- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-21
- Bylos Nr.
- e2S-2197-392/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24798-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- T. R.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui T. R. ir atsakovo priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas gautas ieškovės A. S. ieškinys atsakovui T. R. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir atsakovo priešieškinis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 13 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones: 1) iš atsakovo T. R. priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. R., mokamą periodinėmis išmokomis po 350 Eur kas mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo; 2) ieškovę A. S. paskyrė nepilnamečiui vaikui L. R. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise bei nustatė, kad priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi atsakovo T. R. atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 13 d. nutartį paliko nepakeistą.
4. 2023 m. gegužės 2 d. teisme gautas atsakovo T. R. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašoma: 1) nustatyti vaiko L. R. laikinąją gyvenamąją vietą kartu su vaiko tėvu, atsakovu T. R., iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo; 2) priteisti iš ieškovės A. S. laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. R. po 316 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo dienos iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo, išlaikymo lėšų tvarkytoju paskiriant atsakovą T. R..
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 7 d. nutartimi atsakovo T. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
6. 2023 m. liepos 27 d. teisme gautas atsakovo T. R. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo atsakovas teismo prašo: 1) nustatyti laikiną bendravimo su vaiku L. R. tvarką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, numatančią, jog vaiko motina A. S. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi L. R. nuo kiekvienos porinės metų savaitės sekmadienio, pasiimdama vaiką iš vaiko tėvo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos nuo 18.00 val., iki kito artimiausio sekmadienio, grąžindama vaiką į vaiko tėvo gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą iki 18.00 val.; vaiko tėvas T. R. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi L. R. nuo kiekvienos neporinės metų savaitės sekmadienio, kai A. S. jam atveža vaiką arba jis pats pasiimdamas vaiką iš vaiko motinos gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos nuo 18.00 val. iki kito artimiausio sekmadienio, grąžindamas vaiką į vaiko motinos gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą iki 18.00 val.; 2) uždrausti A. S. vaikui žadėti, įkalbinėti apie vaiko pasiėmimo datų pakeitimus, kai pagal nustatytą konkrečią bendravimo tvarką tuo metu vaikas būna su tėvu T. R.; 3) įpareigoti A. S. paskambinti T. R. ir sudaryti sąlygas kiekvieną dieną pabendrauti su vaiku L. R. prieš vaikui einant miegoti, t. y., nuo 20.30 val. iki 21.00 val., užtikrinant, kad ji nedalyvaus pokalbyje ir nebus šalia vaiko, tą savaitę, kai vaikas gyvena su ieškove; 4) dėl keliamo psichologinio smurto atsakovui, uždrausti ieškovei A. S. bendrauti su atsakovu T. R. asmeniškai SMS žinutėmis, skambučiais, el. laiškais ar bet kokia kita forma, įskaitant bet kokią komunikaciją skirtą T. R.. Įpareigoti A. S. visus klausimus, susijusius su vaiku, spręsti išskirtinai el. paštu per advokatus, kad nebūtų manipuliuojama datomis, susitarimais, prašymais ir kitais faktais. Nurodė, kad atsižvelgdamas į nuolatinius A. S. vienašališkus sprendimus dėl vaiko pasiėmimo iš darželio, jos siekį, kad pasikeistų faktinė bendravimo tvarka ir vaikas ilgiau būtų su ja (motina), nei su tėvu T. R. (priešingai, nei buvo iki šiol), ieškovės savavališką sprendimą, kad vaikas turi ilgiau būti su motina nei su tėvu, į tai, kad tokie kivirčai ir tėvų nesutarimai dėl bendravimo su vaiku kenkia pačiam vaikui ir jo emocinei būklei (besikartojantys vaiko pykčio protrūkiai darželyje, pokalbiai su psichologe), siekdamas išlaikyti stabilumą tiek savo, tiek vaiko gyvenime, apsaugoti vaiką nuo jam netikėtos ir motinos iniciatyva besikeičiančios bendravimo su tėvais tvarkos, teismui teikia prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsiliepimas
