- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-17
- Bylos Nr.
- e2A-1277-790/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Danguolė Martinavičienė, Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“
- Atsakovas
- viešajai įstaigai „CPO LT“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „CPO LT“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo viešajame pirkime panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Tele2“ ir akcinė bendrovė Lietuvos paštas, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bitė Lietuva“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės viešosios įstaigos „CPO LT“ 2020 m. liepos 27 d. sprendimą, kuriuo viešajame pirkime buvo sudaryta pasiūlymų eilė ir nustatytas laimėtojas, įpareigoti atsakovę grįžti į prieš pažeidimą buvusią padėtį, tęsti pirkimo procedūras.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė, naudodama savo valdomas elektronines priemones, vykdė konkursą, kurio metu preliminariąsias sutartis su atsakove sudariusios tiekėjos turėjo pareigą pateikti pasiūlymus atnaujinto varžymosi procedūrose. Ieškovė dalyvavo konkurse ir pateikė geriausią įmanomą kainą – 0 Eur. Tačiau gavusi atsakovės 2020 m. liepos 27 d. sprendimą ieškovė sužinojo, kad trečiasis asmuo UAB „Tele2“ pateikė neigiamą kainą (- 0.024 Eur) ir buvo pripažintas konkurso laimėtoju.
3. Ieškovės teigimu, ji negalėjo pateikti ekonomiškai naudingesnio pasiūlymo, nes naudodamasi atsakovės elektroninio katalogo priemonėmis neturėjo tokios techninės galimybės. Nurodydama kainą ieškovė galėjo nurodyti tik skaičius ir tašką, tačiau negalėjo nurodyti jokių simbolių (pavyzdžiui, minuso ženklo). Ieškovės manymu, vykdant konkursą buvo pažeistos jos teisės, lygiateisiškumo principas ir pareiga užtikrinti sąžiningą konkurenciją, nes tik trečiasis asmuo UAB „Tele2“ turėjo išskirtinę galimybę pateikti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą su neigiama skaitine reikšme. Be to, trečiojo asmens pasiūlymas negalėjo būti pripažintas laimėtoju, nes jis neatitiko konkurso sąlygų. Tiekėjų sudarytų preliminariųjų sutarčių, kurių pagrindu jie veikė santykiuose su atsakovė, 3 priede yra nustatytas aiškus draudimas siūlyti neigiamas kainas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad užsakymo procedūros buvo vykdomos atsakovės elektroniniame kataloge. Iš atsakovės nurodytų duomenų teismas taip pat nustatė, kad visi elektroniniame kataloge vykstantys užsakymai yra vykdomi naudojantis išimtinai tik katalogo priemonėmis ir tik pagal preliminariosiose sutartyse nustatytas taisykles, elektroninis katalogas suprogramuotas automatiškai (be žmogaus pagalbos) imti, vertinti, viešinti ir formuoti dokumentų projektus tik iš į katalogą įkeliamų duomenų. Atsakovė tuo metu, kai buvo vykdomos užsakymo procedūros, ar po jų nenustatė jokių bandymų įsilaužti į informacines sistemas, taip pat neteisėtos prieigos prie katalogo ar užsakymo duomenų.
6. Teismas atmetė ieškovės teiginius, kad vykdant užsakymo procedūras buvo pažeista pareiga užtikrinti sąžiningą konkurenciją, nes ieškovė neturėjo faktinės galimybės pateikti neigiamos kainos pasiūlymo. Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, kad teikdama pasiūlymą ieškovė neturėjo techninių galimybių įrašyti neigiamą kainą. Ieškovės pateiktas vaizdo įrašas yra atliktas ne teikiant pasiūlymą, bet pasibaigus atnaujinto varžymosi procedūroms ir atsakovei paskelbus konkurso rezultatus. Iš ieškovės pateikto vaizdo įrašo nėra galimybės nustatyti, kad ieškovė tikrai fiziškai negali suvesti atitinkamų ženklų, nes jame yra užfiksuota tik dalis kompiuterio klaviatūros ir nesimato, ar nėra kitokių kliūčių įvesti tokius duomenis, todėl teismas nesirėmė šiuo įrodymu. Be to, teismas nurodė, kad atsakovei dalyvaujant bandomajame atnaujintame varžymesi ne kaip sistemos administratorei, o kaip tos pačios grupės vartotojai, jai pavyko pasiūlyti neigiamą kainą. Techninę galimybę pateikti pirkime neigiamą pasiūlymą patvirtina tai, kad trečiasis asmuo UAB „Tele2“, teikdamas neigiamos reikšmės pasiūlymą, naudojosi tuo pačiu katalogu. Teismo teigimu, ieškovės argumentai apie skirtingas tos pačios vartotojų (tiekėjų) grupės technines galimybes informacinėje sistemoje ar net galimą įsibrovimą į atsakovės administruojamą sistemą – tai įrodymais nepatvirtinti spėjimai. Atsakovė ir tretieji asmenys paneigė šias prielaidas.
7. Teismas pažymėjo, kad viešasis pirkimas, kurio metu siekiama sudaryti preliminariąją sutartį, ir šios sutarties pagrindu vykdomas atnaujintas varžymasis dėl pirkimo sutarties sudarymo – tai atskiros procedūros. Atsakovė iš pradžių įvykdė viešąjį pirkimą tam, kad su tiekėjais būtų sudarytos preliminariosios paslaugų teikimo sutartys, kurių sąlygose yra nustatytos varžymosi dėl pagrindinės sutarties sudarymo taisyklės. Atnaujinto varžymosi etape preliminariąsias sutartis sudarę tiekėjai, atsižvelgdami į konkrečias užsakymo sąlygas, teikė galutinius judriojo ryšio paslaugų kainų pasiūlymus. Vykdant viešąjį pirkimą, kurio pagrindu atsakovė sudarė vienodas preliminariąsias sutartis su ieškove ir kitais judriojo ryšio paslaugų tiekėjais, buvo nustatytas draudimas siūlyti neigiamos reikšmės paslaugų kainas. Atsakovei sudarius preliminariąsias sutartis baigėsi pirmasis centralizuotų judriojo ryšio paslaugų viešųjų pirkimų etapas ir apribojimų teikti neigiamų kainų pasiūlymus aktualumas. Atnaujintas varžymasis vyko pagal preliminariosios sutarties 1 priedo „Elektroninio katalogo aprašymas“ reikalavimus. Atnaujinto varžymosi metu pasiūlymai buvo lyginami pagal kainą. Šios procedūros metu nebuvo nustatyta ribojimų teikti neigiamas kainas, tačiau buvo reikalavimas nesiūlyti didesnės nei nustatyta preliminariojoje sutartyje paslaugų kainos.
8. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad trečiojo asmens UAB „Tele2“ pasiūlymas turėjo būti atmestas, nes neigiamos kainos pasiūlymas negali būti teikiamas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nulinių ir minusinių kainų pasiūlymai viešuosiuose pirkimuose yra galimi ir patys savaime negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo. Ieškovė neginčijo pirkimo sąlygų, taip pat ir preliminariosios sutarties 1 priedo „Elektroninio katalogo aprašymas“, kuriame nebuvo nustatyta draudimo pateikti neigiamos reikšmės paslaugų kainų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Procedūros, kurių metu sudaromos preliminariosios ir pagrindinės sutartys, negali būti vertinamos kaip visiškai tarpusavyje nesusijusios. Europos Sąjungos teisės aktuose yra tiesiogiai nurodyta, kad preliminariųjų sutarčių pagrindu sudarant pagrindines sutartis yra privaloma vadovautis preliminariųjų sutarčių sąlygomis. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 78 straipsnyje yra nustatytas reikalavimas, kad sudarant pagrindines sutartis negali būti daromi jokie esminiai preliminariųjų sutarčių pakeitimai. Tai reiškia, kad vykdant atnaujintą varžymąsi turi būti vadovaujamasi tokiomis pačiomis sąlygomis, kurios buvo taikomos sudarant preliminariąsias sutartis ar kitomis pirkimo dokumentuose nurodytomis sąlygomis. Jeigu pagrindinių sutarčių sudarymo procedūros būtų vertinamos atskirai nuo preliminariųjų sutarčių sudarymo procedūrų ir pagrindinėms sutartims galėtų būti taikomos visiškai kitos sąlygos ir reikalavimai, susiklostytų viešųjų pirkimų principams prieštaraujanti situacija, kai preliminariosios sutartys (esminės jų sąlygos) galėtų būti keičiamos nesilaikant imperatyvių VPĮ 89 straipsnyje išdėstytų reikalavimų.
9.2. Jeigu būtų laikomasi teismo pozicijos, kad pirkimo dokumentuose nustatytas draudimas siūlyti neigiamos reikšmės paslaugų kainas yra reikšmingas tik sudarant preliminariąsias sutartis, susidarytų situacija, kai tiekėjai, nuo pirkimo pradžios suinteresuoti pasiūlyti neigiamą paslaugų kainą, negalėtų to padaryti, todėl nedalyvautų pirkime arba turėtų pasiūlyti ne neigiamą kainą. Savo ruožtu tiekėjai, kurie pirkime pasiūlė nulinę arba didesnę kainą, atnaujintuose varžymuose jau galėtų teikti ir neigiamų kainų pasiūlymus. Tokiu būdu, pažeidžiant sąžiningos konkurencijos reikalavimus, vieni tiekėjai išvengtų pasiūlymo formoje aiškiai nustatyto draudimo siūlyti neigiamas kainas ir jų padėtis būtų akivaizdžiai geresnė nei tiekėjų, kurie, atsižvelgdami į pirkimo dokumentuose išdėstytus reikalavimus, nedalyvavo pirkime arba, kaip ieškovė, nesiūlė neigiamos reikšmės kainų būtent dėl tokio draudimo.
9.3. Atsakovės vykdyto pirkimo dokumentų turinio analizė suponuoja išvadą, kad atnaujinto varžymosi metu turėjo būti taikomas pirkimo dokumentuose nustatytas reikalavimas nesiūlyti neigiamų paslaugų kainų. Ieškovė neginčijo pirkimo dokumentų ir, priešingai nei vertino teismas, neteigė, kad neigiama kaina savaime yra negalima. Ieškovė įrodinėjo, kad šiuo atveju nebuvo laikomasi pirkimo sąlygų, nes pagal jas nebuvo galima teikti tokios kainos. Teismas neatsižvelgė į preliminariosios sutarties 3 priedą, kuriame aiškiai nustatytas toks draudimas. Trečiojo asmens UAB „Tele2“ pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentuose išdėstytų reikalavimų, nes jame buvo pateikta neigiamos reikšmės kaina. Atsakovė privalėjo atmesti šį pasiūlymą.
9.4. Teismas turėjo ex officio (pagal pareigas) pripažinti, kad trečiojo asmens UAB „Tele2“ pasiūlyta kaina yra neįprastai maža, ir konstatuoti, jog atsakovė įvykdė pažeidimą nesikreipdama į trečiąjį asmenį su prašymu pagrįsti nurodytą kainą. Tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė nekėlė šio klausimo, nėra reikšminga, nes teismas žino ir taiko teisę. Naujausioje Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje nurodyta, kad 0 Eur kainos pasiūlymas laikomas neįprastai mažos kainos pasiūlymu. Nors ieškovės pasiūlyta kaina taip pat yra 0 Eur, ieškovė būtų pasirengusi ją pagrįsti.
9.5. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus. Ieškovė nurodė, kad net techniškai negalėjo elektroniniame kataloge įrašyti kainos su minuso ženklu ir pateikė tai pagrindžiantį vaizdo įrašą. Tačiau teismas atsisakė remtis šiuo įrodymu iš esmės tik dėl to, kad trečiasis asmuo UAB „Tele2“, naudodamasis tuo pačiu katalogu, pateikė neigiamos reikšmės pasiūlymo kainą. Taigi, įrodymai, kuriais ieškovė siekė pagrįsti trečiojo asmens UAB „Tele2“ veiksmų neteisėtumą, buvo atmesti remiantis tais veiksmais, kurių neteisėtumą ir siekta pagrįsti. Tiek konkretus atnaujintas varžymasis, tiek ir kiti atnaujinti varžymaisi, vykdomi preliminariųjų sutarčių pagrindu, privalo būti atliekami pagal tokias pačias taisykles. Todėl ieškovės pateiktas vaizdo įrašas yra aktualus vertinant ginčo procedūrų teisėtumą nepaisant to, kad jis buvo nufilmuotas vykdant ne šio atnaujinto varžymosi procedūras. Byloje nėra pateikta įrodymų, galinčių paneigti vaizdo įrašo pagrįstumą, teismo teiginiai apie galimas kitokias kliūtis įvesti minuso ženklą yra deklaratyvūs.
