Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-17-598/2017

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-02-01
Bylos Nr.: e2-17-598/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-17-3-01267-2016-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Banga Bartkienė
Ieškovas: R. M.
Atsakovas: A. Z.
Trečiasis asmuo: V. U., „Swedbank“, AB bankui
Advokatai: Gintas Gustaitis, Daiva Rudzenskienė

Kategorijos

2.4.2.2Nuosavybės teisės įgyvendinimas
2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2.6.37Jungtinė veikla (partnerystė)
3.2.6.5Galutinis sprendimas

Civilinė byla Nr. e2-17-598/2017Proceso Nr. 2-17-3-01267-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 2.6.37; 3.2.6.5

JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 1 d.Jonava

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Banga Bartkienė,sekretoriaujant Sidonai Valatkevičienei,

dalyvaujant ieškovei R. M., jos atstovei advokatei A. B. Rekštienei, atsakovui A. Z., jo atstovui advokatui Gintui Gustaičiui, trečiojo asmens V. U. atstovei advokato padėjėjai Daivai Rudzenskienei, nedalyvaujant trečiajam asmeniui V. U. ir „Swedbank“,AB atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. patikslintą ieškinį atsakovui A. Z., tretiesiems asmenims V. U. ir „Swedbank“,AB bankui, dėl turto pripažinimo bendra daline nuosavybe ir atidalijimo iš bendrosios nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė R. M. patikslintu ieškiniu prašo pripažinti bendrąja daline ieškovės R. M. ir atsakovo A. Z. nuosavybe atsakovui A. Z. asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 1-no kambario butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2-jų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3-jų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,15 ha kitos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); prašo nustatyti, kad ieškovei R. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ½ dalis 1-no kambario buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis 2-jų kambarių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis 3-jų kambarių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis 0,15 ha kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); prašo atidalinti ieškovę R. M. iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant Ieškovei 32 768,10 Eur pinigine kompensaciją už ½ dalį įmokų, sumokėtų iki 2014-04-28 už 1-no kambario butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2-jų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3-jų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,15 ha kitos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovui A. Z. priteisiant natūra visą bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą - 1-no kambario butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3-jų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2-jų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,15 ha kitos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); prašo ieškovei priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2004 metais šalys susipažino, pradėjo draugauti, 2004 metų pabaigoje apsigyveno pas ieškovės mamą V. U. bute (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo pradėti Ieškovės ir Atsakovo santuokų nutraukimo procesai. Šalys tarėsi kurti šeiminius santykius, norėjo susilaukti bendro vaiko, kartu vykti į Didžiąją Britaniją užsidirbti ir Lietuvoje įsigyti nekilnojamojo turto. Ieškovė turėjo asmeninių santaupų, todėl Šalys tarėsi drauge uždirbtais pinigais bei Ieškovės santaupomis įsigyti nekilnojamojo turto, kurį pardavę ketino bendrai užsidirbti, bendrai susikurti geresnes gyvenimo sąlygas. Kaip faktiniai sutuoktiniai Šalys gyveno nuo 2005 metų rugpjūčio mėnesio iki 2014 m. balandžio 28 d. Vykdydamos susitarimą, Šalys nutraukė galiojančias santuokas ir kartu išvyko į Didžiąją Britaniją, drauge apsigyveno išsinuomotame būste (2005 metais adresu: (duomenys neskelbtini), 2006 -2007 metais - adresu: (duomenys neskelbtini)). Didžiojoje Britanijoje Šalys įgijo nacionalinio draudimo numerius, skiriant jiems mokesčių kreditą, buvo fiksuojami kaip gyvenantys poroje (partneriai), jau nuo 2005 metų deklaravo bendras poros pajamas. Šalims gyvenant Didžiojoje Britanijoje, (duomenys neskelbtini). gimė sūnus N. Z.. Nuo 2007 metų, priklausydami nuo gaunamo darbo pasiūlymų, šalys keitė gyvenamąsias vietas - gyveno ir Lietuvoje, ir Didžiojoje Britanijoje. Šalys tvarkėsi savo buitį taip, kad galėtų dirbti, auginti vaikus (Šalių sūnų N. Z. ir Ieškovės dukrą L. U.), pasiskirstė darbais, kad nesamdydami auklės galėtų prisižiūrėti vaikus, užtikrinti jų lavinimą, atostogauti. Didžioji vaikų priežiūros našta teko Ieškovei, todėl jos oficialus uždarbis gyvenant faktinėje santuokoje buvo mažesnis nei Atsakovo. Savo susitarimą įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, šalys įgyvendino 2007 metais, kuomet buvo stebimas nekilnojamojo turto kainų augimas. Šalys bendrai nupirko nekilnojamąjį turtą Jonavoje: 2007-02-26 įgytas 1-no kambario butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2007-04-04 įgytas 3-jų kambarių butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2007-04-06 įgytas 2-jų kambarių butas su rūsiu, esantis (Duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2007-04-13 įgytas 0,1500 ha kitos paskirties žemės sklypas, esantis (Duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiems daiktams įregistruota hipoteka. Pradines įmokas už perkamą turtą didžiąja dalimi padengė Ieškovė iš savo santaupų, sukauptų dirbant užsienyje bei mamos (trečiojo asmens V. U.) lėšų, o likusi kainos dalis buvo finansuojama iš AB Swedbank (tuomet Hansabankas) gautų kreditų lėšomis. Banko finansavimas buvo gautas Atsakovo vardu, nes Ieškovė turėjo du išlaikytinius, bei mažas draudžiamąsias pajamas. Atsižvelgiant į tai, visą perkamą nekilnojamąjį turtą Šalys nusprendė įregistruoti Atsakovo vardu. Dirbdama užsienyje (iki pažinties su Atsakovu), Ieškovė kaupė santaupas, siųsdama uždirbtus pinigus į Lietuvą savo mamai V. U. pervedimais per MoneyGram bei Western Union, taip pat pinigus į Lietuvą parveždavo grynaisiais. Savo santaupas Ieškovė patikėjo saugoti savo mamai V. U.. Ieškovės turimos santaupos buvo naudojamos taip pat ir Šalių bendriems poreikiams tenkinti, jų pakako iki 2009 metų pabaigos. Tarp šalių buvo artimi šeiminiai ryšiai ir pasitikėjimas vienas kitu, todėl Ieškovė nedvejodama skyrė savo asmenines santaupas bei mamos lėšas pradiniams įnašams už perkamus butus ir žemės sklypą sumokėti. Šalys ketino iškilus nekilnojamojo turto rinkos kainoms kelis butus ir sklypą parduoti ir padengti 3-jų kambarių buto (duomenys neskelbtini) kreditą, ruošėsi šį butą susiremontuoti ir su vaikais (N ir L) drauge gyventi Lietuvoje. Ieškovės mama (trečiasis asmuo V. U.) laidavo už visus Atsakovo kreditus, tokiu būdu pripažindama ir užtikrindama dukters dalį bendrame turte. Prašydamas V. U. laidavimo, Atsakovas patikino, kad laidavimas ilgai netruks, nes dalį turto jie (Atsakovas ir Ieškovė) parduos ir padengs likusį kreditą. Laiduodamas už Atsakovo kreditus, Trečiasis asmuo išreiškė pasitikėjimą Atsakovu bei Ieškove, vertino jų artimą ryšį, palaikė Šalių ketinimą įsikurti Lietuvoje. Įgijus ginčo turtą, kaip santykių ir turto bendrumo garantą, bei Ieškovės indėlio į bendrą turtą patvirtinimą, Ieškovės mamai laiduojant už Atsakovo paskolas, Atsakovas 2007-10-24 sudarė ir perdavė Ieškovei oficialų testamentą, kuriuo visą Atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, piniginius indėlius bei vertybinius popierius, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų Atsakovo mirties atveju, paliko Ieškovei, pareiškė, kad panaikina visus iki šios dienos parašytus testamentus. Butui (duomenys neskelbtini), 2007-2008 m. buvo atliktas kapitalinis remontas. Ieškovė į buto remontą bei buitinę techniką , baldus investavo savo santaupas, drauge su Atsakovu rūpinosi remontu, mokėjo mokesčius. Kol buvo remontuojamas butas, Šalys su vaikais gyveno pas Ieškovės mamą adresu (duomenys neskelbtini). Iki 2009 metų pabaigos kasmėnesines įmokas bankui Šalys mokėjo iš Ieškovės santaupų, nes Atsakovo gaunamas uždarbis buvo nepastovus, jo nepakako pragyvenimui, be to Atsakovas dar mokėjo išlaikymą savo dviem vaikams iš ankstesnės santuokos (po 400 Lt (ekvivalentas 115,85 Eur) kiekvienam vaikui) ir dengė iš HSBC banko Didžiojoje Britanijoje (įmokos vidutiniškai siekė 168,54 GBP) Šalių gautą paskolą transporto priemonei įsigyti. Kadangi Ieškovės santaupos išseko, o Šalių gaunamų pajamų šeimai nepakako, dar begyvenant Lietuvoje tarp Šalių prasidėjo nesutarimai. 2009 m. Atsakovas panaudojo prieš Ieškovę fizinį smurtą. Tuomet Ieškovė siūlė Atsakovui parduoti drauge nupirktą nekilnojamąjį turtą, atidalinti Ieškovės dalį, susitarti dėl sūnaus išlaikymo dydžio bei formos, ir nutraukti santykius, tačiau Atsakovas nesutiko, argumentuodamas šeiminiais santykiais, bendrais tikslais ir kt. 2009 metų pabaigoje Šalys susitarė, kad Atsakovas grįš dirbti į Didžiąją Britaniją, o jam įsikūrus, į Didžiąją Britaniją atvyks Ieškovė su vaikais. Nuo 2009 metų pabaigos įmokas bankui Šalys mokėjo jau iš bendrų pinigų. Netrukus Ieškovė su vaikais atvyko pas Atsakovą į Didžiąją Britaniją. Šalys apie metus laiko gyveno adresu (duomenys neskelbtini), vėliau, 2012 rugpjūčio mėn. persikėlė į (duomenys neskelbtini). 2012-12-20 Atsakovas įkūrė įmonę (duomenys neskelbtini). 2008-2010 m. Atsakovui pinigų siuntė (skolindavo) jo motina D. Z., nes Atsakovo darbo užmokestis buvo nedidelis arba iš viso nedirbo. Iš D. Z. gautus pinigus Atsakovas naudojo asmeniniams poreikiams, mokėjo priteistą išlaikymą vaikams, keletą kartų Šalys skolinosi iš D. Z. pinigų banko įmokoms sumokėti. D. Z. siuntė Atsakovui pinigus ir jos pačios buto (Lietuvoje) komunaliniams mokesčiams sumokėti. Ieškovei atvykus su vaikais pas Atsakovą į Didžiąją Britaniją, Atsakovas vis dažniau ėmė demonstruoti prieš Ieškovę savo fizinį pranašumą, kol 2014-04-28 tai pasireiškė grubiu fiziniu smurtu. Butus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Šalys išnuomojo. Šalims išvykus į Didžiąją Britaniją, butų nuoma rūpinosi Ieškovės mama - tikrindavo ar nuomininkai sumoka komunalinius mokesčius, taip pat kontroliavo nuompinigių, kuriuos naudojo bendriems šeimos poreikiams tenkinti, mokėjimą. Šalys Ieškovės mamai siųsdavo pinigus sumokėti už trijų kambarių buto (duomenys neskelbtini), komunalines paslaugas. Šio buto Šalys nenuomojo, grįžę visuomet ten apsistodavo, ten buvo ir Šalių bei nepilnamečių vaikų deklaruota gyvenamoji vieta. 2011 metų pabaigoje šalys įsigijo vilkiką, kurį Atsakovas panaudojo krovinių pervežimui Europoje. Vilkikas yra registruotas Lietuvoje, jo vertė šiai dienai yra apie 10 000 Eur. Nuo 2013 metų Šalys dirbo vienoje įmonėje: Ieškovė - ofiso vadybininke, Atsakovas - vairuotoju. 2014 metų pradžioje Ieškovę pasiekė žinios, jog Atsakovas, būdamas išvykęs darbo reikalais (važinėdamas su vilkiku po Europos šalis), užsuka į Lietuvą, kur palaiko trumpalaikius santykius su kitomis moterimis. 2014 m. balandžio 28 d. Atsakovas prieš Ieškovę panaudojo smurtą. Ieškovė tą pačią dieną nutraukė su Atsakovu faktinius šeiminius santykius, Atsakovas persikraustė gyventi į kitą miestą (Londoną). 2014 metų pabaigoje Ieškovė atvyko į butą (duomenys neskelbtini), pasiimti savo asmeninių daiktų, prašė Atsakovo draugiškai atidalinti Ieškovę iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau Atsakovas kategoriškai pareiškė, kad visas nekilnojamais turtas, kurį įgijo drauge gyvendami, yra užrašytas Atsakovo vardu, todėl yra jo asmeninė nuosavybė ir jokios bendros dalinės nuosavybės ar Ieškovės dalies nėra. 2015 metų pabaigoje Ieškovė sužinojo, kad nuo 2015-03-18 savininko (Atsakovo) prašymu Ieškovės ir nepilnamečio Šalių sūnaus N. Z. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys (duomenys neskelbtini), yra panaikinti. Pažymėtina, kad visi keturi nekilnojamojo turto objektai buvo įgyti itin trumpame laikotarpyje (nuo 2007-02-26 iki 2007-04-13), už visus keturis sandorius laidavo Ieškovės mama (trečiasis asmuo V. U.), visų keturių objektų pirkimą (pradiniai įnašai) didžiąja dalimi finansavo Ieškovė iš savo santaupų bei motinos pinigais, įmokas bankui Šalys mokėjo bendrais pinigais. 2007-10-24 testamentu Atsakovas darė patvarkymą savo mirties atveju Ieškovės naudai palikti visą savo turtą iš ko jis besusidėtų. Faktinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų visetas rodo, jog sugyventiniai turėjo bendrą susitarimą ir valią dėl nekilnojamojo turto įgijimo kartu - visais keturiais sandoriais turtiniuose santykiuose Šalys siekė sukurti teisines pasekmes, būdingas asmenims, gyvenantiems faktinėje santuokoje, t. y. nekilnojamojo turto objektus įgyti bendrai jungtinės veiklos pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovė 9 metus su Atsakovu gyveno kartu neįregistravę santuokos - faktinėje santuokoje (buvo sugyventiniai), gyvendami faktinėje santuokoje jie abu augino, auklėjo ir išlaikė Ieškovės dukterį L, susilaukė sūnaus N (išlaikymas nebuvo priteistas), visas pajamas (Ieškovės asmenines ir Šalių bendras) vedant bendrą ūkį naudojo bendroms reikmėms, tame tarpe nekilnojamojo turto objektų pirkimui ir išlaikymui, buto (duomenys neskelbtini) kapitaliniam remontui, taip pat į tai, kad ginčijamą turtą Ieškovė siekė įgyti kartu šeimos poreikiams tenkinti, siekė sukurti bendrąją dalinę su Atsakovu nuosavybę, į tai, kad Ieškovė turtu naudojosi ir valdė jį kaip savo, negailėjo nei savo darbo, nei lėšų, nes turėjo teisėtus ir pagrįstus lūkesčius, jog turtas, priklauso su Atsakovu abiem, kadangi jį įsigijo bendrai iš bendrų ir asmeninių lėšų, turtą kartu remontavo, atliko vidaus apdailą, jį prižiūrėjo pati Ieškovė bei jos mama (turto laiduotoja), spręstina, kad visi keturi nekilnojamojo turto objektai , už kuriuos sumokėtos įmokos, yra Ieškovės ir Atsakovo jungtinės veiklos objektas, pripažintini bendrąja daline Ieškovės ir Atsakovo nuosavybe, o ginčo santykiai kvalifikuotini kaip sutartinė jungtinė veikla.

Dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalių ir Ieškovės atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Už įgytą nekilnojamąjį turtą, kuris yra ir Atsakovo nuosavybė, sugyventiniai mokėjo įmokas. 1-no kambario buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkimui gauta 15 958,06 Eur kredito suma pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 07-023120-FA . Už šį butą Šalys sumokėjo 839,90 Eur pradinę įmoką, per laikotarpį nuo 2007-07-30 iki 2014-04-28 kreditoriui AB Swedbank Šalys sumokėjo 9 248,61 Eur įmokų. Bendrai už butą (duomenys neskelbtini), sumokėta 10 088,51 Eur (839,90 + 9248,61). 3-jų kambarių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkimui gauta 33 016,68 Eur kredito suma pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 07-036787-FA. Už šį butą Šalys sumokėjo 2 896,20 Eur pradinę įmoką, per laikotarpį nuo 2007-05-30 iki 2014-04-28 kreditoriui AB Swedbank Šalys sumokėjo 18 362,08 Eur įmokų. Bendrai už butą (duomenys neskelbtini), sumokėta 21 258,28 Eur (2896,20 + 18362,08). 2-jų kambarių buto su rūsiu, esančiam (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 9duomenys neskelbtini)), pirkimui gauta 26 138,21 EUR kredito suma pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 07-036832-FA. Už šį butą Šalys sumokėjo 1 375,70 Eur pradinę įmoką, per laikotarpį nuo 2007-05-30 iki 2014-04-28 kreditoriui AB Swedbank Šalys sumokėjo 13 941,08 Eur įmokų. Bendrai už butą (duomenys neskelbtini), sumokėta 15 316,78 Eur (1375,70 + 13941,08). 0,1500 ha kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkimui gauta 19 057 EUR kredito suma pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 07-039681-FA. Už šį sklypą Šalys sumokėjo 8 167,28 Eur pradinę įmoką, per laikotarpį nuo 2007-05-30 iki 2014-04-28 kreditoriui AB Swedbank Šalys sumokėjo 10 705,35 Eur įmokų. Bendrai už sklypą (duomenys neskelbtini) sumokėta 18 872,63 Eur (8167,28+10705,35). Viso iki 2014-04-28 sumokėta 65 536,20 Eur, iš kurių: 13 279,08 Eur pradinių įnašų pardavėjams pagal pirkimo-pardavimo sutartis ir 52 257,12 Eur kreditoriui AB Swedbank pagal kredito sutartis. Šiuo atveju 2014-04-28 nutrūkus šalių bendram gyvenimui, pasibaigė tarp sugyventinių sudarytas susitarimas dėl bendrosios jungtinės veiklos, todėl turtas, kuris tapo bendrąja partnerių nuosavybė, turi būti padalintas. Kadangi Ieškovė ir Atsakovas rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties nebuvo sudarę, remiasi įstatymo nustatyta prezumpcija, jog partnerių įnašai į bendrą veiklą yra lygūs. Teismui nustačius, kad Ieškovės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje sudaro ½ dalį, tenkintinas ieškovės reikalavimas atidalyti jos turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo vardu yra sudarytos kredito sutartys, todėl turto padalijimas lygiomis dalimis nėra galimas, ieškovė pretenduoja į ½ dalį sumos (65 536,20 Eur / 2 = 32 768,10 Eur), kurią iki bendrosios jungtinės veiklos sutarties pabaigos dienos sugyventiniai realiai išleido minėtiems nekilnojamiems daiktams įsigyti. Ieškovei priklauso ir turi būti kompensuojama ½ dalis įmokų, Šalių sumokėtų už įgytus nekilnojamuosius daiktus iki 2014-04-28. Ieškovė prašo priteisti jai 32 768,10 Eur piniginę kompensaciją, Atsakovui priteisiant natūra visą bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje ieškovė R. M. palaikė savo ieškinį ir papildomai paaiškino, kad ieškinyje nurodytu laikotarpiu jis su atsakovu bendravo ir gyveno kartu kaip šeima, kartu leido laisvalaikį, šventė šventes, kartu vyko į užsienį dirbti. 2004 m. Kalėdas praleido pas jo motiną Anglijoje, 2005 m. kartu vyko į Egiptą, 2006 m. rugsėjo ar spalio mėn. jie abu dalyvavo atsakovo puseserės vestuvėse. Būtent tada atskridę į Lietuvą, jie pamatė, kad kyla kainos ir nusprendė įsigyti nekilnojamojo turto, kurį vėliau ketino parduoti. Paskolas turtui pirkti ėmė atsakovas, nes jis buvo vienas, o ji tuo metu buvo dekrete, todėl nebūtų galėjusi gauti paskolos. 2007 grįžus gyventi į Lietuvą, jie turto nepardavė, laukė, kad jis pabrangtų. Jos santaupų užteko iki 2009 m., po to ji pasiūlė turtą pasidalinti, tačiau atsakovas nesutiko. Jis į Angliją išvyko 2009 m., o ji - 2010 m. ir į kitą miestą. Vėliau 2011-2014 m. jie vėl gyveno kartu iki kol buvo panaudotas prieš ją smurtas (2014-04-28). Jai teko didžioji namų ruošos dalis ir rūpinimasis vaikais. Su T atsakovo santykiai prasidėjo 2014 m. vasarą. Tai, kad ji turėjo santaupų ir pajamų, rodo banko išklotinės. Ji jokio kito sugyventinio neturėjo, o atsakovas meluoja. Atsakovas jai pinigų neskolino, ji pati anksčiau dirbo Norvegijoje ir turėjo santaupų. Kai remontavo butą (duomenys neskelbtini) mokėjo ji, nes atsakovas tuo metu nedirbo. 2014 m. darbdavys dalį jos atlyginimo pervesdavo į atsakovo sąskaitą. Atsakovas nesilaikė jų bendro susitarimo parduoti turtą, todėl liko neišmokėtos paskolos.

Atsiliepimas

Atsakovas A. Z. su ieškinio reikalavimas visiškai nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Savo atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas nurodė, kad Šalys susipažino 2005 m. pavasarį. Ieškovės gyvenimo būdas Atsakovui nebuvo priimtinas - ji buvo teista, atlikusi laisvės atėmimo bausmę, niekur nedirbo, gyveno palaidą gyvenimo būdą, jos dukrą augino motina, kuri taip pat gyveno netinkamai: vartojo alkoholį, rūkė, namuose lankydavosi iš pažiūros asocialūs asmenys. Atitinkamai, su tokia elgesio moterimi Atsakovas negalvojo ir neplanavo bendro gyvenimo. Nepaisant to, šalys palaikė neįpareigojančius santykius, tačiau nevedė bendro ūkio ir neturėjo bendrų gyvenimo tikslų todėl Atsakovas Ieškovės ir jos artimųjų gyvenimo būdo pernelyg nesureikšmino ir nesikišo. Atsakovas pažymi, kad priešingai nei nurodo Ieškovė, jis niekada negyveno kartu su Atsakove pas jos motiną. Atsakovui nėra žinoma, kad Ieškovė būtų turėjusi santaupų, nes nuolat skolindavosi iš jo pinigų. Atsakovo žiniomis, Ieškovės motina nedirbo nuo 1999 iki 2005 m. gruodžio mėn. Lietuvoje, iki įrengiant butą (duomenys neskelbtini), Atsakovas gyveno remontuojamame bute, kartais savo mamos bute (duomenys neskelbtini). 2005 m. vasarą Atsakovas nusprendė vykti dirbti į JK, Ieškovė pasisiūlė vykti kartu. Kadangi pastaroji gerai kalbėjo angliškai, Atsakovas jos pasiūlymo neatsisakė. Tai nebuvo artimų, šeimyninių santykių pasekmė, o labiau racionalus apsisprendimas. Ieškovas atvyko į JK 2005-07-07, 2005-07-18 kreipėsi į „East-Link" įdarbinimo agentūrą. 2005 m. liepos 24 d. išsilaikė vairuotojo egzaminus JK ir gavo gerai apmokamą darbą. Gyveno Oksforde, adresu (duomenys neskelbtini) iki vėlyvo rudens. Ieškovė atvyko į JK rudenį, tačiau darbo nesusirado ar nenorėjo susirasti, nors laisvai kalbėjo angliškai. Net jeigu Ieškovė ir turėjo pajamų, apie kurias Atsakovui nežinoma, tai persiuntė savo mamai, kuri gyveno Jonavoje trijų kambarių bute ir augino 3 savo vaikus ir Ieškovės dukrą L, tačiau, Atsakovo žiniomis, niekur nedirbo, gaudavo Darbo biržos pašalpas, kompensacijas už šildymą, vėliau turėjo problemų su antstoliais. 2005 m. rudenį šalys persikraustė gyventi arčiau atsakovo darbo - į Didcot miestelį. Tačiau ir čia Ieškovė darbo nesusirado. Atitinkamai, Atsakovo žiniomis, Ieškovė 2005 m. negavo pajamų. Pažymėtina, kad šalys nevedė bendro ūkio, negyveno šeimyninio gyvenimo. Šalis siejo intymūs santykiai, tačiau jie nebuvo įpareigojantys. Ieškovė gyveno iš atsakovo skolintų pinigų ir paramos. Faktą, apie šalių santykių apimti galės paliudyti atsakovo brolis ir pusbrolis, kurie nuo 2005 m. spalio mėn. iki 2006 m. gegužės gyveno kartu. Pažymėtina, kad ir JK Ieškovė nekeitė savo netinkamo gyvenimo būdo. Net būdama nėščia - nedirbo, vartojo alkoholį, rūkė, lankydavosi baruose, negrįždavo namo ir nežinia kur būdavo, tą aiškindama esą ieškanti darbo. Nepaisant to, Atsakovas Ieškovei daug padėjo, nes ji nešiojo jo kūdikį. Kadangi Atsakovas uždirbo pakankamas pajamas, jis nusprendė turimus pinigus investuoti į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Tuo tikslu jis 2006-11-15 pasiėmė 10 112,85 £ paskolą iš JK banko pradiniams įnašams, kurią grąžino 2012-01-09. Laikotarpyje nuo 2007-02-26 iki 2007-04-13 Atsakovas įsigijo Turtą, paimdamas kreditus iš AB „Swedbank". Už atsakovo įsipareigojimus laidavo Ieškovės motina, tačiau laidavimas buvo sąlygotas tuo, kad Atsakovas sutiko nurašyti ženklią dalį Trečiojo asmens skolos jam, kuri buvo susikaupusi U. niekur nedirbant ir nuolat iš atsakovo skolinantis pinigu pragyvenimui. 2006 birželio mėn. Atsakovas išsinuomojo didesnį namą, kad pagerinti vaiko gyvenimo sąlygas. Atsakovas neprieštaravo, kad Ieškovė gyventų kartu, nes ji buvo jo vaiko motina, be to, ji, gerai valdydama anglų kalbą, padėjo susirasti namą nuomai ir sudaryti nuomos sutartį. 2007 m. pasibaigus nuomos sutarčiai , šalys grįžo į Lietuvą - Atsakovas apsigyveno savo bute, Ieškovė - pas savo mamą. Šalys matydavosi, kai Atsakovas užeidavo aplankyti sūnaus. Būdamas Lietuvoje, Atsakovas pradėjo buto (duomenys neskelbtini), remonto darbus - dirbo pats ir samdė žmones iš santaupų, sukauptų dirbant JK. Be apdailos butui pirko baldus, buitinę techniką. Ieškovė prie remonto nei pinigais, nei darbu neprisidėjo. Būdamas Lietuvoje, buvo įsidarbinęs į UAB „(Duomenys neskelbtini)" aukštalipiu, vėliau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)". Buto remontas buvo baigtas 2008 m. pabaigoje ir rugpjūčio mėn. Ieškovas ruošėsi grįžti dirbti į JK. Kadangi Ieškovė gyveno, atsakovo nuomone, siaubingomis sąlygomis - septyniese trijų kambarių mamos bute, Atsakovas jai leido gyventi bute, juos priregistravo. Tai buvo pasiūlyta tik todėl, kad Ieškovė buvo atsakovo sūnaus motina. Atsakovas dirbdamas JK, siuntė Ieškovei pinigų vaiko išlaikymui, kartais buto mokesčiams sumokėti, taip pat Banko paskolos grąžinimo įnašams. 2009 m. pradžioje Atsakovas vėl išvyko dirbi į JK. Ieškovė liko Lietuvoje. Su ja buvo susitarta, kad ji prižiūrės ir saugos butą, o Atsakovas jokio nuomos mokesčio neėmė. Į Lietuvą Atsakovas grįždavo 2-3 kartus per metus, aplankyti sūnaus. Nuo 2008 m. lapkričio mėn. Atsakovas išsinuomojo kambarį (duomenys neskelbtini) ir gyvena ten iki dabar. Jis užmezgė santykius su namo šeimininke I. T. ir nuo 2008 m. gruodžio, jie gyvena šeimyninį gyvenimą. Ieškovė po 2007 m. grįžusi iš JK į Lietuvą, atsakovo žiniomis Lietuvoje niekur nedirbo, gyveno iš JK gaunamų pašalpų už abu vaikus. Tik 2010 m. liepos mėnesį buvo atvykusi į JK padirbėti, kad neprarastų pašalpų. Į JK atvyko tik po keturių metų 2011 m. rugpjūčio mėn. su vaikais. Ieškovė prašė atsakovo, kad pastarasis jai ir vaikams išnuomotų butą, vėlgi manipuliuodama sūnumi. Atsakovas jai išnuomojo butą Bristolyje, sumokėjo depozitą, mokėjo mėnesines įmokas, o ieškovė žadėjo šias sumas grąžinti. 2012 m. pasibaigus nuomos sutarčiai, Ieškovė atsiėmė Atsakovo sumokėtą 700 £ depozitą ir išsinuomojo kitą butą kitoje miesto vietoje savo vardu, vien nuomos mokestis mokėtas už ieškovę Atsakovui kainavo 6 700 £, kuriuos, žinoma Ieškovė žadėjo grąžinti, tačiau savo pažadų neįgyvendino. 2012 m. rugpjūtį Ieškovė išsinuomojo kitą būtą. 2012-01-31 Atsakovas įsigijo vilkiką Volvo, jo pirkimui buvo paimta 15 000 Eur vartojimo paskolą iš JK banko, ir iš pinigų gautų pardavus mamos sodybą (Priedas Nr. 1), 2012-04-28 užregistravo ir pradėjo su juo dirbti pas V. T.. Ieškovei 2011 m. pradėjusi dirbti, nuolat skųsdavosi Atsakovui, kad darbai sunkūs ir mažai apmokami, todėl padedant Atsakovui buvo įdarbinta V. T. įmonėje. Darbas nesunkus, darbo užmokestis 1 200 £/mėn., kas leido Atsakovui nebeišlaikyti Ieškovės ir užtikrino, kad sūnaus poreikiai bus patenkinti. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad su ieškove jo niekada nesiejo šeimyniniai santykiai ir jų negalima įvertinti kaip bendros jungtinės veiklos. Bendros jungtinės veiklos tikslas yra asmenų siekis sukurti konkretų rezultatą įnešant pinigus, darbą, intelektualinius gebėjimus ar kitus resursus. Tačiau tarp šalių nei buvo tokio susitarimo, nei buvo faktiškai susiklosčiusios tokios situacijos. Vien tai, kad šalis siejo intymūs santykiai, jie 2005-2007 m. gyveno tame pačiame name ir Atsakovas teikė Ieškovei finansinę paramą neleidžia išlaikytojo – išlaikytinės santykių vertinti kaip bendros jungtinės veiklos. Šaliu artimesni ryšiai nutrūko 2007 m. grįžus į Lietuvą ir jie kartu nebegyveno. Atsakovas ir toliau teikė paramą, nes Ieškovė augino jo sūnų - tiek pinigais, tiek leisdamas neatlygintinai naudotis butu. Nuo 2009 m. pradžios Atsakovas pradėjo gyventi šeimyninį gyvenimą su I. T. Londone ir gyvena iki šiol. Ieškovė 2004-2011 m. iš esmės buvo bedarbė, atsakovo ir JK soc. apsaugos sistemos išlaikytinė. Ieškovė 2008-2011 m. gyvendama bute, išgėrinėdavo, rengdavo pasilinksminimus, į namus vesdavosi vyrus, su jais turėdavo intymių santykių. 2009-2010 m. Ieškovė bute gyveno su kitu vyru S. B.. Atsakovas nuo 2009 m. pradžios iki dabar gyvena Londone, o Ieškovė tuo laikotarpiu gyveno LR, 2010 m. vasarą Leeds mieste, nuo 2011 m. rudens Bristolyje, kas vėlgi paneigia bet kokius šeimyninius ryšius tarp šalių ir siekį įgyti bendro turto. Šalys 2005-2008 m. deklaravo bendras pajamas JK tik todėl, kad tokiu būdu buvo galima gauti mokestinių lengvatų, tai tebuvo pragmatiškas žingsnis palengvinti mokestinę naštą JK, tačiau nėra šeimos santykių išraiška. Priešingai nei teigia Ieškovė, jos motina niekada nesirūpino butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). priežiūra. Butus prižiūrėjo ir jais rūpinosi N. K.. Atsakovo žiniomis, Ieškovė neturėjo jokių santaupų, atitinkamai ji nepateikia jokių to įrodymų. Turint omeny, kad Ieškovė nedirbo, o jos mama nedirbo 1999-2006 m., jos atžvilgiu buvo atliekami vykdymo veiksmai, juolab ji turėjo išlaikyti 3 savo nepilnamečius vaikus ir Ieškovės dukrą, yra neįtikėtina, kad Ieškovė ar jos mama, atsižvelgiant į jų pajamas ir išlaidas, galėjo sutaupyti 2001-2002 m. visas gautas lėšas ir panaudoti jas pradinių įmokų sumokėjimui. Be to Ieškovės motina 2001-07-31 Buto pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) už 20 000 Lt. Tai pagrindžia nemažiau kaip pusę V. U. persiųstų lėšų panaudojimą (Priedas Nr. 2). Kitos gautos pinigų sumos turėjo būti panaudotos Ieškovės motinos ir dukters išlaikymui, nes Atsakovės motina niekur nedirbo. Negana to, 2006-05-25 R. M. įsigijo BMW 725 transporto priemonę (1996 m.), kuri tuo metu kainavo ~ 25 000 Lt. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kad sumokėjo pradinius įnašus ar mokėjo įmokas už įgytą turtą 2005-2014 m. Taip pat nėra įrodymu, kad ji būtų perdavusi pinigų Atsakovui. Darytina išvada, kad Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad prisidėjo prie Turto įsigijimo/pagerinimo, kas paneigia tiek šalių jungtinę veiklą, tiek Ieškovės indėlį į jo įgijimą/pagerinimą. 2008-10-13 Ieškovė apmokėjo buitinės technikos įsigijimą, ji pirko buitinę techniką už atsakovo pinigus, nes pati gyveno iš pašalpų ir jo paramos. Atsakovas 2005-2008 m. kasmet uždirbdavo 19 000 £ ir daugiau pajamų. Pradinius įnašus mokėjo pats Atsakovas savo vardu. 2006-11-15 pasiėmė paskolą 10 112,85 £ paskolą iš JK banko, kurią pats grąžino 2012-01-09. Be to, prie Turto įmokų mokėjimo ženkliai prisidėjo atsakovo mama D. Z., laikotarpiu nuo 2008 iki 2009 m. pervedusi Atsakovui 24 484 Lt. Iš Ieškovės pateikiamo sąskaitos išrašo matyti, kad 2009-2010 m. Ieškovė pervedė Atsakovui 10 500 Lt, tačiau Ieškovė pervesdavo ne savo pinigus - ji neturėjo pajamų, o paties atsakovo perduotus pinigus. Atsakovas Ieškovei esant Lietuvoje, jai pervesdavo pinigus iš savo JK banko sąskaitos į jos JK banko sąskaitą, o Ieškovė šiuos pinigus išsigrynindavo bankomate, įsinešdavo į savo sąskaitą ir pervesdavo į atsakovo sąskaitą iš kurios buvo dengiamos paskolos bankui. Tas buvo daroma siekiant išvengti tarptautinio pervedimo mokesčio, kuris sudarė apie 20 £ ir greitesnio proceso, nes tarptautinis pervedimas trukdavo 1-2 d. d. Ieškovė nei darbu, nei piniginėmis lėšomis neprisidėjo prie buto remonto. Nepaisant to, 2015 m. Ieškovė, turėdama raktus nuo buto, pagrobė jame buvusius atsakovo daiktus - buitinę techniką, baldus, netgi apdailos elementus, tuo padarydama Atsakovui didelius nuostolius, dėl ko Atsakovas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, tačiau ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti, motyvuojant, kad tai yra civilinio pobūdžio ginčo pasekmė. Nepagrįsti ir Ieškovės teiginiai esą šalys buvo susitarę, kad Atsakovas dirbs, o Ieškovė augins jų bendrą vaiką. Ieškovei gyvenant Bute 2008-2011 m., Ieškovė samdė auklę J. J. vaiko priežiūrai - auklė vaiką vesdavo į darželį, prižiūrėdavo savo namuose, kai, tuo tarpu, Ieškovė gyveno savo malonumui. Tarp šalių neegzistavo nei jungtinės veiklos santykis, nei Ieškovė ar jos motina neprisidėjo prie Turto įsigijimo ar pagerinimo. Ieškovės santykis su atsakovu buvo išlaikytinės santykis ir ji šį santykį išlaikė dėl to, kad buvo atsakovo sūnaus motina. Ir kaip matyti iš dabartinių veiksmų, ji jau nebegaudama pageidaujamos paramos iš Atsakovo, nori eilinį kartą pasipelnyti iš kitų jo darbo vaisių. Hipotetiniu atveju, jeigu Ieškovė įrodytų, kad iš tiesų prisidėjo bent nedidele dalimi prie Turto įgijimo, pagerinimo ir kt., kas leistų šalių santykius vertinti kaip jungtinę veiklą Turto įgijimo tikslu, reiktų aiškiai ir tiksliai nustatyti Ieškovės indėlį į Turto įgijimą, ginčo turto rinkos vertę ir bankui mokėtinas sumas. Už visus 4 NT objektus su palūkanomis bankui reikės sumokėti 119 174,94 Eur, o ginčo turto rinkos kaina šiuo metu – 45 000 Eur. Iš viso už turtą sumokėta 65 536,20 Eur. Taigi jau šiuo metu tariamos jungtinės veiklos, net jai neįpusėjus yra nuostolinga – 20 536,20 Eur, o galutinis būsimas tariamos jungtinės veiklos rezultatas -74 000 Eur, taigi šiuo metu galima kalbėti tik apie nuostolių dalybą. Atitinkamai, Ieškovė siekdama, kad teismas pripažintų jos nuosavybės teisę į ½ dalį turto, turėtų papildomai sumokėti 39 000 Eur Atsakovui, prisiimdama ½ būsimų nuostolių, ir tuomet būtų galima spręsti apie Ieškovės nuosavybės teisės pripažinimą ir kompensacijos mokėjimą. Tačiau Ieškovė siekia išvengti nuostolių iš šio tariamo jungtinės veiklos projekto bei atgauti visas savo tariamai įdėtas sumas, taip padidinant Atsakovo nuostolius. Šios aplinkybės lemia, kad netgi darant prielaidą, kad Ieškovė įnešė 32 768,10 Eur Turto įsigijimui, jos reikalavimo atidalinti Turtą ir priteisti jai kompensaciją pinigais negalima tenkinti.

