Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės merui (skundą padavęs subjektas) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus rajono savivaldybės meras (toliau – ir atsakovas, Meras) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), kurį vėliau patikslino (b. l. 80–83), ir prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK, Komisija) 2019 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 21R-172(AG-111/01-2019) (toliau – ir Sprendimas) ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodė, kad 2018 m. lapkričio 28 d. Vilniaus rajono savivaldybė gavo 8 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) narių 2018 m. lapkričio 26 d. prašymą įtraukti į Tarybos darbotvarkę ir svarstyti jų pateiktą Tarybos sprendimo projektą „Dėl apklausų paskelbimo tam tikrose Vilniaus rajono seniūnijose“. Meras 2019 m. sausio 23 d. pateikė atsakymą Nr. A33-(1)-447-(1.6) „Atsakymas į 2019 m. lapkričio 26 d. prašymą dėl sprendimo „Dėl apklausų paskelbimo tam tikrose Vilniaus rajono seniūnijose“ projekto“ (toliau – ir 2019 m. sausio 23 d. Raštas), kuriame išaiškino, kad Tarybos narių prašymas negali būti tenkinamas remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir teismų praktiką, nes pateiktas netinkamam subjektui. 2019 m. vasario 8 d. V. A. pateikė skundą LAGK dėl minėto 2019 m. sausio 23 d. Rašto panaikinimo ir Vilniaus rajono savivaldybės įpareigojimo paskelbti apklausas (duomenys neskelbtini) seniūnijose (pagal pridedamą klausimų sąrašą). LAGK Sprendimu 2019 m. sausio 23 d. Raštą panaikino ir įpareigojo pakartotinai nagrinėti 2018 m. lapkričio 26 d. prašymą ir priimti sprendimą dėl apklausos pagal šį prašymą paskelbimo.

Atsakovės nuomone, 2019 m. sausio 23 d. Raštu pareiškėjui buvo išaiškinta apklausos skelbimo iniciatyvos teisės įgyvendinimo procedūra, o ne priimtas sprendimas dėl atsisakymo skelbti apklausas pareiškėjo nurodytose seniūnijose.

Taip pat atsakovė pabrėžė, kad apklausos paskelbimas yra išimtinė Mero, o ne Tarybos kompetencija pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 40 straipsnio 3 dalį, 42 straipsnio 2 ir 4 dalis, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentą.

Atkreipė dėmesį, kad skunde LAGK prašoma įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybę paskelbti apklausas (duomenys neskelbtini) seniūnijose. Komisija nusprendė panaikinti ir įpareigoti pakartotinai nagrinėti 2018 m. lapkričio 26 d. prašymą ir priimti sprendimą dėl apklausos pagal šį prašymą paskelbimo. Iš Komisijos Sprendimo nėra aišku, kas konkrečiai įpareigojamas pakartotinai nagrinėti Tarybos narių prašymą, nes Komisija nenurodo, kuri Vilniaus rajono savivaldybės institucija privalo vykdyti šį sprendimą.

Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas skunde vadovaujasi negaliojančiais teisės aktais, t. y. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 42 straipsnio 2 dalimi. Pareiškėjas nurodo ne tokį turinį, kokį nustato dabar galiojanti redakcija.

Pažymėjo, kad prašymą skelbti apklausą tik kai kuriose Vilniaus rajono seniūnijose. Tokiu būdu Merui išleidus potvarkį paskelbti apklausą tik tam tikrose seniūnijose, būtų sukurtos skirtingos sąlygos Vilniaus rajono gyventojams išimtinai tik dėl jų gyvenamosios vietos. Tai pažeistų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 9 punkte įtvirtintą lygiateisiškumo principą. Tai pažymėta ir Vilniaus apygardos administracinis teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. eI-1116-789/2018. Mero įsitikinimu klausimas dėl ikimokyklinio ugdymo grupių lietuvių ugdomąja kalba atidarymo tam tikrose seniūnijose yra vienodai svarbus visiems Vilniaus rajono gyventojams ir turi būti keliamas visame Vilniaus rajone.

Atsakovas pabrėžė, kad Mero nuomone, klausimas dėl kompensacijos iš Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto skyrimo tėvams, kurių vaikai lanko privačias ikimokyklinio ugdymo įstaigas, yra formuluojamas nekorektiškai, siekiant organizuoti apklausą konkrečioje seniūnijoje dėl visų Vilniaus rajono gyventojų.