9.6. Išvadą pateikusi Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad siekiant nustatyti, ar pagal pirkimo sąlygas tiekėjams buvo leidžiama atnaujinto varžymosi procedūrų metu siūlyti neigiamos reikšmės kainas, turi būti įvertinta, ar tiekėjai galėjo vieningai suprasti, jog preliminariosios sutarties sudarymo metu taikytas draudimas siūlyti neigiamos reikšmės kainas buvo aktualus tik šiame etape, o vėliau tokias kainas buvo galima siūlyti. Tačiau teismas nevertino šių aplinkybių. Konkurso dalyvių elgesys iki ginčo patvirtina, kad visi jie laikė, jog neigiamos reikšmės kainų teikti negalima: judriojo ryšio paslaugos buvo pirktos per katalogą 2017 ir 2019 metais ir nei vienas pirkimo dalyvis nėra siūlęs neigiamos reikšmės kainos; vienas iš pirkimo dalyvių yra viešai (kitoje byloje) pripažinęs, kad galioja draudimas siūlyti neigiamas kainas.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
10.1. Atsakovės vykdoma centralizuotų viešųjų pirkimų veikla atliekama tokiais etapais: 1) vykdomos viešojo pirkimo procedūros preliminariajai sutarčiai sudaryti, kurios prasideda atsakovei dinaminės pirkimų sistemos tiekėjams išsiuntus kvietimą pateikti pasiūlymą ir baigiasi sudarius preliminariąsias sutartis; 2) vykdomos viešojo pirkimo procedūros pagrindinei sutarčiai sudaryti, kurios prasideda tiekėjams, su kuriais sudaryta preliminarioji sutartis, išsiuntus kvietimą pateikti pasiūlymą dalyvauti atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūrose, baigiasi – konkrečiai perkančiajai organizacijai sudarius pagrindinę pirkimo sutartį. Taigi, viešasis pirkimas dėl preliminariosios sutarties sudarymo ir jos pagrindu vykdomas atnaujintas varžymasis dėl pagrindinės pirkimo sutarties sudarymo – tai atskiros procedūros, todėl joms nėra taikomos tos pačios pirkimo sąlygos. VPĮ 78 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija gali vykdyti atnaujinto pirkimo procedūras pagal tiksliau suformuluotas sąlygas ar kitokias pirkimo dokumentuose nurodytas sąlygas. Atnaujintas varžymasis buvo vykdomas pagal preliminariosios sutarties ir jos 1 priedo „Elektroninio katalogo aprašymas“ sąlygas. Atnaujinto varžymosi sąlygos buvo išviešintos nuo pirkimo paskelbimo momento, todėl vykdant atnaujintą varžymąsi preliminariosios sutarties nuostatos nebuvo keičiamos.
10.2. Ieškovė pirmoji pateikė nulinės reikšmės kainos pasiūlymą, todėl ji įgijo pirmumo teisę sudaryti sutartį visiems tiekėjams pateikus tokius pačius pasiūlymus. Apribojus galimybę atnaujintuose varžymuose pateikti neigiamos kainos pasiūlymus, kiti tiekėjai dėl minėto ieškovės pranašumo negalėtų konkuruoti mažindami kainas. Nuo preliminariųjų sutarčių įsigaliojimo 2019 m. vasario 11 d. iki 2020 m. spalio 23 d. atsakovės informacinėje sistemoje įvyko 404 atnaujinti varžymaisi dėl judriojo ryšio paslaugų sutarčių, iš kurių 398 laimėjo ieškovė, likusius 6 laimėjo neigiamos kainos pasiūlymus pateikę tiekėjai. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė faktiškai siekia apsaugoti savo pranašumą kitų tiekėjų atžvilgiu, išlaikyti norimą paslaugų kainų lygį.
10.3. Priešingai nei nurodo ieškovė, pirkimo dokumentuose nėra draudžiama atnaujintame varžymesi siūlyti neigiamos reikšmės kainas. Ieškovės nurodytas preliminarios sutarties 3 priedas „Konkretaus pasiūlymo forma“ yra skirtas išimtinai tik pirkimui ir nėra naudojamas vykdant atnaujintą varžymąsi. Draudimas pirkime dėl preliminariųjų sutarčių sudarymo teikti neigiamus pasiūlymus buvo nustatytas tam, kad būtų galima įvertinti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą taikant nustatytą matematinę formulę (pateikus neigiamos kainos pasiūlymus aritmetiškai formulė negalėtų būti pritaikyta). Užsakymai dėl konkrečios pirkimo sutarties sudarymo su užsakovu vykdomi laikantis preliminariosios sutarties 1 priede „Elektroninio katalogo aprašymas“ nurodytų procedūrų, o pasiūlymai lyginami pagal kainas, kurios gali būti mažinamos tiekėjo nuožiūra.
10.4. Reikalavimas vertinti trečiojo asmens UAB „Tele2“ pasiūlymą kaip nepagrįstai mažos kainos nebuvo pateiktas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, be to, ieškovė neįrodė tokių argumentų. Tam, kad teismas galėtų nurodytas aplinkybes vertinti savo iniciatyva, jos turėtų būti akivaizdžios. Apeliacinės instancijos teismas neturėtų nagrinėti šių argumentų. Ieškovė netinkamai interpretuoja ESTT pateiktus išaiškinimus dėl nepagrįstai mažos kainos pasiūlymo.
10.5. Byloje nėra jokių įrodymų, kad teikdama pasiūlymą atnaujinto varžymosi metu ieškovė neturėjo techninių galimybių įrašyti neigiamą kainą. Tai, kad trečiasis asmuo UAB „Tele2“, naudodamasi tuo pačiu katalogu, pateikė neigiamos reikšmės pasiūlymą, kad toks pasiūlymas buvo pateiktas bandomojo atnaujinto varžymosi ir 5 kitų įvykusių atnaujintų varžymųsi metu, patvirtina, jog tokia techninė galimybė egzistavo. Ieškovės pateiktas vaizdo įrašas darytas ne teikiant pasiūlymą aptariamo atnaujinto varžymosi metu, be to, iš jo negalima nustatyti, kad ieškovė tikrai negalėjo suvesti atitinkamų ženklų, nes jame užfiksuota tik dalis kompiuterio klaviatūros.