Teismo posėdyje atsakovas A. Z. papildomai paaiškino, kad su atsakove susipažino 2004 m., kartu vyko 2005 m. į Egiptą, vėliau, jam išvykus į Angliją, atvyko ir atsakovė, kuri metų pabaigoje pradėjo dirbti, bet dirbo neilgai, nes pastojo. 2006-08-13 jiems gimė sūnus. Ieškovė automobilį BMW nusipirko už pinigus, kuriuos davė jos mama, pardavusi žemę Birštone. Ieškovė padėjo tvarkyti dokumentus ne tik jam, bet ir kitiems vairuotojams, nes jie silpnai kalbėjo angliškai. 2007 m. grįžo į Lietuvą, kurs įsigijo turtą. Prieš atvykstant, jis Anglijoje pasiėmė vartojimo paskolą, kurią panaudojo pradiniams įnašams. Butą (duomenys neskelbtini). remontavo jis pats. Su ieškove jie bendravo iki 2009 m., tačiau kartu negyveno, ji gyveno pas mamą. 2008 m. jis trumpam išvyko į Angliją, po to grįžo ir vėl išvyko 2009 m. rudenį. Su T. jis susipažino 2008 m. Ieškovė Lietuvoje nuo 2007 m. iki 2011 m. niekur nedirbo, jis ją rėmė finansiškai, išnuomojo butą. Su ieškove jį sieja tik sūnus ir draugiški santykiai. Pirktais butais rūpinosi ne ieškovės mama, o N. K.. U buvo laiduotoja, nes to reikėjo bankui. Įgyto turto jis niekada nenorėjo parduoti, laikė jį savo vaikams. Jis su ieškove gyveno viename name, bet ne bute. Pripažino, kad 2008 m. vyko kartu į Turkiją, Paryžių, Graikiją, tačiau jis vežė vaiką, o ieškovė buvo kaip palyda. Apie netinkamą ieškovės gyvenimo būdą gali paliudyti liudytojai.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo V. U. savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu ji sutinka ir prašo ieškovės reikalavimus tenkinti. Jai buvo žinoma, jog Ieškovė 2004 metų pabaigoje susipažino su Atsakovu, kad tarėsi kurti šeiminius santykius, norėjo susilaukti bendro vaiko, kartu vykti į Didžiąją Britaniją užsidirbti ir Lietuvoje įsigyti nekilnojamojo turto. Pažymima, jog tuo metu, kai Atsakovas su Ieškove būdavo Lietuvoje, iki įsigyjant nuosavą būstą ir įsigijus būstą laikotarpiu kol jį remontavo, gyvendavo jos nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės ir Atsakovo veiksmai, tokie kaip jų bendras gyvenimas, bendrų planų kūrimas ir įgyvendinimas, sūnaus gimimas, Ieškovės motinos supažindinimas su Atsakovo giminaičiais, dalyvavimas šeimos šventėse, sudarė pagrįstą įsitikinimą, kad Ieškovę ir Atsakovą sieja rimti šeiminiai santykiai. Trečiajam asmeniui taip pat buvo žinoma apie Ieškovės ir Atsakovo norą, atsižvelgiant į augančias nekilnojamojo turto kainas, kartu įsigyti nekilnojamąjį turtą Jonavoje, jį parduoti ir gauti investicinę grąžą. Toks Ieškovės ir Atsakovo sumanymas Trečiajam asmeniui atrodė racionalus, nes turtą traktuojant kaip ekonominę kategoriją, svarbiausias kiekvienos šalies laimėjimas yra realus ekonominis turto augimas, o prielaidas realiai investicinei grąžai gauti sudarė ir 2007 metais stebimas nekilnojamojo turto kainų augimas. Šiam susitarimui įgyvendinti Ieškovė įnešė savo santaupas, taip pat Trečiojo asmens Ieškovei duotas lėšas, gautas 2005-11-02 Trečiajam asmeniui pardavus žemės sklypą Birštone bei pagal kredito sutartis gautas lėšas. Atsakovui sudarant kredito sutartis, buvo būtinas laidavimas. Kadangi niekas iš Atsakovo artimųjų giminaičių laiduoti nesutiko, o Atsakovas patikino Trečiąjį asmenį, kad laidavimas bus trumpalaikis, nes ketinama įgytą turtą parduoti, Atsakovui prašant, Trečiasis asmuo sutiko tapti laiduotoja. Ji laidavimo sutartis pasirašė tik todėl, kad Atsakovas prašė laiduoti, nes Atsakovas neturėjo laiduotojo, kuris būtų sutikęs juo būti; Trečiasis asmuo Atsakovo ir Ieškovės santykius traktavo kaip šeiminius, o Atsakovas sukūrė Trečiajam asmeniui pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad laidavimo sutartys bus sudaromos neilgam laikotarpiui. Jei Trečiasis asmuo Ieškovės ir Atsakovo santykių nebūtų laikęs šeiminiais ir būtų manęs, kad laidavimas tęsis laidavimo sutartyje numatytą laikotarpį, akivaizdu, kad niekada nebūtų sutikęs prisiimti laidavimo sutarčių pagrindu atsirandančius įsipareigojimus, nes priešingai tai būtų veikimas priešingai savo interesams, nuostolių, dėl kurių atsiradimo Trečiasis asmuo niekaip neprisidėjo, prisiėmimas. Pažymima, jog tuo laikotarpiu, kai Ieškovė su Atsakovu nebūdavo Lietuvoje, jai buvo duodamos lėšos mokesčiams už Atsakovo ir Ieškovės įgytą nekilnojamąjį turtą Jonavoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), sumokėti. Tokiu būdu Trečiasis asmuo vykdė šalims priklausančio turto priežiūrą. 2014 m. balandžio mėnesio pabaigoje jai tapo žinoma, jog Atsakovas prieš Ieškovę smurtauja ir todėl Ieškovė kartu su Atsakovu gyventi negali. Akivaizdu, kad tokių padarinių Ieškovė numatyti negalėjo, negalėjo numatyti, kad šeima iširs dėl Atsakovo kaltės, tai yra naudojamo smurto. Jos vertinimu, Ieškovė nukentėjo, nes buvo sugriautas jos pagrįstas pasitikėjimas ir įsitikinimas bendru šeimos gyvenimu, ir nesąžininga bei kalta dėl tokios situacijos šalis, šiuo atveju - Atsakovas, turi atlyginti Ieškovei nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą ir sugrąžinant nukentėjusią Ieškovę į tokią padėtį, kurioje ji buvo. Manytina, kad toks Ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir sąžiningas, nes Ieškovė nereikalauja iš Atsakovo atlyginti tai, ką Ieškovė būtų gavusi, jeigu šalių įgytas turtas būtų buvęs parduotu nekilnojamojo turto kainų kilimo laikotarpiu.

Teismo posėdyje trečiais asmuo papildomai nurodė, kad šalys, kol nebuvo įgiję turto, kartu gyveno pas ją, kur lankydavosi ir atsakovo giminės (mama, brolis su šeima, teta). Atsakovas jos materialiai niekada nerėmė, o pinigų atsiųsdavo kai reikėjo sumokėti už butą (duomenys neskelbtini) Laiduoti ji sutiko todėl, kad iš jo artimų giminaičių niekas nesutiko. Jis žadėjo, kad tai truks tik metus, o skolos, kaip sako atsakovas, nebuvo. Dukra pavedimais jai siųsdavo iš Norvegijos pinigus ir taip taupė. Namie buvo sutaupyta apie 17 000 Lt. Pinigus, gautus už žemę Birštone, ji atidavė ieškovei, kad prisidėtų prie įgyjamo atsakovo turto. Ji prižiūrėjo butą (duomenys neskelbtini) kontroliavo ar mokami mokesčiai ir paimdavo nuompinigius. Jokio B. ji nežino.

Atsiliepimas

Trečiojo asmens „Swedbank“,AB banko atstovas A. P. teismo posėdyje (2016-11-15) paaiškino, kad su ieškiniu jis nesutinka, nes nėra jokios jungtinės veiklos požymių. Ieškovas vėluoja mokėti įmokas 15 d. Negrąžintas likutis – 78 741,95 Eur.

Liudytoja M. R. teismo posėdyje (2016-11-15) parodė, kad šalys atvyko 2006 m. į Ditkotą ir apsistojo pas juos. Atsakovas dirbo kartu su ieškove, po to ieškovė išėjo į dekretą. Šalys gyveno kartu, turėjo bendrą kambarį, abu dirbo, buvo bendras ūkis , karu gyveno ieškovės dukra. Jai iš abiejų šalių yra žinoma, kad jie norėjo turėti bendrą nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Atsakovą ji yra mačiusi ir anksčiau – 2005 m. Lietuvoje kartu su ieškove.

