Kauno apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alginsta“, atstovaujamos advokato Viliaus Martišiaus, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6813-451/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alginsta“ ieškinį atsakovams A. A. D. ir P. D. dėl užstato priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Alginsta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 824,00 Eur užstatą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Ieškovė nurodė, kad pagal nuomos sutartį atsakovai įsipareigojo išnuomoti ieškovei 94 kv. m bendro naudingo ploto butą nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. Butas ieškovei buvo nuomojamas tris mėnesius - iki 2015 m. gruodžio 13 d. Sutarties 1.1. punkte buvo numatyta nuomininko pareiga 2015 m. rugsėjo 11 d. sumokėti 824 Eur užstatą, kaip garantą, kad ieškovė tikrai nuomos butą nuo 2015 m. rugsėjo 14 d., kuris ieškovei atsisakius nuomoti butą, yra negrąžinamas. Nuomos sutartis šalių susitarimu pasibaigė 2015 m. gruodžio 14 d., ieškovė atsakovams grąžino nuomotą butą, tačiau atsakovai atsisakė ieškovei grąžinti užstatą. Ieškovė sutartį vykdė tinkamai, laiku atsiskaitydavo už buto nuomą, padaryti nuostoliai negali būti vertinami kaip žymūs. Ieškovės darbuotojai žymių nuostolių baldams ir daiktams nepadarė, ieškovės nuomos laikotarpiu vyko tik natūralus baldų ir daiktų nusidėvėjimas, o atsikraustę į nuomojamą butą, jame jau rado atsakovo nurodytus sugadintus baldus ir įrenginius. Atsakovai buto priėmimo – perdavimo metu 2015 m. gruodžio 11 d. jokių bute esančių daiktų trūkumų nenurodė bei jokių priekaištų nepareiškė, todėl atsakovai privalėjo užstatą grąžinti.Atsakovai A. A. D. ir P. D. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad prie buto nuomos sutarties 2015 m. rugsėjo 11 d. buvo pasirašytas baldų ir kitų daiktų pridavimo - priėmimo aktas, kuriame yra nurodyti nuomininkui perduoti baldai bei daiktai. Ši sutartis šalių buvo pasirašyta, baldai ir kiti daiktai buvo perduoti nesugadinti. 2015 m. gruodžio 11 d. ieškovei išsiuntė elektroninį laišką su nuotraukomis, kuriose matosi butui padaryti žymūs nuostoliai. Ieškovė ieškinyje pripažįsta, kad buvo sugadinti baldai, todėl neturėtų kilti ir ginčo, kad padaryti nuostoliai baldams ir daiktams yra žymūs, nes pablogėjo jų ekonominė vertė, baldai tapo nekokybiški, todėl vertinti tai kaip nežymius nuostolius išties yra nesąžininga ir neatitinka protingumo kriterijų. Už 2015 m. gruodžio mėnesio 13-ka dienų ieškovė yra neapmokėjusi komunalinių mokesčių už 58,86 Eur. Atsakovai prašė skirti ieškovei 5792 Eur baudą už tai, kad pareiškė nepagrįstą ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės UAB „Alginsta“ atsakovo A. A. D. naudai 500,00 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą. Teismas nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. ieškovė su atsakovu P. D. per įgaliotą asmenį – atsakovą A. A. D. sudarė nuomos sutartį, taigi, sutartiniai teisiniai santykiai susiklostė tarp dviejų asmenų - juridinio asmens UAB „Alginsta“ ir fizinio asmens atsakovo P. D.. Atsižvelgiant į tai, kad šalys nesusitarė dėl solidarios atsakomybės, į tai, kad ieškovė prievolę grąžinti užstatą kildina ne iš paslaugų teikimo, jungtinės veiklos arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos, solidari atsakomybė atsakovams šiuo atveju negali būti taikoma, o A. A. D. šiame ginče negali atsakyti kaip atsakovas.Teismas, atsižvelgęs į nuomos sutarties 4.2., 6.1. punktus, sprendė, kad 824,00 Eur užstatas buvo sumokėtas ne tik kaip garantas, kad nuomininkas tikrai nuomos butą nuo 2015 m. rugsėjo 14 