10.6. Analogiškuose atnaujintuose varžymuose neigiamos vertės pasiūlymus teikė ne tik trečiasis asmuo UAB „Tele2“, bet ir akcinė bendrovė (toliau – AB) „Telia Lietuva“. Vilniaus apygardos teisme ieškovė yra inicijavusi 3 civilines bylas, kuriose kvestionuoja šios tiekėjos pateiktus neigiamos vertės pasiūlymus. Taigi, dviem iš trijų didžiausių Lietuvos judriojo ryšio paslaugų tiekėjų susipažinus su pirkimo ir atnaujintų varžymųsi procedūros sąlygomis, jiems nekilo abejonių, kad galima teikti neigiamos paslaugų kainos pasiūlymus.
11. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Tele2“ prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
11.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad viešasis pirkimas dėl preliminariosios sutarties sudarymo ir preliminariosios sutarties pagrindu vykdomas atnaujintas varžymasis dėl pirkimo sutarties sudarymo yra dvi atskiros procedūros. Vykdant atnaujinto varžymosi procedūrą gali būti taikomos visiškai skirtingos pirkimo sąlygos, nustatyti kitokie ar nauji ekonominio naudingumo kriterijai, ekonominio naudingumo balų apskaičiavimo formulės ar kitos sąlygos. Nagrinėjamu atveju draudimas siūlyti neigiamas kainas buvo taikomas konkurse dėl preliminariosios sutarties sudarymo, o ne vykdant užsakymus dėl pirkimo sutarties. Konkursui pasibaigus preliminariųjų sutarčių sudarymu, tiekėjo pasiūlymo formoje nustatytas draudimas teikti minusinių kainų pasiūlymus tapo neaktualus, nes tiekėjai pirkime varžėsi pagal atnaujinto varžymosi reikalavimus, t. y. pagal konkrečios perkančiosios organizacijos AB Lietuvos pašto pateikto užsakymo sąlygas. Atnaujinto varžymosi sąlygos, kuriose nėra ribojimų siūlyti neigiamos reikšmės kainas, buvo aiškiai išviešintos nuo konkurso paskelbimo momento. Darydama priešingas išvadas dėl vykdytų pirkimų ieškovė netinkamai interpretuoja pirkimo dokumentus, teisės aktų nuostatas ir teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus.
11.2. Trečiojo asmens UAB „Tele2“ pasiūlyta kaina formaliai turėjo būti įvertinta kaip neįprastai maža, todėl atsakovė kreipėsi į ją su prašymu pagrįsti šią kainą, o trečiasis asmuo ją pagrindė. Ieškovė netinkamai taiko ESTT praktiką dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė neįrodinėjo, kad trečiojo asmens pasiūlyta kaina yra neįprastai maža.
11.3. Teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus. Ieškovės pateiktas vaizdo įrašas patikimai nepagrindžia, kad būtent ginčo pirkime ieškovė negalėjo pateikti neigiamos reikšmės pasiūlymo, taip pat jis nepatvirtina, kad ji tikrai negali sistemoje nurodyti atitinkamų ženklų.
11.4. Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje konstatavo, kad preliminariosios sutarties 1 priede „Elektroninio katalogo aprašymas“ nebuvo draudžiama teikti kainų su minuso ženklu atnaujinto varžymosi metu. Pirkimo sąlygos buvo aiškios ir tik vienintelė ieškovė jas interpretavo kitaip. Atsakovė dar prieš pradėdama atnaujinto varžymosi procedūras bandomojo atnaujinto varžymosi metu pademonstravo tiekėjams galimybę pateikti kainos su minuso ženklu pasiūlymą.
12. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB Lietuvos paštas prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
12.1. Atnaujinto varžymosi procedūra vyko pagal preliminariosios sutarties 1 priede „Elektroninio katalogo aprašymas“ išdėstytus reikalavimus. Šioje procedūroje nebuvo draudžiama pateikti neigiamos reikšmės kainos pasiūlymą, bet buvo nustatytas reikalavimas nesiūlyti didesnės nei nurodyta preliminariojoje sutartyje paslaugų kainos. Teismas pagrįstai nurodė, kad visi tiekėjai pirkime pagal atnaujinto varžymosi procedūrą turėjo vienodas galimybes pateikti neigiamos kainos pasiūlymą.
12.2. Teismas neturėjo savo iniciatyva vertinti, ar trečiojo asmens UAB „Tele2“ pasiūlymo kaina nėra neįprastai maža, nes pagal kasacinio teismo praktiką teismas savo iniciatyva gali konstatuoti tik akivaizdų pažeidimą viešajame pirkime. Ieškovė neįrodė, kad pasiūlyta kaina yra neįprastai maža.
12.3. Ieškovė nepagrindė, kad ji neturėjo techninės galimybės pateikti pirkime pasiūlymą su neigiama kaina. Ieškovės pateiktas vaizdo įrašas šios aplinkybės nepagrindžia. Byloje nėra įrodymų, kad elektroninis katalogas, kuriame teikti pasiūlymai, turi technines galimybes skirtingiems vartotojams sudaryti skirtingas technines sąlygas teikiant pasiūlymą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pirkime pagal atnaujinto varžymosi procedūrą buvo galimybė pateikti neigiamos kainos pasiūlymą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
14. Atsakovė, atliekanti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas, vykdė viešąjį pirkimą „Judriojo telefono ryšio paslaugų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą 2-as kvietimas“ (toliau – ir Pirkimas) ir su jo laimėtojais, tarp jų ieškove bei trečiuoju asmeniu, sudarė preliminariąsias sutartis. Šiose preliminariosiose sutartyse ir jų 1 priede „Elektroninio katalogo aprašymas“ buvo numatyta atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūra, pagal kurią užsakovas (pirkimus per centrinę perkančiąją organizaciją vykdantis subjektas), siekdamas sudaryti pagrindinę sutartį, elektroniniame kataloge turi pateikti užsakymą, nurodydamas preliminarų abonentų skaičių, perkamų paslaugų kiekį, maksimalią užsakymo kainą ir kt., o tiekėjai varžytis teikdami galutinės kainos pasiūlymus užsakovo pasirinktoms paslaugoms. Kaip nurodyta preliminariųjų sutarčių 1 priedo „Elektroninio katalogo aprašymas“ 4.1 – 4.2 papunkčiuose, pasiūlymai elektroniniame kataloge automatiniu būdu vertinami pagal mažiausią kainą, o praėjus atnaujinto varžymosi terminui, elektroniniame kataloge automatiniu būdu nustatoma tiekėjų pasiūlymų eilė, kurioje mažiausios kainos pasiūlymas pripažįstamas laimėjusiu.
