- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-23
- Bylos Nr.
- e2-3880-783/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00273-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Skaraitis
- Ieškovas
- L. P.
- Atsakovas
- S. M.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Mindaugas Beinaravičius, Eugenijus Baršys
sekretoriaujant Redai Stonikienei, dalyvaujant ieškovui L. P., jo atstovui advokatui Mindaugui Beinaravičiui, atsakovei S. M., jos atstovui advokatui Eugenijui Baršiui, institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovei L. R.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. P. ieškinį atsakovei S. M. dėl teismo patvirtintos šalių taikos sutartimi nustatytos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas L. P. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-6813-649/2024 nustatytą šalių nepilnamečio vaiko D. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą, ją nustatant su dukros tėvu – ieškovu L. P., taip pat iš atsakovės S. M., priteisti nepilnamečiam vaikui D. M. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo 2025 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei 1250 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2025 m. vasario 28 d., pavedant priteistą išlaikymo sumą uzufrukto teise tvarkyti ieškovui L. P.. Ieškovas L. P. taip pat prašo nustatyti, jog atsakovė S. M. bendrauja su nepilnamete dukra D. M. ir ją auklėja pagal savo galimybes, nepažeisdama vaiko interesų, o vaiko tėvas nekliudo motinai bendrauti su vaiku ir jį auklėti.
2. Ieškinyje ieškovas L. P. nurodė, jog po 2024 m. birželio 7 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-6813-649/2024 įsiteisėjimo iš esmės pasikeitė situacija, susijusi su šalių nepilnametės dukros D. M. auklėjimu, priežiūra, gyvenamąja vieta bei išlaikymo pareigos vykdymu. Nurodė, jog 2024 m. rugsėjo 9 d. jam paskambino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojai ir paprašė ieškovo paimti dukrą D. M. pas save, nes motinos gyvenamojoje vietoje dukrai yra nesaugi ir netinkama gyventi aplinka. Ieškovas neabejodamas sutiko pasirūpinti savo vaiku ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai jam perdavė dukrą D. M., nuo to laiko dukra gyvena pas jį. Kaip paaiškėjo, vaiko motina S. M. gyvena netinkamą gyvenimo būdą, neprižiūri vaiko, jos ir vaiko gyvenamojoje vietoje yra nesaugi vaikui gyventi gyvenamoji aplinka.
3. Todėl, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsniu, ieškovas L. P. prašo pakeisti dukters gyvenamąją vietą ir nustatyti su juo, ieškovu. Nurodė, jog nustačius vaiko gyvenamąją vietą su juo, dukrai bus užtikrintos tinkamos gyvenimo, mokymosi ir auklėjimo sąlygos, bus užtikrintas visapusiškas ir pilnavertis vaiko vystymasis.
4. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, prašo išspręsti klausimą ir dėl atsakovės bendravimo su šalių dukra ir dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo iš vaiko motinos priteisimo. Nurodė, jog ieškovas atsakovei su vaiku bendrauti nekliudo ir nekliudys, tad detalios atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas nėra tikslingas, prašo nustatyti, jog atsakovė bendrauja su nepilnamete dukra D. M. ir ją auklėja pagal savo galimybes, nepažeisdama vaiko interesų, o vaiko tėvas nekliudo motinai bendrauti su vaiku ir jį auklėti.
5. Priteisiant išlaikymą iš vaiko motinos ieškovas prašo atsižvelgti į suformuotą teismų praktiką, pagal kurią orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., byla Nr. 3K-3-620/2005). Nurodė, jog vaiko orientaciniai poreikiai per mėnesį yra apie 700 Eur, poreikius sudaro lėšos maistui (310 Eur, apie 10 Eur dienai); drabužiams, avalynei ir kt. (apie 80 Eur); higienos reikmenims (šampūnams, kremams, muilui, sauskelnėms ir pan.) (apie 90 Eur); būstui, kambario apstatymo daiktams, komunaliniams patarnavimas (apie 100 Eur); sveikatai (medikamentams, vitaminams) (apie 20 Eur); mokymosi, lavinimo priemonėms,
6. žaislams ir pan. (apie 60 Eur); kitoms išlaidoms (40 Eur mėnesiui). Jis, ieškovas, yra dirbantis, atsakovė, jo žiniomis, nedirbanti, todėl prašo iš atsakovės periodinių išmokų po 250 Eur per mėnesį, taip pat išlaikymo įsiskolinimą už 5 mėn. Akcentavo, jog vaikas yra augantis, tad vaiko poreikiai tik didės. (1 t. 1-6 b. l.)