Atsakovas nurodo, kad, nors ir nurodoma teigiama minėtos apklausos pusė, Tarybos nariai nenurodo, kokiais būdais spręs techninius bei finansinius klausimus ir nepateikia sprendimo būdų (projektų), kuriuos reiktų priimti atsižvelgiant į gyventojų apklausos rezultatus.

Atsakovo manymu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 42 straipsnio 2 dalies nuostata dėl apklausos paskelbimo privalomumo neturi būti vertinama vienareikšmiškai, nes net ir esant ¼ Tarybos narių grupės reikalavimui, Meras turi jį revizuoti ir įvertinti, ar reikalavimas yra logiškas ir korektiškas, ar atitinka teisinius, techninius ir finansinius reikalavimus. Šiuo atveju Tarybos nariai nebuvo atlikę nei techninės, nei galimybių analizės. Tarybos nariai neįvertino, kad apklausa būtų apmokama iš Vilniaus rajono biudžeto lėšų, kas pažeistų viešąjį interesą dėl neracionalaus lėšų naudojimo. Neišsprendus teisinių, ekonominių Tarybos narių keliamų klausimų aspektų, pats apklausos skelbimas būtų apgaulingas ir suteikiantis tuščių vilčių ir nepagrįstų privilegijų tų teritorijų gyventojams, nes neturint ekonominių, finansinių resursų apklausoje siūlomų spręsti klausimų sprendimas būtų neįgyvendinamas. Mano, kad Meras neprivalo skelbti apklausos išimtiniais atvejais, kai Tarybos narių prašymai yra nepagrįsti ir neatitinka reikalavimų.

Pareiškėjas V. A. (toliau – ir pareiškėjas) atsiliepimuose su atsakovės skundu ir patikslintu skundu nesutiko ir prašė juos atmesti (b. l. 18–21, 99–102).

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, kad esant įstatyme nustatytoms sąlygoms skelbti apklausą yra Mero pareiga. Pažymėjo, kad ši pareiga nustatyta tiek senojoje, tiek naujoje Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 42 straipsnio 2 dalies redakcijoje.

Dėl lygiateisiškumo principo nurodė, kad nesutinka su atsakovės pozicija, nes remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 39 straipsnio nuostatomis apklausa gali būti rengiama visoje savivaldybės teritorijoje, seniūnijos (kelių seniūnijų) aptarnaujamoje teritorijoje (aptarnaujamose teritorijose) ar jos (jų) dalyse arba gyvenamosios vietovės teritorijoje ar jos dalyje. Apklausos teritorija parenkama atsižvelgiant į tai, kokios teritorijos gyventojams yra aktualūs apklausai teikiami klausimai. Pareiškėjas pažymi, kad jei Meras mato poreikį tokią apklausą rengti visos savivaldybės teritorijoje, jis tokiam sprendimui neprieštarauja. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso savivaldybės gyventojams, savivaldybės tarybai, Merui ir seniūnui.

Dėl klausimų korektiškumo paaiškino, kad pavyzdžiu ėmė Vilniaus miestą. Nurodė, kad Vilniaus rajone nėra nė vienos ikimokyklinio ugdymo įstaigos valstybine kalba, kurioje galėtų mokytis vaikai nuo 2 iki 3 metų, o privačios įstaigos tokias paslaugas teikia. Pareiškėjo teigimu, kompensacija prisidėtų prie to, kad Vilniaus rajono gyventojai gautų geresnės kokybės paslaugas, kas yra svarbiausias savivaldos tikslas.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas ar kiti teisės aktai nenustato prievolės Tarybos nariams pateikti išsamią analizę ir (ar) teisės aktų projektus, kuriais apklausos būtų įgyvendintos.

Pabrėžė, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 47 straipsnį apklausos organizavimo išlaidos apmokamos iš savivaldybės biudžeto.

Nurodė, kad viešojoje erdvėje gausu informacijos apie švietimo įstaigų valstybine kalbą problemą Vilniaus rajone priemiestinėse seniūnijose. Vilniaus rajono valdžia sąmoningai ignoruoja šią problemą. Pažymėjo, kad 2018 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierius sprendimu Nr. 15(SN)-188S-414 pripažino, kad Vilniaus rajono savivaldybė pažeidė Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 8 straipsnio 1 punktą, t. y. rajono gyventojams nesudarytos lygios galimybės gauti išsilavinimą valstybine kalba.