15. Trečiasis asmuo AB Lietuvos paštas, siekdamas įsigyti judriojo telefono ryšio paslaugas, elektroniniame kataloge pateikė užsakymą, dėl kurio įvyko atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūra. Atsakovė 2020 m. liepos 27 d. sprendimu sudarė pasiūlymų eilę ir laimėjusiu pripažino trečiojo asmens UAB „Tele2“ pasiūlymą, kurio kaina buvo -0,024 Eur, o ieškovės pasiūlymas, kurio kaina buvo 0 Eur, liko antroje vietoje. Ieškovė byloje kelia ginčą dėl tokio atsakovės sprendimo teisėtumo, teigdama, kad buvo pažeista sąžininga tiekėjų konkurencija, nes ieškovė neturėjo techninės galimybės pateikti neigiamos kainos pasiūlymą. Be to, ieškovės manymu, trečiojo asmens UAB „Tele2“ pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų, kadangi preliminariosios sutarties 3 priede „Konkretaus pasiūlymo forma“ aiškiai nurodytas draudimas siūlyti neigiamos reikšmės kainas.
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkino ieškovės reikalavimų, konstatavęs, kad ieškovė neįrodė, jog ji neturėjo techninės galimybės pateikti neigiamos kainos pasiūlymą. Be to, teismo vertinimu, Pirkimo sąlygos nenumato ribojimų neigiamos kainos teikimui atnaujinto varžymosi metu. Ieškovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, manydama, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė VPĮ nuostatas, nukrypo nuo teismų praktikos, konstatuodamas, jog preliminariosios sutarties 3 priede „Konkretaus pasiūlymo forma“ įtvirtintas draudimas siūlyti neigiamos reikšmės kainas neaktualus vykdant atnaujinto varžymosi procedūrą. Ieškovės manymu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į byloje pateiktą Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą ir neįvertino, ar tiekėjai galėjo vieningai suprasti, jog preliminariosios sutarties sudarymo metu taikytas draudimas siūlyti neigiamos reikšmės kainas buvo aktualus tik preliminariosios sutarties sudarymo etape. Be to, ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus dėl techninės galimybės pateikti neigiamos reikšmės kainos pasiūlymą. Ieškovė taip pat teigia, kad teismas ex officio privalėjo įvertinti, jog trečiojo asmens UAB „Tele2“ pasiūlyta kaina yra neįprastai maža ir atsakovė turėjo kreiptis dėl tokios kainos pagrindimo, o kadangi atsakovė to nepadarė, teismas privalėjo panaikinti byloje ginčijamą sprendimą. Teisėjų kolegija su tokiais ieškovės argumentais nesutinka.
Dėl galimybės siūlyti neigiamą kainą atnaujinto varžymosi metu ir Pirkimo dokumentų aiškumo
17. Preliminarioji viešojo pirkimo sutartis – tai vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų ir vieno ar kelių tiekėjų sudaryta sutartis, kurios tikslas yra nustatyti sąlygas, taikomas viešojo pirkimo sutartims, kurios bus sudarytos per tam tikrą nurodytą laikotarpį (VPĮ 2 straipsnio 27 dalis). Iš šio apibrėžimo matyti, kad preliminarioji sutartis yra priemonė, kuri taikoma pasikartojantiems perkančiosios organizacijos poreikiams patenkinti, kai ji iš anksto nežino, kada tiksliai atsiras pirkimo poreikis, koks bus pirkimų dažnis ir pan.
18. Įgyvendindama teisę sudaryti preliminariąsias sutartis, perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti preliminariosios sutarties sąlygas, jų detalumą, nustatyti atnaujinto varžymosi apimtį bei kitas sąlygas. Pagal VPĮ 78 straipsnio 5 dalies 2 punktą, kai preliminarioji sutartis sudaroma su keliais tiekėjais ir joje yra nustatytos ne visos prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų vykdymo sąlygos, vienas iš preliminariosios sutarties vykdymo būdų yra tiekėjų varžymosi atnaujinimas. Atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūrose dalyvauja preliminariąją sutartį sudarę tiekėjai. Vykdydama atnaujintą varžymąsi, perkančioji organizacija, remdamasi VPĮ 78 straipsnio 6 dalimi, turi vadovautis tokiomis pačiomis sąlygomis, kurios buvo taikomos sudarant preliminariąją sutartį, arba prireikus tiksliau suformuluotomis sąlygomis ar kitomis pirkimo dokumentuose nurodytomis sąlygomis. Laimėjęs pasiūlymas išrenkamas vadovaujantis pirkimo dokumentuose ir preliminariojoje sutartyje nustatytais pasiūlymų vertinimo kriterijais (VPĮ 78 straipsnio 6 dalies 4 punktas). Iš aptarto teisinio reglamentavimo galima spręsti, kad perkančioji organizacija, atnaujinto varžymosi metu nustatydama laimėjusį pasiūlymą, pirkimo dokumentuose ir preliminariojoje sutartyje turi teisę nustatyti ir ne tuos pačius pasiūlymų vertinimo kriterijus, kurie buvo taikomi sudarant preliminariąsias sutartis.
19. Nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygose (11 punkte) numatyta, kad Pirkimo procedūrų metu ekonomiškai naudingiausi pasiūlymai (siekiant sudaryti preliminariąsias sutartis) bus vertinami ir palyginami nustatant kainos balą pagal vertinimo kriterijus bei formules, nurodytas tiekėjų pateiktoje pasiūlymo formoje (preliminariosios sutarties projekto 3 priede „Konkretaus pasiūlymo forma“). Iš preliminariosios sutarties projekto 3 priedo „Konkretaus pasiūlymo forma“ turinio matyti, kad jame numatyta ekonomiškai naudingiausius pasiūlymus preliminariųjų sutarčių sudarymui atrinkti naudojant tam tikras formules ir įvertinant atitinkamų grupių paslaugų kainų lyginamuosius svorius. Preliminariosios sutarties projekto 3 priedo „Konkretaus pasiūlymo forma“ pastaboje numatytas draudimas tiekėjams siūlyti neigiamos reikšmės paslaugų kainas. Kaip paaiškino atsakovė teisminio nagrinėjimo metu, toks draudimas nustatytas dėl to, kad tiekėjams nurodžius neigiamos reikšmės paslaugų kainas, ekonomiškai naudingiausi pasiūlymai pagal taikomas formules negalėtų būti tinkamai apskaičiuojami aritmetiškai.