Atsiliepimas
7. Atsakovė S. M. pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, jog 2024 m. rugsėjo mėnesį turėjo sveikatos problemų, tikėtina, dėl pogimdyvinės depresijos pasekmių, dėl šių problemų tuo laikotarpiu negalėjo pasirūpinti savo dukrų priežiūra ir auklėjimu. Dėl šių priežasčių ji lankėsi pas gydytojus, nuo 2024 m. spalio 8 d. apsigyveno (duomenys neskelbtini), kuriame jai ir jos dukrai M. buvo suteiktos geros sąlygos, ugdomi tėvystės įgūdžiai, tarpininkaujama dėl pagalbos ir paslaugų prieinamumo, teikiamos socialinės darbuotojos ir psichologės paslaugos. Nurodė, jog netinkamai prižiūrėdama dukrą D. tuo laikotarpiu, kai ši buvo paimta, suklydo, tačiau šiuo metu priežastys, dėl kurių dukra buvo paimta, išnyko, ji yra visiškai pasirengusi, kad mergaitė atgal grįžtų pas ją į šeimą ir ji toliau vykdytų teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-6813-649/2024 nustatytų tvarką. Mano, jog D. neturėtų būti išskirta su savo seserimi M., jos turėtų augti kartu, į tai turėtų būti atsižvelgta sprendžiant ieškinio pagrįstumą. Teigia, jog turėtų būti atsižvelgta ir į tai, jog D. gyventi pas tėvą nesudarytos tinkamos sąlygos, dukra palikta senyvos ieškovo motinos globai, kuriai yra sunku dėl amžiaus pasirūpinti ir savimi, pati ieškovo motina jai skundėsi, jog jai yra per sunku rūpintis D. priežiūra. Atsakovė atsiliepime nesutinka ir su Institucijos išvadomis dėl ieškinio, nurodo, jog Institucija yra įstrigusi pradinėje stadijoje, kai jai buvo krizinė situacija, situacija šiuo metu yra pasikeitusi ir turėtų būti įvertinta iš naujo, pateikiant išsamią išvadą vadovaujantis vaiko interesais. ( 1 t. 107-108 b. l.)
8. Institucija byloje pateikė išvadą, kurioje pritarė ieškinio reikalavimams. Nurodė, jog šalių dukrai D. gyvenant pas atsakovę S. M. du kartus gauti pranešimai apie nustatyti vaiko teisių pažeidimus, abu kartus atsakovei nustatytas neblaivumas, atsakovė elgėsi agresyviai. Pasak socialinės darbuotojos, atsakovė laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 17 d. iki 2024 m. spalio 8 d. vartojo alkoholinius gėrimus, konfliktavo su motina, ne visada priimdavo siūlomą pagalbą. Pati atsakovė pripažino alkoholio vartojimo problemą, dalyvaudavo priklausomybių ligų specialistų (psichologo, psichiatro) konsultacijose, sutiko lankyti anoniminių alkoholikų (AA) grupės „V. K.“ susitikimuose. Be to, socialinę darbuotoją pasiekdavo informacija, jog atsakovė dukrą palikdavo nesaugioje aplinkoje, tai yra savo neblaiviai motinai. Atsakovė S. M., gyvendama pas motiną, negebėdavo rūpintis savo pinigais, juos išleisdavo greitai ir neapgalvotai, profesinę mokyklą lankė vangiai. Situacija į gerąją pusę pasikeitė atsakovei S. M. nuo 2024 m. spalio 8 d. apsigyvenus (duomenys neskelbtini), kuriame jai teikiama nuolatinė socialinės pagalba. Atsakovės emocijos aprimo, ji pradėjo vakarais per „Messenger“ programėlę bendrauti su dukra D. bei vaiko tėvu, reguliariai vartojo vaistus, yra kelis kartus nuvykusi į vaiko gyvenamąją vietą pas jos tėtį, nuvežė dovanų, lauktuvių. Atsakovė pradėjo reguliariai lankytis Psichikos sveikatos centre, vartojo paskirtus vaistus, laikėsi (duomenys neskelbtini) nustatytų taisyklių, pradėjo intensyviai lankyti (duomenys neskelbtini) mokyklą. Visgi atsakovė S. M. atsisakė jai siūlomos pagalbos ir transporto organizavimo nuvykti pas dukrą į (duomenys neskelbtini), dukrą lankė tik kelis kartus, pastebėta, jog ir skambučiai paskutiniu metu retėja, pagalbos atsakovei plane nurodyta, jog ji neįgyvendino įsipareigojimo palaikyti nuolatinį ryšį su dukra D.. Todėl Institucija teikia išvadą, jog po teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-6813-649/2024 įsiteisėjimo iš esmės pasikeitė situacija, susijusi su šalių nepilnamečiu vaiku D. M. auklėjimu, priežiūra, gyvenamąją vieta bei išlaikymo pareigos vykdymu, yra tikslinga pakeisti 2024 m. birželio 7 d. nutartimi patvirtintą nuolatinę gyvenamąją vietą, priteisiamas iš atsakovės S. M. išlaikymas vaikui, proporcingas atsakovės turtinei padėčiai ir atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, patvirtinama ieškovo L. P. siūloma bendravimo tvarka. (1 t. 77-83 b. l.)
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdyje ieškovas L. P. ieškinį palaiko. Parodė, jog su atsakove ginčo su kuo vaikas gyvens iki 2024 m. rugsėjo mėnesio nebuvo, dukra D. nuo pat gimimo gyveno su mama, jie sudarė taikos sutartį, pagal kurią dukra gyvena su mama, jis teikia išlaikymą vaikui. Tačiau 2024 m. rugsėjo mėnesį jam paskambino iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos bei pasiūlė pas jį apgyvendinti dukrą, paaiškino, jog vaiko motina S. M. būdama neblaivi gatvėje susimušė su motina. Jis neprieštaravo, kad vaikas būtų apgyvendintas pas jį, dukrą apgyvendinus pas jį, siūlė atsakovei taikiai sutarti dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, tačiau ši nesutiko. Nuo to laiko atsakovė yra kelis kartus tiesiogiai bendravusi su vaiku, dažnai pasiskambina vaizdo skambučiu per programėle „Messenger“, jis ir pats lankęsis yra pas atsakovę jos dabartinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), gyvenamoji aplinka ten yra tvarkinga. Parodė, jog atsakovė išlaikymo nuo to laiko, kada vaikas pas jį gyvena, neteikė, sakė, kad neturi iš ko mokėti. Jis pats yra dirbantis, jo faktinės pajamos per mėnesį yra nuo 1 200 Eur iki 1 500 Eur, jis dar gauna 195 Eur dydžio išmoką už vaiką, vaiko faktinės išlaidos yra apie 400-500 Eur per mėnesį. Nuo 2025 m. kovo 1 d. dukra lanko lopšelį-darželį, jam vaiką padeda prižiūrėti ir jo motina.
