Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovui J. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, atsakovas per įstatymo numatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Minėtas straipsnis numato, kas sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. CPK 142 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių ir tuo atveju, jeigu, esant ieškovo prašymui, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą šalis, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimą.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo UAB „4finance“, valdančio sistemą Vivus.lt, ir atsakovo 2013 m. vasario 25 d. buvo sudaryta paskolos sutartis (toliau – Sutartis), kuria ieškovas atsakovui 1 mėnesio terminui, terminą pradedant skaičiuoti praėjus 3 mėnesiams nuo paskolos suteikimo, suteikė 144,81 eurų kreditą. Atsakovas įsipareigojo visą paimtą kreditą grąžinti iki 2013 m. gegužės 25 d., tačiau įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovas 2013 m. liepos 15 d. vienašališkai nutraukė Sutartį su atsakovu. Iki nustatyto termino atsakovui negrąžinus paskolos, ieškovas, remdamasis minėtos Sutarties 4.1 punktu, atsakovui paskaičiavo 93,38 eurų palūkanas.

Prievolė turi būti vykdoma sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnio 1 dalis). Kreditavimo sutartimi, bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 straipsnio 1 dalis). Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė – suteikė atsakovui kreditą. Atsakovas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais kredito ieškovui negrąžino ir nesumokėjo palūkanų tuo pažeisdamas sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Atsakovas savo prievolių nevykdė, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 144,81 eurų skola.

Iki nustatyto termino atsakovui negrąžinus paskolos, ieškovas, remdamasis sutarties 4.1 punktu, nuo 2013 m. balandžio 25 d. iki Sutarties nutraukimo dienos, t.y. iki 2013 m. liepos 15 d., priskaičiavo 13,88 eurų palūkanas, o po Sutarties nutraukimo, t.y. nuo 2013 m. liepos 16 d. iki 2013 m. spalio 7 d. – 79,50 eurų palūkanas.

Vadovaujantis palūkanų samprata Lietuvos civilinėje teisėje, išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos įtvirtintos CK 6.37 straipsnio 1 dalyje ir atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose teisės normose (CK 6.872, 6.896, 6.920 ir kt. straipsniai). Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, palūkanos, paskoliniuose santykiuose atliekančios mokėjimo funkciją, yra paskolos gavėjų mokėjimai kreditoriams už jų pinigų panaudojimą finansuoti materialioms bei vertybinių popierių investicijoms ir vartotojui. Palūkanos yra „atlygis“ kreditoriams už susilaikymą nuo einamojo vartojimo ir riziką skolinant pinigus. Kompensuojamosios palūkanos reglamentuojamos CK 6.210 straipsnyje, nustatančiame kompensuojamųjų palūkanų dydžius, CK 6.261 straipsnyje, įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpciją ir teisę reikalauti didesnių nuostolių, jeigu jie buvo patirti, bei kitose CK normose (pavyzdžiui, CK 6.415, 6.446 straipsniai). Nagrinėjamu atveju, matyti, kad ieškovas priskaičiavo 13,88 eurų palūkanas, kurios atlieka mokėjimo funkciją, ir 79,50 eurų palūkanas už prievolės įvykdymo termino praleidimą, t. y. kompensuojamąsias palūkanas. Šalys Sutartyje susitarė dėl palūkanų, kurių metinė norma 115,03 proc. mokėjimo, todėl ieškovo reikalavimas dėl 13,88 eurų palūkanų laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas.

Sprendžiant klausimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių yra susiklostę vartojimo kredito teisiniai santykiai, todėl tarp šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus. Vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertinami kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-536/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-541/2009).

Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 79,50 eurų palūkanas (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 200 proc.).

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms. Vadinasi, jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiu. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012).

Taigi, kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Todėl ieškovo prašymas, priteisti sutartines palūkanas, kurių bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 200 proc., akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje, įtvirtintai nuostatai. Pažymėtina, kad ieškovas, norėdamas, jog būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, privalėjo šiuos nuostolius įrodyti bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 6,01 eurų palūkanos (144,81 x 0,05 proc. x 83 dienos). Kita reikalavimo dalis dėl palūkanų priteisimo, yra nepagrįstas, todėl netenkintina.

CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 164,70 eurų sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016 m. vasario 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovui iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Ieškovas pareiškė ieškinį 238,19 eurų sumai. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 164,70 eurus, t. y. patenkino 69,14 procentus ieškovo reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 10,37 eurų žyminio mokesčio.

Kadangi iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, nustatyta minimali 3 eurų suma, todėl jos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais, teismas ,

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „4finance“ (juridinio asmens kodas 301881644) iš atsakovo J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 144,81 eurų skolą, 13,88 eurų palūkanas ir 6,01 eurų netesybas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 164,70 eurų pinigų sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2016 m. vasario 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10,37 eurų žyminį mokestį.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Širvintų rajono apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.