7. Ieškovė atsiliepimu su atsakovo prašymu sutiko tik iš dalies – dėl nustatytinos konkrečios laikinos vaiko tėvo bendravimo su vaiku tvarkos tokioje apimtyje, kurią atsiliepime ir prašyme išdėsto ieškovė. Su kitais reikalavimais ieškovė nesutinka. Ieškovė prašo taikyti jos siūlomą laikiną atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pagal kurią vaiko tėvas pasiima vaiką neporinių metų savaičių ketvirtadieniais iš ugdymo įstaigos, o jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš vaiko namų, po užsiėmimų pabaigos ir grąžina vaiką į ugdymo įstaigą artimiausią pirmadienį užsiėmimų dienos pradžiai, o jeigu vaikas dėl kokių nors priežasčių negali įstaigos lankyti, sekmadienį iki 20.00 val. į vaiko namus. Bendravimo tvarka pradedama taikyti nuo 33-čios šių metų savaitės ir taikoma iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Prašymą ieškovė motyvuoja tuo, kad patenkinus atsakovo prašomą nustatyti bendravimo su vaiku tvarką 50x50 praleidžiamo laiko, akivaizdu, jog vaiko sveikata visiškai pakriks, nes atsakovas neturi empatijos savo vaikui, nejaučia, kada vaikas pasiekia buvimo pas tėvą, pas kurį bendravimas visada yra paremtas vidine agresija, pykčiu ir nurodinėjimais, ribą. Atsakovo rėkimas telefonu prie vaiko, apsivardžiavimas, kalbėjimas vaikui apie teismą, mamos niekinimas, savęs nekontroliavimas padarė ir daro vaikui žalą, kuri yra sunkai atstatoma, todėl tikslinga bylos nagrinėjimo laikotarpiu, atsižvelgiant dar ir į vaiko amžių, nustatyti minimalią vaiko bendravimo su tėvu tvarką, nes vaiko tėvų santykiams esant itin blogiems, o vaiko tėvui itin piktam, nesivaldančiam ir nekontroliuojančiam savo elgesio bei, svarbiausia, visiškai to nepripažįstančiam, vaikui akivaizdžiai kenkia ilgesni bendravimo su tėvu periodai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei vaiko interesus ir jo psichologinę būklę, ieškovės įsitikinimu, vaikas turi likti jam saugioje ir ramioje, įprastoje, nuo gimimo pažįstamoje namų aplinkoje su mama ne mažiau kaip 3 savaites, o vėliau nustatytina laikina tėvo bendravimo su vaiku tvarka kas antrą savaitgalį jį pailginant nuo ketvirtadienio iki pirmadienio ryto, kas vykstant teisminiams ginčams atitiktų vaiko interesus. Ieškovės nuomone, atsakovo reikalavimas dėl privalomų skambučių turi būti atmestinas. Kai tik vaikas sutinka, kartą per dieną, vakare, ieškovė visada ir taip pasiūlo vaikui paskambinti tėveliui, papasakoti dienos įvykius, pakalbėti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 28 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tenkino iš dalies. Nustatė laikinąją šalių bendravimo su nepilnamečiu sūnumi L. R. tvarką, numatančią, jog: 1) T. R. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi L. R. nuo kiekvienos nelyginės metų savaitės sekmadienio, pasiimdamas vaiką iš ieškovės (vaiko motinos) A. S. gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos nuo 18.00 val. iki kito artimiausio sekmadienio 18.00 val.; 2) A. S. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi L. R. nuo kiekvienos lyginės metų savaitės sekmadienio, pasiimdama vaiką iš vaiko tėvo T. R. gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos nuo 18.00 val. iki kito artimiausio sekmadienio 18.00 val.; 3) Kiekvienas iš tėvų nepilnamečio L. R. buvimo su juo metu sudaro sąlygas vaiko kitam iš tėvų bendrauti su sūnumi L. R. kiekvieną dieną nuo 20.30 val. iki 21.00 val. telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis. Likusioje dalyje prašymą atmetė.