Šalies argumentai
10. Ieškovo atstovas advokatas M. Beinaravičius teismo posėdyje prašo ieškinį tenkinti. Teigia, jog padėtis po 2024 m. birželio mėnesį patvirtintos taikos sutarties tarp šalių yra pasikeitusi, vaiko motina vartojo alkoholį, susimušė su savo motina, po ko vaikas buvo perduotas ieškovui. Šis pasirūpino vaiku, jo gyvenimo sąlygomis, vaikas lanko darželį, tarp vaiko ir tėvo yra šilti santykiai, per visą tą laiką negauta duomenų, kad būtų netinkamai rūpinęsis vaiku. Pati atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), jos situacija yra neaiški, nors teigia, jog nevartoja alkoholio, bet neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, darbo, pragyvena tik iš nedarbo išmokos ir kito vaiko išmokos. Toks pragyvenimo modelis, pasak ieškovo atstovo, neatitinka vaiko interesų. Atkreipė dėmesį, jog nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu L. P., atsakovė S. M. nerodė didelio noro lankyti ir bendrauti su vaiku, buvo siūloma pagalba, transportas, bet atsakovė entuziazmo nerodė, per visą tą laiką neteikė išlaikymo dukrai, yra vieną kartą atvežusi sauskelnių. Todėl atstovas mano, jog yra pagrindas keisti gyvenamąją vietą, vaikas realiai gyvena su tėvu, kur jam yra ir bus užtikrintos gyvenimo sąlygos. Atstovas taip pat nurodė, jog jo atstovaujamasis neprieštarauja, kad priteisiamas išlaikymas būtų sumažintas iki 200 Eur, reiškiant ieškinį atsakovui nebuvo žinoma atsakovės turtinė padėtis.
Atsiliepimas
11. Atsakovė S. M. prašo ieškinį atmesti. Paaiškino, jog gimus dukrai D. išgyveno pogimdyminę depresiją, vartojo alkoholį, konfliktavo su savo motina, kuri (duomenys neskelbtini) gyveno toje pačioje gatvėje, kaip ir ji. Neneigia, jog tą dieną, kai D. buvo paimta iš jos, susimušė su motina gatvėje, buvo išgėrusi. Tačiau nuo 2024 m. spalio jai yra suteikta gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini), nebevartoja alkoholio, lanko psichiatro, psichologo konsultacijas, centre kartu su ja gyvena dukra M., būtų galimybė gyventi ir D., mano, jog seserys turėtų būti kartu. Ji pati nedirba, mokosi (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka praktiką, jos pajamas sudaro kas mėnesį gaunama 334 Eur dydžio nedarbo išmoka. Be to, jai padeda ir jos dabartinis draugas, su kuriuo ji ketina ateityje gyventi ir kurti šeiminius santykius, ketina išsinuomoti būstą (duomenys neskelbtini), susirasti darbą. Grįžti į (duomenys neskelbtini) nebeketina dėl nesutarimų su savo motina.
12. Atsakovės atstovas advokatas E. Baršys prašo ieškinio netekinti. Neneigia, jog 2024 m. rugsėjo mėnesį buvo pagrindas vaiką paimti iš atsakovės, tuo metu ji vartojo alkoholinius gėrimus, konfliktavo su savo motina, netinkamą įtaką darė ir jos kaimynai. Tačiau nuo 2024 m. spalio mėnesio atsakovė S. M. sutiko apsigyventi (duomenys neskelbtini), nebevartoja alkoholio, mokosi, mokymosi įstaigos charakterizuojama teigiamai, ieškosis darbo, susiras ir gyvenamąją vietą, kai nebeteks teisės gyventi (duomenys neskelbtini). Atsakovės atstovas teigia, jog svarbiausi interesai šioje byloje yra paties vaiko, vaikas neturėtų būti atskirtas nuo kitos sesers, M., jos turi augti kartu. Nurodė, jog atsakovė yra pajėgi užtikrinti tinkamą priežiūrą ir jos suklydimai 2024 m. vasarą-rugsėjo mėnesį neturėtų būti pasmerkta.
13. Institucijos atstovė L. R. teismo posėdyje palaikė civilinės bylos nagrinėjimo metu pateiktą išvadą dėl ginčo, mano, jog ieškovo ieškinio reikalavimai iš esmės turėtų būti tenkinami, jie atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Parodė, jog buvo lankomasi abiejų šalių gyvenamosiose vietose, ištirtos abiejų gyvenamosios sąlygos, vaikui šiuo metu yra užtikrinamos vaiko sąlygos. Paaiškino, jog vaiko motinos gyvenamojoje vietoje užtikrinamos tinkama aplinka saugiai vaikui gyventi, tačiau tai yra padaryta su institucijų pagalba. Ši gyvenamoji vieta yra laikina, nėra aišku, kur atsakovė gyvens po to, kai baigsis jai suteiktas terminas gyventi (duomenys neskelbtini) (1 m. nuo jo apgyvendinimo), nėra aišku, kokios bus jos pajamos, nes ji ir šiuo metu nedirba. Ginčo tarp šalių dėl bendravimo nėra, tad neprieštarauja dėl tokios tvarkos, kuri nurodyta reikalavime, taip pat pritaria reikalavimui priteisti išlaikymą, bet turėtų būti atsižvelgiama į atsakovės situaciją bei jos galimybes teikti išlaikymą.
