- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2014-06-26
- Bylos Nr.
- 2S-1382-480/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-14042-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Suinteresuotas asmuo
- G. K., M. J.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens G. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8254-451/2014 pagal pareiškėjos antstolės Gitos Andrijauskienės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys G. K., M. J.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Antstolė Gita Andrijauskienė kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama skirti skolininkui G. K. baudą už Kauno apylinkės teismo 2013-12-02 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1089-451/2013, 17 punkto nevykdymą po 1000 Lt už kiekvieną praleistą dieną nuo 2014-02-01, išieškotojo M. J. naudai. Antstolė nurodė, kad ji vykdo Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1089-451/2013 dėl G. K. bendravimo su vaiku A. K., gim. 2006-02-14 tvarkos. Vykdomojo rašto 17 punkte nustatyta, kad M. J. išvykus su nepilnamečiu vaiku iš gyvenamosios vietos, G. K. bendrauja su vaiku internetu („Skype“ video konferencija ir kitų programų pagalba) kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį nuo 16:00 iki 20:00 val. vakare Lietuvos laiku. Abiem šalims sutinkant galima keisti nurodytą savaitės dieną ir laiką tam iš anksto prieš vieną mėnesį tarpusavyje pasirašant atitinkamą susitarimą. M. J. pakeitus gyvenamąją vietą, informuoti G. K.. I. M. J. elektroniniu paštu informavo antstolę Gitą Andrijauskienę, kad G. K. nevykdo teismo sprendimo ir nebendravo su vaiku per „Skype“ video konferenciją ar kitų programų pagalba 2014-01-12, 2014-01-18, 2014-01-25, 2014-02-01. 2014-02-10 surašytas aktas dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo. M. J. 2014-01-21, 2014-01-27, 2014-02-01, 2014-02-10, 2014-02-18, 2014-02-17, 2014-02-24 elektroniniais laiškais pranešė antstolei, kad G. K. nevykdo Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1089-451/2013 17 p., t. y. nebendrauja su nepilnamečiu vaiku.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 25 d. nutartimi antstolės Gitos Andrijauskienės pareiškimą tenkino iš dalies; skyrė G. K. 300,00 Lt baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą išieškotojos M. J. naudai. Teismas nurodė, kad M. J. dėl priverstinio nutarties vykdymo į antstolę kreipėsi 2013-12-31, pateikdama vykdomąjį raštą vykdyti. Antstolė Gita Andrijauskienė 2013-12-31 priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir reikalavimą, kuris registruota pašto siunta įteiktas asmeniškai G. K. per Lietuvos paštą, kas patvirtina, kad G. K. buvo žinoma apie vykdomąjį dokumentą. Antstolės Gitos Andrijauskienės surašytas 2014-02-10 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas, pačios M. J. kreipimaisi į antstolę, leidžia daryti išvadą, jog G. K. nevykdo šalių pasirašytos taikos nutarties, pagal kurią išduotas 2013-12-02 vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-1089-451/2013 ir užvesta vykdomoji byla Nr. 0088/13/00848, todėl antstolės pareiškimas skirti jam baudą išieškotos M. J. naudai pagrįstas ir įrodytas. Teismas konstatavo, kad G. K., nevykdydamas teismo nutarties, pažeidžia paties mažamečio vaiko teisę bendrauti ir išlaikyti tarpusavio emocinį ryšį su savo tėvu. Spręsdamas skirtinos baudos dydžio klausimą teismas įvertino tai, jog G. K. netinkamai vykdė teismo nutartį, nesilaikė taikos sutarties sąlygų, siekė bendrauti su nepilnamečiu vaiku ne pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, kurios sąlygas patvirtino pats G. K.. Iš pateikto vykdomojoje byloje susirašinėjimo elektroniniu būdu, nustatyta, kad G. K. tai nori bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, tai vėl nenori. Toks nestabilus G. K. požiūris į savo nepilnametį vaiką ir teismo sprendimo nevykdymas prieštarauja nepilnamečio M. J. ir G. K. sūnaus A. K. interesams. Teismas, 2013-12-02 patvirtindamas M. J. ir G. K., taikos sutartį aiškiai nustatė šalių bendravimo tvarką su jų nepilnamečiu vaiku, kurios G. K. ir M. J. privalo laikytis. Teismas sprendė, kad tokio dydžio baudos paskyrimas, kurio prašo antstolė, pažeistų ir paties mažamečio šalių sūnaus A. K. interesus, nes neigiamai paveiktų vaiko tėvo G. K. finansinę padėtį, todėl skiriamą baudą sumažino iki 300 Lt.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo G. K. atskiruoju skundu (b. l. 51-53) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartį ir antstolės pareiškimą atmesti. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas nesiaiškino aplinkybių, kad pati M. J. nevykdo teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų – neatsiliepia telefonu, „Skype“ susisiekimo priemonė nuolatos nepajungta, o pajungus, ji vengia apeliantui leisti bendrauti su sūnumi. Apeliantas 2013-09-04 pateikė antstoliui R. Stanislauskui vykdomąjį raštą dėl teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų vykdymo, taip pat dėl baudos M. J. skyrimo už taikos sutarties sąlygų nevykdymą. M. J. apgaule be apelianto sutikimo išsivežė sūnų (dėl ko apeliantas kreipėsi į atsakingas teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir vaiko sugrąžinimo).