Šalies argumentai
9. Teismas nustatė, kad šalys turi sūnų L. R., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam teismo nutarties priėmimo metu yra (duomenys neskelbtini). Ieškinyje A. S. nurodė, jog šiuo metu šalys faktiškai gyvena skyrium - ieškovė kartu su nepilnamečiu sūnumi L. R. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas teismui pateiktame priešieškinyje nurodė, kad faktiškai abiejų šalių sūnus pas kiekvieną iš tėvų gyvena po 50 proc. laiko.
Žemesnės instancijos teismas
10. Nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą riboti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Vadovaudamasis į bylą šalių pateiktais rašytiniais įrodymais, vaizdo/garso įrašais, fotonuotraukomis, teismas padarė išvadą, jog vaikas jaučiasi saugiai tiek šalia ieškovės, tiek ir šalia atsakovo, jį su abiem tėvais sieja saugus prieraišumas. Pažymėjo, jog sprendžiant skyrium gyvenančių tėvų ginčą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, būtina atsižvelgti ir į tai, jog vaikui bei jo kasdieniniam gyvenimui yra itin svarbus stabilumas, tam tikra rutina. Teismas, atsižvelgęs į konfliktišką šalių elgesį bei tarpusavio ginčus dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos, kiekvieno iš tėvų bandymus primesti kitam iš tėvų savo pasiūlytą bendravimo su vaiku tvarką bei jos intensyvumą, padarė išvadą, kad yra reikalinga spęsti dėl aiškios ir konkrečios kiekvieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
11. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tenkino iš dalies, nustatė tėvų bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, suteikiant teisę kiekvienam iš tėvų su vaiku praleisti po lygiai laiko, t. y. kiekvienam iš tėvų praleidžiant su vaiku po vieną savaitę, t. y. po 7 dienas. Taip pat teismas, nenustatęs, jog tai pažeistų nepilnamečio vaiko interesus, tenkino atsakovo prašymą dėl bendravimo su vaiku telefonu, kitomis ryšio priemonėmis kiekvieną dieną, kai vaikas yra pas mamą nuo 20.30 val. iki 21.00 val., tačiau tokią teisę nustatė abiem tėvams.
12. Teismas, atsižvelgęs į aplinkybę, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl šalių bendravimo su vaiku, o ne tarpusavyje, tvarkos nustatymo, atsakovo prašymo uždrausti ieškovei bendrauti su juo tiesiogiai, netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Ieškovė (apeliantė) atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 28 d. nutartį dalyje dėl nustatytos vaiko ir tėvų bendravimo tvarkos pakeisti ir nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaiku L. R. tvarką taip: vaiko tėvas pasiima vaiką neporinių metų savaičių ketvirtadieniais iš ugdymo įstaigos, o jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš vaiko namų, po užsiėmimų pabaigos ir grąžina vaiką į ugdymo įstaigą artimiausią pirmadienį užsiėmimų dienos pradžiai, o jeigu vaikas dėl kokių nors priežasčių negali įstaigos lankyti, sekmadienį iki 20.00 val. į vaiko namus. Atskirojo skundo argumentai:
13.1. Apeliantės nuomone, teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka pažeidžia vaiko teisę į saugią ir ramią aplinką bylos nagrinėjimo metu, prieštarauja geriausiems vaiko interesams, priimta neįvertinus byloje esančių duomenų apie vaiko psichologinę būklę, pateiktas VVTAĮT išvadas, visiškai formaliai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tėvų interesų užtikrinimui suteikė didesnę reikšmę nei vaiko interesų užtikrinimui, tai matyti ne tik iš formaliai motyvuojančiosios nutarties dalies, bet ir iš rezoliucinės nutarties dalies.
