Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nutarties dalies, kuria buvo atmestas ieškovo prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimo vykdymo atidėjimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko (dabartinis pavadinimas – akcinė bendrovė DnB bankas) ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Taimesta“, D. J. ir A. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustat ė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl aiškinimo ir taikymo teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo pagrindus.

Atsakovas A. B. pateikė prašymą atidėti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimo vykdymą dalyje dėl skolos išieškojimo iš atsakovo A. B. iki kol bus išnagrinėta civilinė byla pagal atsakovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2456-603/2012. Atsakovas taip pat prašė sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimo vykdymą minėtoje dalyje iki bus išnagrinėtas jo prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimo dalies vykdymo atidėjimo. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu jis yra padavęs apeliaciją dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2456-603/2012, kuriuo buvo atmestas ieškinys dėl laidavimo sutarties nuginčijimo, kurios pagrindu iš atsakovo buvo priteista skola, tenkinant ieškinį šioje byloje. Tik išnagrinėjus atsakovo apeliacinį skundą minėtoje byloje būtų pagrindas konstatuoti laidavimo sutarties galiojimą/negaliojimą bei pagrindą mokėti skolą pagal šioje byloje išduotą vykdomąjį raštą. Tokio prašymo tenkinimas nepažeis ieškovo teisių, nes banko turtinė padėtis yra gera. Be to, ieškovo teisių užtikrinimui yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tuo tarpu atsakovo turtinė padėtis yra prasta; jis buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą; išieškojus iš atsakovo skolą, kiltų naujas teisminis ginčas dėl išieškotos skolos grąžinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Iš apelianto atskirojo skundo faktinio ir teisinio pagrindo matyti, kad apeliantas įrodinėja tik tos skundžiamos nutarties dalies nepagrįstumą, kuria buvo atsisakyta tenkinti jo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Tuo tarpu kaip atskirojo skundo dalyką apeliantas nurodo reikalavimą panaikinti visą pirmosios instancijos teismo nutartį, įskaitant ir tą nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti apelianto prašymą dėl sprendimo vykdymo sustabdymo iki bus išnagrinėtas jo prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Įvertinus atskirojo skundo turinį, darytina išvada, kad nors apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo nutartį, tačiau apeliacijos objektas nagrinėjamu atveju yra tik ta nutarties dalis, kuria atsisakyta tenkinti apelianto prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo (CPK 115 str. 4 d., 301 str. 1 d., 306 str. 1 d. 2 p., 338 str.). Todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas neperžengiant bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties dalies negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1-2 d., 338 str.).

Vadovaujantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Ši įstatymu įtvirtinta teismo teisė teismų praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo 2002 m. gegužės 15 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-925/2002). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-61/2011, 2004 m. spalio 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-495/2004). Be to, sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas negali suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, taip pat visais atvejais turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Nagrinėjamu atveju atsakovas įrodinėja, jog įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymas turi būti atidėtas dėl dvejopo pobūdžio aplinkybių, tai yra dėl ieškovo geros ir atsakovo prastos finansinės padėties, bei dėl to, kad išnagrinėjus kitą civilinę bylą, neliks teisėto pagrindo vykdyti šioje civilinėje byloje priimtą įsiteisėjusį teismo sprendimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, vertinant, ar ieškovo ir atsakovo finansinė padėtis leidžia atidėti teismo sprendimo vykdymą, iš pradžių nustatinėjama būtent atsakovo finansinė būklė sprendimo vykdymo dieną bei nustatinėjamos atsakovo finansinės galimybės dėl sprendimo įvykdymo ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2272/2011 ir kt.). Nustačius, kad atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto arba paaiškėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga bei ateityje ji nepagerės, teismas netenkina atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, nepaisant to, kokia yra ieškovo turtinė padėtis. Visais atvejais būtent atsakovas turi pareigą pateikti įrodymus apie savo finansinę būklę (CPK 12 ir 178 str.). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų apie atsakovo finansinę padėtį matyti, kad jo turtas yra areštuotas (b.l. 212-217), o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartimi atsakovas buvo atleistas nuo 24 863 Lt dalies žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą (b.l. 158-159). Iš šių įrodymų galima spręsti apie tai, kad šiuo metu atsakovo finansinė padėtis yra prasta. Tuo tarpu įrodymų apie tai, kad ateityje atsakovo finansinė padėtis pagerės, į bylą nepateikta. Dėl šios priežasties atmetami kaip neįrodyti atsakovo atskirojo skundo motyvai, jog atsakovo turtinė padėtis sudaro pagrindą atidėti teismo sprendimo vykdymą (CPK 12 ir 178 str.).