Liudytoja R. B. (2016-11-15) teismo posėdyje parodė, kad ji bendravo su abiem šalimis, kaip su šeima. Atsakovą pirmą kartą pamatė 2004-11-21, jie bendravo šeimomis, kad tai šeima, jai abejonių nekilo, nes jie pradžioje gyveno kartu pas ieškovės mamą, po to išvyko į Angliją, grįžę – pirko butus, kaip ji suprato – tam, kad viename gyventi, o kitus vėliau parduoti, šalys svajojo turėti namą. 2012 m Anglijoje jos šeima buvo kaimynai, laisvalaikį leisdavo kartu. Jai žinoma, kad ieškovė dirbo, turėjo santaupų, o atsakovas jų pažinties pradžioje nedirbo. 2010 m. ieškovė dirbo Anglijoje pas patėvį, bet atsakovas ją išsivežė, nes ji dirbo kitame mieste. Jai žinoma, kad atsakovas piršosi ieškovei. Apie įgytą turtą žino tiek, kad ir ieškovė turėjo santaupų, be to jos mama pardavė žemę. Kai remontavo butą (duomenys neskelbtini) abi šalys gyveno pas U, kur turėjo atskirą kambarį. 2012-04-08 jie kartu šventė Velykas, 2013 ir 2014 m. šventė kartu Naujus Metus. T. tuo metu nebuvo. Patvirtino, kad šalys kartu gyveno 2004-2009 m., laikotarpiu nuo 2010-04 iki 2010-05, nuo 2011 m. iki 2014 m. pavasario.

Liudytoja L. L. teismo posėdyje (2016-11-15) parodė, kad abi šalis kartu ji pirmą kartą pamatė 2004 m. žiemą vakarėlyje. Daugiau bendravo su R. 2013 m. buvo susitikę gimtadienio šventėje, daugiau bendravo telefonu. Tai, kad ieškovė su atsakovu yra šeima, matėsi iš jų bendravimo. Ji nieko nežino apie netinkamą ieškovės gyvenimo būdą, apibūdina ieškovę, kaip sąžiningą ir gerą.

Liudytoja J. K. teismo posėdyje (2016-11-15) parodė, kad šalis ji pažysta nuo 2011 m., susipažino Bristolyje, nuo to laiko bendravo šeimomis, šventė metines šventes, buvo bendros išvykos. Šalys turėjo bendrą vaiką, buvo bendra jų buitis, bendravimas. Ji girdėjo, kad šalys Lietuvoje ketino statyti namą. Abi šalys dirbo. 2014-04-27 visi buvo jos namuose, vakarojo, tarp ieškovės ir atsakovo kilo ginčas, kurio priežastys jai nežinomos, kilo muštynės, o po to šalių santykiai nutrūko. Ji matydavo šalis pro langą, atsakovas arba abu kartu paimdavo vaiką iš mokyklos. 2013 m. Kalėdas šventė pas ieškovę ir atsakovą, kur buvo ir atsakovo mama. Ieškovė taip pat dirbo, bei turėjo papildomą darbą – klijavo blakstienas.

Liudytoja I. T. teismo posėdyje (2016-11-15) parodė, kad 2004 m. ieškovė atvyko su atsakovu pas ją į Kauną ir pristatė atsakovą kaip savo gyvenimo partnerį. Jiems 2007 m. grįžus iš Anglijos, kreipėsi į ją konsultacijos dėl nekilnojamojo turto įsigijimo, nes liudytojos partneris tuo vertėsi. Buvo akivaizdus šalių bendras tikslas. Ji su parneriu taip pat buvo paėmę paskolą, todėl ir šalims tai patarė, nurodė savo agentą. Jai šalių bendravimas nekėlė jokių abejonių, jų santykiai buvo nuoširdūs. Jai žinoma, kad atsakovas ėmė paskolą ir kad laidavo ieškovės mama. Remontuojant butą (duomenys neskelbtini) šalys dažnai kreipdavosi į juos su vyru dėl prekių pirkimo, nes jos vyras turėjo nuolaidų statybos parduotuvėse. Remontui daugiau lėšų skyrė ieškovė iš savo santaupų, nes teko kartu vykti į parduotuves. Ji žino, kad ieškovė turėjo santaupų, nes jos abi kurį laiką dirbo Skandinavijoje. Jos žiniomis (nes abi kartu dirbo) ieškovė ten dirbdama 5-6 metus, susitaupė apie 25 00 - 35 000 Lt. Atsakovas prisidėjo darbu remontuojant butą. Kol vyko remontas, abu gyveno pas ieškovės mamą. Suremontavus butą, jame kurį laiką gyveno abi šalys su savo vaikais, o 2009 m. atsakovas išvyko į Angliją dirbti. Ji ne kartą lankėsi tame bute, bet jokių kitų vyrų ten nematė. Jai žinoma, kad abi šalys 2012 m. vyko kartu į Turkiją. 2011 m. abu dalyvavo jos vestuvėse (vėliau patikslino, kad tai buvo jos jubiliejaus šventė), 2013 m. taip pat buvo pas juos svečiuose. Šalys išsiskyrė dėl smurto. Jai žinoma, kad atsakovas piršosi ieškovei, bet kodėl nesusituokė, ji nežino. Apibūdino ieškovę kaip atsakingą, draugišką, o atsakovą – kaip darbštų žmogų. Šalių šeima buvo normali.

Liudytojas S. B. teismo posėdyje (2016-11-15) parodė, kad su ieškove jis susipažino 2009 m. prieš Kalėdas. Jis gyveno Anglijoje, o kai atvažiuodavo į Jonavą, apsigyvendavo pas ieškovę (duomenys neskelbtini). Jis padėdavo ieškovei finansiškai, bendravo intymiai. Bendravo iki 2010 m. vidurio. Per tą` laiką jis pas ieškovę buvo atvykęs apie 5 kartus ir išbūdavo apie 4-7 dienas. Jos bute neteko matyti jokių kitų asmenų. Jis ieškovei buvo paskolinęs apie 1000 svarų, o 2010 m. birželio mėn. pareikalavo skolą grąžinti, o ieškovė davė jai atsakovo telefono numerį, nurodydama, kad jos draugas liepė tokiu atveju į jį kreiptis. Jis taip ir padarė, tačiau pinigų neatgavo. Bendravimą nutraukė, nes iš draugų sužinojo, kad ji laisvo elgesio moteris. Po susipažinimo su atsakovu, jie liko draugais. Kai susitiko, sužinojo, kad ji yra atsakovo sugyventinė.

Liudytoja I. T. teismo posėdyje (2016-11-15) parodė, kad ieškovės ji asmeniškai nepažįsta, o atsakovas yra jos (liudytojos) sugyventinis. Atsakovas pas ją Londone (kur turi nuosavą būstą) apsigyveno nuo 2008 m. Jis 2008-2009 m. išsinuomojo pas ją būstą, o nuo 2009 m. gruodžio mėnesio jie yra sugyventiniai. Atsakovas jai paaiškino, kad į Lietuvą važiuoja „biznio“ reikalais, o kokiais – nepasakė. Nuo 2010 m. iki 2014 m. balandžio mėn. jie su atsakovu gyveno kartu, išsiskirdavo 4-5 dienoms, kartais ilgiau iki mėnesio, kai išvykdavo atsakovas į reisus. Metines šventes su atsakovu šventė kartu. Jai žinoma, kad atsakovas su ieškove turi sūnų, su kuriuo ji ir jos vaikai bendrauja. Nekilnojamojo turto įsigijimo aplinkybių ji nežino. Su T. ji negyvena nuo 2007 m., išsituokė 2014 m., bendras verslas buvo iki 2012 m.

Liudytojas G. C. (2016-11-15) teismo posėdyje parodė, kad jis ieškovę yra tik matęs, o atsakovą pažįsta gerai. Jis gyvena atsakovo bute (duomenys neskelbtini). Ieškovę jis yra matęs pradžioje, kai dar tarėsi dėl buto nuomos, o su atsakovu susitikdavo apie 3 kartus per metus. Butą patikrindavo atsakovo draugas N.

Liudytojas G. K. teismo posėdyje (2016-12-19) parodė, kad jis gyveno (duomenys neskelbtini), ir matė, kad atsakovas savo bute darė remontą. Tame bute mažai kas būdavo, ieškovę jis yra matęs, bet nedažnai. Tai buvo 2009-2011 m.

Liudytojas N. K. teismo posėdyje (2016-12-19) parodė, kad 2010-2012 pavasarį ar vasarą jis atsakovo prašymu ieškovės mamai vežė 6000 Lt, bet kam tie pinigai buvo skirti, jis nežino. Nuo 2011 m. jis sistemingai moka mokesčius už butą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini). butuose, kur gyvena nuomininkai, kas 3-4 mėnesius nuvažiuoja patikrinti skaitiklių rodmenų, kad skolų nebūtų. Atsakovą jis pažįsta nuo 1991 m., o ieškovę - tik iš matymo, ir žino, kad ji yra jų bendro vaiko mama. Apie jų bendrą gyvenimą jis nieko nežino, apie turto įsigijimo šaltinius taip pat. Liudytojui parodžius byloje pateiktas fotonuotraukas, jis pripažino, kad su šeima lankėsi šalių namuose ir neneigė, kad su vaikais buvo prie (duomenys neskelbtini) ežero.

Liudytojas G. S. teismo posėdyje (2016-12-19) parodė, kad jis gyveno (Duomenys neskelbtini) o ieškovė gyveno bute Nr. 7 prieš 5-6 metus. Teko pas ieškovę kelis kartus būti svečiuose. Ji bute gyveno kartu su vaikais. Atsakovą jis matė kelis kartus. Jis matė, kad pas ieškovę eidavo vyrai su gėlėmis ir alkoholiu. Apie šalių bendrą gyvenimą nieko paliudyti negali.

Liudytoja J. J. teismo posėdyje (2016-12-19) parodė, kad ji 2009 m. prižiūrėdavo šalių sūnų N, vesdavo jį į lopšelį-darželį. Ieškovė kažkur išvykdavo, o atsakovas buvo Anglijoje. Atsakovas skambino telefonu ir domėjosi vaiku. Negali pasakyti, ar šalys buvo šeima.

Liudytoja R. D. teismo posėdyje (2017-01-12) parodė, kad ji yra trečiojo asmens U kaimynė nuo 2003 m. Ją charakterizuoja kaip gerą žmogų ir nepastebėjo, kad blogai elgtųsi ar nesirūpintų savo vaikais. Atsakovą ji pas kaimynę matydavo, žino, kad gimus vaikui, abi šalys gyveno pas mamą ir turėjo atskirą kambarį. Iš U pasakojimų ji žino, kad ši laidavo, kad atsakovas galėtų gauti paskolą. Kiek jai žinoma, jie butus ketino pirkti, kad vėliau juos parduotų. Šalys trečiojo asmens bute gyveno kol suremontavo savo butą (duomenys neskelbtini)., vėliau jie išvyko į Angliją. Neteko pas kaimynę matyti asocialių asmenų ar girdėti triukšmą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje pateiktais duomenimis, šalių ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas pradėjo artimai bendrauti nuo 2004 m., kai abi šalys dar buvo santuokoje su buvusiais sutuoktiniais. Ieškovės R. M. ir S. M. santuoka (sudaryta 2003-08-07) buvo nutraukta 2005-08-06 (ištuokos liudijimas AA Nr. 191689), o atsakovo A. Z. ir jo sutuoktinės I. Z. santuoka nutraukta 2005-06-27 teismo sprendimu (Nr.2-0806-03/2005).

Ieškovės paaiškinimu ji su atsakovu dar iki jų santuokų nutraukimo pradėjo gyventi kartu ieškovės mamos V. U. bute. Tai, kad šalys susipažino ir pradėjo gyventi kartu 2004 m. pabaigoje patvirtina ir atsakovo buvusios sutuoktinės I. Z. 2005-03-14 patikslintame ieškinyje (santuokos nutraukimo byloje) nurodytos aplinkybės, kad po dukros (E. Z. gim. (duomenys neskelbtini)) gimimo atsakovas A. Z. palikęs šeimą išėjo gyventi į jo motinos butą, o vėliau ji sužinojo, kad jis jai yra neištikimas su R. U.. Savo ieškinyje I. Z. taip pat nurodė, kad atsakovas metų pabaigoje buvo išvykęs į Angliją aplankyti mamos ir su naująja drauge atostogavo Egipte. Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovės pateikta fotonuotrauka (fotolentelė Nr. 5), kurioje abi šalys užfiksuotos Egipte 2005 m. sausio 5 d. Faktinės aplinkybės apie šalių draugystės pradžią 2004 m., jų bendrą gyvenimą V. U. bute ir šalių kelionę į Egiptą 2005 sausio mėn. patvirtino liudytojos R. D., L. L., I. T., R. B., kuri teismo posėdyje parodė, kad atsakovą pirmą kartą pamatė kartu su ieškove 2004-11-21, jie bendravo šeimomis, kad tai šeima, jai abejonių nekilo, nes jie pradžioje gyveno kartu pas ieškovės mamą. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad atsakovo argumentai, jog su ieškove jie susipažino tik 2005 m. pavasarį ir kad niekada negyveno ieškovės mamos V. U. namuose, laikytini visiškai nepagrįstais ir atmestini.

Dėl šalių bendro gyvenimo 2005-2014 m. laikotarpyje.

2005 m. liepos mėn. šalys išvyko į Jungtinę Karalystę (toliau – JK). Atsakovo paaiškinimu jis su ieškove vyko kartu tik dėl to, kad ji mokėjo anglų kalbą ir padėjo jam tvarkyti anglų kalba dokumentus, kad atsakovė, atvykusi 2005 m. rudenį, iki metų pabaigos darbo neieškojo ir neturėjo jokių pajamų; kad su atsakove juos siejo tik nieko neįpareigojantys intymūs santykiai. Nors vėliau atsakovas pripažino jų su ieškove bendrą gyvenimą kartu, tačiau laikė, kad tai buvo nieko neįpareigojantys santykiai, kad ieškovė buvo tik jo išlaikytinė ir jų bendro vaiko motina. Ieškovės paaiškinimu, jie kartu su atsakovu vyko į JK turėdami bendrus gyvenimo tikslus, sukurti šeiminius santykius, užsidirbti ir įsigyti ateityje bendro turto. Jie kartu su atsakovu gyveno JK kaip šeima iki 2014 m. balandžio 28 d., kad šalims 2006 m. spalio 14 d. gimė sūnus N. Z., kad ji gavo atitinkamas pajamas ir abu su atsakovu deklaravo bendras pajamas, bendrai pirko nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, kurio įsigijimui ji panaudojo savo sutaupytas asmeninės lėšas ir pan. Šiuo atveju šalių bendrą gyvenimą ir tarpusavio santykius, atitinkančius šeimos santykių pobūdį laikotarpiu nuo 2004 m. pabaigos iki 2014 m. balandžio 28 d. patvirtina ne tik ieškovės paaiškinimai, tačiau ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai, kurie atitinkamai iš dalies paneigia ir atsakovo nurodytus argumentus:

1) ieškovės pateiktoje informacijoje apie mokesčių kreditų mokėjimą JK, nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2005-04-06 iki 2006-04-06 R. M. pajamos JK buvo 2100 GBP, o A. Z. - 19 833 GBP, kas paneigia atsakovo argumentus, kad ieškovė pajamų neturėjo;

2) laikini mokesčių kreditai JK buvo skaičiuojami atsižvelgiant į abiejų šalių bendras pajamas, ir ieškovės pateiktais duomenimis nustatyta, kad jie buvo skaičiuojami už laikotarpius nuo 2006-04-06 iki 2009-04-05 bei nuo 2011-07-06 iki 2012-01-02. Pažymėtina, kad abi šalys šiuose duomenyse yra nurodyti kaip partneriai, kartu teikiantys bendrą prašymą dėl kredito suteikimo bei turintys bendras pajamas;

3) šalims gyvenant kartu, jiems 2006 m. rugpjūčio 13 d. gimė sūnus N. Z.; vaiko gimimo liudijime jo tėvu įrašytas atsakovas A. Z., todėl darytina išvada, kad atsakovui jo tėvystė vaiko atžvilgiu nekėlė abejonių, kurios galėjo kilti tuo atveju, jeigu šalys nebūtų gyvenusios kartu;

