- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-12-22
- Bylos Nr.
- 1-430-766/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42895-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Šabanskienė
- Nukentėjusysis
- R. I.
- Kaltinamasis
- A. M.
- Advokatai
- Modestas Švažas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.14.1.2Kvalifikuota vagystė (BK 178 str. 2–4 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), praeityje teistas, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. laikotarpyje nuo 2024-10-22 08:00 val. iki 2024-10-31 16:00 val., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ištraukus pakabinamos spynos laikiklį, įsibrovė į R. I. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą, nukentėjusiajam R. I. priklausantį turtą - krosnies metalines dalis: 11 vnt. krosnies ketaus rinkes, 2 vnt. krosnies ketaus plokštumas, 1 vnt. krosnies ketaus užkaišą, 2 vnt. krosnies ketaus dureles su rėmu ir krosnies ketaus orkaitės detales, tuo nukentėjusiajam R. I. padarydamas 115 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis A. M. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad maždaug prieš metus laiko ieškojo metalo (duomenys neskelbtini) mieste. Įėjo į kiemą. Ten nieko nerado. Ant pastato namo durų buvo pakabinama spyna. Patraukė spyną kelis kartus ir ji atsikabino. Įėjo į namo vidų. Įėjo į vidų. Ieškojo metalo. Pateko į virtuvę. Pamatė pečių. Ant pečiaus metalo nebuvo, tik špyžiai, rinkės, durelės, kuriuos ištraukė. Tuos daiktus išnešė į lauką, susidėjo ant ratukų, kuriuos rado kieme. Nuvežė metalą į supirkimo punktą (duomenys neskelbtini). Gavo 10 eurų. Buvo dienos metas. Galėjo būti laikotarpis nuo 2024-10-22 iki 2024-10-31. Buvo blaivus. Su pareikšto civilinio ieškinio dydžiu dėl neturtinės žalos atlyginimo sutinka iš dalies, pripažįsta, kad galėjo padaryti 100 eurų neturtinę žalą. Pavogti daiktai grąžinti. Yra nedirbantis, turi neįgalumą, būna namuose, prižiūri vaikus. Gauna 400 eurų dydžio neįgalumo išmoką. Blogai vertina savo elgesį, gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, gynėja.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, A. M. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis A. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad psichinėmis ligomis nesirgęs, galvos traumų neturėjęs, priklausomybių alkoholiui, narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms neturi, jokioje įskaitoje nėra, parodymus duoti sutinka. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, jo esmę suprato, kaltu prisipažįsta visiškai. 2024 metų spalio mėnesį, kada tiksliau laiko nurodyti negali, nes neprisimena, būdamas išgėręs norėjo dar išgerti, o nusipirkti iš ko neturėjo, tai sugalvojo įsibrauti į to nukentėjusiojo butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir iš jo pavogti metalines pečiaus dalis, po to jas parduoti ir tada nusipirkti dar išgerti. Žinojo, kad bute jo šeimininkas pastoviai negyvena. Taip ir padarė. Nuėjo prie to buto durų, pirmiausia pabeldė į duris, tokiu būdu patikrindamas ar nieko nėra namuose. Buto durų niekas neatidarė ir jis suprato, kad nieko nėra. Tada kažkokiu metaliuko gabalu, kurį kažkur rado, užkišo už pakabinamos durų spynos laikiklio, ir ištraukęs jį pateko į buto vidų. To buto durys buvo užrakintos ne su įleidžiama, o su pakabinama spyna. Neatsimena, ar tame bute jis kažką dar ten išvartė, gal ir galėjo, bet tikrai nieko daugiau be to pečiaus metalinių detalių jis iš buto nepavogė. Priėjo prie pečiaus, jis buvo toks koklinis, žalios spalvos. Pečius buvo tvarkingas, su visomis metalinėmis detalėmis, kokios ir būna reikalingos pečiams, tai yra su rinkiais, plokšte jiems, durelėmis. Pirmiausia ištraukė visas tas rinkes, kiek tiksliai jų buvo nurodyti negali, bet tikrai virš 10, po to rankomis išjudino ir atplėšė plokštę, o po to dureles. Pečiaus metalines detales ardė tik rankomis, jokio įrankio neturėjo ir pavogė jas visas kiek tik buvo. Paliko tą pečių pliką ir apgriuvusį, nes traukiant tą plokštę, dureles, jis kažkiek apgriuvo. Tas metalines pečiaus detales jis išsinešė per kelis kartus, gal du, ir tą pačią dieną pridavė viską į metalo supirktuvę, tokiam S. Jis klausė iš kur jis gavo tą metalą, jis jam pamelavo, sakė, kad čia jo yra. S. tikrai nežinojo, kad tos detalės yra vogtos. Gavęs tuos 10 eurų, už juos nusipirko alaus ir tą patį vakarą išgėrė. Suvokia ir supranta, kad tokiais savo veiksmais jis padarė vagystę, dėl to labai nuoširdžiai gailisi, pasižada ateityje daugiau nenusikalsti (1 t., b.l. 185-188).