14. Byloje iš šalių parodymų, liudytojos parodymų, pateiktų rašytinių įrodymų nustatytos faktinės aplinkybės:
14.1. 2024 m. birželio 7 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-6813-649/2024 buvo patvirtinta ieškovo L. P. ir atsakovės S. M. 2024 m. birželio 5 d. pasirašyta taikos sutartis (toliau – Taikos sutartis), pagal kurią nepilnametės dukros D. M., g. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su nepilnamečio vaiko mama S. M., jos gyvenamojoje vietoje (Taikos sutarties 1 punktas). Ieškovas L. P. įsipareigojo nepilnametės dukros D. M. išlaikymui kas mėnesį mokėti po 250 Eur nuo taikos sutarties pasirašymo dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuodamas Vyriausybės nustatyta tvarka, šalys sutarė, kad nepilnamečio vaiko lėšų ir turto tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama atsakovė S. M. (Taikos sutarties 2 punktas). Taikos sutarties 4 - 5 punktuose šalys sutarė, kad dukros D. M. auklėjime dalyvauja abu tėvai ir deda maksimalias pastangas, kad būtų užtikrinamas pilnavertis nepilnamečio vaiko bendravimas su tėvu ir pastarojo dalyvavimas vaiko auklėjime bei priimant esminius sprendimus, susijusius su vaiko išsilavinimu, laisvalaikiu, sveikata ir panašiai. Ieškovas L. P. su nepilnamete dukra D. M. bendrauja laisva valia, konkrečią susitikimo su vaiku dieną ir laiką suderinęs su vaiko mama ne vėliau, kaip likus 2 dienoms iki numatomo susitikimo su vaiku. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. birželio 7 d. (7-8, 9 b. l.)
14.2. Atsakovės S. M. šeimai atvejo vadyba taikoma ne vėliau kaip nuo 2022 m. rugsėjo 22 d., teikiamos intensyvios socialinės priežiūros paslaugos. Socialinė darbuotoja iki vaiko perdavimo ieškovui atsakovės šeimoje lankėsi 1-2 kartus per savaitę, esant poreikiui – ir dažniau, S. M. pagalbą prižiūrint mažamečius vaikus, 4 kartus per savaitę, teikė individualios priežiūros darbuotoja. 2025 m. rugpjūčio 5 d. Rokiškio socialinių paslaugų centre gauta informacija iš S. M. artimųjų, jog S. M. vartojo alkoholį, konfliktavo su motina, pati iškvietė policiją, tuo metu vaikų su atsakove nebuvo. 2025 m. rugpjūčio 6 d. lankantis socialinei darbuotojai S. M. gyvenamojoje vietoje atsakovė rasta blaivi, socialinė darbuotoja siūlė S. M. tęsti konsultacijas su priklausomybės ligų specialistu. 2024 m. rugpjūčio 21 d. atsakovė S. M. lankėsi psichiatrės konsultacijoje, jai buvo skirtas medikamentinis gydymas ir dienos stacionaras. Dienos stacionare S. M. apsilankė 2024 m. rugpjūčio 28 d., tačiau išbuvo tik dvi valandas, iš dienos centro grįžo suirzusi, pakilios nuotaikos, nepagarbiai bendravo su individualios priežiūros ir socialine darbuotoja. 2024 m. rugpjūčio 29 d. lankantis šeimoje S. M. motina aiškino, jog dukra buvo iškvietusi policiją, tačiau pati pasišalino iš namų, vėliau atsidūrė ligoninėje, iš jos ryte pasišalino ir grįžo namo. S. M. motina teigė, jog dukra pasidarė pikta, iškilus sunkumams, nevaldo emocijų, šaukia, ją sunku nuraminti, išrašytų gydytojus vaistų nevartoja. (43-44, 90 b. l.)
14.3. Atsakovė S. M. priklausomybės ligų konsultacijose dalyvavo 2024 m. balandžio 18 d., gegužės 2 d., gegužės 16 d., gegužės 30 d., birželio 26 d., liepos 11 d., rugpjūčio 8 d., rugpjūčio 22 d. Atsakovė į priklausomybės ligų konsultaciją atvyko ir 2024 m. rugsėjo 3 d., tačiau palaukusi 15 min. koridoriuje, socialinei darbuotojai pranešė, kad išeina ir konsultacijose nedalyvaus, nes neturi ką pasakyti specialistui. Nuo 2024 m. rugsėjo 13 d. iki spalio 1 d., tarpininkaujant socialinei darbuotojai D. B., atsakovė S. M. buvo (duomenys neskelbtini). (93-94 b. l.)
14.4. 2024 m. rugsėjo 8 d. 19.36 val. į Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK kreipėsi S. M. ir informavo, jog konfliktuoja su motina. Nuvykę policijos pareigūnai į S. M. gyvenamąją vietą Rokiškio r. sav., (duomenys neskelbtini), nustatė, jog neblaivi S. M. (nustatytas 1,47 promilės girtumas) galimai smurtavo prieš savo neblaivią motiną (nustatytas 2,08 promilės girtumas). Pareigūnams S. M. kaimynė sakė, jog tą 2024 m. rugsėjo 8 d. vakarą S. M. prie savo namų ant kelio buvo pargriovusi motiną, laikė prispaudusi galvą. Su policijos pareigūnais S. M. elgėsi agresyviai, įžeidinėjo juos, o mėginant iš S. M. paimti dukrą M. M., sugriebusi dukrai už rankos ją tempė, dėl to prieš S. M. panaudotos specialiosios priemonės. (39-40 b. l.)