Atsiliepimas
13.2. Apeliantė nurodo, kad teismas visiškai neanalizavo ir nepasisakė dėl ieškovės pateiktų, išdėstytų faktinių aplinkybių apie vaiko fizinę ir psichologinę būklę šiam momentui, kurią be pačios ieškovės paaiškinimų atsiliepime patvirtina ir atsakovas, pripažindamas, kad vaikas turi psichologinių problemų šiai dienai – pykčio priepuolių. Vaikų darželio psichologė V. M. savo laiške pažymėjo, jog tokiais savo veiksmais „vaikas šaukiasi mūsų pagalbos ir situacijos pasikeitimo“, kas, ieškovės įsitikinimu, reiškia, jog vaikui kenkia stabilumo nebuvimas, jo „dalijimas po lygiai“, tampymas kas savaitę į kitus namus su visiškai skirtingais bendravimo ir auklėjimo būdais, elgsena, tvarkomis, požiūriais. Vaikas nespėja adaptuotis ne tik kitoje aplinkoje, bet ir kitaip pertvarkyti savo elgseną, kai jam tenka prisitaikyti ne tik prie kitokio tėvo nei motinos požiūrio į daugybę kasdienių dalykų, bet ir taikytis prie kitų asmenų – pvz.: prie tėvo sugyventinės.
13.3. Apeliantės nuomone, būtent po paskutinių įvykių ir sukeltos vaikui emocinės ir fizinės žalos (psichosomatiniai skausmai, nevalingas šlapinimasis), tapo visiškai aišku, jog vaikui L. R. 50/50 tvarka yra visiškai netinkama, nepriimtina, ypač šiam momentui, ji neigiamai veikia vaiko savijautą, jo fizinę ir emocinę būklę, yra vaikui žalinga visomis prasmėmis, todėl keistina šiai dienai kuo greičiau, kad vaiko sveikatos problemos dar labiau negilėtų. Palikus galioti ginčijamą nutartį, vaiko savijauta būtų visiškai išbalansuota, nes tokia bendravimo tvarka šiam momentui šios bylos aplinkybių kontekste yra destruktyvi ir kenkianti ne tik vaiko savijautai bei geriausiems interesams, bet ir tiesiogiai psichinei bei fizinei sveikatai.
13.4. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino byloje esančių įrodymų apie abiejų tėvų bendravimo būdą, pykčio vienas kito atžvilgiu apraiškų buvimą/nebuvimą, to galimą įtaką vaikui bylos nagrinėjimo metu. Ieškovė niekada neatsiliepia apie atsakovą nepagarbiai, visi jos laiškai, žinutės pakankamai ramūs ir konstruktyvūs, tuo tarpu atsakovo laiške, žinutėse, net procesiniuose dokumentuose nurodomi niekuo nepagrįsti kaltinimai, susieti ir su turtiniais interesais, nepagarbūs kreipiniai, keiksmažodžiai ir pan. Apeliantės nuomone, atsakovui pačiam trūksta vidinės savitvardos, jis nekontroliuoja savo pykčio priepuolių, skiepija vaikui neapykantą artimiausiems žmonėms, dėl to ilgalaikis savaitės buvimo pas jį periodas tiesiogiai kenkia vaiko teisei į ramią ir saugią (psichologiškai tame tarpe) aplinką, neatitinka geriausių vaiko interesų.