d., bet ir kaip garantas, kad nuomininkas tinkamai vykdys sutartį visą jos galiojimo laikotarpį ir nepadarys žalos butui bei bute esantiems baldams ir daiktams, nenutrauks sutarties anksčiau laiko. Ieškovės atstovas pripažino faktą, jog ieškovė liko nesumokėjusi mokesčių už 2015 m. lapkričio mėnesį 127,00 Eur, ir už gruodžio mėnesio 13 dienų 58,86 Eur. Įvertinęs tai, kad butas atsakovams buvo perduotas dar nesuėjus terminui sumokėti mokesčius, o po buto perdavimo atsakovas A. A. D. elektroniniu paštu atsiųstoje pretenzijoje informavo ieškovę apie nesumokėtus mokesčius, tačiau šią informaciją ieškovė ignoravo, tik reikalavo grąžinti užstatą, teismas darė išvadą, kad ieškovė sąmoningai vengė sumokėti mokesčius už komunalinius patarnavimus ir kitas paslaugas už 2015 m. lapkričio mėnesį ir gruodžio 13 dienų. Teismas pripažino, kad atsakovai neįrodė, jog ieškovės darbuotojai nuomos sutarties metu sulaužė nuomojamame bute esančius baldus ir daiktus: fotelį, sofą – lovą, drabužių džiovyklę ir klozeto įrenginį – nuleidimo mechanizmą. Buto perdavimo – priėmimo ieškovei metu nebuvo aiškinamasi dėl baldų būklės, kokybės, tai neužfiksuota ir priėmimo – perdavimo akte. Teismui nebuvo pateiktos fotonuotraukos ar kiti įrodymai, iš kurių būtų matyti, kokia šių daiktų būklė buvo juos perduodant. Perduoti ieškovei baldai nebuvo nauji, penkerių metų senumo baldai galėjo dėl natūralaus nusidėvėjimo turėti pabraižymų, kampų nusilupinėjimų ir panašių defektų. Atsakovai nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių šių daiktų taisymo išlaidas, todėl atsakovai ne tik neįrodė šių daiktų sugadinimo fakto, bet ir patirtų nuostolių dydžio. Teismas pripažino įrodytu faktą, kad ieškovės darbuotojai sulaužė TV staliuką, t. y. nulaužė prie TV staliuko pritvirtintą lentynėlę. Tačiau atsakovai neįrodė dėl to patirtų nuostolių dydžio. Atsakovai nepateikė teismui įrodymų, kad staliukas buvo pataisytas, kiek toks pataisymas kainavo, neįrodė, kad dėl nukritusios lentynėlės TV staliukas yra nebepataisomas ir dėl to nebegalės atlikti savo funkcijų. Teismas pripažino, kad net ir nenustačius dėl TV staliuko sugadinimo patirtų nuostolių tikslaus dydžio, tačiau nustačius jo sugadinimo (sulaužymo) faktą, yra nuomos sutarties 4.2 p. nustatyta sąlyga, leidžiant nuomotojui negrąžinti nuomininkui sumokėto užstato. Teismas konstatavo, kad ieškovė nesumokėdama mokesčių už komunalinius patarnavimus ir kitas paslaugas už 2015 m. lapkričio mėnesį ir gruodžio mėnesio 13 dienų, pažeidė nuomos sutarties 4.4.p., bute palikdama netvarką pažeidė nuomos sutarties 5.3.5. p., 5.3.9. p. nuostatas, todėl netinkamai vykdė nuomos sutartį, padarė žalos bute esančiam TV staliukui (nulauždamas prie jo pritvirtintą lentynėlę), todėl vadovaujantis nuomos sutarties 4.2 p., 6.1. p. atsakovui P. D. suteikiama teisė negrąžinti ieškovei jos sumokėto 824,00 Eur užstato.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Alginsta“, atstovaujama advokato Viliaus Martišiaus, prašo panaikinti iš dalies Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovo P. D. 638,14 Eur sumą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas konstatuodamas, kad ieškovė neturi teisės į užstato grąžinimą, pažeidė materialiosios teisės normas jas netinkamai aiškindamas ir taikydamas (CK 6.70 str. 1 d., 6.158 str. 1 d., 6.193 str.), o taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl užstato paskirties ir grąžinimo.Teismas netinkamai kvalifikavo nuomos sutartyje numatytą sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonę - užstatą, kaip baudines netesybas už netinkamą nuomos sutarties įvykdymą. Tokiu