Kaip aukščiau nutartyje minėta, sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, vadovaujantis CK 1.2 straipsnyje įtvirtintais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principais, sprendimo vykdymo atidėjimo kriterijus turi atitikti tiek ieškovo, tiek atsakovo finansiniai duomenys. Todėl nustačius, kad atsakovo finansiniai duomenys šių kriterijų neatitinka, ieškovo finansinės padėties vertinimas pagal atsakovo atskirojo skundo argumentus netenka teisinės prasmės.

Kaip dar vieną įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo atidėjimo pagrindą atsakovas nurodo aplinkybę, kad tik išnagrinėjus atsakovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimo, priimto kitoje civilinėje byloje Nr. 2-2456-603/2012, būtų pagrindas konstatuoti laidavimo sutarties galiojimą/negaliojimą bei pagrindą mokėti skolą pagal šioje byloje išduotą vykdomąjį raštą. Kaip aukščiau nutartyje buvo pažymėta, sprendžiant klausimą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo, nustatinėjamos su sprendimo įvykdymo pasunkėjimu susijusios aplinkybės. Tuo tarpu byloje vykęs teisminis ginčas iš naujo nėra nagrinėjamas bei atitinkamai nėra tikrinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas. Dėl šios priežasties minėtas atsakovo atskirojo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas ir neatitinkantis įstatymo leidėjo įtvirtintų įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo atidėjimo pagrindų (CPK 284 str.). Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys, kad tuo atveju, jei kitoje civilinėje byloje įsiteisėjęs galutinis teismo procesinis sprendimas įtakotų šioje byloje įteisėjusiu galutiniu teismo sprendimu išspręsto ginčo baigtį, atsakovas turėtų teisę inicijuoti proceso atnaujinimą pagal CPK XVIII skyriaus taisykles.

Taip pat atmetamas kaip nepagrįstas apelianto atskirojo skundo argumentas, jog jam nebuvo pranešta apie teismo posėdį, kuriame buvo nagrinėjamas sprendimo vykdymo atidėjimo klausimas, nes byloje esantis teismo šaukimas bei AB „Lietuvos paštas“ 2013 m. kovo 6 d. pažyma patvirtina, kad šaukimas atsakovui buvo išsiųstas jo prašyme bei atskirajame skunde nurodytu adresu, tačiau pats atsakovas jo neatsiėmė (b.l. 191, 209, 227).

Pažymėtina, kad atsakovo argumentai dėl netinkamos skundžiamos teismo nutarties motyvacijos yra iš dalies pagrįsti, nes skundžiamos teismo nutarties motyvai nėra pakankamai konkretūs ir išsamūs. Be to, skundžiamoje nutartyje atkartojama šioje civilinėje byloje priimtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartyje išsakyta pozicija apie tai, kad nėra pagrindo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimo, nors atsakovas kreipėsi į teismą su prašymu dėl jau išnagrinėtoje byloje priimto teisimo sprendimo vykdymo atidėjimo. Tačiau nepaisant šių teismo nutarties motyvų trūkumų, pirmosios instancijos teismas iš esmės ginčo klausimą išsprendė teisingai, pasisakydamas, kad atsakovas nenurodė įstatyme įtvirtintų sprendimo vykdymo atidėjimo pagrindų.

Apeliacine tvarka išnagrinėjus atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nutarties dalies, kuria buvo atmestas atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str.). Todėl atsakovo atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.