- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-07
- Bylos Nr.
- 1A-10-113-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-00592-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valentinas Janonis (pirm.), Savinijus Katauskas, Linas Pauliukėnas
- Nukentėjusysis
- V. O.
- Nuteistasis
- G. L., R. L.
- Civilinis ieškovas
- Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Advokatai
- Daiva Rocevičienė, Vaidas Rutavičius
- Kategorijos
Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-10-113/2013
Teisėja Kristina Baškienė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00592-2011-6
2013 m. vasario 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valentino Janonio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. L. ir R. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 str. 1 d., ir jam paskirta 15 MGL (1 950 Lt) bauda.
G. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., ir jam paskirta 15 MGL (1 950 Lt) bauda.
Nukentėjusiojo V. O. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista iš R. L. ir G. L. solidariai 5 770 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš R. L. ir G. L. solidariai 370,07 Lt turtinės žalos atlyginimui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. L. ir G. L. nuteisti už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, t. y. 2011 m. gegužės 8 d., apie 15val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, tarp R. L. ir V. O. kilus konfliktui dėl netinkamai pastatyto automobilio, G. L. elgdamasis įžūliai pasivijo dviračiu važiuojantį V. O. ir, sudavė jam kumščiu į veidą. V. O. nukritus nuo dviračio, G. L. ir R. L. spyrė jam į įvairias kūno vietas, padarydami kaktos, dešinio skruosto ir viršutinės lūpos poodines kraujosruvas, nugaros ir dešiniojo kelio sąnario sumušimą, sužalodami du dantis (nulauždami 21 danties vainiką ir nuskeldami 23 danties vainiką), tokiu būdu nežymiai sutrikdė V. O. sveikatą ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistieji R. L. ir G. L. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-11 nuosprendį ir jų atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad teismas iš esmės jų kaltę grindė tik nukentėjusiojo parodymais. Teismas aprašomojoje nuosprendžio dalyje išvardijo dalį byloje ištirtų įrodymų, dėl kai kurių įrodymų iš vis nepasisakė. Nors teismas nurodo, kad nukentėjusysis neabejotinai atpažino abu nuteistuosius, kaip asmenis jį mušusius, kad tai patvirtino liudytoja R. Š., tačiau tokie teismo nurodymai prieštarauja bylos medžiagai. Apeliantai teigia, jog iš parodymo atpažinti G. L. protokolo matyti, kad nukentėjusysis jo neatpažino, o nurodė kaip panašų asmenį, kas yra pažymėta atpažinimo protokole, kur tokius įrašus padarė R. Š.. R. Š. patvirtino savo darytų įrašų teisingumą, todėl tai reiškia, kad teismas net aprašydamas įrodymus juos iškraipo. Nukentėjusysis atpažino tik R. L. ir tai visiškai suprantama, nes tarp jų buvo konfliktas, kurio nei vienas neneigia. Apeliantai nurodo, kad liudytojo S. B. parodymais iš vis byloje negalimi vadovautis, nes jie yra akivaizdžiai neteisingi, prieštarauja filmuotai byloje esančiai medžiagai, jis yra susijęs giminystės ryšiais su nukentėjusiuoju. Liudytojos D. V. parodymais taip pat negalima vadovauti, nes, kaip ji pati nurodė, ją susirado nukentėjusiojo žmona sekančią dieną po įvykio, ji ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nurodyta kaip įvykio liudininkė, o teisme atsirado kaip liudytoja tik po tai, kai teisme buvo sukritikuoti liudytojo S. B. parodymai. Apeliantai pažymi, jog nei vienas iš liudytojų negalėjo jų atpažinti kaip asmenų, mušusių nukentėjusįjį. Taip pat apeliantai atkreipia dėmesį, kad byloje buvo pateikti duomenys, apie kuriuos teismas net neužsimena, t. y. kad prie parduotuvės „Maxima“ yra išorinio stebėjimo vaizdo kamera, kurios užfiksuoti vaizdo duomenys ikiteisminio tyrimo metu paimti nebuvo, o apie tai sužinojus, jie jau nebebuvo išsaugoti. Ikiteisminio tyrimo metu prokurorė neleido susipažinti su vaizdo medžiaga, todėl tokiu būdu buvo suvaržytos gynybos teisės. Nuteistieji pažymi, jog visi byloje esantys neaiškumai privalo būti aiškinami nuteistųjų naudai ir teigia, kad iš bylos įrodymų visumos negalima daryti išvados, kad būtent jie, R. L. ir G. L., yra kalti dėl nukentėjusiojo sužalojimų ir kad būtent jie pažeidė viešąją tvarką, todėl teismas turėjo priimti išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Dėl bausmės dydžių apeliantai nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į jų asmenybes, į tai, kad jie kaltės nepripažino, žalos neatlygino ir kt. aplinkybes, tačiau apeliantai pažymi, kad net jei jų kaltė būtų įrodyta, tokia teismo motyvacija skiriant bausmę nėra visiškai pagrįsta. Teigia, kad tai, jog jie nepripažįsta kaltės, negali įtakoti griežtesnio bausmės paskyrimo, nes jie laiko save nekaltais. Kadangi jie nepripažįsta kaltės, tai neatlygina ir žalos, savo veiksmų nevertina kritiškai. Be to, apeliantai nurodo, kad paties nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis, įžūlus, pažeidžiantis viešąją tvarką, todėl net jei būtų įrodyta jų kaltė, jų veiksmuose yra lengvinanti aplinkybė – nukentėjusiojo išprovokavimas – ir tai sąlygoja švelnesnės bausmės skyrimą.