būdu teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones (CK 6.71-6.75) bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje išaiškinta užstato esmė ir paskirtis. Nuomos sutartyje užstato tikslinė paskirtis yra nurodyta - garantuoti, kad ieškovė tikrai nuomos butą. Teismas nenustatė, kad butui buvo padaryta žymių nuostolių, taip pat nenustatė, kad ieškovė piktybiškai nesilaikė nuomos sutartyje numatytų pareigų. Taigi byloje nėra įrodytos nuomos sutarties 6.1. punkte numatytos sąlygos (žymūs nuostoliai, piktybinis pareigų nesilaikymas), kurioms esant užstatas galėtų būti negrąžintas. Jokie teisės aktai nenumato kreditoriaus teisės besąlygiškai negrąžinti viso užstato, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo sutartį, tokios teisės taip pat nėra numatyta ir šalių sudarytoje nuomos sutartyje.Teismas konstatavo, kad atsakovai neįrodė dėl TV staliuko nukritusios lentynėlės patirtų faktinių nuostolių, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jų teiginius, kad ieškovė sugadino klozeto nuleidimo mechanizmą, suplėšė fotelį, suplėšė sofą - lovą, nuplėšė drabužių džiovinimo įrenginį. Teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovai dėl bute paliktos netvarkos nepatyrė jokių realių nuostolių. Tačiau nepaisant to, teismas padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad atsakovai pagrįstai negrąžino viso užstato ir ieškinį atmetė visa apimtimi.Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė galėjo ir turėjo pareikalauti atsakovų reikiamų dokumentų. Nuomos sutarties 4.4. p. aiškiai numatyta, kad ieškovė įsipareigoja mokėti mokesčius už komunalinius patarnavimus pagal gautas sąskaitas. Ieškovės pareigų nevykdymą apmokant mokesčius už komunalinius patarnavimus tiesiogiai lėmė atsakovo neveikimas. Apeliantė sutinka, kad dalis užstato būtų įskaityta su ieškovės įsipareigojimais už komunalinius mokesčius. Atlikus įskaitymą ir atsakovams neįrodžius kitų nuostolių fakto ir dydžio, atsakovai privalo ieškovei grąžinti 638,14 Eur sumą.Atsakovas A. A. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:Nuomos sutartimi šalys susitarė, kad sumokėtas 824 Eur užstatas, kaip garantas, kad nuomininkas tikrai nuomos butą nuo 2015 m. rugsėjo 14 d., bus grąžintas pasibaigus nuomos laikotarpiui, jeigu nuomininkas tinkamai vykdys sutartį visą jos galiojimo laikotarpį ir nepadarys žalos butui ir bute esantiems baldams ir daiktams. Teismas pagrįstai pripažino, kad žala TV staliukui ieškovės buvo padaryta, todėl yra nuomos sutarties 4.2 p. ir 6.1 p. nustatyta sąlyga, leidžiant nuomotojui negrąžinti nuomininkui sumokėto užstato.2015 m. gruodžio 14 d. UAB „Alginsta“ atsakovui A. A. D. atsiųstas elektroninis laiškas patvirtina atsakovų nurodytą aplinkybę, kad butas buvo paliktas nesutvarkytas, todėl teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė nuomojamą butą grąžino atsakovams nesutvarkytą, tuo pažeidė nuomos sutarties 5.3.5. p. bei 5.3.9. p. Teisme nustatyta, kad ieškovės darbuotojai išsikėlė iš išnuomoto buto 2015 m. gruodžio 11 d. Atsakovai, turėdami pareigą iki kiekvieno einamojo mėnesio 20-tos dienos pagal apskaitos prietaisų parodymus ir gautas sąskaitas sumokėti mokesčius už komunalinius patarnavimus, elektros energiją, šaltą ir karštą vandenį, dujas, buto šildymą, šios pareigos nevykdė. Taip ieškovė pažeidė nuomos sutarties 4.4.p.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 str.).Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. apeliantė - ieškovė UAB „Alginsta“ su atsakovu P. D. (per įgaliotą asmenį A. A. D.) sudarė nuomos sutartį. Sutarties sąlygų 1.1 punkte nustatyta, kad nuomininkas (t. y. ieškovė) įsipareigoja 2015 m. rugsėjo 11 d. sumokėti nuomotojui (t. y. atsakovui P. D.) 824 Eur užstatą, kaip garantą, kad jis tikrai nuomos butą nuo 2015 m. rugsėjo 14 d.; atsisakius nuomoti butą, užstatas negrąžinamas. Sutarties 4.2 punkte numatyta, kad sumokėtas 824 Eur užstatas, kaip garantas, kad nuomininkas tikrai nuomos butą nuo 2015 m. rugsėjo 14 d., bus grąžintas pasibaigus nuomos laikotarpiui, jeigu nuomininkas tinkamai vykdys sutartį visą jos galiojimo laikotarpį ir nepadarys žalos butui ir bute esantiems baldams ir daiktams. Pagal Sutarties 6.1 punktą, nuomininkui nutraukus sutartį anksčiau laiko, padarius butui žymių nuostolių, piktybiškai nesilaikant Sutarties 5.3 punkte nustatytų pareigų, kitaip netinkamai vykdant ar nevykdant iš Sutarties kylančių įsipareigojimų, užstatas nuomininkui yra negrąžinamas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė nesumokėjo mokesčių už komunalinius patarnavimus ir kitas paslaugas už 2015 m. lapkričio mėnesį ir gruodžio mėnesio 13 dienų, išsikraustydama bute paliko netvarką, padarė žalos bute esančiam TV staliukui, todėl vadovaujantis Nuomos sutarties 4.2 punktu ir 6.1 punktu, sprendė, kad atsakovui P. D. suteikiama teisė negrąžinti ieškovei jos sumokėto 824 Eur užstato. Apeliantė (ieškovė) teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo nuomos sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonę – užstatą, kaip baudines netesybas už netinkamą nuomos sutarties netinkamą vykdymą, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančiais prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones (CK 6.71 -6.75 straipsniai), bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos, kurioje išaiškinta užstato esmė ir paskirtis. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka.Šios nutarties 11 punkte aptartas šalių susitarimas dėl Nuomos sutarties įvykdymo užtikrinimo užstatu įstatymo leidžiamas ir laikytinas vienu iš įstatyme nenumatytų, tačiau šalių susitarimu nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės argumentams, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir nenurodydamas konkrečios materialinės teisės normos, netinkamai kvalifikavo Nuomos sutartyje numatytą užstatą kaip vieną iš netesybų formų – baudą. Šios kvalifikacijos ydingumą suponuoja kelios priežastys.Pirma, ginčo užstatui, priešingai nei baudai, kaip vienai netesybų formų, būdingas turto išskyrimas, t. y. iš apeliantės turto masės buvo išskirta pinigų suma ir perduota atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas aptariamos aplinkybės kontekste pastebi, kad kasacinio teismo praktikoje nurodytą funkciją atliekantis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas kaip rizikos mažinimo priemonė laikomas artimiausiu įkeitimui (mutatis mutandis CK 4.198 straipsnis, 1.8 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-707/2013). Antra, iš Nuomos sutarties sąlygų matyti, jog užstatas atliko Nuomos sutarties sudarymo fakto patvirtinimo, jos termino laikymosi bei prievolių pagal Nuomos sutartį tinkamo įvykdymo užtikrinimo funkciją. Taigi, užstatas atliko funkcijas, kurios nebūdingos netesyboms. Trečia, pagal Nuomos sutarties sąlygas atsakovo turtiniai interesai tiesiogiai apsaugoti delspinigiais (Nuomos sutarties 6.2 p.). Tuo tarpu Nuomos sutartyje apie užstato tikslinę paskirtį expressis verbis nieko nėra nurodoma, apsiribojama tik nuostatomis, kad Nuomos sutarties sąlygų įvykdymo pažeidimo atveju užstatas apeliantei negrąžinamas ir atsakovas turi teisę juo pasinaudoti (Nuomos sutarties 4.2 p., 6.1 p.).Iš to, kas paminėta nutarties 15 