Dėl 2019 m. sausio 23 d. Rašto vertinimo paaiškinimo, kad laiko jį sprendimu atsisakyti rengti apklausas, o ne informacija, nes informacijos Tarybos nariai neprašė. Dėl subjekto, kuriam taikomas LAGK įpareigojimas, paaiškino, kad atsakovas puikiai supranta, kam nustatytas įpareigojimas, ir varžosi teisinių subtilybių išmanymu.

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, yra gautas jo prašymas el. paštu nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (b. l. 109).

Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė patikslintame skunde išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad neaišku, ką įpareigojo LAGK, nes sprendimus priima Taryba, o Meras leidžia potvarkius. Meras ir taryba yra skirtingi subjektai. Tarybos nariai taip pat parengė Tarybos sprendimo projektą, o turėtų būti potvarkis. Į teismo klausimą atsakė, kad nemano, kad čia tik biurokratiniai netikslumai, o esminiai. Tarybos narių apklausos tekstas turi būti tikslus – kokią apklausą skelbti. Į teismo klausimą nurodė, kad 2019 m. sausio 23 d. Rašte nurodyta, kad klausimai turi būti tikslūs.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 21R-172(AG-111/01-2019), kuriuo Vilniaus rajono savivaldybės mero 2019 m. sausio 23 d. sprendimas Nr. A33(1)-477-(1.6) buvo panaikintas ir įpareigota pakartotinai nagrinėti ¼ Tarybos narių pateiktą 2018 m. lapkričio 26 d. prašymą ir priimti sprendimą dėl apklausos pagal šį prašymą paskelbimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 26 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys V. A. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės merę M. R. su prašymu „Dėl sprendimo „Dėl apklausų paskelbimo tam tikrose Vilniaus rajono seniūnijose“ projekto“ (Komisijos byla, b. l. 3), kuriame nurodė, kad teikia sprendimo „Dėl apklausų paskelbimo tam tikrose Vilniaus rajono seniūnijose“ projektą ir aiškinamąjį raštą. Pridėjo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl apklausų paskelbimo tam tikrose Vilniaus rajono seniūnijose“ projektą (Komisijos byla, b. l. 4), 2018 m. lapkričio 26 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl apklausų paskelbimo tam tikrose Vilniaus rajono seniūnijose“ aiškinamąjį raštą (Komisijos byla, b. l. 5), kurį pasirašė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariai A. Š., V. A., A. Ž., J. V., G. K., R. D., G. T., P. J., aiškinamojo rašto priedą – klausimynus apklausai atskirose seniūnijose (Komisijos byla, b. l. 6).

Vilniaus rajono savivaldybės meras 2019 m. sausio 23 d. priėmė raštą „Atsakymas į 2019 m. lapkričio 26 d. prašymą dėl sprendimo „Dėl apklausų paskelbimo tam tikrose Vilniaus rajono seniūnijose“ projekto“ (Komisijos byla, b. l. 7–8), kuriame nurodė, kad 2018 m. lapkričio 26 d. prašymas negali būti tenkinamas remiantis pateikiamais motyvais. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 40 straipsnio 3 dalį ir 42 straipsnio 2 dalį apklausos paskelbimas yra ne Tarybos, o Mero išimtinė kompetencija. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 42 straipsnio 4 dalis nustato, kad mero potvarkyje paskelbti apklausą turi būti nustatyta: apklausai teikiamo (teikiamų) klausimo (klausimų) tekstas, apklausos teritorija, apklausos būdas, apklausos data ir vieta, taip pat apklausos komisijos sudėtis. Iniciatyvinė grupė turi teisę į apklausos komisiją deleguoti savo atstovą. Paaiškino, kad apklausos skelbimas tik kai kuriose seniūnijose pažeistų VAĮ 3 straipsnio 9 punkte įtvirtintą lygiateisiškumo principą. Informavo, kad 2018 m. gruodžio 3 d. potvarkiu Meras sudarė darbo komisiją, kuri įvertins, išanalizuos ir pateiks pasiūlymus dėl kompleksiško Vilniaus rajono savivaldybės švietimo tinklo klausimų sprendimo.