Dėl civilinių ieškinių apeliantai nurodo, kad priėmus išteisinamąjį nuosprendį jų atžvilgiu, civiliniai ieškiniai turi būti atmesti. Tačiau jei apeliacinis teismas laikys, kad jų kaltė įrodyta apeliantai teigia, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys tokia apimtimi tenkintas nepagrįstai. Atkreipia dėmesį, jog civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti tikslinamas po įrodymų tyrimo tik mažinant jo reikalavimą, po įrodymų tyrimo pradžios ieškinio reikalavimas negali būti didinamas, nes tai reikštų kaip kaltinimo griežtinimą. Apeliantai teigia, kad teismas pažeidė šią nuostatą, nes nukentėjusysis civilinį ieškinį iki įrodymų tyrimo pradžios buvo pareiškęs tik G. L. atžvilgiu, o jį patikslino ir savo reikalavimą pareiškė R. L. atžvilgiu jau po įrodymų tyrimo pradžios. Todėl teismas privalėjo civilinio ieškinio patenkinimą spręsti tik G. L. atžvilgiu, o R. L. pripažinus kaltu, civilinio ieškinio išsprendimą jo atžvilgiu turėjo palikti teisę spręsti civilinio proceso tvarka. Be to, apeliantai pažymi, kad žalos atlyginimas turi būti pagrįstas jį patvirtinančiais dokumentais, o byloje nebuvo pateikta įrodymų, pagrindžiančių dviračio sugadinimą ir jo atstatymo vertę. Dėl priteisto 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atkreipia dėmesį, jog priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitina teismų praktikos ir teigia, kad už nežymų sveikatos sutrikdymą nustatomas ne daugiau kaip 2 000 Lt neturtinės žalos dydis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl kaltės.
Kaltinamojo kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus išsprendžiamas teismo nuosprendžiu. Nuosprendis turi būti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, tai yra jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė būtina sąlyga vertinant įrodymus. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus ištyrė ir įvertino tinkamai ir pagrįstai R. L. bei G. L. nuteisė pagal BK 284 str. 1 d.
BK 284 str. 1 d. nustatyta: ,,Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką…“. BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodyti keli viešosios tvarkos pažeidimo būdai. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nuteistieji G. L. ir R. L. panaudojo prieš nukentėjusįjį V. O. fizinį smurtą. Iš nukentėjusiojo parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusysis parodė, jog jį 2011-05-08, apie 15 val., (duomenys neskelbtini), sumušė du vyrai. Paaiškino, jog vyresnysis vyras išlipo iš automobilio, tampė jį, numetė dviratį. Jaunesnysis vyras sudavė smūgį į smilkinį, nuo kurio jis nukrito nuo dviračio, abu vyrai spardė gulintį nukentėjusįjį. Pažymėtina, jog nukentėjusysis apie įvykio aplinkybes aiškino nuosekliai nuo pat pareiškimo parašymo dienos. Tai, kad prieš nukentėjusįjį buvo pavartotas smurtas patvirtina ir įvykį mačiusių liudytojų M. O., S. B., D. V. parodymai bei Teismo medicinos tarnybos specialistų išvados. Nuteistųjų apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai, jog negalima remtis liudytojos D. V. parodymais, nes ją susirado nukentėjusiojo žmona ir teisme ji buvo apklausta tik, kai buvo sukritikuoti liudytojo S. B. parodymai, niekuo nepagrįsti. Iš liudytojos D. V. parodymų matyti, jog ji patvirtino mačiusi įvykį ir parodymus davė niekieno neverčiama (t. 2. b. l. 50–51). Atkreiptinas dėmesys, jog priešingai nei teigia apeliantai, nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu atpažino jį sumušusius asmenis. Tai patvirtina asmens parodymo atpažinti protokolai (t. 1, b. l. 47-50, 51-54, 57-61) bei tyrėja R. Š. (t. 2, b. l. 50). Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad G. L. ir R. L. veikoje yra inkriminuoto BK 284 str. 1 d. nusikaltimo sudėtis.