14.5. Šalių dukra D. M. Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimu nuo 2024 m. rugsėjo 9 d. apgyvendinta vaiko tėvo L. P. gyvenamojoje vietoje. (52 b. l.)
14.6. Ieškovas L. P. kartu su dukra D. M., g. (duomenys neskelbtini), gyvena Rokiškio r. sav., (duomenys neskelbtini) esančiame dviejų aukštų name, priklausančiame ieškovo motinai (vaiko močiutei). Namo plotas yra apie 100 m² ploto, pirmame aukšte yra trys kambariai, virtuvė bei bendrosios erdvės, antrame aukšte – du kambariai. Name yra visi patogumai (vonios kambarys, tualetas), šildymas yra centrinis, kūrenama kietu kuru. Institucijos atstovei lankantis 2025 m. kovo 5 d. ieškovo gyvenamojoje vietoje, namai rasti švarūs, tvarkingi. Vaiko miegamoji vieta yra lovytėje, stovinčioje šalia ieškovo lovos namo antrame aukšte, vaiko lavinimo priemonėms, žaislams yra skirtas atskiras kambarys. (59-61) D. M. nuo 2025 m. kovo 1 d. (duomenys neskelbtini). (133 b. l.)
14.7. Nuo 2024 m. spalio mėnesio (tiksli data nenustatyta) atsakovė S. M. kartu su savo dukra M. M., g. (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), esančiame Rokiškio r. sav., (duomenys neskelbtini)9. Atsakovei ir jos dukrai centre yra skirtas atskiras kambarys, Institucijos atstovei lankantis 2025 m. kovo 5 d. atsakovei skirtose patalpose, kambarys rastas tvarkingas, švarus, daiktai sudėti į savo vietas, kambaryje yra keturios lovos, darbo stalas su kėdėmis, spinta drabužiams/daiktams susidėti, maistas gaminamas bendroje virtuvėje, prausiamasi bendro naudojimo patalpoje. (53-56 b. l.) Kitos gyvenamosios vietos atsakovė S. M. neturi.
14.8. Dėl netinkamų sąlygų mažametei dukrai M. M. bei nestabilios S. M. emocinės būsenos, po konflikto su motina būnant neblaiviai, atsakovė 2022 m. lapkričio-gruodžio mėnesio laikotarpiu jau buvo apgyvendinta (duomenys neskelbtini). (90 b. l.) Atsakovė S. M., nuo 2024 m. spalio mėnesio gyvendama (duomenys neskelbtini), alkoholio nevartoja, vartoja medikamentus priklausomybei mažinti.
14.9. Ieškovas L. P. yra dirbantis, dirba ūkininko T. N. ūkyje, nuo 2025 m. sausio 1 d. gauna 419,15 Eur vaiko priežiūros išmoką (atskaičius mokesčius), 195 Eur dydžio išmoka vaikui, nuosavybės teise ieškovas valdo nekilnojamąjį turtą (butą, esantį Rokiškio r. sav., (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, esantį Rokiškio r. sav., (duomenys neskelbtini) (11-18, 59, 132, 134 b. l.)
14.10. Atsakovė S. M. yra bedarbė, nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini) (157 b. l.), mokslų pabaiga numatyta 2025 m. birželio mėnesį. Nuo 2025 m. sausio 1 d. atsakovė S. M. gauna 440,84 Eur nedarbo draudimo išmoką, apie 194 Eur išmoką vaikui (M. M.), apie 150 Eur išlaikymą M. M.. (53, 64 b. l.) Duomenų apie atsakovės S. M. turimą nekilnojamąjį turtą, nėra.
15. Nustatydamas socialinių paslaugų pradžią (jų tęsimą) nuo 2022 m. rugsėjo 22 d., teismas remiasi byloje esančiame 2025 m. sausio 23 d. Pagalbos plane nurodytomis paslaugų tęsimo posėdžio data, kuriame buvo sudarytas planas kitiems metams dėl atsakovei teikiamų socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslaugų. Tame pačiame plane esančia informacija teismas remiasi nustatydamas aplinkybę apie atsakovės ankstesnį gyvenimo laikotarpį (duomenys neskelbtini). Teismas, nustatydamas faktinę aplinkybę, jog ieškovo L. P. gyvenamojoje vietoje yra atskiras kambarys vaiko lavinimo priemonėms, žaislams, šalims teikiamas socialines paslaugas, be rašytinių įrodymų, remiasi ir liudytoja apklaustos socialinės darbuotojos D. B. parodymais teismo posėdyje.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
16. Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pagrindų. Remiantis CK 3.174 straipsniu, kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. (CK 3.174 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 3.174 straipsnio 4 dalį, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
17. Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas).
18. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 58-59 punktai).
19. Šioje byloje nustatyta, kad šalys 2024 m. birželio 5 d. pasirašė Taikos sutartį, pagal kurią, siekdamos išvengti ginčo ateityje, susitarė, kad mažametės dukros D., g. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta bus su vaiko motina, atsakove S. M., su kuria vaikas gyveno iki tol. Šalys Taikos sutartimi susitarė ir dėl išlaikymo, taip pat sutarė, kad vaiko motina netrukdys bendrauti vaiko tėvui su dukra, numatė, kaip vaiko tėvas informuoja vaiko motiną apie norą bendrauti su dukra. Taikos sutartis pasirašymo metu šalys gyveno atskirai – atsakovė S. M. su dukromis M. ir D. gyveno Rokiškio r. sav., (duomenys neskelbtini), ieškovas L. P. - Rokiškio r. sav., (duomenys neskelbtini).