20. Pastebėtina, kad Pirkimo sąlygų 4.4 papunktyje nustatyta, jog pasiūlymo kainos užfiksuojamos preliminariojoje sutartyje ir jos gali būti tik mažinamos atnaujinto varžymosi metu dėl kiekvienos pagrindinės sutarties sudarymo. Iš preliminariųjų sutarčių 1 priedo „Elektroninio katalogo aprašymas“ 4.1 – 4.2 papunkčių matyti, kad juose numatytas pasiūlymų elektroniniame kataloge vertinimas automatiniu būdu pagal mažiausios kainos kriterijų.
21. Iš aptartų Pirkimo sąlygų ir preliminariosios sutarties nuostatų matyti, kad atnaujinto varžymosi metu atsakovė nustatė kitą laimėjusio pasiūlymo išrinkimo tvarką nei ta, kuri buvo taikoma sudarant su tiekėjais preliminariąsias sutartis, t. y. buvo numatyta, kad tiekėjų Pirkimui pasiūlytos kainos užfiksuojamos, o tiekėjai atnaujinto varžymosi metu dėl užsakymo varžosi siūlydami kuo mažesnes kainas, jų neribojant minimaliais dydžiais. Tuo tarpu preliminariosios sutarties projekto 3 priede „Konkretaus pasiūlymo forma“ nurodyti kriterijai bei formulės, remiantis kuriais buvo atrinkti tiekėjai, su kuriais buvo sudarytos preliminariosios sutartys, atnaujinto varžymosi metu netaikomos. Tai reiškia, kad preliminariosios sutarties projekto 3 priedo „Konkretaus pasiūlymo forma“ pastaboje numatytas draudimas tiekėjams siūlyti neigiamos reikšmės paslaugų kainas atnaujinto varžymosi metu nebuvo aktualus ir negalėjo būti taikomas. Kad toks draudimas atnaujinto varžymosi metu netaikomas, patvirtina ir pati šio draudimo įtvirtinimo vieta Pirkimo dokumentuose – šis draudimas numatytas dokumente, pagal kurį tiekėjai teikia pasiūlymą Pirkime, siekdami sudaryti preliminariąją sutartį, bet ne preliminariosios sutarties sąlygose, nustatančiose atnaujinto varžymosi procedūrą. Taigi, tiek gramatinis, tiek sisteminis, tiek loginis Pirkimo dokumentų aiškinimas patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad Pirkimo sąlygos ir preliminariosios sutarties nuostatos nenumatė ribojimų neigiamos kainos teikimui atnaujinto varžymosi metu, pagrįstumą.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo nepaneigia ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad pagal Europos Sąjungos teisės aktuose ir VPĮ įtvirtintą teisinį reguliavimą preliminariųjų ir pagrindinių sutarčių sudarymo procedūros negali būti vertinamos atsietai ir kad sudarydamos pagrindines sutartis šalys negali daryti esminių preliminariosios sutarties pakeitimų. Sutiktina su ieškove, kad viešasis pirkimas dėl preliminariosios sutarties sudarymo ir atnaujintas varžymasis dėl pagrindinės sutarties sudarymo yra tarpusavyje susijusios procedūros, kadangi preliminarioje sutartyje fiksuojamos būsimo atnaujinto varžymosi procedūros. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad iš anksto Pirkimo dokumentuose, kurių sudedamąja dalimi yra ir pati preliminarioji sutartis, numatytų kriterijų taikymas išrenkant laimėjusį pasiūlymą atnaujinto varžymosi metu negali būti laikomas preliminariosios sutarties sąlygų pakeitimu, tuo labiau esminiu, kaip tai suprantama pagal VPĮ 78 straipsnio 3 dalį. Kartu pastebėtina, kad ieškovės nurodyta minėtų procedūrų tarpusavio sąsaja nereiškia ir to, jog vykdant atnaujintą varžymąsi turi būti vadovaujamasi tokiomis pačiomis sąlygomis, kurios buvo taikomos sudarant preliminariąsias sutartis. Toks ieškovės aiškinimas prieštarauja tiek VPĮ 78 straipsnio 6 dalyje įtvirtintam teisiniam reglamentavimui (plačiau žr. šios nutarties 18 punktą), tiek pačiai preliminariųjų sutarčių įgyvendinimo esmei, kadangi, kaip minėta, sudarydamos preliminariąsias sutartis perkančiosios organizacijos turi teisę pačios pasirinkti tokių sutarčių sąlygas, jų detalumą bei nustatyti atnaujinto varžymosi apimtį ir kitas sąlygas.
23. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad jeigu Pirkimo dokumentuose nustatytas draudimas siūlyti neigiamas paslaugų kainas būtų reikšmingas tik sudarant preliminariąsias sutartis, tai tokiu atveju susidarytų sąžiningai tiekėjų konkurencijai prieštaraujanti situacija, kai tiekėjai, nuo pirkimo pradžios suinteresuoti pasiūlyti neigiamą paslaugų kainą, negalėtų to padaryti, todėl nedalyvautų Pirkime arba turėtų pasiūlyti ne neigiamą kainą, ir dėl šios priežasties tokių tiekėjų padėtis būtų blogesnė nei tiekėjų, kurie Pirkime siūlė nulinę ar neigiamą kainą. Tokius ieškovės argumentus teisėjų kolegija vertina kaip hipotetinius ir nesusijusius su pačios ieškovės teisine padėtimi. Kaip jau buvo minėta, ieškovė, kaip ir kiti tiekėjai, dalyvavo Pirkime, neginčijo Pirkimo sąlygų dėl draudimo preliminariosios sutarties sudarymo metu siūlyti neigiamos reikšmės kainas ir su atsakove sudarė preliminariąją sutartį, todėl ieškovei buvo sudarytos visos galimybės dalyvauti tolesnėje atnaujinto varžymosi procedūroje bei konkuruoti su kitais tiekėjais siūlant mažiausias kainas.
24. Teisėjų kolegija sutinka su Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje ir ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad ginčui teisingai išspręsti būtina įvertinti ir tai, ar Pirkimo dokumentai dėl galimybės tiekėjams atnaujinto varžymosi metu siūlyti neigiamos reikšmės kainas buvo pakankamai aiškūs ir ar tiekėjai (tarp jų ieškovė) tokią galimybę galėjo vieningai suprasti (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis). Kitaip tariant, byloje būtina įvertinti, ar preliminariosios sutarties sudarymo metu taikytas draudimas siūlyti neigiamas kainas, užfiksuotas preliminariosios sutarties projekto 3 priedo „Konkretaus pasiūlymo forma“ pastaboje, tiekėjų galėjo būti suprantamas kaip aktualus tik preliminariosios sutarties sudarymo, o ne atnaujinto varžymosi metu. Ieškovė apeliaciniame skunde teiginį, kad tiekėjams nebuvo suprantama galimybė siūlyti neigiamas kainas, grindžia dalyvavimo ankstesniuose konkursuose praktika, kadangi nei vienas tiekėjas atnaujinto varžymosi procedūrose nebuvo siūlęs neigiamos reikšmės kainos, o taip pat vieno iš rinkos dalyvių AB Telia Lietuva Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1059-933/2020 išdėstyta pozicija.
25. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas, remdamasis ESTT praktika, yra nurodęs, jog vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, kad bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai šias suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas Pirkimo sąlygas, preliminariosios sutarties nuostatas bei kitas byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pakankamai gerai informuotam ir normaliai rūpestingam tiekėjui neturėjo kilti neaiškumų dėl galimybės siūlyti neigiamas kainas atnaujinto varžymosi metu. Kaip jau buvo minėta, draudimas siūlyti neigiamos reikšmės kainas buvo įtvirtintas preliminariosios sutarties projekto 3 priede „Konkretaus pasiūlymo forma“, t. y. dokumente, pagal kurį tiekėjai teikia pasiūlymą Pirkime, siekdami sudaryti preliminariąją sutartį, bet ne preliminariosios sutarties sąlygose, nustatančiose atnaujinto varžymosi procedūrą. Preliminariosios sutarties 1 priede „Elektroninio katalogo aprašymas“ toks draudimas, aprašant pasiūlymų vertinimą atnaujinto varžymosi metu, nebuvo nustatytas. Be to, tiekėjų galimybę Pirkimo sąlygas suvokti kaip draudžiančias atnaujinto varžymosi metu siūlyti neigiamas kainas paneigia ir atsakovės nurodyta aplinkybė, kad 2019 m. kovo 1 d. vykusio bandomojo užsakymo metu ieškovei bei kitiems tiekėjams buvo pademonstruota neigiamos kainos pasiūlymo galimybė (atsakovės atsiliepimo į ieškinį priedas). Taigi, ieškovė, dalyvavusi šiame bandomajame pirkime, turėjo galimybę pamatyti, kad šį pirkimą laimėjo tiekėjas (bandomojo pirkimo metu juo buvo atsakovė), pasiūlęs neigiamos reikšmės kainą. Tokio bandomojo pirkimo metu atsakovės, pademonstravusios neigiamos reikšmės kainos pasiūlymo galimybę, veiksmai, teisėjų kolegijos požiūriu, iš esmės gali būti prilyginami Pirkimo dokumentų paaiškinimui (VPĮ 2 straipsnio 39 dalis), kuriuo remdamiesi pakankamai gerai informuoti ir normaliai rūpestingi tiekėjai turėjo neabejotinai suprasti neigiamos kainos siūlymo galimybę.
27. Atmestini ieškovės argumentai, kad neaiškias Pirkimo sąlygas patvirtina dalyvavimo ankstesniuose konkursuose praktika. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad anksčiau vykusių atnaujinto varžymosi procedūrų metu tiekėjai neigiamos reikšmės kainų nesiūlė, negali būti siejama su Pirkimo sąlygų neaiškumu, kadangi tokį tiekėjų elgesį galėjo nulemti ir kitos priežastys, susijusios su situacija rinkoje, tiekėjų siekiu gauti didesnį pelną, reagavimu į konkurentų veiksmus ir pan. Ieškovė Pirkimo sąlygų neaiškumą nepagrįstai grindžia ir vieno iš rinkos dalyvių AB Telia Lietuva Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1059-933/2020 išdėstyta pozicija. Iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad AB Telia Lietuva minėtoje byloje nesutiko su perkančiosios organizacijos sprendimu laimėjusiu pripažinti neigiamą kainą pasiūliusį tiekėją, remdamasi argumentais, jog VPĮ įtvirtintas teisinis reglamentavimas draudžia siūlyti neigiamas kainas. Taigi, ši tiekėja draudimą siūlyti neigiamas kainas kildino ne iš Pirkimo sąlygų, bet iš įstatyme įtvirtinto teisinio reglamentavimo. Pažymėtina, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu AB Telia Lietuva ieškinys minėtoje byloje buvo atmestas. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje yra duomenys, kad AB Telia Lietuva atsakovės vykdomų atnaujinto varžymosi procedūrų metu siūlo neigiamas kainas, t. y. ši tiekėja Pirkimo sąlygas suvokia kaip leidžiančias tokią galimybę.
Dėl techninės galimybės siūlyti neigiamą kainą
28. Ieškovė byloje kelia ginčą ir tuo aspektu, kad ji neturėjo techninės galimybės pateikti neigiamos reikšmės kainos pasiūlymo, todėl trečiajam asmeniui atnaujinto varžymosi metu buvo sudarytos palankesnės (išskirtinės) sąlygos. Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė vaizdo įrašą, kuriame užfiksavo atsakovės valdomo elektroninio katalogo veikimą. Pirmosios instancijos teismas tokius ieškovės argumentus ir pateiktą vaizdo įrašą įvertino kaip neįrodančius techninės galimybės siūlyti neigiamas kainas nebuvimo. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl techninės galimybės siūlyti neigiamą kainą, pažeidė įrodymų įvertinimo taisykles.
29. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
30. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas į bylą pateiktus įrodymus dėl aplinkybės, ar atsakovės valdomas elektroninis katalogas užtikrino tiekėjams techninę galimybę pasiūlyti neigiamą kainą, nepažeidė aptartų įrodymų vertinimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas ieškovės teiginius ir jos pateiktą vaizdo įrašą objektyviai įvertino visų bylos duomenų kontekste ir logiškai pagrindė daromas išvadas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į tą aplinkybę, kad šiuo atveju trečiasis asmuo atsakovės valdomame elektroniniame kataloge turėjo techninę galimybę pateikti neigiamos kainos pasiūlymą. Teismas pagrįstai atsižvelgė į atsakovės paaiškinimą, kad ginčo užsakymo procedūros buvo vykdomos atsakovės valdomame elektroniniame kataloge, kuris suprogramuotas automatiškai (be žmogaus įsikišimo) imti, vertinti, viešinti ir formuoti dokumentų projektus tik iš į katalogą įkeliamų duomenų. Teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad atsakovė teismui nurodė, jog ginčo užsakymo procedūrų metu ir po jų bandymų įsilaužti į informacines sistemas bei neteisėtos prieigos prie katalogo bei užsakymo duomenų atvejų nebuvo nustatyta. Kad techninė galimybė pateikti neigiamos kainos pasiūlymą egzistavo, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina ir kiti į bylą pateikti duomenys, t. y. įrodymai apie 2019 m. kovo 1 d. vykusio bandomojo užsakymo metu pademonstruotą neigiamos kainos pasiūlymo galimybę, duomenys apie tiekėjų pateiktus neigiamos kainos pasiūlymus vėliau vykusiuose atnaujintuose varžymuose. Teisėjų kolegija papildomai pastebi, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių duomenų, jog ginčo užsakymo metu ji elektroniniame kataloge faktiškai būtų siekusi įvesti neigiamos kainos pasiūlymo duomenis, tačiau susidūrusi su techniniais sunkumais būtų juos siekusi spręsti, prašiusi atsakovės ar kitų asmenų techninės pagalbos, konsultacijų ar pan. Tuo tarpu ieškovės į bylą pateiktas vaizdo įrašas, kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, yra darytas ne teikiant pasiūlymą pagal ginčo užsakymą, bet vėliau. Be to, šis vaizdo įrašas patikimai neįrodo, kad iš tiesų nėra techninės galimybės elektroniniame kataloge įvesti neigiamos kainos – kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vaizdo įraše fiksuojama tik dalis kompiuterio klaviatūros, nėra aišku, ar klaviatūra tinkamai veikia, nėra galimybės nustatyti, ar ieškovės nurodyti trikdžiai nėra sąlygoti pačios ieškovės informacinės sistemos apribojimų, įrenginio trūkumų ar panašių aplinkybių.
31. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės teiginiai, jog ji neturėjo techninės galimybės pateikti neigiamos reikšmės kainos pasiūlymo, yra neįrodyti. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas ieškovės pateiktus įrodymus atmetė remdamasis ne vien aplinkybe, kad trečiasis asmuo pateikė neigiamos kainos pasiūlymą, bet įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą.
Dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo
32. Ieškovė, ginčydama atsakovės sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo nustatymo, pirmosios instancijos teismui nenurodė jokių argumentų, susijusių su tuo, ar trečiojo asmens pasiūlyta kaina laikytina neįprastai maža bei ar atsakovė privalėjo taikyti neįprastai mažos pasiūlytos kainos pagrindimo institutą, įtvirtintą VPĮ 57 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas ginčijamo atsakovės sprendimo teisėtumo šiuo aspektu nevertino. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas ex officio privalėjo įvertinti, jog trečiojo asmens UAB „Tele2“ pasiūlyta kaina yra neįprastai maža ir atsakovė turėjo kreiptis dėl tokios kainos pagrindimo, o kadangi atsakovė to nepadarė, teismas privalėjo panaikinti byloje ginčijamą sprendimą. Su tokiais ieškovės argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
33. Viešųjų pirkimų bylos įstatymu priskirtos nedispozityviųjų bylų kategorijai, tai reiškia, jog jose teismas negali apsiriboti pasyvaus arbitro vaidmeniu, o yra įpareigotas ir įgalintas gindamas viešąjį interesą veikti aktyviai: savo iniciatyva rinkti įrodymus, atsižvelgdamas ne tik į ieškinio pagrindą sudarančias, bet ir bylos nagrinėjimo metu (teismo posėdyje) paaiškėjusias aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, taikyti alternatyvius asmens teisių gynimo būdus (CPK 423⁸ straipsnis). Teismo diskrecija viešojo intereso gynimo bylose reiškia ne tik teisę aktyviai veikti, tačiau ir atitinkamą pareigą šią teisę įgyvendinti, kai to reikia teisingam bylos išnagrinėjimui (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018). Kita vertus, kaip pripažįstama kasacinio teismo praktikoje, teismų iniciatyvos teisė spręsti dėl ieškinyje aiškiai nenurodytų aplinkybių koreliuoja su perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumu. Dėl to, jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015, 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016 83 punktas, kt.).
34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos ex officio konstatuoti ieškovės nurodomo pažeidimo, susijusio su nesikreipimu į trečiąjį asmenį dėl neįprastai mažos pasiūlytos kainos pagrindimo. Šiuo atveju be papildomo aplinkybių nustatymo ir jų įvertinimo teismas negalėjo konstatuoti ieškovės nurodomo tariamo pažeidimo. Pažymėtina, kad byloje apskritai nebuvo surinkta duomenų, patvirtinančių ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovė nereikalavo pagrįsti trečiojo asmens pasiūlytos kainos. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovės teiginys apie tai, jog atsakovė nesikreipė į trečiąjį asmenį dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo neatitinka tikrovės – atsakovė kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl kainos pagrindimo, o trečiasis asmuo tokį pagrindimą pateikė. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių duomenų visuma teismui nesudarė pagrindo abejoti trečiojo asmens pasiūlytos kainos pagrįstumu. Iš byloje ginčijamo atsakovės sprendimo matyti, kad pati ieškovė pateikė 0 Eur kainos pasiūlymą. Vadinasi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nekilo pareiga savo iniciatyva aiškintis aplinkybių dėl trečiojo asmens kainos pagrindimo bei konstatuoti ieškovės nurodomo pažeidimo.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino susiklosčiusią faktinę situaciją ir pritaikė teisės aktų nuostatas. Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl šios priežasties apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei ir tretiesiems asmenims priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
37. Atsakovė pateikė duomenis, kad už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 1 796,85 Eur. Trečiasis asmuo UAB „Tele2“ pateikė duomenis, kad už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 1 808,95 Eur. Trečiasis asmuo AB Lietuvos paštas pateikė duomenis, kad už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 1 452 Eur. Šios išlaidos neviršija maksimalaus rekomenduojamo priteisti advokato darbo užmokesčio dydžio, apskaičiuoto pagal Rekomendacijų 7 ir 8.11 punktus, todėl jos priteistinos iš ieškovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei viešajai įstaigai „CPO LT“ (juridinio asmens kodas 302913276) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ (juridinio asmens kodas 110688998) 1 796,85 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 85 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Tele2“ (juridinio asmens kodas 111471645) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ (juridinio asmens kodas 110688998) 1 808,95 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuonis eurus 95 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti trečiajam asmeniui akcinei bendrovei Lietuvos paštas (juridinio asmens kodas 121215587) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ (juridinio asmens kodas 110688998) 1 452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.