2. Teismas nutartį priėmė neįsitikinęs suinteresuoto asmens M. J. paaiškinimuose nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios neatitinka tikrovės. Apeliantui apie vykstantį procesą nebuvo žinoma, tuo užkertant kelią teikti įrodymus, duoti paaiškinimus. Apeliantas antstolei buvo ne kartą pateikęs susirašinėjimo „Skype“ duomenis.
3. Teismas nesirėmė kitais objektyviais duomenimis ir įrodymais, kad apeliantui nėra žinoma ir vaiko tiksli gyvenamoji vieta, nors M. J. įsipareigojo informuoti apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimus. Apeliantas savo pažeistas teises gynė tiek ieškiniu kreipdamasis į teismą, tiek į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, tiek į kitas institucijas, siekiant išsiaiškinti bent vaiko buvimo vietą. Proceso metu suinteresuotas asmuo veikė nesąžiningai ir piktnaudžiavo jai suteiktomis procesinėmis teisėmis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo M. J. pateikė raštiškus paaiškinimus (b. l. 70-71), prašo atskirojo skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo 2014-03-25 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad bauda apeliantui paskirta tikslingai, nes tėvas, nedirbantis ir turintis daug laisvo laiko, gali ir turi derintis prie savo augančio ir sportuojančio sūnaus, jo pomėgių. Nuo rugpjūčio mėnesio vaikas savaitgaliais sėdėjo prie „Skype“ programos ir laukė, kada prisijungs apeliantas G. K.. Savaitgaliais vaikas buvo varžybose/treniruotėse, todėl negalėjo bendrauti su tėvu, apeliantas apie tai buvo informuotas. Apeliantas nevykdo nustatytos bendravimo tvarkos, todėl jam bauda paskirta pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijama nutartimi už teismo sprendimo nevykdymą skyrė baudą skolininkui.
Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584 str., 586-587 str.). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 str. 1 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, jog Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartimi buvo patvirtinta G. K. ir M. J. sudaryta taikos sutartis, kurios 17 p. nustatė, kad M. J. išvykus su nepilnamečiu vaiku iš savo gyvenamosios vietos, G. K. bendrauja su vaiku internetu („Skype“ video konferencija ar kitų programų pagalba) kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį nuo 16:00 val. iki 20:00 val. vakare Lietuvos laiku. Abiem šalims sutinkant galima keisti nurodytą savaitės dieną ir laiką tam iš anksto prieš vieną mėnesį tarpusavyje pasirašant atitinkamą susitarimą. M. J. pakeitus gyvenamąją vietą, informuoti G. K..
Pažymėtina, jog teismo sprendimu (nutartimi) patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, nes ji kyla iš šalių suderintos valios, kuri patvirtinama teismo sprendimu. Vadinasi, abi bylos šalys turi laikytis taikos sutartimi nustatytų sąlygų, nagrinėjamu atveju – patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos.