20. Byloje pateikta įrodymų, jog atsakovei S. M. jau iš anksčiau buvo teikiamos socialinės priežiūros paslaugos, tačiau ši aplinkybė įtakos šalims priimant sprendimus dėl Taikos sutarties pasirašymo, sąlygų neturėjo, duomenų, jog atsakovė S. M. neužtikrina tinkamų vaikams sąlygų, nebuvo. Tai, kad atsakovė S. M. pagal savo galimybes ir supratimą prižiūrėjo bei auklėjo dukras, paliudijo teismo posėdyje liudijusi socialinė darbuotoja D. B.. Atsakovės šeimai buvo teikiama intensyvi socialinė pagalba, šeimoje socialinė darbuotoja lankėsi 1-2 kartus per savaitę, mažametės dukros priežiūros specialistė – 4 kartus, patvirtina 2024 m. rugsėjo 11 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje užfiksuota informacija. (39-50 b. l.) Atsakovė S. M. pragyveno iš gaunamos nedarbo draudimo išmokos, vaikus išlaikyti padėjo ir gaunamos išmokos už vaikus, vaikų išlaikymui vaikų tėvų skirto lėšos, atsakovė S. M., suvokdama savo situaciją dėl priklausomybės alkoholiui, lankė priklausomybės ligų konsultacijas. Tai yra situacija iš esmės buvo patenkinama ir valdoma.
21. Tačiau situacija pasikeitė 2024 m. rugpjūčio mėnesį. Nustatyta, jog 2025 m. rugpjūčio 5 d. Rokiškio socialinių paslaugų centre gauta informacija iš S. M. artimųjų, jog S. M. vartojo alkoholį, konfliktavo su motina, pati iškvietė policiją, tuo metu vaikų su atsakove nebuvo. Bendraujant socialinei darbuotojai su atsakove kitą dieną ir pasiūlius tęsti konsultacijas su priklausomybės ligų specialistu, kreiptis į psichiatrą, 2024 m. rugpjūčio 21 d. atsakovė S. M. lankėsi psichiatrės konsultacijoje, jai buvo skirtas medikamentinis gydymas ir dienos stacionaras. Dienos stacionare S. M. lankėsi 2024 m. rugpjūčio 28 d., tačiau išbuvusi tik dvi valandas iš dienos centro pasišalino, o grįžusi į namus nepagarbiai bendravo su individualios priežiūros ir socialine darbuotoja. 2024 m. rugpjūčio 29 d. socialinei darbuotojai lankantis šeimoje S. M. motina aiškino, jog dukra pasidarė pikta, iškilus sunkumams, nevaldo emocijų, šaukia, ją sunku nuraminti, išrašytų gydytojus vaistų nevartoja. O 2024 m. rugsėjo 8 d. vakare, tarp neblaivios S. M. ir jos motinos kilo konfliktas, buvo kviečiama policija, policijos pareigūnams aiškinantis aplinkybes, atsakovės motina nurodė, kad dukra prieš ją smurtavo, tai, kad buvo naudojamas smurtas, sakė ir netoli atsakovės gyvenanti kaimynė. Policijos pareigūnai nurodė, jog jiems atvykus tą 2024 m. rugsėjo 8 d. vakarą į atsakovės gyvenamąją vietą, atsakovė juos įžeidinėjo, nevykdė nurodymų. Pati atsakovės motina, bendraudama su socialinėmis darbuotojomis, pripažino, jog dukra tapo ūmi, nesivaldanti, pikta, neadekvačiai reaguodavo į aplinką.
22. Po šio įvykio šalių dukra D. nuo 2024 m. rugsėjo 9 d. apgyvendinta su jos tėvu ieškovu L. P.. Atsakovė S. M. po to, kai grįžo iš nuo 2024 m. rugsėjo 13 d. iki spalio 1 d. vykusios (duomenys neskelbtini), į savo gyvenamąją vietą Rokiškio r. sav., (duomenys neskelbtini), nebegrįžo, su dukra buvo apgyvendinta (duomenys neskelbtini). Kitos gyvenamosios vietos atsakovė S. M. neturi, teismo posėdyje paliudijo, kad nebeketina grįžti gyventi į (duomenys neskelbtini) dėl neigiamos įtakos.
23. Tačiau paaiškinti, kur gyvens, kai sueis 12 mėnesių terminas gyventi (duomenys neskelbtini) ir ji turės kažkur rasti gyventi, atsakovė teigė, jog ieškosis nuomotis būsto (duomenys neskelbtini), nes nepajėgi išsinuomoti būstą Rokiškyje, sakė, kad gyvens su širdies draugu, bet duomenų apie šį asmenį irgi nenurodė. Tokia neapibrėžta situacija, kai yra reikalinga rūpintis dar dviejų metukų nesulaukusia dukra, negali būti, palikti vaiką (D. M.) gyventi su mama, yra nesaugu. Taip pat nustatyta, jog atsakovė S. M. šiuo metu yra bedarbė, mokosi (duomenys neskelbtini) , pragyvena iš nedarbo draudimo išmokos.