Nukentėjusysis R. I. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo mama. Taip pat yra nusipirkęs butą (duomenys neskelbtini), tačiau bute negyvena, tik kartas nuo karto ten permiega, kai svečiuojasi pas draugus (duomenys neskelbtini). 2024-10-31 grįžęs iš (duomenys neskelbtini) miesto, apie 16:00 val., nusprendė pažiūrėti ar bute viskas gerai. Įėjęs į daugiabučio namo laiptinę pastebėjo, kad ištrauktas jo buto pakabinamos spynos laikiklis ir įėjimo durys yra atidarytos. Užėjęs į butą pamatė, kad jame išvartyti esantys baldai bei daiktai, taip pat vaikščiodamas po buto kambarius pastebėjo, kad apgriautas pečius ir nuo jo pagrobta špižinė pečiaus kaitlentė 0,35x0,75 cm, kurią vertina 60 eurų, taip pat pagrobti 7 vienetai špižinių rinkių, kurių kiekvieną vertina po 5 eurus, visus 35 eurais ir špižinės pečiaus durelės, kurių plotis 25 cm, jas vertina 20 eurų. Viso jam padaryta 115 eurų turtinė žala. Ar pagrobti daiktai turėjo kokių ypatingų požymių, šiuo metu negali pasakyti, nes neatsimena. Pakabinamos spynos laikiklis nesugandintas ir turtinė žala nepadaryta. Dar nepranešęs policijai, drąsiai vaikščiojo po butą, lietė jame esančius daiktus, bandė sutvarkyti pakabinamą spyną. Atidžiau apžiūrėjęs butą daugiau jokių daiktų nepasigedo. Paskutinį kartą bute buvo 2024-10-22 apie 08:00 val.. Name yra 4 butai, tačiau visi jie negyvenami. Antrame namo aukšte jau ilgas laikas, kai butų durys yra atidarytos, jų savininkai mirė, ir ten nuolat lankosi asocialūs asmenys, girtauja ar miega naktimis. Jų pavardžių nežino. Su niekuo nesipyksta ir niekas nėra jam grasinęs, tačiau įtaria, kad į jo butą galėjo įsilaužti (duomenys neskelbtini) gatvėje gyvenantys romų tautybės asmenys. Jų asmeniškai nepažįsta, bet yra girdėję, kad jie yra ne iš vieno (duomenys neskelbtini) miesto gyventojo kažką pavogę. Daugiabučiame name, kuriame yra jo butas, vaizdo stebėjimo kamerų nėra, signalizacija neįrengta, turtas nedraustas. Civilinio ieškinio tvarka jam yra išaiškinta, jo nereikš. Daugiau nieko paaiškinti neturi (1 t., b.l. 20).
Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. I. parodė, kad kaip ir minėjo pirmos apklausos metu, į jo butą buvo patekta ištraukus spynos laikiklį. Dėl ištraukto spynos laikiklio jam jokia turtinė žala nepadaryta, nes jį pats pasitiesino ir įkabino atgal, pati spyna sugadinta nebuvo. Dėl išvartytų, ar išmėtytų daiktų taip pat, nes jie nebuvo sugadinti. Buvo apgriautas tik pečius ir nuo jo pagrobtos visos ketaus detalės, tai ir rinkės ir plokštės, užkaišas, durelės. Tiksliai jų kiekio įvardinti jis negali, nes neatsimena nei kiek ten jų buvo, nei kokios, jų buvo tiek, kiek reikėjo, kad pečius tinkamai veiktų. Pečius iki to laiko buvo sveikas ir veikiantis, bet juo pats jis nesinaudojo jau kokius du metus laiko, nes žiemos metu, kad ir jam pačiam nereiktų rūpintis malkomis, gyvena arba pas mamą, arba pas kokius draugus. Pečius buvo apgriautas, tai yra nuardytas taip, kad išsiimtų visos tos nuo jo pavogtos špižinės pečiaus detalės. Dėl pečiaus apgadinimo jam padaryta 100 eurų turtinė žala. Negali dabar niekaip įvardinti ar pirminės apklausos metu tiksliai paminėjo visas pavogtas pečiaus špižines dalis, gali būti, kad kažko ir nepaminėjo, kaip jau ir sakė pavogtos visos buvusios pečiuje špižinės detalės, kurių bendra vertė 115 eurų. Tiksliai apibūdinti pavogtų pečiaus špižinių detalių jis negali, visos jos buvo standartinės, be jokių ypatingų požymių, todėl jų atpažinti vienarūšių daiktų grupėje jis tikrai negalėtų. Daugiau iš jo buto niekas nepavogta. Kas apvogė jo butą jis pats iki šiol nieko nežino, niekas su juo nebuvo dėl to susisiekęs, jo neatsiprašė, ar panašiai (1 t., b.l. 77-80).
Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. I. parodė, kad 11 vnt. krosnies ketaus rinkių, 2 vnt. krosnies ketaus plokštumų, 1 vnt. krosnies ketaus užkaišas, 2 vnt. krosnies ketaus durelių su rėmu ir krosnies ketaus orkaitės detalės jam grąžinti, jie tokie pat kaip ir prieš vagystę, juos atpažįsta pagal visus bendrus visumos požymius. Kaip ir minėjo ankstesnės apklausos metu, jis gal nepilnai juos visus ir buvo įvardinęs, nes nematant tokio pobūdžio daiktų yra labai sunku tiksliai pasakyti ir apibūdinti juos. Anksčiau įvardinta žala dėl jų vagystės nesikeičia, o ir atskirai kiekvienos detalės vertės įvardinti negali, kaip jau ir minėjo anksčiau, bendra dėl visų šių detalių vagytės žala buvo 115 eurų. Grąžinus visas pavogtas šias detales, turtinė žala dėl jų vagystės jam yra atlyginta pilnai. Ar ikiteisminio tyrimo byloje reikš civilinį ieškinį dėl pečiaus apgriovimo ir neturtinei žalai atlyginti, dar nėra apsisprendęs (1 t., b.l. 81-84).
Liudytojas S. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 metų lapkričio mėnesį, tikslios datos nepamena, iš matymo pažįstamas romų tautybės asmuo, vardu A., jam į namus atvežė metalo laužą, pečiaus metalines detales, ir pasiūlė jam jas nupirkti. Kadangi šios detalės jį sudomino, jis jas nusipirko už 10 eurų, savo reikmėms. Pinigus padavė A. Metalo laužą A. atvežė būdamas vienas pats, susidėjęs jį į ratukus. A. užtikrino, kad metalo laužas nėra vogtas. Šį metalo laužą savanoriškai atiduoda policijos pareigūnams (1 t., b.l. 90-93).
Iš 2024-10-31 R. I. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog 2024-10-31 apie 16:00 val. atvykęs į jam priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), R. I. pastebėjo, kad ištrauktas pakabinamos spynos laikiklis ir patekta į jo butą. Bute rado išvartytus baldus ir daiktus bei pastebėjo, kad pagrobta pečiaus špižinė kaitlentė, 7 špižiniai rinkiai, bei špižinės pečiaus durelės. Viso jam padaryta 115 eurų turtinė žala. Jo turtas nedraustas. (1 t., b.l. 19).
Iš 2024-10-31 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, jog nuo gatvės matomas raudonų plytų dviejų aukštų daugiabutis namas. Namo viduryje, virš pirmo aukšto langų yra skaičius (duomenys neskelbtini). Patekus į daugiabučio kiemą, jo dešinėje matomos praviros daugiabučio namo laiptinės durys, kurios yra atidarytos į išorę. Patekus į laiptinės pirmą aukštą, koridoriaus dešinėje, matomos praviros durys. Ant durų matoma, jog metalinis pakabinamos spynos laikiklis yra ištrauktas. Pro duris patenkama į dar vieną koridorių, kurio dešinėje matomos žalios spalvos durys. Pro duris patenkama į bute esančią virtuvę. Virtuvėje matoma išvartyti įvairūs virtuvės baldai bei išmėtyti įvairūs namų apyvokos daiktai. Virtuvės kairiajame kampe matomas pečius, kuris nudažytas žaliai, matoma jog viršutinė pečiaus konstrukcija yra nuardyta. Šalia pečiaus, ant grindų, matoma pečiaus špižinių durelių dalis. Iš virtuvės pro duris patenkama į svetainės kambarį, kuriame matoma spinta, sofa, fotelis bei stalas. Kambaryje įvairiose vietose išmėtyti įvairūs namų apyvokos daiktai, buto langai nesugadinti. Apžiūrėjus įvykio vietą reikšmingų duomenų tyrimui negauta (1 t., b.l. 21, 31-45).
Iš 2024-12-02 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš liudytojo S. M. paimta: 11 vnt. krosnies ketaus rinkių, 2 vnt. krosnies ketaus plokštumų, 1 vnt. krosnies ketaus užkaišas, 2 vnt. krosnies ketaus durelių su rėmu ir krosnies ketaus orkaitės detalės (1 t., b.l. 108-112).
Iš 2024-12-04 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta 11 vnt. krosnies ketaus rinkių, 2 vnt. krosnies ketaus plokštumų, 1 vnt. krosnies ketaus užkaišo, 2 vnt. krosnies ketaus durelių su rėmu ir krosnies ketaus orkaitės detalių apžiūra (1 t., b.l.113-115, 116-134).