Dėl bausmės.
Apeliaciniame skunde nuteistieji taip pat teigia, jog teismo paskirta bausmė yra akivaizdžiai nepagrįstai didelė. Apeliantai nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino sunkinančia aplinkybe, tai, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje ir pažymi, jog ne visais atvejais keli asmenys darantys nusikaltimą yra laikomi bendrininkais ir šiuo atveju nebuvo nustatytas joks išankstinis susitarimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Nagrinėjamos bylos atveju nuteistieji konkliudentiniais veiksmais realizavo bendrą nusikalstamą veiką, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje ir pagrįstai šią aplinkybę laikė sunkinančia. Dėl kitų apeliantų teiginių, susijusių su bausmės dydžiu, t. y. jog nepripažindami kaltės, jie neturėjo pagrindo atlyginti žalos, jog pats nukentėjusysis išprovokavo konfliktą, pažymėtina, kad tai yra tik nuteistųjų siekis išvengti didesnės bausmės. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.
Dėl civilinio ieškinio.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Nuteistieji apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįsta priteisė 50 Lt turtinę žalą už dviračio sugadinimą. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog nukentėjusiojo dviratis buvo sugadintas dėl nuteistųjų nusikalstamos veikos, todėl nuteistiesiems kyla pareiga atlyginti nuostolius. Iš ikiteisminiame tyrime atliktos daiktų apžiūros, t. y. dviračio, matyti, jog dviračio galinio rato padanga suplėšyta, ratlankis ties padangos įplyšimo vieta yra nežymiai sulinkęs. Atsižvelgiant į padarytus dviračio sugadinimus, darytina išvada, jog 50 Lt turtinės žalos atlyginimas atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus (CK 6.249 str. 1 d.).
Išanalizavusi bylos medžiagą, neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, įvertinusi jas baudžiamojo proceso ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo tvarką, kontekste, teisėjų kolegija sutinka su nuteistųjų R. L. ir G. L. gynėjo apeliacinio skundo teiginiu, kad teismas netinkamai nustatė priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį. LR CK 6.250 str. 1 d. ir 2 d. nustato nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos sampratą ir jos apskaičiavimo kriterijus. Pažymėtina tai, kad LR CK nenustato nei minimalaus, nei maksimalaus atlygintinos neturtinės žalos dydžio, todėl pareiga įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vis dėlto teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz. padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (LR CK 6.282 str.). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.
Apylinkės teismas, įvertindamas tai, kad nuteistieji padarė tyčinį nusikaltimą, atsižvelgė į pasekmių sunkumą, jų reikšmę, palyginti su kitais neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingais kriterijais. Spręsdamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, įvertino visas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, t. y. pirmiausia akcentavo neturtinės žalos pasekmes, jog nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, be fizinio skausmo jis patyrė ir dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją. Atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, pirmosios instancijos teismas sumažino neturtinės žalos dydį nuo 10 000 litų iki 6000 litų. Teisėjų kolegija iš aptartų apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių sprendžia, kad nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neduoda pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą, netinkamai taikė CK 6.250 str. nuostatas, tačiau pažymėtina, kad analogiškose bylose kaip neturtinės žalos atlyginimą už nusikalstamais veiksmais padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą teismai paprastai priteisia mažesnes sumas (kasacinės nutartys Nr. 2K-419/2008, 2K-474/2008, 2K-537/2008, 2K-412/2009, 2K-421/2009). Remdamasi išdėstytu, atsižvelgdama į teismų formuojamą praktiką, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą analogiško pobūdžio bylose, teisėjų kolegija daro išvadą, kad priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 4000 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3p., 328 str. 4 p.
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nuosprendį pakeisti. Priteisti solidariai iš R. L. ir G. L. 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo V. O.. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.