Šalies argumentai
13.5. Apeliantė nurodo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į paties vaiko nuomonę, išklausytą per vaiko teisių apsaugos specialistą, nepasisakė dėl jos, jos nevertino. Pokalbio su specialistu metu, vaikas aiškiai pasakė, jog jam per sunku kas savaitę keisti namų aplinką, jis nori ilgiau gyventi su mama, tai yra vaikas išreiškė natūralų poreikį turėti nuolatinę gyvenamąją vietą, savo namus, o nuovargį įvardijo žodžiu „tingiu“, poreikį daugiau laiko būti su mama išreiškė taip pat labai aiškiai, kaip ir tai, jog su mama sutaria geriau, nors ir negali to motyvuoti. Todėl būtina jam sudaryti pačias palankiausias ir saugiausias aplinkos sąlygas, suteikti tą ramybę, kuria kiekvienas žmogus, o vaikas ypač, jaučia būdamas savo namuose, sau įprastoje, ramioje, saugioje aplinkoje su žmogumi, su kuriuo gerai sutaria – su savo mama. Pažymėjo, kad rašytiniai įrodymai, vaizdo/garso įrašai, fotonuotraukos, kuriomis rėmėsi teismas, nesudaro pagrindo patikimai išvadai, jog su abiem tėvais vaikas jaučiasi vienodai saugus, ramus ir laimingas.
13.6. Apeliantė teigia, kad teismas visiškai nevertino į bylą pateiktų Vaiko teisių apsaugos specialistų išvadų. VVTAĮT išvadose pažymėjo, kad sprendžiant dėl galimo „50 : 50 procentų laiko“ modelio taikymo kiekvienu konkrečiu atveju būtina atsakyti į esminį klausimą: ar tai išties geriausiai atitiks vaiko interesus. Teismas visiškai nesvarstė šio klausimo, formaliai konstatavęs, kad aplinkybių, sudarančių pagrindą riboti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, nenustatyta. Apeliantė nurodo, kad maksimali skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka savaime nereiškia modelio 50/50 viso laiko įgyvendinimą. Kaip teisingai pažymėjo VVTAĮT savo išvadose, nustatant maksimalų bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) pirmiausia orientuojamasi į savaitgalius, poilsio, švenčių laiką.
13.7. Apeliantės nuomone, vaikui aplinkos pasikeitimas kas savaitę yra per dažnas, erzinantis jį, neatitinkantis vaiko interesų, nes vaikas tik spėja susidėlioti savo veiklas, priprasti prie vienų namų ir vienos tvarkos, vienokio bendravimo ir jau yra vežamas kitur, kur yra kitokia tvarka, kitoks bendravimas, auklėjimo stilius, būdas, kitaip organizuojamos veiklos, vaikui yra nekomfortabilu, per sunku, per sudėtinga taip dažnai kaitalioti gyvenamąją vietą, jis nesijaučia saugiai ir patogiai, pavargsta, kas akivaizdžiai neatitinka vaiko interesų, netarnauja geriausių jo savybių vystymuisi, ateityje gali pasireikšti protestais dar blogesne išraiškos forma nei dabar.
13.8. Nustatyta teismo bendravimo tvarka nepalieka jokios galimybės su vaiku ramiai praleisti visą savaitgalį, kai sekmadienio 18.00 val. jau vaiką reikia perduoti, reikia jį paruošti, nuteikti, suruošti. Vaiko perdavimas sekmadieniais 18.00 val. yra visiškai nepatogus ir sunkus pačiam vaikui, priverčiantis matytis abiem tėvams tiesiogiai. Kaip ne kartą konstatuota teismų praktikoje, kai tėvų santykiai yra konfliktiški, o šiuo atveju, akivaizdu, tokie ir yra, nustatytina tokia vaiko perdavimo tvarka, kad tėvai išvengtų tarpusavio susitikimų ir vaikas nematytų vienas kitam priešiškai nusiteikusių tėvų. Taigi, ieškovės siūlytas vaiko perdavimas pasiimant tėvui vaiką bendravimui iš ugdymo įstaigos ketvirtadienį po užsiėmimų ir grąžinant į ugdymo įstaigą pirmadienio rytą žymiai labiau atitiktų vaiko interesus, o ir tėvai galėtų geriau suplanuoti vaiko poilsį visą pilną savaitgalį.