Remiantis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 str. 5 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, jog M. J. dėl priverstinio nutarties vykdymo į antstolę Gitą Andrijauskeinę kreipėsi 2013 m. gruodžio 31 d., pateikdama vykdomąjį raštą (registracijos Nr. 6-592) (b. l. 7-9), kuris antstolės 2013 m. gruodžio 31 d. patvarkymu buvo priimtas ir patvarkymas kartu su reikalavimu registruota pašto siunta įteiktas asmeniškai G. K. per Lietuvos paštą (b. l. 14). Todėl atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad skolininkui nebuvo žinoma apie vykdomąjį dokumentą bei vykdomąją bylą. Be to, iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. vasario 10 d. antstolė surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame nurodė, kad G. K. nevykdė Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo 17 p. ir nebendravo su vaiku per „Skype“ video konferenciją ir kitų programų pagalba: 2013 m. sausio 12 d., 2014 m. sausio 18 d., 2014 m. sausio 25 d. m., 2014 m. vasario 10 d., ir tuo pagrindu kreipėsi į teismą dėl baudos G. K. skyrimo. Kiti byloje pateikti įrodymai taip pat nepatvirtina, jog antstolės nurodytomis dienomis G. K. būtų bandęs susisiekti su sūnumi ar nurodęs antstolei šių veiksmų neatlikimo priežastis. Nors byloje nėra duomenų apie minėto akto įteikimą G. K., tačiau atsižvelgiant į tai, kad aktas yra pateiktas nagrinėjamoje civilinėje byloje, laikytina, jog su juo G. K. yra susipažinęs, duomenų, kad pastarasis būtų skundęs minėtą aktą byloje nėra, todėl darytina išvada, kad G. K. sutiko su antstolės nustatytomis aplinkybėmis. Be to, pažymėtina, jog taikos sutartimi šalys numatė bendravimo su sūnumi tvarką keisti abiejų susitarimu, vienam iš tėvų išvykus į užsienį, tačiau šia teise sutarties šalys nepasinaudojo, todėl spręstina, jog taikos sutartimi nustatytos bendravimo su vaiku sąlygos šalis tenkino.
Nustatytų aplinkybių kontekste konstatuotina, jog G. K. tinkamai nevykdė šalių sudaryta taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – numatytu taikos sutartyje laiku nebendravo su sūnumi per „Skype“ video konferenciją ir kitų programų pagalba, tuo pažeisdamas vaiko interesus, t. y. vaiko teisę bendrauti su savo tėvu, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog antstolės pareiškimas skirti skolininkui baudą išieškotojos M. J. naudai laikytinas pagrįstu.
Pareiškimu antstolė prašė skirti G. K. baudą, t. y. po 1000 Lt už kiekvieną uždelstą dieną. Pažymėtina, jog skiriamos baudos tikslas yra ne tik finansiškai nubausti sprendimo nevykdantį asmenį, bet skatinti proceso šalis tinkamai ir savalaikiai įvykdyti teismo procesinį sprendimą. Sprendžiant dėl skiriamos baudos dydžio, svarbu paminėti, jog iš byloje pateiktų elektroninių susirašinėjimų (tiek iki vykdomojo rašto pateikimo antstolei dienos, tiek po jos) matyti, jog G. K., vykdydamas taikos sutartį, bandė susisiekti su sūnumi programa „Skype“, tačiau dažnai ne tuo metu, kuris buvo numatytas šalių pasirašytoje taikos sutartyje. Be to, bylos duomenimis nustatyta, jog dalis pokalbių neįvyko ir dėl, pasak M. J., sūnaus treniruočių. Nors rašytinių įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes byloje nėra pateikta, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje situacijoje vaiko interesai yra prioritetiniai, bei tai, kad byloje nėra įrodymų ir konstatuotų aplinkybių, jog dėl taikos sutarties nevykdymo būtų kalta M. J., ką patvirtina ir byloje pateikta Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis (b. l. 61-62), kuri buvo palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartimi, darytina išvada, jog dėl taikos sutarties netinkamo vykdymo atsakomybė tenka G. K..
Esant nustatytoms aplinkybėms, bei įvertinus tai, jog G. K. iš dalies vykdė taikos sutartimi patvirtintus įsipareigojimus bendrauti su vaiku, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, šalių interesų pusiausvyros principais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjęs bylos aplinkybes, šalių paaiškinimus bei pateiktus įrodymus, pagrįstai skyrė G. K. 300 Lt baudą, atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.