4) 2011-09-22 ir 2012-03-02 pateiktų municipalinių mokesčių sąskaitų duomenimis, šios sąskaitos buvo teikiamos bendrai abejoms šalims, gyvenančioms toje pačioje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini);

5) 2006-07-20 trumpalaikės nuomos sutarties duomenimis nustatyta, kad šalys kartu nuo 2006 m. rugpjūčio 19 d. apsigyveno (duomenys neskelbtini) ir buvo šių gyvenamųjų patalpų bendranuomininkai, nuomos sutartį pasirašė abi šalys, todėl teisės ir pareigos, kilusios iš šios nuomos sutarties buvo šalių solidarios;

6) transporto priemonės Volvo S40 draudimo dokumentuose (2011-09-08 – 2013-09-07 draudimo liudijimai ir pasiūlymai dėl draudimo liudijimų) ieškovė yra nurodyta kaip transporto priemonės savininkė, o atsakovas A. Z. yra nurodytas kaip jos parneris, turintis teisę vairuoti tą pačią transporto priemonę;

7) ieškovės R. M. piniginių lėšų judėjimas jos sąskaitose „Swedbank“,AB, AB DNB bankuose bei JK banke HSBC patvirtina šalių piniginių lėšų bendrumo faktą, kad tiek ieškovė pervesdavo atsakovui A. Z. atitinkamas pinigų sumas, tiek atsakovas pervesdavo į ieškovės sąskaitą pinigus;

8) šalių bendrus pasitikėjimu grindžiamus santykius patvirtina ir ieškovės R. M. dalies gaunamo darbo užmokesčio iš įmonės (duomenys neskelbtini) pervedimas atsakovui priklausančiai įmonei (duomenys neskelbtini) (kodas 8338608; registracijos pažymėjimo archyvinė kopija);

9) liudytoja L. L. teismo posėdyje patvirtino, kad abi šalis kartu ji pirmą kartą pamatė 2004 m. žiemą vakarėlyje, o 2013 m. buvo susitikę gimtadienio šventėje. Tai, kad ieškovė su atsakovu yra šeima, matėsi iš jų bendravimo;

10) liudytoja J. K. teismo posėdyje bei 2016-09-18 raštu patvirtino, kad šalis ji pažįsta nuo 2011 m., susipažino Bristolyje jos namuose ir nuo to laiko bendravo šeimomis, šventė metines šventes (2012 - 2014 m. Kalėdas, Naujuosius metus ir Velykas), buvo bendros išvykos. 2014-04-28 būtent šios liudytojos namuose tarp ieškovės ir atsakovo kilo ginčas, po kurio šalių santykiai nutrūko. Liudytojos parodymai yra patvirtinti ir pateiktomis fotonuotraukomis (prie 2016-09-18 rašytinio liudijimo), kuriose užfiksuoti ieškovė ir atsakovas, kartu švenčiantys liudytojos namuose;

11) liudytoja I. T. teismo posėdyje parodė, kad 2004 m. ieškovė atvyko su atsakovu pas ją į Kauną ir pristatė atsakovą kaip savo gyvenimo partnerį. Jiems 2007 m. grįžus iš Anglijos, kreipėsi į ją konsultacijos dėl nekilnojamojo turto įsigijimo, nes liudytojos partneris tuo vertėsi. Buvo akivaizdus šalių bendras tikslas. Jai šalių bendravimas nekėlė jokių abejonių, jų santykiai buvo nuoširdūs. Jai žinoma, kad abi šalys 2012 m. vyko kartu į Turkiją. 2011 m. abu dalyvavo jos šventėje, 2013 m. taip pat buvo pas juos svečiuose. Šalys išsiskyrė dėl smurto;

12) ieškovės pateiktos byloje fotonuotraukos taip pat patvirtina šalių bendrą gyvenimą, jų abiejų dalyvavimą artimųjų ir draugų šventėse bei kelionėse į užsienio šalis: 2005 m. sausio mėn. abu vyko į Egiptą, 2006 m. abu dalyvavo atsakovo pusseserės vestuvėse, kur kartu dalyvavo ir atsakovo mama, jo sūnus A. Z. bei ieškovės dukra L. U., 2008 m. šalys kartu su mažamečiu N. Z. vyko į Graikiją, o su atsakovo mama D. Z. - į Turkiją; 2012-04-08 šalys kartu su vaikais L ir N šventė pas draugus – R. B. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) (fotolentelės Nr. 1 ir Nr. 2); 2013-03-31 ieškovė su atsakovu kartu dalyvavo šventėje J. K. namuose adresu (duomenys neskelbtini) (fotolentelės Nr. 3 ir 4); 2009-12-25 bei 2010-01-01 šalys abu kartu ir su vaikais L ir N užfiksuoti bute, esančiame (Duomenys neskelbtini) (fotolentelės Nr. 10 ir 11) bei 2008-11-16 – V. U. bute (duomenys neskelbtini) (fotolentelės Nr. 14 ir 15), 2009-06-24 ieškovė su atsakovu ir vaikais bei draugais kartu buvo iškyloje Molėtų rajone prie Ilgio ežero (fotolentelės Nr. 19 ir 20); 2013-08-18 šalys kartu šventė gimtadienį liudytojos L. L. namuose adresu (duomenys neskelbtini) (fotolentelė Nr. 21);

13) ieškovės sąskaitos JK banke HSBC išrašų duomenimis nustatyta, kad ieškovė iš savo lėšų pirkdavo sau ir atsakovui lėktuvo bilietus (2011-05-25, 2012-02-07), kad buvo vykdomi periodiniai lėšų pervedimai į atsakovo sąskaitą.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie šalių bendrą gyvenimą ir bendrą lėšų bei turto tvarkymą, liudytojų parodymai, šalių nepilnamečio vaiko N. Z. gimimas vienareikšmiškai patvirtina, kad ieškovė su atsakovu laikotarpiu nuo 2004 m pabaigos iki 2014-04-28 gyveno kartu kaip šeima, kartu nuomojo gyvenamąjį būstą, turėjo bendras pajamas, viešuose duomenyse save deklaravo kaip partnerius, kartu mokėjo mokesčius, vaikų mokesčių kreditai jiems buvo skaičiuojami atsižvelgiant į bendras pajamas, jiems gyvenant kartu 2006-08-13 gimė sūnus N. Z., šalys kartu leisdavo laisvalaikį, poilsiavo (kelionės į Egiptą, Graikiją, Turkiją), bendravo su giminėmis (atsakovo mama ir pussesere), turėjo bendrų draugų, su kuriais švęsdavo šventes ir pan. Atsakovas ieškovės nurodytas aplinkybes, kad jie kaip šeima kartu gyveno iki 2014 m. neigia, nurodydamas, kad jų santykiai pasibaigė dar 2008 m., kai atsakovas pradėjo kartu gyventi su I. T. jos namuose Londone, be to, atsakovo apaiškinimu, ieškovė 2009 m. artimai bendravo jau su kitu vyru – liudytoju S. B.. Šie atsakovo argumentai, išskyrus I. T. ir S. B. teismo posėdyje duotus parodymus, nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais, o priešingai – jie yra paneigti kitų liudytojų parodymais, patvirtinančiais šalių bendravimą iki 2014 m. balandžio mėn. bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Liudytojo S. B. paaiškinimu, jis su ieškove susipažino 2009 m. prieš Kalėdas ir jų bendravimas vyko dažniausiai bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu ieškovė gyveno. Bendravo iki 2010 m. vidurio, kol jis birželio mėn. pareikalavo ieškovės grąžinti jam skolą. Šie liudytojo parodymai kelia abejonių, nes ieškovė apskritai paneigė faktą kad ji yra pažįstama su liudytoju, be to liudytojo nurodytu laikotarpiu (2009 m. prieš Kalėdas) ieškovė nurodytame bute gyveno kartu su atsakovu ir vaikais, ką patvirtina ir byloje pateiktos fotonuotraukos (fotolentelės Nr. 10, 11, 17, 18). Taip pat pažymėtina, kad net ir tuo laikotarpiu, kai atsakovas būdavo išvykęs, ieškovė minėtame bute gyveno kartu su savo mažamečiu sūnumi N ir liudytojas, kuris, jo paaiškinimu, neva lankėsi pas atsakovę kelis kartus ir išbūdavo jos bute po kelias dienas, negalėjo nepastebėti mažamečio vaiko buvimo, nors savo parodymuose nurodė, kad kitų asmenų jis bute nematė. Be to liudytoja R. B. parodė, kad ieškovė kartu su ja 2010 m. balandžio mėn. išvyko į Angliją Leeds miestą, kur ieškovė pradėjo dirbti, jos gaunamas pajamas tuo laikotarpiu patvirtina ir HSBC banko duomenys, todėl akivaizdu, kad liudytojas S. B. šiuo laikotarpiu negalėjo su ieškove bendrauti Jonavoje.

Liudytoja I. T. patvirtino, kad atsakovas yra jos (liudytojos) sugyventinis, kuris pas ją Londone (kur turi nuosavą būstą) apsigyveno 2008 m., o nuo 2009 m. gruodžio mėnesio jie tapo sugyventiniais. Jos paaiškinimu, nuo 2010 m. iki 2014 m. balandžio mėn. jie su atsakovu gyveno kartu, išsiskirdavo tik kelioms dienoms, arba ilgesniam laikui, kai jis išvykdavo į reisus. Šį laikotarpį jie visas metines šventes šventė kartu. Šie liudytojos parodymai taip pat prieštarauja kitų liudytojų parodymams bei byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Pažymėtina, kad ieškovo ir liudytojos nurodytu laikotarpiu I. T. buvo dar santuokoje su savo buvusiu sutuoktiniu V. T.. Ieškovės pateiktais duomenimis nustatyta, kad internetiniame tinklapyje http://www.192.com/atoz/people/tilvikiene/inga/ I. T. buvo deklaravusi V. T. kaip vienintelį gyventoją 2008-2014 metais I. T. būste adresu (duomenys neskelbtini), Jungtinė Karalystė. Be to 2013 metais ji su savo vyru V. T. įkūrė bendrą įmonę (duomenys neskelbtini), kurioje kiekvienas iš sutuoktinių turėjo po 50 procentų akcijų. Šias aplinkybes posėdžio metu patvirtino pati liudytoja. Liudytojos nurodytos aplinkybės, kad nuo 2010 iki 2014 m,. balandžio mėn. ji su atsakovu buvo kartu ir švęsdavo visas metines šventes paneigė kiti liudytojai I. T., R. B., L. L., J. K., kurios paaiškino, kad 2012-1014 m. būtent su ieškove ir atsakovu kartu šventė Kalėdas, Naujuosius Metus ir Velykas, bei kartu praleisdavo laisvalaikį. Šių liudytojų nurodytos aplinkybės patvirtintos ir byloje pateiktomis aukščiau nurodytomis fotonuotraukomis. Pats atsakovas teismo posėdyje pripažino, kad 2009 m. Kalėdas jis šventė su ieškove ir, kad su šeima ir draugais Lietuvoje, bute (duomenys neskelbtini), sutiko 2010 Naujuosius metus. Atsakovo ir liudytojos I. T. nurodytos aplinkybės, kad atsakovas jos namuose apsigyveno 2008 m. pabaigoje, yra paneigtos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Atsakovo darbdavio (duomenys neskelbtini) 2016-10-04 rašte nurodyta, jog A. Z. šioje įmonėje dirbo vilkiko vairuotoju periodiškai 2005-2007 m., 2009-2010 m., 2012-2014 m., darbdaviui jis nurodė savo gyvenamųjų vietų adresus: 2012 metais – (duomenys neskelbtini); 2013-2014 metais – (duomenys neskelbtini); 2014 nuo spalio mėnesio - (duomenys neskelbtini). Įmonės direktorius papildomai pažymėjo, jog šie duomenys yra fiksuoti ir A. Z. vairuotojo pažymėjimuose bei sąskaitose faktūrose. Įmonių registro Companies House duomenimis atsakovo įmonės (duomenys neskelbtini) buveinės adresas iš (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas 2014 m. rugsėjo 19 d. Kaip matyti iš šių duomenų, atsakovas Londone pradėjo gyventi tik 2014 m., kas paneigia jo ir liudytojos nurodytas aplinkybes, kad pas I. T. jis pradėjo gyventi 2008 m. ir nuo 2009 m. jie tapo sugyventiniais.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovo liudytojų S. B. ir I. T. parodymai šioje byloje prieštarauja kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams bei liudytojų parodymams, todėl jie laikytini nepatikimais ir kaip įrodymų šaltiniu teismas šių liudytojų parodymais nesivadovauja.

Dėl šalių bendro turto įsigijimo.

Ieškovė nurodo, kad ji kartu su atsakovu tarėsi kurti bendrus šeiminius santykius, norėjo susilaukti bendro vaiko, kartu vykti į Didžiąją Britaniją užsidirbti ir Lietuvoje įsigyti nekilnojamojo turto, kurį vėliau pardavę, ketino bendrai užsidirbti, bendrai susikurti geresnes gyvenimo sąlygas. Savo susitarimą įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, šalys įgyvendino 2007 metais, kuomet buvo stebimas nekilnojamojo turto kainų augimas.

Byloje pateiktų rašytinių įrodymų duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2007-02-26 iki 2007-04-13 atsakovo vardu buvo įgyti šie nekilnojamieji daiktai : 2007-02-26 įgytas 1-no kambario butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kaina – 58 000 Lt, pradinis įnašas sutarties sudarymo momentu – 2 900 Lt; 2007-04-04 įgytas 3-jų kambarių butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kaina – 124 000 Lt, pradinis įnašas sutarties sudarymo momentu – 10 000 Lt; 2007-04-06 įgytas 2-jų kambarių butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kaina – 95 000 Lt, pradinis įnašas sutarties sudarymo momentu – 4 750 Lt; 2007-04-13 įgytas 0,1500 ha kitos paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kaina – 94 000 Lt, pradinis įnašas sutarties sudarymo momentu – 28 200 Lt. Sudarant minėtus sandorius nekilnojamojo turto pardavėjams buvo sumokėta iš viso 45 850 Lt (pagal sandorių sudarymo metu galiojusį valiutų kursą: 13 279,08 Eur arba 9 001,32 GBP) grynais pinigais sutarčių sudarymo dieną, o likę kainų skirtumai turėjo būti sumokėti, kai kreditorius AB bankas „Hansabankas“ (šiuo metu – „Swedbank“.AB bankas) suteiks A. Z. atitinkamo dydžio paskolas šių nekilnojamųjų daiktų pirkimui.

„Swedbank“,AB (buv. AB bankas „Hansabankas“): 2007-03-13 kredito sutartimi Nr. 07-023120-FA suteikė A. Z. 55 100 Lt dydžio kreditą buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimui (2009-12-24 kredito suma konvertuota į 15 474,97 Eur); 2007-04-16 kredito sutartimi Nr. 07-036787-FA/07-036832-FA suteikė A. Z. 114 000 Lt dydžio kreditą buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui (2009-12-24 likusi kredito suma konvertuota į 31 945,66 Eur) ir 90 250 Lt dydžio kreditą buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui (2009-12-24 likusi kredito suma konvertuota į 25 291,70 Eur); 2007-04-23 kredito sutartimi Nr. 07-39681-FA suteikė A. Z. 65 800 Lt dydžio kreditą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimui (2009-12-24 likusi kredito suma konvertuota į 18 475,88 Eur). Atsakovo prievolės bankui buvo užtikrintos įkeičiant įsigytus nekilnojamuosius daiktus (hipoteka).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad laidavimo sutartimis Nr. 07-023120-LA1, Nr. 07-036787-FA/07-036832-FA ir Nr. 07-39681-LA1 ieškovės mama (trečiasis asmuo) V. U. laidavo bankui už kredito gavėją A. Z. pagal visas keturias kredito sutartis, t. y. prievolių neįvykdymo ar netinkamo vykdymo atveju, ji turėtų pareigą solidariai su atsakovu atsakyti kreditoriui.

Šalių paaiškinimais nustatyta, kad jie du butus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), išnuomojo, o bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2007 m. jie padarė remontą ir šiame bute faktiškai gyveno, kai grįždavo iš JK į Lietuvą.