24. Todėl teismas pripažįsta, jog situacija bei šalių dukros D. po Taikos sutarties patvirtinimo yra pasikeitusi – atsakovė S. M. po Taikos sutarties patvirtinimo, gyvendama (duomenys neskelbtini), piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, konfliktavo su savo motina, linkusia taip pat vartoti alkoholį, galimai prieš motiną smurtavo. Nuo 2024 m. rugsėjo 8 d. atsakovė S. M. iš esmės nebeturi nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvena (duomenys neskelbtini), kur jai 12 mėn. terminui yra suteiktas būstas, yra bedarbė, pragyvena iš 440 Eur nedarbo draudimo išmokos, kartu su ja gyvena kita mažametė dukra M. M..
25. Šalių dukra D. M. nuo 2024 m. rugsėjo 9 d. gyvena su savo tėvu ieškovu L. P., vaikui yra užtikrinta saugi aplinka, sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, nuo 2025 m. kovo 1 d. vaikas (duomenys neskelbtini), ieškovas išėjo vaiko priežiūros atostogų. Iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovas L. P. tiek darbdavio, tiek seniūnijos pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai, kaip tinkamai ir laiku atliekantis savo darbo pareigas, yra pareigingas ir sąžiningas, sutariantis su kolektyvu (132 b. l.), dalyvaujantis kaimo bendruomenės gyvenime. (131 b. l.)
26. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes teismas pripažįsta, jog ieškovo L. P. reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo yra pagrįstas ir įrodytas. Nors atsakovė S. M. ir jos atstovas advokatas E. Baršys akcentavo tas aplinkybes, jog tokiu sprendimu yra išskiriamos sesės (D. ir M.), atsakovė atkreipė dėmesį, jog ieškovas ir vaikas miega viename kambaryje, ką vertino neigiamai. Tačiau, visų pirma, vaiko gyvenamoji vieta keičiama išimtinai ne dėl ieškovo noro ar įgeidžio gyventi su dukra, bet dėl neigiamo atsakovės S. M. elgesio gyvenant kartu su vaiku, nesaugia aplinka vaikui. Visų antra, dabartinė atsakovės aplinka neleidžia teigti, kad gyvenant pas ją, o ne pas ieškovą, bus užtikrinami geriausi vaiko interesai.
27. Tai, kad vaiko interesai yra užtikrinami ir bus užtikrinami gyvenant vaikui su tėvu, savo išvadoje nurodo ir Institucija, liudytoja D. B. paliudijo, jog vaiko ryšys su tėvu yra artimas ir glaudus. O atsakovės argumentas, jog dviejų metų nesulaukęs vaikas miega viename kambaryje su ieškovu, apskritai nesuprantamas – paprastai tokio amžiaus vaikai ir miega kartu su tėvais ar vienu iš jų, o vėliau, kai vaikas paauga, jie pradeda miegoti atskirai nuo tėvų (kitame kambaryje). Tai, kad ieškovas L. P., skirtingai nei atsakovė S. M., gali suteikti atskirą kambarį dukrai, yra matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų. Juo labiau, jog dabartinėje situacijoje pati atsakovė S. M. miega viename kambaryje su dukra M., jai tai problemų nesukelia. O dėl sesių neišskyrimo principo – aišku, idealiausias variantas būtų, jog ieškovas galėtų rūpintis abiem vaikais, o ne tik savo dukra. Bet M. M. nėra ieškovo biologinė dukra ir jis net teoriškai negalėtų būti vaiko globėjas. O tai, kad M. dar gyvena su atsakove S. M., iš dalies irgi matyt yra susiję su tuo, kad po 2024 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesių įvykių atsakovė S. M. ėmė keisti gyvenimo būdą, dalyvavo psichosocialinėje reabilitacijoje, duomenų, jog vartotų alkoholį, nėra, pakeitė savo gyvenamąją vietą, priima jai teikiamas socialines paslaugas. Priešingu atveju, jeigu atsakovė nebūtų keitusi savo elgesio, nežinia, ar iki šiol ir M. M. gyventų su ja.
28. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Ieškovas L. P. tenkinus ieškinį prašė iš atsakovės S. M. priteisti išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškinyje ieškovas L. P. nurodė, jog nepilnametės dukters išlaikymo poreikis yra 700 Eur, nurodė, kas šį išlaikymą sudaro.
29. Remiantis CK 3.192 straipsniu, abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
30. Pagal ieškinio pateikimo metu galiojantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. 709 „Dėl 2025 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) yra 1038 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės“ o atskaičius privalomus valstybei mokesčius – 777 Eur (777,39 Eur), atėmus 2025 m. gautą 195 Eur dydžio išmoką vaikui, vaiko išlaikymo, teikiamo abiejų tėvų, poreikis 2025 m. pirmą pusmetį turėtų būti ne mažesnis nei 582 Eur. Pats ieškovas nurodė, jog D. išlaikymo poreikis per mėnesį sudaro apie 400-500 Eur, pridėjus papildomas išlaidas laisvalaikiui ar kitiems vaiko poreikiams tenkinti, gali pasiekti ir 600 Eur.
31. Remiantis CK 3.192 straipsnio 3 dalimi, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Byloje nustatyta, jog ieškovas L. P. yra dirbantis (šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose), gauna 419,15 Eur išmoką (atskaičius valstybei privalomus mokesčius), teismo posėdyje nurodė, jog faktinės jo pajamos kas mėnesį būna apie 1 200-1 500 Eur per mėnesį. Atsakovė S. M. yra bedarbė, kas mėnesį nuo 2025 m. sausio 1 d. gauna 440,84 Eur nedarbo draudimo išmoką, augina mažametę dukrą M. M., g. (duomenys neskelbtini). Ieškovas L. P. turi nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto, duomenų, kad atsakovė S. M. jo turėtų, nėra. Be to, ieškovas L. P. gyvena motinai priklausančiame gyvenamajame name.
