- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-12
- Bylos Nr.
- e2A-552-755/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00031-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- N. M.
- Kategorijos
- 2.2.1.9.4Asmens garbės ir orumo gynimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1245-1086/2021 pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovei N. M. dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 1 000 Eur neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas: 23 Eur žyminį mokestį, 400 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovė, kuri yra ieškovės sesuo, į ieškovės telefoną atsiuntė grasinančio ir įžeidžiančio turinio SMS žinutes. Nurodyto turinio SMS žinutes be ieškovės, matė jos sutuoktinis, kuriam SMS žinučių turinį parodė pati ieškovė. Nurodė, jog atsakovės veiksmuose yra visos civilinės atsakomybės sąlygos. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ji patyrė dvasinį išgyvenimą, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą. Į medicinines įstaigas nesikreipė. Kreipėsi į teismą, kad teismas nustatytų neturtinės žalos dydį 1 000 eurų ir priteistų jos atlyginimą ieškovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2021 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš S. K. 5,48 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.
4. Teismas nustatė, kad N. M. (nurodyta kaip siuntėja) atsiuntė S. K. tokio turinio žinutes: „žiūrėk savo laukinį; jei prarasiu per tave kale vaikus aš tave padla nužudysiu (kiti duomenys neskelbtini).“
5. Teismas nurodė, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Atsižvelgiant į aukščiau esančias įstatymo nuostatas, teismas padarė išvadą, jog skirtingai nei turtinė, neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nurodytais atvejais. Jeigu įstatymas specialiai jos atlyginimo nenustato, ji neatlyginama. Įvertinęs atsakovės veiksmus, teismas padarė išvadą, jog už tokius atsakovės veiksmus įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo galimybės , todėl ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė.
III. Apeliacinio skundo argumentai
6. I. S. K. (taip pat ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų sprendimą ir priteisti žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, nurodė faktines aplinkybes, o teismas turėjo jas teisiškai kvalifikuoti ir priteisti neturtinę žalą, kuri yra padaryta .
7. Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
9. Apeliacijos objektas – teismo sprendimas, kuriuo nebuvo tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti neturtinę žalą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad N. M. (nurodyta kaip siuntėja) atsiuntė S. K. įžeidžiančio ir grasinančio turinio žinutes, tačiau nurodė, kad įstatymas nenumato, kad už tokius veiksmus gali būti atlyginama neturtinė žala, todėl ieškinį atmetė.
11. Pagal CK 6.253 straipsnio 1 ir 2 dalis, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant civilinę atsakomybę būtina nustatyti jos sąlygų visetą: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), kaltę, kuri yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis) ir priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015).
12. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje yra išskiriami trys asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai – asmuo turi teisę reikalauti: 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; 2) teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis; 3) atlyginti tokiu duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai: prašoma paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos arba pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018).
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodęs, kad ieškovė neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą, nepagrįstai vadovavosi tik CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, kurios nuostatos be pagrindo suprastos kaip ribojančios ieškovės teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Šioje normoje taikomų kriterijų išvardijimas neturi būti suprantamas kaip asmenų teisės dėl neturtinės žalos atlyginimą ribojimas, nes yra speciali įstatymo norma - CK 2.24 straipsnis, reglamentuojanti neturtinės žalos atlyginimą už paskleistus duomenis, žeminančius garbę ir orumą, taip pat reglamentuotas tokių duomenų paskleidimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas.
15. Ieškovė ieškinyje nurodė faktines aplinkybes, suformulavo reikalavimą, taigi pirmosios instancijos teismas turėjo kvalifikuoti ginčo santykį ir, atsižvelgiant į įstatyme nustatytus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, ištyręs bylos aplinkybes, spręsti ar neturtinė žala padaryta ir, jeigu atsakymas į šį klausimą būtų teigiamas, ar yra pagrindas tenkinti ieškinį. Nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta, todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasi išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatą kaip ribojančią ieškovės teisę į neturtinės žalos atlyginimą, tinkamai nekvalifikavo ieškinyje nurodytų santykių ir be pagrindo nesivadovavo CK 2.24 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir nenagrinėjo civilinės atsakomybės dėl garbės ir orumo pažeidimų atlyginimo, jos dydžio nustatymo klausimų.
16. Šie pažeidimai yra pagrindas pripažinti, kad nebuvo atskleista bylos esmė ir apeliacinės instancijos teisme byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, kas yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013). Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
17. Įstatymas pirmosios instancijos teismą įpareigoja spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą (CPK 315 straipsnio 1 dalis 338 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymu ir esant įstatyminiam pagrindui, gali, o kartu turi pareigą nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, o jų nepašalinus gali taikyti įstatymo nustatytas pasekmes (CPK 316 straipsnis). Pastebima, jog nagrinėjamu atveju prie apeliacinio skundo buvo pateiktas rašytinis įrodymas ne lietuvių kalba, iš kurio galima suprasti, kad į VMI sąskaitą yra pervesta 23 Eur suma, tačiau nenurodytas nei mokėtojas, nei įmokos data, nei įmokos kodas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiais atvejais pirmosios instancijos teismas turėtų įpareigoti apeliantę pašalinti procesinio dokumento – apeliacinio skundo trūkumus, įpareigojant pateikti tinkamus žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. birželio 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.