Ieškovė nurodo, kad minėti nekilnojamieji daiktai buvo įgyti abiejų šalių bendromis lėšomis, nes pradines įmokas, sumokėtas grynais pinigais sutarčių sudarymo momentu, faktiškai sumokėjo ieškovė iš savo santaupų, o periodiniai mokėjimai bankui pagal kredito sutartis buvo vykdomi tiek iš ieškovės, tiek iš atsakovo asmeninių lėšų. Ieškovės paaiškinimu, turtas buvo įgytas bendru tikslu – sukurti bendrą jų šeimos gerovę (namus), kuriuose jų šeima turėjo ateityje gyventi, t. y. atsakovas žadėjo, kad pakilus nekilnojamojo turto kainoms, jis du butus ((duomenys neskelbtini) ir 9duomenys neskelbtini).) parduos, už gautas lėšas grąžins kreditus bankui, o šeima laikinai liks gyventi bute, esančiame 9duomenys neskelbtini). Vėliau, ketino parduoti ir šį butą, o už gautas lėšas įsigytame žemės sklype planavo statyti gyvenamąjį namą. Šias aplinkybes patvirtino ir trečiasis asmuo V. U., kuri yra atsakovo laiduotoja minėtose prievolėse bankui. Ji paaiškino, kad niekas iš atsakovo artimųjų giminaičių laiduoti nesutiko, o atsakovas patikino trečiąjį asmenį, kad laidavimas bus trumpalaikis, nes ketinama įgytą turtą parduoti, atsakovui prašant, trečiasis asmuo sutiko tapti laiduotoja, bet tik todėl, kad ji šalių santykius traktavo kaip šeiminius, o atsakovas sukūrė pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad laidavimo sutartys bus sudaromos neilgam laikotarpiui.

Atsakovas, paneigdamas ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimus nurodo, kad įsigyto turto jis neketino parduoti, norėjo, kad turtas liktų jo vaikams, o V. U. pasiūlė laiduoti už jį, nes tokiu būdu atsakovas sutiko nurašyti ženklią dalį V. U. skolos jam. Šiuo atveju byloje nėra pateikti įrodymai, tiesiogiai patvirtinantys šalių ketinimus įgyti turtą bendrai ar atskirai ir trečiojo asmens laidavimo priežasčių, tačiau atsižvelgiant į netiesioginius byloje esančius įrodymus bei abiejų šalių nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad labiau tikėtinos yra ieškovės ir trečiojo asmens nurodytos aplinkybės. Byloje pateiktas atsakovo 2007 m. spalio 24 d. sudarytas testamentas (patvirtintas Jonavos rajono 2-ajame notaro biure; reg. Nr. GP-5276), kuriuo A. Z. mirties atveju visą savo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, piniginius indėlius bei vertybinius popierius paliko būtent ieškovei R. M., paneigia atsakovo nurodytas aplinkybes, kad turtą jis įgijo tikslu užtikrinti savo vaikų ateitį, o priešingai rodo, kad tokiu būdu buvo siekiama užtikrinti atsakovo sugyventinės (ieškovės) turinius interesus netikėtos atsakovo mirties atveju. Liudytoja R. B. teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad abi šalys, grįžę iš Anglijos, pirko butus tam, kad viename jie galėtų gyventi, o kitus ketino parduoti, kad šalys svajojo turėti savo namą. Ta aplinkybė, kad už atsakovą laidavo ne jo artimi giminaičiai ar draugai, o ieškovės mama, su kuria, kaip teigia atsakovas, nesiejo jokie santykiai, labiau patvirtina tą faktą, kad ji šalių santykius laikė šeiminiais ir tikėjo, kad laidavimas yra trumpalaikis, ir akivaizdu, kad priešingu atveju niekada trečiasis asmuo nebūtų sutikusi prisiimti laidavimo sutarčių pagrindu atsiradusių įsipareigojimų, jeigu būtų laikiusi atsakovą, kaip jis nurodo, atsitiktiniu ar laikinu dukters pažįstamu ar draugu, nes tokie veiksmai būtų vertinami kaip priešingi savo interesams ir nuostolių, dėl kurių atsiradimo ji niekaip neprisidėjo, prisiėmimas. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad trečiasis asmuo prisiėmė laidavimo prievolę tikslu panaikinti ankstesnes savo skolas atsakovui, nėra patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais ar liudytojų parodymais. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2004 iki 2007 m. skolino pinigines lėšas trečiajam asmeniui, kurių ji atsakovui negrąžino, todėl atsakovo nurodytos aplinkybės yra laikytinos neįrodytomis.

Kaip jau minėta, ieškovė paaiškino, kad tarp jos ir atsakovo buvo bendras susitarimas įsigyti nekilnojamąjį turtą tikslu sukurti bendrą jų šeimos gerovę (namus), kuriuose jų šeima turėjo ateityje gyventi. Susitarimą bendrai įgyti turtą ir jį valdyti, ieškovė grindžia tuo, kad ji, turėdama santaupų, iš savo asmeninių sumokėjo pradinius įnašus pagal pirkimo-pardavimo sutartis ir vėliau prisidėjo prie įgyto turto išlaikymo, pirko statybines medžiagas ir baldus bei buitinę techniką butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuriame jų šeima vėliau faktiškai gyveno. Atsakovas, paneigdamas ieškovės argumentus, nurodo, kad pradinius įnašus grynais pinigais turto pardavėjams mokėjo jis iš skolintų iš banko lėšų, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini) remontavo ir apstatė baldais iš savo asmeninių lėšų, o ieškovė prie turto įsigijimo ir jo išlaikymo visiškai neprisidėjo, nors faktiškai naudojosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini).

Ieškovės byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad iki šalių pažinties (2004 m.) ieškovė gyveno ir dirbo Skandinavijos šalyse, ką patvirtina jos paso duomenys, o uždirbtus pinigus ji siuntė į Lietuvą motinai V. U.. Pinigų pervedimo faktą patvirtina MoneyGram ir Western Union duomenys už 2001-2003 m. laikotarpį. V. U. periodiškai buvo pervedamos piniginių lėšų sumos nuo 450 iki 1000 USD, iš viso apie 11 820 USD (47 280 Lt). Šios lėšos buvo kaupiamos ir pavestos saugoti ieškovės motinai V. U.. Ieškovės ir trečiojo asmens V. U. paaiškinimu taip pat nustatyta, kad V. U. 2005-11-02 pardavė jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o gautas lėšas – 19 000 Lt, ji padovanojo savo dukrai R. M., kuri tą pačia dieną (2005-11-02) gautas lėšas kartu su dalimi sutaupytų lėšų, iš viso 22 000 Lt įnešė į Kredito unijos „Jonavos žemė“ sąskaitą (KU „Jonavos žemė“ sąskaitos duomenys apie atliktas operacijas laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2005-12-31). Šios lėšos iš sąskaitos buvo paimtos 2006-05-25 (KU „Jonavos žemė“ sąskaitos duomenys apie atliktas operacijas laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31). Liudytoja I. T. parodė, kad ieškovė turėjo savo santaupų, nes jos abi kartu dirbo Skandinavijoje, kad ieškovė ten dirbdama 5-6 metus galėjo susitaupyti apie 25 000- 35 000 Lt.

Atsakovo A. Z. nurodytos aplinkybės, charakterizuojančios ieškovę ir trečiąjį asmenį (ieškovės motiną), kad ieškovė vedė netinkamą gyvenimo būdą, kad ji neturėjo jokių santaupų ir nuolat skolinosi iš atsakovo, kad ieškovės mama V. U. gyveno trijų kambarių bute ir augino 3 savo vaikus ir ieškovės dukrą L, tačiau, niekur nedirbo, gaudavo Darbo biržos pašalpas, kompensacijas už šildymą, vėliau turėjo problemų su antstoliais, todėl galimai ieškovės siųstos lėšos buvo panaudojamos pragyvenimui, o ne taupomos, nėra patvirtintos jokiais įrodymais. Teismui pateiktame 2016-10-03 Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte Nr. 6B-14-1631 nurodyta, jog R. M. nėra ir niekada nebuvo įrašyta į Jonavos rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ir jai nėra apribota motinos valdžia vaikų: L. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. Z., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir pažymėta, jog Skyrius neturi duomenų apie R. M. netinkamą Vaiko teisių apsaugos įstatymo 11 straipsnio reikalavimų vykdymą aukščiau minėtų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, taip pat su faktu, jog Kauno apskrities priklausomybių ligų centro duomenų bazėje nėra duomenų apie tai, kad R. M. būtų gydyta dėl priklausomybės ligų, ką patvirtina 2016-10-14 Kauno apskrities priklausomybių ligų centro siuntimas, forma Nr. 028-1/a. Šio oficialaus dokumento kontekste laikytini abejotinais ir liudytojo G. S. parodymai, kad jis pats dažnai lankydavosi ieškovės namuose ir matydavo lankantis kitus vyrus, kad namuose buvo dažnai švenčiama ir pan., be to šie parodymai nepatvirtinti kitais byloje esančiais įrodymais. Dėl liudytojo S. B. parodymų patikimumo teismas yra pasisakęs anksčiau. Ieškovės motina turto įsigijimo momentu (2007 m.) dirbo ir gavo draudžiamąsias pajamas iš UAB „(duomenys neskelbtini) (2016-07-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma). 2016-10-11 Antstolių rūmų pažymos Nr. S-17825-25267 apie V. U. duomenimis nustatyta, kad skolininkės V. U. atžvilgiu buvo pradėtas priverstinis išieškojimas keliose vykdomosiose bylose, tačiau visi išieškojimai buvo pradėti vykdyti vėliau 2010-2014 m., t. y. po ginčo turto įsigijimo, o 2005-2009 metų laikotarpiu, jokių įsiskolinimų ir vykdytinų bylų neturėjo. Trečiasis asmuo patvirtino, kad 2001-07-31 įsigijo 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau kategoriškai nesutiko su atsakovo nuomone, jog šį turtą įsigijo už ieškovės lėšas, nes ji tuo metu pardavė kitą jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), (2001-09-10 Buto pirkimo pardavimo sutarties kopija). Šiuo atveju pažymėtina, kad trečiojo asmens butas buvo įgytas 2001-07-31, o ieškovės pateikto pinigų pervedimo duomenys yra pateikti už laikotarpį nuo 2001-06-05 iki 2002-10-17, t. y. ieškovės nurodyto lėšos arba didžioji jų dalis galimai buvo sukauptos jau po trečiojo asmens turto įsigijimo.

Vertinant atsakovo A. Z. turtinę padėtį šalių bendro gyvenimo pradžioje (2004 m.) bei 2007 m. įsigyjant nekilnojamuosius ginčo daiktus, pažymėtina, kad jis nuo 1997-02-11 iki 2008-12-31 buvo jam priklausančios individualios įmonės savininkas (VSDFV duomenys; vėliau įmonė savo veiklą atnaujino 2010-07-01), tačiau Kauno apskrities VMI Jonavos skyriaus duomenimis atsakovo įmonė 2002-2004 metais pajamų nedeklaravo (2005-04-21 pažyma Nr. (24.12-23)-T1-421). VSDFV duomenimis A. Z. įmonė VSDF biudžetui 2005-04-21 buvo skolinga 266 Lt (2005-04-21 raštas Nr. D5-135-1). Pats atsakovas civilinėje byloje Nr. 2-0806-03/2005 nesutikdamas su priteisto iš jo laikino materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžiu, savo 2005-04-26 atskirajame skunde nurodė, kad jo įmonė nevykdo jokios veiklos, pelno iš jos jis negauna, be to yra skolingas „Sodrai“, kad jis yra registruotas Darbo biržoje, kaip ieškantis darbo, todėl teismo priteisto laikino materialinio išlaikymo vaikams jis negali mokėti. 2005-06-27 teismo sprendimu nutraukus atsakovo santuoką su I. Z., atsakovas įsipareigojo dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui teikti kas mėnesį po 125 Lt (36,2 Eur) kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad šalių bendro gyvenimo pradžioje iki išvykimo į JK 2005 m., atsakovas neturėjo santaupų ar reguliariai gaunamų pajamų, todėl ir finansiškai remti ieškovės nurodytu laikotarpiu jis negalėjo.

2005 m. šalims išvykus į JK, atsakovas nuo 2005 m. liepos 18 d. pradėjo dirbti įmonėje (duomenys neskelbtini) vilkiko vairuotoju ir iki 2007-08-28 jam buvo priskaičiuota 49 136,99 GBP darbo užmokesčio (faktiškai išmokėta - 36 140,12 GBP) (įmonės 20016-11-03 pažyma). Perskaičiuojant mokesčių kreditus, buvo nurodytos šalių pajamos už laikotarpį nuo 2005-04-06 iki 2006-04-05: R. M. – 2 100 GBP, o A. Z. – 19 833 GBP. Atsakovo paaiškinimu bei banko HSBC duomenimis nustatyta, kad atsakovui 2006-11-15 buvo suteikta 10 112,95 GBP paskola, kuri atsakovo paaiškinimu, buvo panaudota įsigyjant nekilnojamąjį turtą ir sumokant grynais pinigais pradinius įnašus. Paskola buvo grąžinta dalimis iki 2012-01-09. Ieškovė nurodo, kad ši paskola nebuvo panaudota sumokant pradinius įnašus už 2007 m. nupirktus nekilnojamuosius daiktus, nes pinigai buvo išleisti dar iki sandorių sudarymo, tačiau šios ieškovės nurodytos aplinkybės taip pat nėra patvirtintos jokiais įrodymais.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad 2007 m. turto įsigijimo momentu tiek ieškovė, tiek atsakovas galimai turėjo piniginių lėšų sumokėti pradines įmokas (45 850 Lt arba 9 001,32 GBP) už perkamą nekilnojamąjį turtą. Ieškovė galimai turėjo santaupų iš ankstesnės savo darbinės veiklos užsienyje bei piniginės lėšos, gautos iš trečiojo asmens pardavus žemės sklypą ir pajamos JK (ne mažiau 22 000 Lt (išgryninta KU „Jonavos žemė“). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių kokia dalis iš uždirbtų užsienyje pinigų buvo sutaupyta ir išlikusi nuo 2002 m. iki 2007 m., todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad šios lėšos ar jų dalis buvo panaudotos įsigyjant nekilnojamąjį turtą 2007 m., kita vertus ir atsakovas nepaneigė bei neįrodė, kad ieškovė tokių lėšų neturėjo. Liudytoja I. T. patvirtino, kad ieškovė santaupų, įsigyjant turtą turėjo ir jas panaudojo tiek turto pirkimui, tiek buto remontui. Kaip jau minėta, ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas gautą paskolą nepanaudojo įsigyjant turtą, o išleido dar iki sandorių sudarymo, taip pat nepatvirtintos, todėl yra reali tikimybė, kad ir atsakovas galėjo sumokėti turto pardavėjams pradinius įnašus iš savo turimų asmenių lėšų (10 112,95 GBP gautos paskolos ir 19 833 GBP gautų metinių pajamų).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus, teismas daro išvadą, kad konkrečiu atveju byloje esančių įrodymų visuma (šalių turėtos santaupos, ieškovės motinos laidavimas, atsakovo valia, išreikšta testamente, šalių bendri veiksmai ir bendras gyvenimas, tikslu sukurti bendrą šeimos gerovę, leidžia teigti, kad labiau yra tikėtina, jog tarp šalių buvo susitarimas įsigyti bendrą turtą, vėliau jo dalį sėkmingai realizuojant didesne kaina.

Dėl įgyto turto išlaikymo ir prievolių vykdymo.

Šalių paaiškinimais nustatyta, kad jie du butus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), išnuomojo, o bute, esančiame (Duomenys neskelbtini), 2007 m. jie padarė remontą ir šiame bute faktiškai gyveno, kai grįždavo iš JK į Lietuvą. Šalys iš JK į Lietuvą grįžo 2007 m. antroje pusėje ir pradėjo remontuoti vieną iš įgytų butų. Ieškovės paaiškinimu, butas buvo remontuojamas iš ieškovės santaupų, kurios baigėsi 2009 m., nes atsakovas lėšų remontui neturėjo, atsakovas prie buto remonto prisidėjo savo darbu. Atsakovas šią aplinkybę neigia, nurodydamas, kad butas buvo remontuojamas iš jo asmeninių lėšų, ieškovė prie jo remonto bei išlaikymo visiškai neprisidėjo.