32. Atsižvelgus į šias nustatytas aplinkybes pripažįstama, jog civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovo L. P. finansinė padėtis yra geresnė nei atsakovės S. M., ši, įvertinus jos asmenybę, yra socialiai labiau pažeidžiama nei ieškovas, kuris, panašu, turi geresnes ir galimybes, ir didesnes pajamas rūpintis vaiku bei jį auklėti. Be to, nustatyta, jog ieškovas gyvena būste, priklausančiame jo motinai, šio būsto išlaikymui išlaidų reikia mažiau ar jos visiškai minimalios, ieškovas turėtų teikti ir didesnį išlaikymą savo vaikui, teismas iš atsakovės priteisia išlaikymą dukrai po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. rugsėjo 9 d. (nuo kada dukra D. gyvena su ieškovu) iki vaiko pilnametystės, nustato, jog uzufrukto teise lėšas, skirtams vaikui, valdo vaiko tėvas. Kadangi išlaikymas priteisiamas nuo vaiko apgyvendinimo pas vaiko tėvą, teismas nesprendžia dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
33. Priteisus išlaikymą, kaip nereikalinga naikinama laikinoji apsaugos priemonė – laikinas išlaikymas, laikinoji apsaugos priemonė – laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, paliekamas galioti iki sprendimo įsiteisėjimo, sprendimui įsiteisėjus, panaikinama.
34. Teismas, patenkinęs sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo, patenkina ir ieškovo L. P. prašomą nustatyti sąlygą, kuri iš esmės buvo ir Taikos sutartyje, jog atsakovė S. M. bendrauja su nepilnamete dukra D. M. ir ją auklėja pagal savo galimybes, nepažeisdama vaiko interesų, o vaiko tėvas nekliudo motinai bendrauti su vaiku ir jį auklėti. Kadangi tai yra kiekvieno iš tėvų pareiga auklėti vaikus, nepažeisti jo teisių, kas iš esmės atitinka CK 3.174 straipsnio 1 dalyje nustatytą atskirai gyvenančio tėvo pareigą dalyvauti vaiko auklėjime bei to paties straipsnio 4 dalyje numatytą kartu su vaiku gyvenančio tėvo pareigą nekliudyti atskirai gyvenančiam tėvui dalyvauti vaiko auklėjime, teismas šio reikalavimo nelaiko nei atskiru ieškinio reikalavimu, apmokestinamu žyminiu mokesčiu, nei sukuriančiu konkrečias pareigas ir teises šalims atsakovei dalyvaujant D. M. auklėjime. Tai, kad šiai dienai nėra ginčo ar ginčas nereikalauja teismo ar vaiko teisių apsaugos institucijų, įsikišimo, akivaizdu ir iš pačioje byloje nustatytų aplinkybių ar šalių paaiškinimų. Visgi ateityje kilus ginčams šalims niekas nekliudo sutarti dėl bendravimo tvarkos nustatymo ar kreiptis į teismą, jeigu nesutariama.
35. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas L. P. pateikė įrodymus, jog patyrė Eur (111 Eur žyminis mokestis ir 1000 Eur atstovavimo išlaidos). (27, 159-160 b. l.) Atsakovei S. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-02144 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (109 b. l.), tačiau įrodymų, kiek valstybė dėl atsakovės atstovavimo patyrė išlaidų, nėra pateikta.
36. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies – bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies (tenkinta 80 procentų reikalavimų (reikalavimas dėl gyvenamosios vietos – 100 %, dėl išlaikymo priteisimo – 60 %)), ieškovui iš atsakovės priteisiama 888,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
37. Valstybė dėl procesinių dokumentų įteikimo patyrė 23,79 Eur procesinių dokumentų išlaidos. Proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, ieškovui L. P. tenkanti dalis yra 4,76 Eur, atsakovei S. M. – 19,03 Eur. Kadangi atsakovė S. M. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, ieškovui L. P. tenkanti dalis yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią priteisiamą išlaidų sumą (8 Eur), procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteisiamos bei apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Iš atsakovės S. M. dėl tos priežasties, jog ji yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo, nepriteisiamas ir žyminis mokestis, mokėtinas už išlaikymo priteisimą, nuo kurio mokėjimo ieškovas, pateikdamas ieškinį, buvo atleistas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis CPK 259, 260, 263 - 265, 282, 385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovo L. P. ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-6813-649/2024 patvirtintos taikos sutarties dėl vaiko gyvenamosios vietos sąlygą dėl nepilnamečio vaiko D. M., g. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko tėvu ieškovu L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui D. M., g. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. rugsėjo 9 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant priteistą išlaikymo sumą uzufrukto teise tvarkyti ieškovui L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Įpareigoti atsakovę S. M. už einamąjį mėnesį išlaikymą sumokėti iki atitinkamo mėnesio paskutinės dienos.
Nustatyti, jog atsakovė S. M. bendrauja su nepilnamete dukra D. M. ir ją auklėja pagal savo galimybes, nepažeisdama vaiko interesų, o vaiko tėvas nekliudo motinai bendrauti su vaiku ir jį auklėti.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. kovo 6 d. taikytas laikinąsias apsaugos priemonę – laikiną išlaikymą iš atsakovės S. M. (nuo sprendimo priėmimo) bei laikinosios vaiko gyvenamosios vietos nustatymą su ieškovu L. P. (sprendimui įsiteisėjus).
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nukreipti skubiam vykdymui.
Priteisti iš atsakovės S. M. ieškovo L. P. naudai 888,80 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.