Atsiliepimas
14. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Atsiliepime išdėstyti argumentai:
14.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes byloje, atsižvelgęs į vaiko būseną, psichologės laiškus, šalių nesutarimus. Atsakovo nuomone, teismas nustatė tinkamą bendravimo su vaiku tvarką, t. y. tokią, kuri vaikui buvo įprasta nuo 2020 m., užkertant kelią ieškovei piktnaudžiauti savo teisėmis, įkalbinėti vaiką, vienašališkai keisti bendravimo grafiką, tokiu būdu sukeliant ne tik nepastovumo jausmą vaikui, bet ir konfliktus su atsakovu, vaiko tėvu, kas, be kita ko, neigiamai veikia ir vaiko būseną. Teismui nustačius bendravimo su vaiku tvarką, į gerą pusę pasikeitė vaiko būsena, nes jis nematydamas tėvų konfliktų, tapo ramesniu. Tuo tarpu, ieškovės prašoma keisti bendravimo su vaiku tvarka vėl įneštų sumaišties vaiko gyvenime: jis vėl turėtų įprasti prie to, kad su mama ilgiau būna nei su tėvu; itin trumpas bendravimas su tėvu (tik kas antrą savaitę po 4 dienas) sukeltų daug klausimų vaikui - jis pradėtų ilgėtis bendravimo su tėvu, bendrų žaidimų, bendrų veiklų, dėmesio, kurį skiria tėvas. Bendravimo su vaiku tvarkos keitimas tikrai neigiamai veiktų vaiko psichinę būklę.
14.2. Byloje nėra jokių įrodymų, jog tėvas netinkamai bendrautų su vaiku ar nemokėtų juo rūpintis. Priešingai, kaip nurodyta procesiniuose dokumentuose, tėvas rūpinasi vaiku (veža pas gydytojus, į kirpyklą, perka drabužius, maistą, leidžia kartu laisvalaikį). Todėl staigus bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimas neabejotinai neigiamai veiktų vaiko psichologinę, emocinę būseną. Vaikas visiškai nepagrįstai gali jaustis atstumtas, pamirštas ir paliktas tėvo, nors taip jokiu būdu nėra. Atsakovas visiškai nesutinka su ieškovės teiginiais, kuri niekaip jų neįrodo ir nepagrindžia. Visi ieškovės teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais faktiniais įrodymais, specialistų ar institucijų išvadomis, prieštaraujantys byloje esančiai medžiagai, pateikti tik iš emocinės būsenos. Nėra jokių įrodymų, kad dabartinė bendravimo su vaiku tvarka kenkia vaikui.
Šalies argumentai
14.3. Ieškovė savaip interpretuoja psichologės teiginį, kad „vaikui reikia pagalbos“. Niekur nepasakyta, kad vaiko pykčio priepuoliai prasidėjo dėl to, kad jis pusę laiko gyvena su tėvu, pusę – su motina. Situacijos pasikeitimas psichologės apibūdinamas taip, kad vaikui reikia vienodo požiūrio į jį, sutarimo jį auklėjant, padėti tvarkytis su jo norais. Atsakovas jau ne vienerius metus kalba ieškovei apie tai, kad vaikas yra netinkamai auklėjimas, nes jam nėra taikomos jokios pasekmės už blogą elgesį ir pan., tačiau elementarų vaiko auklėjimą, kuomet vaikui už netinkamą elgesį yra ribojami žaislai ar pramogos, ieškovė traktuoja, kaip smurtą prieš vaiką. Toks ieškovės supratimas apie auklėjimą yra neadekvatus.
