkei A. Ž. pagrįstai pritaikyta sankcija, t. y. paskirta bauda už teismo sprendimo nevykdymą (CPK 771 straipsnio 5 dalis).

Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutartyje nepagrįstai sprendė, kad bauda skiriama iki skolininkė A. Ž. užtikrins, kad jos ir T. K. duktė M. K. nuolat gyventų Lietuvoje, arba pateiks antstolei raštišką T. K. sutikimą dėl dukros M. K. gyvenamosios vietos keitimo, nes bauda turi būti skiriama iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 771 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į nurodytus motyvus skundžiama Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis iš esmės paliekama nepakeista, tačiau nutarties rezoliucinė dalis patikslinama, joje nurodant, kad skolininkei A. Ž. skiriama 20 Eur dydžio bauda už kiekvieną Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimo nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 28 d. iki skolininkė A. Ž. įvykdys Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimą, baudą išieškant išieškotojo T. K. naudai (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 771 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarties rezoliucinę dalį patikslinti ir ją išdėstyti taip:

„Už kiekvieną antstolės R. P. 2015 m. spalio 27 d. Raginime nurodytų reikalavimų nevykdymo dieną, t. y. už Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimo nevykdymą, skirti skolininkei A. Ž. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) paskutinės žinomos gyvenamosios vietos: (duomenys neskelbtini); 20 Eur (dvidešimties eurų) dydžio baudą, ją skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 28 d. iki skolininkė A. Ž. įvykdys Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimą, paskirtą baudą išieškant išieškotojo T. K. naudai“.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Mindaugas Šimonis