Pareiškėjas su skundu dėl 2019 m. sausio 23 d. Rašto panaikinimo ir Vilniaus rajono savivaldybės įpareigojimo paskelbti apklausas (duomenys neskelbtini) seniūnijose (pagal pridedamą klausimų sąrašą) kreipėsi į LAGK. LAGK 2019 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 21R-172(AG-111/01-2019) pareiškėjo skundą tenkino: panaikino 2019 m. sausio 23 d. Raštą ir įpareigojo pakartotinai nagrinėti 2018 m. lapkričio 26 d. prašymą ir priimti sprendimą dėl apklausos pagal šį prašymą paskelbimo.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo devintasis skirsnis reglamentuoja vietos gyventojų apklausą. Gyventojai savo nuomonę viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymo klausimais gali pareikšti dalyvaudami vietos gyventojų apklausoje (36 straipsnio 1 dalis). Apklausos rezultatai yra patariamojo pobūdžio (36 straipsnio 2 dalis). Apklausa gali būti surengta visoje savivaldybės teritorijoje, seniūnijos (kelių seniūnijų) aptarnaujamoje teritorijoje (aptarnaujamose teritorijose) ar jos (jų) dalyse arba gyvenamosios vietovės teritorijoje ar jos dalyje. Apklausos teritorija parenkama atsižvelgiant į tai, kokios teritorijos gyventojams yra aktualūs apklausai teikiami klausimai (39 straipsnis). Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso savivaldybės gyventojams, savivaldybės tarybai, merui ir seniūnui (40 straipsnio 1 dalis). Savivaldybės taryba apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 1/4 savivaldybės tarybos narių grupės reikalavimu reglamento nustatyta tvarka (40 straipsnio 3 dalis). Kai apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė įgyvendinama ne mažesnės kaip 1/4 savivaldybės tarybos narių grupės reikalavimu, meras privalo paskelbti apklausą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šios grupės reikalavimo gavimo (42 straipsnio 2 dalis). Mero potvarkyje paskelbti apklausą turi būti nustatyta: apklausai teikiamo (teikiamų) klausimo (klausimų) tekstas, apklausos teritorija, apklausos būdas, apklausos data ir vieta, taip pat apklausos komisijos sudėtis. Iniciatyvinė grupė turi teisę į apklausos komisiją deleguoti savo atstovą (42 straipsnio 3 dalis).

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto 2018 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-321 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas), XXII skirsnyje reglamentuojama vietos gyventojų apklausa. Gyventojai savo nuomonę viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymo klausimais gali pareikšti dalyvaudami vietos gyventojų apklausoje (toliau – apklausa) (Reglamento 463 punktas). Apklausos rezultatai yra patariamojo pobūdžio (Reglamento 465 punktas). Apklausa gali būti surengta visoje Savivaldybės teritorijoje, seniūnijos (kelių seniūnijų) aptarnaujamoje teritorijoje (aptarnaujamose teritorijose) arba gyvenamosios vietovės (kelių gyvenamųjų vietovių) teritorijoje (Reglamento 467 punktas). Apklausai gali būti teikiami klausimai, kuriuos Savivaldybė sprendžia atlikdama savarankiškąsias ir sutartines funkcijas (Reglamento 468 punktas). Vieną iš Vietos savivaldos įstatyme įteisintų apklausos būdų pasiūlo apklausos iniciatorius, sprendimą dėl apklausos būdo priima Taryba (Reglamento 469 punktas). Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso savivaldybės gyventojams ir Tarybai, Merui ir seniūnui (Reglamento 470 punktas). Taryba apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip ¼ Tarybos narių reikalavimu tokia tvarka: 1) apklausą inicijuojanti Tarybos narių grupė pateikia Merui prašymą teikti Tarybai klausimą dėl apklausos organizavimo. Prašymą pasirašo visi iniciatyvinės grupės nariai; 2) prašyme turi būti nurodyta: apklausai teikiamo klausimo tekstas, siūlomi apklausos būdas ir jos teritorija, taip pat Tarybai sprendimo projektą pristatyti įpareigotas grupės narys. Prie prašymo privalu pridėti parengto Tarybos sprendimo projektą. Sprendimo projekte dėl apklausos paskelbimo turi būti nustatyta: apklausai teikiamo(-ų) klausimo (-ų) tekstas, apklausos teritorija, apklausos būdas, apklausos data ir vieta, taip pat apklausos komisijos sudėtis. Iniciatyvinė grupė turi teisę į apklausos komisiją deleguoti savo atstovą; 3) Meras ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos įpareigoja Tarybos sekretorių tarybos sprendimo projektą teikti Tarybai arba grąžina dokumentus pareiškėjams nurodydamas grąžinimo priežastis; 4) sprendimo projektas įtraukiamas į artimiausio Tarybos posėdžio darbotvarkę. 5) Taryba priima sprendimą dėl apklausos paskelbimo. Meras apklausos iniciatyvos teisę įgyvendina priimdamas potvarkį. Jame turi būti nustatyta: apklausai teikiamo(-ų) klausimo (-ų) tekstas, apklausos teritorija, apklausos būdas, apklausos data ir vieta, taip pat apklausos komisijos sudėtis. Į komisijos sudėtį gali būti įtraukiami Tarybos nariai, administracijos, seniūnaičių sueigos, seniūnijos deleguoti atstovai (Reglamento 473 punktas).Gyventojų, bei Tarybos apklausos rezultatai turi būti svarstomi artimiausiame Tarybos posėdyje. Juos Tarybai pristato apklausos komisijos pirmininkas. Jeigu nusprendžiama atsižvelgti į apklausos rezultatus priimant sprendimą dėl apklausai teikto(-ų) klausimo(-ų), Taryba: 1) įpareigoja savivaldybės administracijos padalinį rengti Tarybos sprendimo projektą; 2) priima sprendimo projektą dėl apklausai teikto(-ų) klausimo(-ų), jeigu jis pateikiamas tame posėdyje (Reglamento 477 punktas).