Liudytoja I. T. teismo posėdyje paaiškino, kad abi šalys grįžę į Lietuvą, kreipėsi į ją konsultacijos dėl nekilnojamojo turto įsigijimo ir ji patarė šiuo tikslu paimti iš banko paskolą bei pasiūlė savo agento paslaugas. Vėliau remontuojant butą (duomenys neskelbtini)., šalys dažnai kreipėsi į ją su vyru dėl prekių pirkimo, nes jos parneris turėjo nuolaidų statybinių medžiagų parduotuvėse. Remontui daugiau lėšų skyrė ieškovė iš savo santaupų, nes abu vyko į parduotuves pirkti medžiagas. Liudytojos parodymu nustatyta, kad šalys, kol vyko buto remontas, abi gyveno pas ieškovės mamą – V. U. (šią aplinkybę patvirtino ir trečiasis asmuo). Suremontavus butą šalys kurį laiką gyveno kartu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o 2009 m. atsakovui išvykus į JK, bute liko gyventi ieškovė su vaikais. Šie liudytojos parodymai iš dalies yra patvirtinti ir byloje pateiktais dokumentais, patvirtinančiais, kad 2008-10-13 ieškovė sumokėjo 1910 Lt įmonei UAB „Prenta“ už buitinę techniką (2008-10-13 mokėjimo nurodymas Nr. 96485).

Ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimu nustatyta, kad šalims išvykus į JK, kitais ieškovo butais ((Duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse), kurie buvo išnuomoti, rūpinosi taip pat ieškovės motina V. U.. Atsakovas šią aplinkybę neigia, nurodydamas, kad šiuos butus jo prašymu prižiūrėjo jo draugas N. K., kuris teismo posėdyje taip pat patvirtino, jog jis atsakovo prašymu sistemingai moka komunalinius mokesčius už visus tris butus bei kas 3-4 mėnesius nuvyksta patikrinti į išnuomotus butus skaitiklių rodmenų. Šie liudytojo parodymai nėra paremti kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais (pvz. mokesčių mokėjimo dokumentais) ir iš dalies yra paneigti trečiojo asmens paaiškinimais, kad išnuomotais butais rūpinosi būtent ji. Savo paaiškinimų patvirtinimui V. U. teismui pateikė ir 2011-2012 m. laikotarpyje mokėtų komunalinių ir kitų mokesčių už butus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), sąskaitų ir kvitų kopijas, kurios buvo ne liudytojo ar atsakovo, o trečiojo asmens žinioje. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad šie dokumentai buvo ieškovės ar trečiojo asmens pasisavinti iš jo buto, nėra patvirtinti įrodymais. Pažymėtina, kad liudytojas N. K. duodamas parodymus teismo posėdyje buvo nurodęs, kad ieškovę jis žino tik iš matymo ir žino ją kaip atsakovo vaiko motiną, o apie šalių bendrą gyvenimą nieko nežino. Šie parodymai yra paneigti ieškovės byloje pateiktais įrodymais, patvirtinančiais, kad liudytojo šeima kartu su ieškove ir atsakovu ir jų vaikais kartu šventė šventes, bei iškylavo gamtoje (2010-01-01 fotolentelės Nr. 12, Nr. 17), todėl akivaizdu, kad liudytojas arba nurodo tikrovės neatitinkančius faktus arba apie juos nutyli. Atsižvelgiant į šiuos abejotinus liudytojo parodymus bei nesant byloje kitų įrodymų, patvirtinančių kad ieškovė ar trečiasis asmuo neprisidėjo prie įsigyto turto išlaikymo, atsakovo argumentai yra atmestini.

Dėl prievolių vykdymo iš bendrų lėšų. Šioje byloje nei viena iš šalių teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių iš kokių šaltinių buvo mokamos įmokos bankui „Swedbank“,AB pagal atsakovo vardu sudarytas keturias kredito sutartis, todėl vienareikšmiškai konstatuoti, kad įmokos buvo mokamos iš bendrų lėšų ar tik iš atsakovo asmeninių lėšų, nėra galimybės. Tačiau įvertinus byloje pateiktus kitus rašytinius įrodymus, labiau tikėtina yra aplinkybė, kad prievolės bankui buvo vykdomos iš šalių bendrų lėšų.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2014 m. abi šalys gaudavo periodiškai atitinkamas pajamas. Byloje nėra duomenų apie ieškovės darbą JK iki 2011 m. Įmonės (duomenys neskelbtini) pateiktais duomenimis ieškovė šioje įmonėje dirbo nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. vasario mėn. Įmonėje (duomenys neskelbtini) ieškovė pradėjo dirbti nuo 2013-02-20 ir dirbo iki 2014-05-01. Šioje įmonėje jos mėnesio darbo užmokestis buvo nuo 1088 GBP iki 2010 GBP. Įmonės 2016-11-03 rašte nurodytais duomenimis nustatyta, kad ieškovės darbo užmokesčio dalis buvo pervedama į ieškovės asmeninę sąskaitą, o kita dalis – į įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Šią informaciją patvirtina ir pateikti mokėjimo dokumentai, patvirtinantys ieškovės darbo užmokesčio dalies pervedimą atsakovo įmonei (duomenys neskelbtini). Sistemos MoneyGram duomenimis nustatyta, kad 2008-06-220 buvęs ieškovės sutuoktinis S. M. pervedė ieškovei 10 000 NOK (pagal tuo metu galiojantį valiutų kursą – 4332 Lt arba 1254,63 Eur) tokiu būdu padidindamas jos santaupas.

Įmonės (duomenys neskelbtini) 2016-11-03 pažymoje nurodytais duomenimis atsakovas A. Z. šioje įmonėje dirbo nuo 2005-07-18 iki 2007-08-28 ir už šį laikotarpį jam buvo išmokėta 36 140,12 GBP darbo užmokesčio. Laikotarpiu nuo 2007-08-29 iki 2009-10-08 atsakovas šioje įmonėje nedirbo. Šie duomenys patvirtinti ir valstybinio socialinio draudimo įrašų sistemos duomenimis (HM Revenue&Customs 2016-08-05 raštas), iš kurių taip pat matyti, kad 2008-2009 metų mokestiniu laikotarpiu atsakovas pajamų JK negavo. Grįžęs laikinai į Lietuvą, atsakovas nuo 2008-08-20 iki 2009-02-02 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, už šį laikotarpį jam buvo paskaičiuota 2782,15 Lt draudžiamųjų pajamų (darbo užmokesčio). 2009 m. grįžęs į JK, atsakovas tęsė darbo santykius minėtoje įmonėje (duomenys neskelbtini) iki 2010 m. ir vėliau – 2012-2014 m. (įmonės 2016-10-04 pažyma). 2012 m. gruodžio 20 d. atsakovas A. Z. JK įregistravo privačią ribotos atsakomybės bendrovę (duomenys neskelbtini) (kodas 8338608; registracijos pažymėjimo archyvinė kopija), į kurią 2013-2014 m. buvo pervedama dalis ieškovės darbo užmokesčio.

Atsakovas byloje yra pateikęs tarptautinio pinigų pervedimo 2006-2013 m. laikotarpyje dokumentus, patvirtinančius, kad atsakovo motina D. Z. periodiškai pervesdavo atsakovui įvairias pinigų sumas (nuo 100 Lt iki 4000 Lt), laikotarpiu nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2010 m. rugsėjo mėn. vidutiniškai 1 178,63 Lt per mėnesį. Tačiau iš šių pinigų atsakovui teko vykdyti prievolę nepilnamečiams vaikams mokant jų išlaikymui po 800 Lt/mėn. (pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-02-09 nutartimi Nr. 2-94-598/2009 patvirtintas taikos sutarties sąlygas). Todėl konstatuoti, kad likusių pinigų pakako buto remontui ir prievolių kreditoriui vykdymui nėra pagrindo.

Šalių paaiškinimais nustatyta, kad jų bendro gyvenimo laikotarpiu 2004-2014 m. tiek ieškovė, tiek atsakovas periodiškai su pertraukomis gavo atitinkamas pajamas. (duomenys neskelbtini) gimus šalių sūnui N. Z., ieškovė laikinai nedirbo ir turėjo minimalias pajamas, nes jai teko pagrindinė rūpesčių mažamečiu vaiku našta, o atsakovui teko tuo laikotarpiu išlaikyti šeimą iš savo gaunamų pajamų. Laikotarpiu nuo 2007-08-29 iki 2009-10-08, kai atsakovas buvo Lietuvoje ir turėjo minimalias pajamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagrindinė rūpesčių šeima našta ir prievolių bankui mokėjimas iš turimų santaupų teko ieškovei. „Swedbank“,AB banko ir AB DNB banko sąskaitų išrašų duomenimis nustatyta, kad 2007-2010 m. laikotarpiu į ieškovės sąskaitas šiuose bankuose buvo įnešamos grynais pinigais įvairios pinigų sumos, kurios buvo pervedamos į atsakovo A. Z. sąskaitą (paskirtis - sąskaitos papildymas) prievolių kreditoriui „Swedbank“,AB bankui pagal sudarytas kredito sutartis vykdymui (periodinėms įmokoms). Pavyzdžiui laikotarpiu nuo 2009-03-31 iki 2010-12-13 iš ieškovės sąskaitos į atsakovo sąskaitą buvo pervesta 10 550 Lt. Atsakovas nurodė, kad tai buvo jo asmeninės lėšos, tačiau šį faktą patvirtinančių įrodymų jis nepateikė. AB DNB banko R. M. sąskaitos išrašo duomenimis taip pat nustatyta, kad į šio banko sąskaitą iš ieškovės sąskaitos JK banke HSBC buvo periodiškai pervedamos piniginių lėšų sumos, kurios, ieškovės paaiškinimu buvo naudojamos šalių šeimos, jų įgyto bendro turto išlaikymui bei prievolių bankui vykdymui. Ieškovės pateiktų JK banko HSBC sąskaitos išrašų duomenimis nustatyta, kad ieškovė periodiškai visą buvimo JK laikotarpį nuo 2005 m. spalio mėn. turėjo atitinkamas pajamas. Iš šioje sąskaitoje esančių lėšų judėjimo matyti, kad tiek atsakovas 2010-12-18 – 2011-02-11 buvo pervedęs lėšų ieškovei, tiek ieškovė periodiškai A. Z. pervesdavo įvairias piniginių lėšų sumas.

Pažymėtina, kad atsakovė siekdama dirbti ir gauti didesnes pajamas, nuolat kėlė kvalifikaciją, ką patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai: 2006-12-20 sertifikatas profesinei kvalifikacijai įgyti, liudijantis apie baigtą kursą, skirtą IT vartotojams, suteiktas 2 lygio OCR NVQ IT vartotojo sertifikatas; 2011-07-27 sertifikatas, liudijantis apie sėkmingą blakstienų priauginimo kurso baigimą; 2013-06-13 sertifikatas, liudijantis apie išklausytą kursą klientų aptarnavimo, saviugdos planavimo srityje; 2014-04-09 sertifikatas, liudijantis apie sėkmingą profesionalių grožio terapeutų gildijos mokymo kurso „XD blakstienų priauginimas“ baigimą. Liudytoja J. K. patvirtino, kad ieškovė gaudavo papildomas pajamas klijuodama blakstienas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad gyvendami kartu bei gaudami atitinkamas pajamas ieškovė ir atsakovas šias pajamas naudojo bendrai savo tikslui pasiekti, sukurti bendrą gerbūvį, t. y. įgyti turtą ir juo tinkamai disponuoti. Atsakovas šioje byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pradinius įnašus pagal turto pirkimo-pardavimo sutartis pardavėjams sumokėjo jis išimtinai iš savo asmeninių lėšų, kad iš asmeninių lėšų buvo daromas buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontas, kad iš asmeninių lėšų buvo vykdomos prievolės „Swedbank“,AB bankui pagal sudarytas kredito sutartis mokant eilines įmokas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (bankų sąskaitų išrašai, duomenys apie šalių darbo užmokestį JK ir LT) netiesiogiai patvirtina, kad šalių bendro gyvenimo laikotarpiu, jie gaunamomis lėšomis disponavo bendrai, duomenys apie ieškovės periodiškai pervedamas pinigų sumas į atsakovo sąskaitą prievolių kreditoriui vykdymui iš dalies patvirtina tą aplinkybę, kad ieškovė atitinkama dalimi prisidėjo ir prie periodinių įmokų bankui mokėjimo. Todėl ieškovės argumentai, jog ieškovė turėjo santaupų, turėjo pajamų ir jas galėjo panaudoti bei panaudojo nekilnojamajam turtui įgyti bei įmokoms bankui mokėti, yra nepaneigti.

Dėl jungtinės veiklos ir bendrosios dalinės nuosavybės.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taikydamas CK nuostatas dėl kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų bendrosios nuosavybės įgijimo ir padalijimo, laikosi nuoseklios pozicijos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas ir bendro ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų lėšomis, bendru jų pačių ir vaikų darbu, teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. P. v. R. M., A. M., K. M., bylos Nr. 3K-3-479/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. V. G., J. G., bylos Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. M. K. T., bylos Nr. 3K-3-482/2010).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, liudytojų parodymus bei kitus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovė R. M. ir atsakovas A. Z. nuo 2004 m. pabaigos iki 2014 m. balandžio 28 d. gyveno kartu, bendrai tvarkė ūkį ir gaunamas lėšas, poilsiavo, įgijo ir išlaikė bendrą turtą bei iš bendrų lėšų vykdė prievoles kreditoriui.

Atsakovo argumentai, kad turtas buvo įgytas išimtinai iš jo asmeninių lėšų ir kad tarp šalių nebuvo susitarimo įgyti bendrą turtą, yra laikytini nepagrįstais, nes sprendžiant klausimą dėl jungtinės veiklos įgyjant (sukuriant) bendrą turtą, svarbu atsižvelgti į bendro gyvenimo kartu nesusituokus specifiką, kad vienas iš asmenų (sugyventinis) gali prisidėti prie bendro ūkio savo darbu, bendra veikla kuriant turtą nesusituokusiems ilgą laiką kartu gyvenant. Aukščiau aptarti įrodymai, liudytojų parodymai šioje byloje patvirtina aplinkybę, kad šalys ilgą laiką, apie daugiau negu devynerius metus gyveno kartu ir palaikė šeimyninius santykius, kad ieškovė dalyvavo įgyjant bendrą nuosavybę, ją tvarkant, išlaikant, vykdant prievoles, susijusias su šio turto įgijimu. Nors šalių pajamos ir turimos santaupos nebuvo vienodos, ką patvirtina aukščiau aptarti įrodymai, ir galimai atsakovas didesniąją piniginių lėšų dalį įdėjo įgyjant bendrą turtą, tačiau pažymėtina, kad šalių bendro gyvenimo pradžioje būtent ieškovė turėjo tam tikrų santaupų, kurias ji galimai panaudojo jų bendro gyvenimo ir ūkio kūrimui bei turto įgijimui ir remontui. Liudytojos M. R., R. B., L. L., J. K., I. T. ir R. D. patvirtino, kad jiems nekėlė abejonių šalių santykiai, kurie iš esmės atitiko šeimos faktinius santykius, kad šalys gyveno kartu, tikslu uždirbti ir įgyti bendrą turtą išvyko abu į JK, kad iki išvykimo į JK (2005 m.) ir grįžus į Lietuvą (2007 m.) jie abu gyveno kartu su savo nepilnamečiais vaikais pareiškėjo motinos V. U. bute kol buvo remontuojamas įgytas butas (duomenys neskelbtini), o vėliau abu gyveno suremontuotame bute, kur buvo deklaruota ir ieškovės gyvenamoji vieta. Šalių bendrą gyvenimą ir jų artimus santykius patvirtina taip pat byloje pateiktos jų bendros fotonuotraukos. Ieškovės sąskaitų „Swedbank“,AB ir AB DNB bankuose bei JK banke HSBC išrašų duomenys bei ieškovės darbo užmokesčio dalies pervedimo į atsakovo įmonės sąskaitą faktas patvirtina šalių piniginių lėšų ir santaupų bendrą naudojimą ir prievolių kreditoriui iš bendrų lėšų vykdymą.