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.
Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, t. y. laikotarpyje nuo 2024-10-22 08:00 val. iki 2024-10-31 16:00 val., ištraukus pakabinamos spynos laikiklį, įsibrovė į R. I. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė nukentėjusiajam R. I. priklausantį turtą - krosnies metalines dalis: 11 vnt. krosnies ketaus rinkes, 2 vnt. krosnies ketaus plokštumas, 1 vnt. krosnies ketaus užkaišą, 2 vnt. krosnies ketaus dureles su rėmu ir krosnies ketaus orkaitės detales, tuo nukentėjusiajam R. I. padarydamas 115 eurų turtinę žalą. Kaltinamojo tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, kadangi jis įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą.
Bausmės skyrimas ir kt.
Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti, apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.
A. M. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), veika baigta. Praeityje buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs. Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 straipsnis) nenustatyta. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) neregistruotas, turintis (duomenys neskelbtini) (pagal paties kaltinamojo žodžius). Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina geriausiai jo asmenį ir bausmės tikslus atitiksianti bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurios dydis mažesnis nei įstatymo leidėjo nurodytas vidurkis už tokios nusikalstamos veikos padarymą, neskiriant jam intensyvios priežiūros. Kartu su laisvės apribojimo bausme teismas paskiria įpareigojimus ir draudimus (BK 48 straipsnio 4, 5 dalys). Nagrinėjamu atveju skirtinas BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytas įpareigojimas – per 5 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą.
Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina 1/3.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalis).
Nukentėjusysis R. I. pareiškė civilinį ieškinį dėl 200,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir prašo šią sumą priteisti iš kaltinamojo. Ieškinyje nurodė, kad buvo sukrėstas dėl patirtų įvykių, buvo sukelti dideli nepatogumai, patyrė išgyvenimus. Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad buvo stresas, kai pamatė išgriautą pečių, reikėjo samdyti žmogų atstatyti jį, patyrė nepatogumus. Kaltinamasis su ieškinio dydžiu sutiko iš dalies, pripažino, kad savo veiksmais galėjo padaryti 100,00 Eur dydžio neturtinę žalą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas taip pat pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt.), nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Šie neturtinės žalos požymiai yra vertinamieji ir juos vertina teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį.
Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.
Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl turto pagrobimo. Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių dėl to, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai turėjo neigiamą poveikį nukentėjusiajam, jo emocinei būsenai, todėl nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, nustatydamas nukentėjusiajam neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kaltinamojo veiksmų pobūdį – įvykdytas apysunkis nusikaltimas nuosavybei, tačiau šiais veiksmais nukentėjusiajam nebuvo sukeltas fizinis skausmas ar kitaip sutrikdyta jo sveikata. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo kaltę – tyčinę formą, taip pat įvertina nukentėjusiojo patirtus nepatogumus, patirtus išgyvenimus, taip pat į tai, kad kaltinamasis dėl tokio savo elgesio nukentėjusiojo atsiprašė. Atkreiptinas dėmesys ir į padarytos turtinės žalos dydį, t. y., padaryta nedidelė 115,00 eurų žala, daiktai grąžinti nukentėjusiajam. Taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį – (duomenys neskelbtini), išlaiko mažamečius vaikus, turtintis neįgalumą. Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas nukentėjusiojo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies, priteisdamas iš kaltinamojo 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo naudai. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis nustatytas nepažeidžiant CK 6.250 straipsnio nuostatų, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijams, yra adekvatus padarytai žalai bei nustatytas laikantis teismų praktikos analogiškose bylose.
A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina (BPK 139 straipsnio 1 dalis) (1 t., b. l. 189-192).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : 11 vnt. krosnies ketaus rinkiai, 2 vnt. krosnies ketaus plokštumos, 1 vnt. krosnies ketaus užkaišas, 2 vnt. krosnies ketaus durelių su rėmu ir krosnies ketaus orkaitės detalės, kurie grąžinti saugojimui R. I., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini savininkui nuolatiniam naudojimui.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjant bylą, kaltinamajam A. M. buvo skirtas gynėjas advokatė L. M.. Teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (267,30 Eur dydžio advokatės L. M. užmokestis) priteisimo valstybės naudai. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, į jo turtinę padėtį (nedirbantis, sunki turtinė padėtis), išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti sumažintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktu, skirti įpareigojimą - per 5 (penkis) mėnesius atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiojo R. I. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo A. M. 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Iš kaltinamojo nepriteisti teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 11 vnt. krosnies ketaus rinkes, 2 vnt. krosnies ketaus plokštumas, 1 vnt. krosnies ketaus užkaišą, 2 vnt. krosnies ketaus durelių su rėmu ir krosnies ketaus orkaitės detales, grąžintus saugojimui R. I., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti savininkui nuolatiniam naudojimui.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.