Nagrinėjamoje byloje atsakovė kreipėsi į teismą ir nurodė, kad LAGK Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes 2019 m. sausio 23 d. Raštas yra informacinio pobūdžio, skelbti apklausą yra išimtinė Mero, o ne Tarybos kompetencija, Meras turi diskreciją dėl apklausos skelbimo, turi būti laikomasi lygiateisiškumo principo, klausimas buvo nekorektiškas, nebuvo pateiktos ekonominės ir finansinės analizės, LAGK Sprendimas yra neaiškus, nes nenurodyta, kas įpareigojamas. Teismas toliau pasisako dėl visų nurodytų argumentų.

Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad 2019 m. sausio 23 d. Raštas yra informacinio pobūdžio: ne atsisakymas skelbti apklausą, o apklausos skelbimo iniciatyvos teisės įgyvendinimo procedūros išaiškinimas Tarybos nariams. Pirma, 2019 m. sausio 23 d. Rašto preambulėje nurodyta, kad Raštas teikimas atsakant į 2018 m. lapkričio 26 d. dokumentą. Rašto pavadinimas yra „Atsakymas į 2019 m. lapkričio 26 d. prašymą dėl sprendimo „Dėl apklausų paskelbimo tam tikrose Vilniaus rajono seniūnijose“ projekto“. Pačio 2019 m. sausio 23 d. Rašto pirmoje ir penktoje pastraipose nurodyta, kad „prašymas negali būti tenkintinas“. 2019 m. sausio 23 d. Rašte nurodyta jo apskundimo tvarka. Tai rodo, kad Meras priėmė sprendimą dėl Tarybos narių 2018 m. lapkričio 26 d. prašymo. Antra, sistemiškai aiškinant 2019 m. sausio 23 d. Raštą, darytina analogiška išvada. Rašte dėstomi motyvai, kodėl Tarybos narių 2018 m. lapkričio 26 d. prašymas netenkinamas: dėl to, kad apklausos paskelbimas yra ne Tarybos, o Mero išimtinė kompetencija, dėl to, kas turi būti nustatyta mero potvarkyje skelbti apklausą, dėl lygiateisiškumo principo gerbimo, dėl to, kad Meras sudarė darbo komisiją, kuri įvertins, išanalizuos ir pateiks pasiūlymus dėl kompleksiško Vilniaus rajono savivaldybės švietimo tinklo klausimų sprendimo. Taigi tiek pažodžiui, tiek pagal turinį 2019 m. sausio 23 d. Raštas yra individualus administracinis aktas VAĮ 2 straipsnio 9 dalies prasme.

Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą skelbti apklausą yra išimtinė Mero kompetencija. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 42 straipsnyje vienareikšmiškai nurodoma, kad apklausą skelbia Meras potvarkiu. Teismas konstatuoja, kad Tarybos narių prašymas nebuvo techniškai tikslus – buvo teikiamas Tarybos sprendimo projektas, kuriame nurodyta, kad Taryba nusprendžia paskelbti ginčo apklausas, aiškinamasis raštas, kuriame prašoma paskelbti apklausas, aiškinamojo rašto priedas – klausimynai atskiroms seniūnijoms. Pažymėtina, kad minėtuose dokumentuose yra ir daugiau netikslumų – nurodomas Reglamento XXI skyrius reglamentuoja Tarybos ir Tarybos narių, savivaldybės administracijos direktoriaus ir savivaldybės kontrolieriaus atsiskaitymą gyventojams, o Reglamento XXII skirsnis reglamentuoja vietos gyventojų apklausas. Teismas tai laiko techninėmis klaidomis, nes iš minėtų dokumentų turinio, juose nurodytų teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo devinto skirsnio) yra vienareikšmiškai aiškūs Tarybos narių kreipimosi tikslas, prašymo turinys ir situacija. VAĮ daro nuorodas į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymą apibrėžiant biurokratizmą. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai. Taigi siekiant išvengti biurokratizmo, esant tokiam Tarybos narių prašymui, Tarybos sprendimo projektui, aiškinamajam raštui, klausimynui, teismas daro išvadą, kad Tarybos narių prašymo techniniai trūkumai nesudarė kliūčių suprasti prašymo esmę ir, vadovaujantis teisės aktais, priimti sprendimą iš esmės. Teismas tokią išvadą padarė ir atsižvelgęs į Reglamento nuostatas dėl vietos gyventojų apklausų skelbimo iniciatyvos teisės įgyvendinimo taisyklių, nustatytų Reglamente. Reglamentas yra žemesnės galios teisės aktas ir, esant prieštaravimų tarp Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir Reglamento, taikomas įstatymas.

Byloje kilo ginčas, ar pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 42 straipsnį Meras turi pareigą paskelbti apklausas, ar turi diskrecijos teisę spręsti skelbti apklausas ar neskelbti apklausų. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 42 straipsnio lingvistinė analizė vienareikšmiškai rodo, kad Tarybos narių iniciatyvos atveju Meras privalo paskelbti apklausą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šios grupės reikalavimo gavimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas ankstesnę Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo redakciją, yra nurodęs, kad pareiga yra imperatyvi (LVAT 2016 balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-419-822/2016).

Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad apklausos nebus skelbiamos, nes jų skelbimas tik (duomenys neskelbtini) seniūnijose pažeis VAĮ 3 straipsnio 9 punkte įtvirtintą lygiateisiškumo principą. Pažymėtina, kad VAĮ 3 straipsnio 9 punkte nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi lygiateisiškumo principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi atsižvelgti į tai, kad įstatymui visi asmenys lygūs, ir negali varžyti jų teisių ar teikti jiems privilegijų dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, išsilavinimo, religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių. Tačiau teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 39 straipsnyje nustatyta, kad apklausa gali būti surengta visoje savivaldybės teritorijoje, seniūnijos (kelių seniūnijų) aptarnaujamoje teritorijoje (aptarnaujamose teritorijose) ar jos (jų) dalyse arba gyvenamosios vietovės teritorijoje ar jos dalyje. Apklausos teritorija parenkama atsižvelgiant į tai, kokios teritorijos gyventojams yra aktualūs apklausai teikiami klausimai. Taigi apklausai teikiamų klausimų aktualumas teritorijos gyventojams yra kriterijus, nustatantis apklausos teritoriją. Tarybos nariai kėlė klausimus (dėl viešojo transporto ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų), nurodė kriterijus – priemiestinių seniūnijų gyventojai, seniūnijų, kuriose kreiptasi su prašymais, gyventojai. Merui, turint duomenų, kad keliami klausimai gali būti aktualūs (į bylą tokių duomenų nepateikta) ir kitų seniūnijų gyventojams (kreipėsi su skundais, prašymais, tam tikro amžiaus gyventojų skaičius ir t.t.), jis turi teisę pasinaudoti iniciatyvos teise, nustatyta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje. Taip (o ne atsisakant skelbti apklausas) bus užtikrintas lygiateisiškumo principas, įtvirtintas VAĮ 3 straipsnio 9 punkte. Pažymėtina, kad 2018 m. balandžio 9 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1116-789/2019 buvo analizuojama, ar teisiniu reguliavimu nėra pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas. Taigi šios bylos ir minėtos administracinės bylos Nr. eI-1116-789/2019 aplinkybės iš esmės skiriasi.