14.4. Ieškovės teiginiai, kad tėvas vaikui taiko bausmes, niekuo nepagrįsti ir šmeižiantys atsakovą. Atitinkamos ribos, disciplina (laiku eiti miegoti, keltis, valgyti), norų ribojimas, jokiu būdu negali būti prilyginama bausmėms. Apie tai pasisakiusi ir psichologė, kad reikia dirbti ir vaikui padėti riboti savo norus. Ieškovė teigia, kad neva „vaiko tampymas po skirtingus namus jam daro žalą“. Tai niekuo nepagrįsta ir neįrodyta. Tokia bendravimo tvarka buvo nuo 2020 m. Vaikas puikiai jaučiasi būdamas su tėvu ir jo namuose. Vaikui įrengtas atskiras kambarys, su juo bendraujama, leidžiamas laisvalaikis. Ieškovės teiginiai kad vaikas turi bendrauti su atsakovo sugyventine ir tai neva kenkia vaikui, niekuo nepagrįsti. Vaikas įpratęs kas antrą savaitę gyventi su tėvu ir jo gyvenimo drauge, kuri jam irgi yra artimas žmogus. Be to, ieškovė pati sau prieštarauja ta prasme, kad vaiką ji dažnai palieka pas močiutę, ypač savaitgaliais. Tai jos teiginiai, kad vaikas negali bendrauti su kitais žmonėmis, visiškai nepagrįsti.
Atsiliepimas
14.5. Atsakovas teigia, kad su vaiku bendrauja ramiai, mandagiai, švelniai. Byloje yra pateikti vaizdo įrašai, kuriuose matoma, kaip būtent ieškovė aršiai aiškinasi santykius su atsakovu, kelia pretenzijas dėl suvalgyto maisto ir pan. Atsakovo žinutes sukėlė ieškovės psichologinis smurtas, manipuliacijos, kurios pasireiškė ne tik tarp šalių, bet ir bendraujant su vaiku. Dėl to būtent atsakovas kreipėsi į teismą, kad ne tik būtų nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, bet ir nustatytas laikas, kada galima telefonu bendrauti su vaiku.
14.6. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiais, kad jeigu vaiką grąžins sekmadienį iki 18.00 val., tai negalės būti savaitgalį su vaiku. Būnant visą savaitę su vaiku yra pakankamai laiko pabendrauti, pailsėti, pramogauti, pasiruošti ir perduoti vaiką kitam tėvui. Ieškovė savaitgaliais dažnai vaiką palieka pas močiutę, todėl jos teiginiai, kad negalės būti visą savaitgalį, niekuo nepagrįsti ir prieštaraujantys faktams. Ieškovės prašymas leisti vaiką grąžinti sekmadienį iki 20.00 val., kaip tik neatitinka vaiko interesų, nes tai yra per vėlu. Vaikas turi pabendrauti su vienu iš tėvų jį susitikęs, pasiruošti kitai dienai, išsimaudyti ir laiku nueiti miegoti. Ieškovės teiginiai, kad tėvams geriau nesimatyti ir vengti konfliktų, nepagrįsti. Pažymėjo, jog ieškovė turi suvokti, kad turint bendrą vaiką, bent minimalus bendravimas su vaiko tėvu neišvengiamas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš dalies tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
18. Nustatyta, kad šalys turi sūnų L. R., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam teismo nutarties priėmimo metu yra (duomenys neskelbtini). Ieškinyje A. S. nurodė, jog šiuo metu šalys faktiškai gyvena skyrium - ieškovė kartu su nepilnamečiu sūnumi L. R.. Atsakovas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, uždrausti ieškovei vaikui žadėti, įkalbinėti apie vaiko pasiėmimo datų pakeitimus, įpareigoti ieškovę sudaryti sąlygas atsakovui telefonu pabendrauti su vaiku prieš jam einant miegoti, uždrausti ieškovei bendrauti su atsakovu asmeniškai SMS žinutėmis, skambučiais, el. laiškais ar kt., visus klausimus, susijusius su vaiku, spręsti per advokatus. Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir nustatė laikiną šalių bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, motyvuodamas tuo, kad nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą riboti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, vaikas jaučiasi saugiai tiek šalia ieškovės, tiek ir šalia atsakovo, jį su abiem tėvais sieja saugus prieraišumas, todėl nustatė tėvų bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, suteikiančią teisę kiekvienam iš tėvų su vaiku praleisti po lygiai laiko. Teismas atsakovo prašymą uždrausti ieškovei bendrauti su juo tiesiogiai, netenkino.