punkte, aišku, kad lingvistinė Nuomos sutarties nuostatų, apibrėžiančių užstato funkcinę paskirtį, analizė suponuoja esą užstatas neturėtų būti vertinamas kaip civilinės atsakomybės forma, kurios tikslas kreditoriaus galimų praradimų neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus kompensavimas, t. y. užstatas neužtikrina atsakovo turtinių interesų apsaugos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutarties sąlygų aiškinimas negali sąlygoti nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu ar jų ketinimų paneigimo, todėl nesant galimybės juos nustatyti – sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Nors iš Nuomos sutarties turinio matyti, kad užstato paskirtis formuojama autonomiškai atsakovo turtinių praradimų atžvilgiu, tačiau sutarties prigimtis, užstato panaudojimo sąlygos implikuoja, kad užstatas taipogi netiesiogiai skirtas kompensuoti atsakovo turtinius praradimus, kylančius apeliantei pažeidus savo prievoles. Dėl to prievolių pažeidimo atveju, jeigu atsakovas pasinaudoja užstatu, jis turi būti įskaitomas į jo patirtus nuostolius. Detalizuodamas šią išvadą apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad apeliantei įvykdžius savo prievoles užstatas jai turėtų būti grąžinamas nepaisant to, ar prievolių vykdymo eigoje buvo jų pažeidimų, ar ne, jeigu tik pastarieji yra ištaisyti. Priešingu atveju, užstatas atliktų baudinę funkciją, todėl jo atžvilgiu pagal analogiją turėtų būti taikoma baudinių netesybų mažinimo taisyklė (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Pažymėtina, kad tiek iš teisės unifikavimo ir harmonizavimo dokumentų (žr. pvz., Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1978 m. rezoliucijos „Dėl netesybų sąlygų civilinėje teisėje“ (angl. Penal clauses in civil law. Resolution No. (78) 7 straipsnį, Jungtinių Tautų UNCITRAL komisijos 1983 m. parengtų Vieningų taisyklių apie sutarčių sąlygas dėl iš anksto sutartų sumų neįvykdymo atveju (angl. Uniform Rules on Contract Clauses for an Agreed Sum Due upon Failure of Performance) 8 straipsnį), tiek iš CK V skyriaus nuostatų matyti, jog susitarimai dėl baudinio pobūdžio prievolių užtikrinimo būdų de jure yra ydingi bei nepageidautini, todėl esant ginčui dėl jų taikymo teismas ex officio turi užtikrinti skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros atkūrimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-387/2014). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad butui buvo padaryta žymių nuostolių, taip pat nenustatė, kad ieškovė piktybiškai nesilaikė Nuomos sutartyje numatytų pareigų. Iš bylos duomenų matyti, kad paaiškėjus paliktos netvarkos bute faktui apeliantei išsikrausčius iš buto, ši neatsisakė atvažiuoti ir sutvarkyti butą, bet atsakovas nesuteikė jai tokios galimybės pareiškęs, jog butas jau seniai sutvarkytas, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių buto valymo paslaugų atlikimą, todėl negalima daryti pagrįstos išvados, jog dėl buto valymo atsakovas patyrė išlaidų. Remdamasis byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog atsakovai neįrodė dėl nulaužtos prie TV staliuko pritvirtintos lentynos jų patirtų nuostolių dydžio, nepateikė teismui įrodymų, kad staliukas buvo pataisytas, kiek toks pataisymas kainavo, neįrodė, kad dėl nukritusios lentynėlės TV staliukas yra nebepataisomas ir dėl to nebegalės atlikti savo funkcijų, ir vėliau prieštaraudamas tokioms savo išvadoms, nepagrįstai pripažino, kad žala šiam TV staliukui ieškovės buvo padaryta. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjime tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Vis dėlto ši principinė taisyklė nereiškia, kad teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais teismas gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 straipsnis). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais.Atsakovas, įrodinėdamas, jo teigimu, butui padarytus žymius nuostolius dėl TV staliuko sulaužymo, pateikė TV staliuko nuotrauką ir, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, internetu surastą TV staliuko kainą, kuri nepagrįsta nei tokio paties modelio, nei tokio paties naudojimo laiko palyginimu. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino tą aplinkybę, jog perduoti ieškovei baldai nebuvo nauji, atsakovo paaiškinimu, jie buvo pirkti apie 5 metus prieš buto išnuomavimą ieškovei. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šios aplinkybės nustatytos subjektyviais, silpnais pagal savo prigimtį ir suinteresuotos šalies aiškinimu. Nesant byloje kitų įrodymų, sprendžiant iš pateiktos fotonuotraukos, seno, dėl natūralaus nusidėvėjimo turinčio kampų nusilupinėjimo ir panašių defektų, TV staliuko nukritusi viena atskira sudedamoji dalis neįrodo nei apeliantės neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio, t. y. nėra sąlygų, kurioms esant apeliantė turėtų kompensuoti atsakovo patirtus nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Nuomos sutarties 5.3.5 bei 5.3. 9 punktų nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai kartu su šios sutarties 6.1 punkto nuostatomis, kai užstatas nuomininkui yra negrąžinamas padarius butui žymių nuostolių ar piktybiškai nesilaikant Nuomos sutarties 5.3 punkte nustatytų pareigų, kitaip netinkamai vykdant ar nevykdant iš Sutarties kylančių įsipareigojimų. Byloje nėra įrodytos Nuomos sutarties 6.6 punkte numatytos sąlygos (t. y. žymūs nuostoliai, piktybinis pareigų nesilaikymas), kurioms esant užstatas galėtų būti negrąžinamas (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Iš į bylą pateiktos informacijos, apeliantė nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei pateiktame apeliaciniame skunde neneigia savo pareigos sumokėti mokesčius už komunalinius patarnavimus pagal gautas sąskaitas, tačiau jų nesumoka, motyvuodama tuo, jog atsakovo atsisakoma grąžinti užstato suma yra daug didesnė, nei šie mokesčiai. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovė butą perdavė atsakovui keliomis dienomis anksčiau, negu suėjo nustatytas sutarties terminas, nereiškia, kad sutartis buvo nutraukta, atsižvelgiant į tai, kad nuomos mokestis buvo sumokėtas už visą Nuomos sutartyje nustatytą laikotarpį, bei teisingai konstatavo, kad komunaliniai mokesčiai bei kiti mokesčiai už butui suteiktas paslaugas turi būti mokami už visą nuomos sutarties laikotarpį, t. y. nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki 2015 m. gruodžio 13 d. Apeliantei nesumokėjus mokesčių už 2015 m. lapkričio mėnesį 127 Eur ir gruodžio mėnesio 13 dienų 58,86 Eur, šia suma (127+58,86 = 185,86 Eur) mažintinas grąžintino užstato dydis (824-185,86 = 638,14 Eur). Toks įskaitymas yra galimas remiantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-916/2015) Tarpusavio sutartiniuose teisiniuose santykiuose šalys turi laikytis sąžiningų ketinimų ir sąžiningos verslo praktikos principų (angl. good faith and fair dealing), kurie įtvirtinti ne tik UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principų (angl. UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts) 1.7 straipsnyje, Europos sutarčių teisės principų (angl. The Principles of European Contarct Law) 1:201 straipsnyje, bet ir CK 6.158 straipsnio 1 dalyje. Sąžiningumą išreiškiantis