Atsakovas teigia, kad Tarybos narių prašyme antrasis klausimas buvo nekorektiškas, nes atskirų seniūnijų gyventojams užduodamas klausimas dėl viso Vilniaus rajono. 2018 m. lapkričio 26 d. Tarybos narių klausimyne (duomenys neskelbtini) seniūnijų gyventojams siūloma užduoti klausimą: „Ar pasisakote už tai, jog Vilniaus rajone privačias ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvai gautų 100 Eur kompensaciją iš Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto?“. Pagal dabartinės lietuvių kalbos žodyną korektiškas – mandagus, taktiškas, padorus, nepriekaištingas. Teismas atmeta atsakovės argumentus, kad Tarybos narių prašyme klausimas buvo nekorektiškas, nes pagal klausimo turinį nenustatė, kad jis būtų nemandagus, netaktiškas, nepagarbus, nepadorus, su priekaištais. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad šis klausimas gali būti aktualus visiems Vilniaus rajono gyventojams, bet tai gali būti sprendžiama skelbiant apklausą visame Vilniaus rajone. Dėl mero iniciatyvos teisės teismas jau pasisakė, todėl argumentų nekartoja. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 36 straipsnio 2 dalį apklausos rezultatai yra patariamojo pobūdžio (36 straipsnio 2 dalis). Analogiškas nuostatas įtvirtina Reglamento 465 punktas. Taigi atmestinas atsakovės argumentas, kad apklausos vykdymas sukels nepagrįstus lūkesčius gyventojams. Pažymėtina, kad vietos gyventojų apklausa yra svarbus ir reikšmingas instrumentas, turintis specialią funkciją ir paskirtį. Ji negali būti paneigta.

Teismas atmeta atsakovės argumentus, kad 2018 m. lapkričio 26 d. Tarybos narių prašyme nebuvo atlikta ekonominė ir finansinė analizė. Teisės aktai nereikalauja jokių analizių, atsakovas taip pat nenurodo, kokiu teisės aktu remiasi reikalaudamas analizės. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 47 straipsnį apklausos organizavimo išlaidos apmokamos iš savivaldybės biudžeto.

Atsakovė teigia, kad LAGK Sprendimas yra neaiškus, nes neaišku, kokią Vilniaus rajono savivaldybės instituciją LAGK įpareigojo. Pareiškėjas skunde LAGK prašė įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybę paskelbti apklausas (duomenys neskelbtini) seniūnijose (pagal pridedamų klausimų sąrašą), LAGK nurodė, kad skundas tenkintinas, rezoliucinėje dalyje nusprendė panaikinti 2019 m. sausio 23 d. Raštą ir įpareigoti pakartotinai nagrinėti 2018 m. lapkričio 26 d. prašymą ir priimti sprendimą dėl apklausos pagal šį prašymą paskelbimo, meras priima ne sprendimus, o potvarkius. Teismas pažymi, kad LAGK Sprendimo motyvuojamojoje dalyje aiškiai nurodyta, kad „Meras įpareigojamas“ pakartotinai nagrinėti ¼ Tarybos narių pateiktą 2018 m. lapkričio 26 d. prašymą ir priimti sprendimą dėl apklausos paskelbimo. Taip pat teismas pažymi, kad žodis „sprendimas“ turi tiek specialiąją, tiek bendrinę reikšmę. Nagrinėjamoje byloje žodis „sprendimas“ buvo pavartotas bendrine prasme, nes Meras ginčo klausimu sprendimą priima priimdamas potvarkį.

Teismas nagrinėjamoje byloje konstatuoja, kad LAGK teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, jas visapusiškai išanalizavo, tinkamai taikė ginčui aktualius teisės aktus ir teismų praktiką ir padarė pagrįstas išvadas, su kuriomis teismas sutinka. Todėl teismo vertinimu, LAGK Sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas faktinėmis ginčo aplinkybėmis, kurias patvirtina administracinėje ir Komisijos byloje surinkti rašytiniai įrodymai, priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl Sprendimo naikinti nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą LAGK 2019 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 21R-172 (AG-111/01-2019), todėl Vilniaus rajono savivaldybės mero skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės mero skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.