Nors atsakovas kategoriškai neigia, kad tarp jo ir ieškovės buvo susitarimas kurti bendrą ūkį, kad buvo bendras šeimyninis gyvenimas paremtas savitarpio pasitikėjimu, bendru darbu, bendru rūpesčiu vienas kitu ir pan., tačiau paties atsakovo veiksmai (bendras gyvenimas su ieškove, bendro vaiko auginimas ir išlaikymas, bendra pajamų apskaita, bendras laisvalaikio leidimas, švenčių šventimas su artimais giminaičiais ir draugais ir pan.) paneigia jo teiginius.

Pažymėtina, kad šalies pareiga įrodyti jungtinę veiklą kuriant bendrą turtą negali būti formuluojama per griežtai, reikalaujant pateikti tam tikrus įrodymus dėl šalies dalyvavimo įgyjant turtą, taip nukrypstant nuo įrodymų vertinimo ypatumų tokio pobūdžio bylose. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad šalims gyvenat kartu, dirbant JK, auginant bendrą vaiką, jie abu ketino įsigyti nekilnojamąjį turtą jų bendrų poreikių tenkinimui, kurį vėliau pakilus kainoms ketino pelningai realizuoti ir galimai statyti gyvenamąjį namą kartu įgytame žemės sklype. bei pritaikyti jį tolimesniam gyvenimui. Kad šis susitarimas buvo pasiektas, liudija abiejų šalių veiksmai, iš kurių matyti, kad šalys iki 2014 metų palaikė faktinius santuokinius ryšius, bendrai tvarkė įgytą turtą ir lėšas. Taigi gyvenimas kartu, bendro ūkio vedimas ir jo tvarkymas, vienodo tikslo siekimas yra pagrindas pripažinti dalinę nuosavybę į ginčo turtą, nepriklausomai nuo to, kurio iš dalininkų lėšomis toks turtas buvo įgytas.

Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Tai atitinka jungtinės veiklos sutartį. Pagal jos nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui). Kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011). Byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą. Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad susitarimas buvo dėl bendro nekilnojamojo turto (buto, esančio (duomenys neskelbtini), Jonava (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buto, esančio (duomenys neskelbtini), Jonava (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buto, esančio (duomenys neskelbtinI) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 0,1500 ha kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įgijimo ir tolesnio disponavimo juo.

Šiuo atveju visi keturi nekilnojamojo turto objektai buvo įgyti itin trumpame laikotarpyje (nuo 2007-02-26 iki 2007-04-13), už visus keturis sandorius laidavo ieškovės mama (trečiasis asmuo V. U.), tikėtina, kad visų keturių objektų pirkimą (pradinius įnašus) finansavo iš dalies ir ieškovė iš savo santaupų bei motinos pinigais, įmokas bankui šalys mokėjo iš bendrų lėšų. Pažymėtina, kad įgijus nekilnojamąjį turtą, 2007-10-24 testamentu atsakovas darė patvarkymą savo mirties atveju ieškovės naudai palikti visą įgytą ir kitą turtą. Faktinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų visetas rodo, jog sugyventiniai turėjo bendrą susitarimą ir valią dėl nekilnojamojo turto įgijimo kartu. Šalys siekė sukurti teisines pasekmes, būdingas asmenims, gyvenantiems faktinėje santuokoje, t. y. nekilnojamojo turto objektus įgyti bendrai jungtinės veiklos pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė daugiau kaip devynerius metus su atsakovu gyveno kartu neįregistravę santuokos - buvo sugyventiniai, gyvendami faktinėje santuokoje jie abu augino, auklėjo ir išlaikė ieškovės dukterį L, susilaukė sūnaus N, visas pajamas vedant bendrą ūkį naudojo bendroms reikmėms, tame tarpe nekilnojamojo turto objektų pirkimui ir išlaikymui, buto (duomenys neskelbtini), remontui, prievolių vykdymui, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčijamą turtą šalys siekė įgyti kartu šeimos poreikiams tenkinti, jų bendram gyvenimui bei bendro ūkio tvarkymui, taip pat bendru darbu, žiniomis, dalykiniais ryšiais bei piniginiais indėliais siekė sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, į tai, kad ieškovė turtu naudojosi ir valdė jį kaip savo, nes turėjo teisėtus ir pagrįstus lūkesčius, jog turtas, priklauso su atsakovu bendrai, teismas sprendžia, kad šalys turėjo bendrą tikslą ir buvo susitarę veikti bendrai, todėl visi keturi nekilnojamieji daiktai, yra laikytini ieškovės ir atsakovo jungtinės veiklos objektais, kurie pripažintini bendrąja daline ieškovės ir atsakovo nuosavybe, ginčo santykius kvalifikuojant sutartine jungtine veikla.

Dėl bendrosios nuosavybės dalių ir ieškovės dalies atidalijimo iš bendros nuosavybės.

Minėta, kad šalys apsigyveno kartu kaip šeima ir pradėjo vesti bendrą ūkį nuo 2004 m. pabaigos. Ginčijamas turtas buvo įgytas 2007 m., remontuojamas 2008-2009 m., prievolės bankui pagal turto įgijimo ir kredito suteikimo sandorius vykdomos nuo 2007 m. Šiuo atveju nustatyti kokia konkrečia dalimi kiekviena iš šalių prisidėjo prie turto įgijimo, jo išlaikymo bei prievolių vykdymo nėra galimybės, nes šalims gyvenant kartu, jų turimos lėšos bendro ūkio kūrime dalyvauja bendrai, rašytinė bendrosios jungtinės veiklos sutartis sudaryta nebuvo, be to sunku įvertinti ir kiek kiekviena iš šalių savo darbu prisidėjo prie bendro ūkio kūrimo.

Pagal CK 6.970 straipsnio 2 dalį preziumuojama, jog partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. Turtas, esantis bendrąja partnerių nuosavybe, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, padalijamas pagal CK ketvirtosios knygos nustatytas taisykles (CK 6.978 str. 4 d.). Šiuo atveju 2014-04-28 nutrūkus šalių bendram gyvenimui, pasibaigė tarp sugyventinių sudarytas susitarimas dėl bendrosios jungtinės veiklos, todėl turtas, kuris tapo bendrąja partnerių nuosavybe, turi būti padalintas. Kadangi ieškovė ir atsakovas rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties nebuvo sudarę, nagrinėjamu atveju vadovaujamasi minėta prezumpcija bei CK 4.73 str. 3 d. nustatyta prezumpcija, darytina išvada, kad ieškovės ir atsakovo dalys bendrame turte yra lygios, t. y. kiekvienam tenkanti durto dalis – po ½.

Ieškovė prašo atidalinti ją iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant 32 768,10 Eur piniginę kompensaciją už ½ dalį įmokų, sumokėtų iki 2014-04-28 už įgytus nekilnojamuosius daiktus, atsakovui A. Z. priteisiant natūra visą bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą.

LR CK 4.80 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra. Šiuo atveju daiktinės teisės į ginčo nekilnojamuosius daiktus yra suvaržytos šių daiktų hipoteka, kuria užtikrintos prievolės kreditoriui „Swedbank“,AB bankui, todėl atidalijus natūra, šiuo atveju pasikeistų daiktinės teisės, o tai lemtų ir sutartinių prievolių modifikavimo būtinumą, kas yra neįmanoma be vienos iš kredito sutarčių šalies (banko) sutikimo. Todėl šiuo atveju pagrįstai yra spręstinas klausimas dėl bendro turto dalies atidalijimo gaunant vienam iš bendraturčių kompensaciją pinigais, nes atidalijimas natūra neįmanomas be įkaito turėtojo sutikimo.

„Swedbank“,AB banko pateiktais duomenimis (2016-10-18 raštas Nr. SR/16-27407) nustatyta, kad pagal sudarytas būsto paskolos (kredito) sutartis iki 2014-04-28 buvo sumokėta taip: pagal sutartį Nr. 07-023120-FA – 9 248,61 Eur; pagal sutartį Nr. 07-036787-FA – 18 362,08 Eur; pagal sutartį Nr. 07-036832-FA – 13 941,08 Eur; pagal sutartį Nr. 07-039681-FA – 10 705,35 Eur. Iš viso bankui pagal keturias kredito sutartis buvo sumokėta 52257,12 Eur. Pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo momentu butų ir žemės sklypo pardavėjams buvo sumokėta 13 279,08 Eur (45 850 Lt) pradinių įnašų. Iš viso už bendrąja daline nuosavybe pripažintiną turtą iki 2014-04-28 buvo sumokėta 65 536,20 Eur. Ieškovė, prašydama atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jai priklausančią dalį, prašo priteisti 32 768,10 Eur piniginę kompensaciją, kuri yra lygi ½ daliai įmokų, sumokėtų už ginčo turtą iki 2014-04-28.

Šioje dalyje ieškovės reikalavimas yra tenkintinas iš dalies.

Būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to būtina nustatyti ginčo dalies dydį ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1). Šiuo atveju kompensacijos dydžio nustatymas pagal daikto rinkos vertę yra komplikuotas ta aplinkybe, kad dalijami daiktai yra apsunkinti hipoteka, t. y. bendrosios dalinės nuosavybės pabaigoje (pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai) nebuvo įvykdytos prievolės pagal kredito sutartis, kuriomis buvo suteikti kreditai atsakovui šių nekilnojamųjų daiktų įsigijimui, be to prievolės kreditoriui pagal kredito sutartis yra ne solidarios, o atsakovo asmeninės prievolės, todėl pareiga sumokėti likusią nesumokėtą kreditų sumą lieka atsakovui. Dėl nekilnojamojo turto rinkos kainos pokyčių šiuo metu ženkliai sumažėjus nekilnojamojo turto rinkos kainoms, būtų neobjektyvu ieškovei skaičiuotinos kompensacijos dydį vertinti pagal iki 2014-04-28 faktiškai sumokėtas įmokas už įgytą turtą, nes 2007 m. turtas buvo įgytas už 107 449,03 Eur (371 000 Lt), o šiuo metu šių daiktų vidutinė rinkos vertė VĮ registrų centro duomenimis yra nukritusi iki 47 110 Eur. Tokiu atveju ieškovės siūlomas kompensacijos paskaičiavimas neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, nes priteisus ieškovei 32 768,10 Eur piniginę kompensaciją, šios kompensacijos dydis ženkliai viršytų ieškovei tenkančios ½ turto dalies vidutinę rinkos vertę (sudarytų 69,56 proc. rinkos vertės), tuo pačiu paliekant atsakovui prievolę toliau vykdyti įsipareigojimus pagal kredito sutartis. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad pripažinus įgytus nekilnojamuosius daiktus šalių bendra daline nuosavybe, jie kaip bendraturčiai turi prisiimti ir bendrą riziką dėl turto nuvertėjimo. Šiuo atveju vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 str.), teismas sprendžia, kad priteistinos kompensacijos dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į vidutinės turto rinkos vertės į įgyto turto kainos (2007 m.) santykį (47 110 Eur : 107 449,03 Eur x 100 proc. = 43,84 proc.), todėl iš atsakovo ieškovės naudai yra priteistina 43,84 proc. iki 2014 , balandžio 28 d. faktiškai sumokėtų įmokų (sutarties sudarymo dieną ir bankui pagal kredito sutartis) ½ dalies (32 768,10 Eur) – 14 365,54 Eur, o atsakovui yra priteistini natūra 2007 m. įgyti nekilnojamieji daiktai.

LR CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (LR CK 6.210 str. 1 d.). Ieškovės prašymu iš atsakovo priteistinos įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-05-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6. 37 str. ir 6.210 str.).

Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje: 708 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 7 198 Eur išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą ir 989,74 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų (už VĮ registro centro duomenis, antstolio išlaidos ir už vertimus), iš viso – 8 895,74 Eur. Atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos: 1 000,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos ir 4,30 Eur kitos išlaidos (už pažymą iš VĮ „Regitra“), iš viso – 1 004,30 Eur bylinėjimosi išlaidų. Trečiojo asmens V. U. turėtos bylinėjimosi išlaidos: 1 479,15 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas ir 20,14 Eur kitos išlaidos (pažyma iš Antstolių rūmų), iš viso – 1 499,30 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (43,84 proc.) iš atsakovo ieškovės naudai turėtų būti priteista 3 899,90 Eur ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų ir 657,30 Eur trečiojo asmens turėtų bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovo naudai priteistina proporcingai atmestų reikalavimų daliai (56,16 proc.) – 564,00 Eur atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidas privalo atlyginti abi šalys viena kitai, šiuo atveju tikslinga taikyti šių išlaidų įskaitymą ir iš atsakovo ieškovės naudai yra priteistina 3 335,90 Eur (3 899,90 Eur - 564,00 Eur = 3 335,90 Eur) bylinėjimosi išlaidų, o trečiojo asmens naudai - 657,30 Eur bylinėjimosi išlaidų. Valstybės turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tenkančios kiekvienai šaliai neviršija Vyriausybės nustatyto minimalaus priteistino jų dydžio, todėl iš šalių nepriteistinos.

Teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi (byla Nr. e2-1624-598/2016) ieškovės reikalavimų užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo turto atžvilgiu, kurios vėliau buvo patikslintos teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi. Ieškinį patenkinus iš dalies laikinųjų apsaugos priemonių turto ir piniginių lėšų arešto mastas yra mažintinas iki 14 365,54 Eur, kitas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas paliekant nepakeistomis ir nustatytina, kad laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 93 str. 2 d., 259 str., 260 str., 262-270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovei R. M. a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teisę į ½ dalį (pusę) šių nekilnojamųjų daiktų: buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,15 ha kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Atidalinti ieškovės R. M. a. k. (duomenys neskelbtini) ½ dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovei R. M. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. Z. a. k. (duomenys neskelbtini) 14 365,54 Eur (keturiolika tūkstančių tris šimtus šešiasdešimt penkis eurus 54 euro centus) piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią turto dalį, o atsakovui A. Z. a. k. (duomenys neskelbtini) paliekant asmeninėje nuosavybėje natūra nekilnojamuosius daiktus: butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,15 ha kitos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš atsakovo A. Z. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei R. M. a. k. (duomenys neskelbtini) 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (14 365,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-05-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. Z. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei R. M. a. k. (duomenys neskelbtini) 3 335,90 Eur (tris tūkstančius tris šimtus trisdešimt penkis eurus 90 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. Z. a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui V. U. a. k. (duomenys neskelbtini) 657,30 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 30 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. ir 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartimis (buv. Nr. e2-1624-598/2016) taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo A. Z. a. k. (duomenys neskelbtini) turto atžvilgiu mastą sumažinti iki 14 365,54 Eur (keturiolikos tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt penkių eurų 54 euro centų) sumos, patikslinant taikytas laikinąsias apsaugos priemones taip:

ieškovės R. M. a. k. (duomenys neskelbtini) reikalavimo užtikrinimui, taikyti turto – piniginių lėšų areštą banko (kredito įstaigos) sąskaitose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atlikti su piniginėmis lėšomis bet kokias pinigų išmokėjimo, pervedimo ar kitas disponavimo operacijas leidžiant įskaityti į A. Z. sąskaitas gautas lėšas ir iš šių atsiskaityti su ieškove, valstybe ir „Swedbank“, AB, apribota suma 14 365,54 Eur (keturiolikos tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt penkių eurų 54 euro centų), laisvai disponuojama suma 487,36 Eur (kreditavimo sutartims Nr. 07-023120-FA, Nr. 07-036787-FA, Nr. 07-036832-FA ir Nr. 07-039681-FA su „Swedbank“, AB vykdymui).

Nustatyti, kas patikslintos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją išsiųsti VĮ Registrų centro Kauno filialui.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per 30 dienų nuo jo priėmimo Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą

Teisėja Banga Bartkienė