teisės principas bona fides reiškia objektyvųjį sąžiningą elgesį, apibūdinantį tai, kad prievolės šalys tarpusavio santykiuose turi veikti vykdydamos sutartines prievoles vadovaudamosi tuo, kas laikoma protinga ir teisinga. Protingumas reiškia asmens apdairų, rūpestingą, atidų, teisingą ir sąžiningą elgesį – taip, kaip elgtųsi bonus pater familias. Teisingumas reiškia protingą skirtingų interesų pusiausvyrą, būtinybę atsižvelgti ne tik į kreditoriaus, bet ir į skolininko pagrįstus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2013).Nagrinėjamos bylos duomenimis, apeliantė už buto nuomą mokėjo beveik dvigubai didesnę kainą (buto nuomos kaina ir gyventojų pajamų mokestis – 824 Eur), nei atsakovo siūloma kaina išnuomoti butą (400 Eur ir mokesčiai), atsižvelgiant į tai, jog bute turėjo gyventi daugiau nei keturi ieškovės darbuotojai, todėl grąžintino užstato dydį sumažinus nesunkėtų mokesčių suma bei priteisus grąžinti jį apeliantei, taip būtų užtikrintas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų įgyvendinimas civilinėje byloje.Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas ginti apeliantės teises ir interesus, teisiškai nepagrįstai sprendė pripažinti apeliantę neturint teisės į užstato (jo didžiosios dalies) grąžinimą, pažeidė materialiosios teisės normas jas netinkamai aiškindamas ir taikydamas (CK 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.158 straipsnio 1 dalis, 6.193 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas, atsisakydamas grąžinti apeliantei užstatą (didžiąją jo dalį), veikia priešingai sąžiningų ketinimų ir sąžiningos verslo praktikos principų reikalavimams. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš atsakovo P. D. grąžinti ieškovei 638,14 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliantei iš atsakovo taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d.). Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šalys pirmosios instancijos teisme patyrė šias išlaidas: ieškovės išlaidas sudaro 19 Eur žyminis mokestis ir 738,10 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, atsakovo išlaidas sudaro 500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Tenkinus iš esmės 77 procentus ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovo P. D. priteistina 583,34 Eur (568,34 + 15 = 583,34) bylinėjimosi išlaidų, atsakovui A. A. D. iš ieškovės – 115 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys).Ieškovė (apeliantė) apeliacinės instancijos teisme patyrė 15 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėtas žyminis mokestis paduodant apeliacinį skundą), atsakovas A. A. D. patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų (išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, iš atsakovo P. D. ieškovei priteistina 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alginsta“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo P. D., a. k. (duomenys neskelbtini) grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Alginsta“, j. a. k. 124134717, 638,14 Eur (šešis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 14 ct), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (638,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 583,34 Eur (penki šimtai aštuoniasdešimt tris eurus 34 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alginsta“, j. a. k. 124134717, atsakovui A. A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 115 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo P. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Alginsta“, j. a. k. 124134717, 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.