19. Apeliantė nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria nustatyta šalių ir nepilnamečio vaiko laikino bendravimo tvarka. Apeliantė nurodo, kad teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka pažeidžia vaiko teisę į saugią ir ramią aplinką bylos nagrinėjimo metu, prieštarauja geriausiems vaiko interesams, neigiamai veikia vaiko savijautą, yra žalinga vaikui, priimta neįvertinus byloje esančių duomenų apie vaiko psichologinę būklę, pateiktas VVTAĮT išvadas. Pasak apeliantės, teismas visiškai neanalizavo ir nepasisakė dėl ieškovės pateiktų, išdėstytų faktinių aplinkybių apie vaiko fizinę ir psichologinę būklę šiam momentui. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta.
20. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.165 straipsnis numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymu siekiama išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais.
21. Atskirojo skundo argumentą, kad teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka pažeidžia vaiko teisę į saugią ir ramią aplinką bylos nagrinėjimo metu, prieštarauja geriausiems vaiko interesams, neigiamai veikia vaiko savijautą, yra žalinga vaikui, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą. Apeliantės teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, nes neparemti šias aplinkybes pagrindžiančiais įrodymais. Byloje nėra jokių įrodymų, kad tėvas netinkamai bendrautų su vaiku ar nemokėtų juo rūpintis. Taip pat nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka kenkia vaikui. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti kokia šalių ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jų, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai įvertinti visus šalių pateiktus įrodymus ir išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos pobūdžio ir intensyvumo nustatymui.
22. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir įvertinęs atskirajame skunde išdėstytus motyvus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada. Teismas, nustatydamas laikiną bendravimo tvarką, atsižvelgė į šalių pateiktus rašytinius įrodymus, vaiko amžių, prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, gebėjimą tam tikrą laiką pabūti atskirai nuo motinos ar tėvo bei tai, jog vaiko kasdieniniame gyvenime yra itin svarbus stabilumas, tam tikra rutina. Pažymėtina, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, turi būti užtikrinama reali, o ne deklaratyvi, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka, tėvai turi dėti maksimalias pastangas siekdami užtikrinti abiejų tėvų lygiavertį bendravimą su nepilnamečiu vaiku. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus ir užtikrina nepilnamečio vaiko teises bendrauti su abiem tėvais.
23. Pažymėtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami.
24. Nors apeliantė nesutinka su teismo nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka, tačiau tai nereiškia, jog teismo nustatyta bendravimo tvarka neteisinga, nes nustatant tokią bendravimo tvarką, teismas, kaip minėta anksčiau, atsižvelgė ir į vaiko amžių, jo prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, gebėjimą tam tikrą laiką pabūti atskirai nuo motinos ar tėvo. Byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą sutrumpinti teismo nustatytą nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo laiką, t. y. nustatyti ieškovės siūlomą bendravimo tvarką (neporinėmis metų savaitėmis nuo ketvirtadienio iki pirmadienio). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka užtikrina tėvų ir vaiko ryšio stabilumą, išlaikomas šalių lygiateisiškumo principas, užtikrinama nepilnamečio vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais.
25. Kadangi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, tai išsamiau jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
26. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu atsiradus (paaiškėjus) aplinkybių dėl kurių nustatyta bendravimo tvarka nebeatitinka šalių ar jų nepilnamečio vaiko interesų, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo.
27. Ieškovės, apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi įrodymai, su kuriais atsakovas yra susipažinęs, pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo niekaip nepaneigia.
28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.