Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 302(21) straipsnio 9 ir 13 dalimis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylą, atnaujintą pagal UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus K. K. prašymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. 2014 m. balandžio 1 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jis pagal ATPK 163(2) straipsnio 4 dalį buvo kaltinamas dėl to, kad 2013 m. gegužės 30 d., apie 16.00 val., dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) mechaniku, pažeisdamas nustatytą tvarką, neturėdamas įsigijimą ar mokesčių sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, nesilaikydamas 2010 m. gruodžio 27 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) viršininko įsakymu patvirtintų taisyklių „Dėl naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo“ 1 skirsnio 4 punkte, 3 skirsnio 19 punkte nustatytų reikalavimų, įmonės UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), trijose talpyklose laikė 3777 l automobilinių degalų – dyzelino, kurio vertė 15 448 Lt (4474,05 Eur) ir kuris pagal ištirtus kokybės rodiklius atitinka Privalomųjų kokybės rodiklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos, aplinkos ir susisiekimo ministrų 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-348/D1-1014/3-742, bei LST EN 590 reikalavimus, išskyrus sieros kiekį, kuris automobilių degaluose neturi viršyti 10 mg/kg (0,0010 proc. masės).

V. Ž. pagal ATPK 171(2) straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas dėl to, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gegužės 30 d., tvarkant UAB (duomenys neskelbtini) dyzelinio kuro apskaitą, pildant kuro talpykloje Nr. 180400001-002 laikomų naftos produktų, bioproduktų apskaitos žurnalą, nesilaikė VMI viršininko 2011 m. sausio 25 d. įsakymu patvirtintų taisyklių „Dėl naftos produktų, bioproduktų, kitų degiųjų skystų produktų ir gamtinių dujų apskaitos taisyklių patvirtinimo“ 18, 19, 56, 57, 60, 98.2 ir 100 punktų reikalavimų.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarimu, vadovaujantis ATPK 35 ir 250 straipsniais, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena V. Ž. pagal ATPK 163(2) straipsnio 4 dalį ir 171(2) straipsnio 2 dalį nutraukta; 3777 litrai dyzelino, saugomo UAB „B“ teritorijoje, konfiskuota.

Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus apeliacinis skundas netenkintas, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. sausio 20 d. nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus K. K. prašymas priimtas ir, vadovaujantis ATPK 302(17) straipsnio 1 dalies 5 punktu, 302(21) straipsnio 1, 4 ir 6 dalimis, V. Ž. administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

Pareiškimu UAB (duomenys neskelbtini) direktorius K. K. prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarimą, pašalinant iš jo rezoliucinės dalies sprendimą dėl 3777 l automobilių degalų (dyzelyno) konfiskavimo.

Pareiškime teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminius materialiosios teisės pažeidimus (netinkamai taikė ATPK 26 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 2 punktą). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės nepasisakė dėl UAB (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, t. y. dėl to, kad teismas konfiskavo ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui priklausantį turtą. Kadangi V. Ž. procesas dėl senaties buvo nutrauktas, lieka neaišku, kokio administracinio teisės pažeidimo įrankis buvo procese figūruojantis kuras ir kas padarė administracinį teisės pažeidimą. Šioje ilgai tirtoje administracinio teisės pažeidimo byloje niekas nėra patrauktas administracinėn atsakomybėn. Teismas konfiskavo dyzeliną, kurį UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo 2013 m. vasario 29 d., t. y. vieną dieną prieš paimant jį iš bendrovės. Byloje yra įsigijimo faktą, kuro kokybę bei mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą patvirtinantys dokumentai. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, konfiskuodami kurą, sąvokas „neatitinka Lietuvoje vartojamų automobilių degalų (dyzelino) Privalomųjų kokybės rodiklių“ ir „daiktai, kurių apyvarta uždrausta“, vertino kaip tapačias. Anot pareiškėjo, sąvoka „daiktai, kurių apyvarta uždrausta“ pagal savo esmę reiškia tai, kad konkrečių daiktų apyvarta yra apskritai uždrausta, o teiginys, kad paimtas dyzelinas neatitinka Lietuvoje vartojamų automobilių degalų (dyzelino) privalomųjų kokybės rodiklių, nereiškia, kad apskritai negalima turėti tokį dyzeliną. Tai reiškia tik tai, kad toks dyzelinas negali būti vartojamas kaip automobilių degalai.

Teismai, nuspręsdami konfiskuoti paimtą dyzeliną, rėmėsi Lietuvoje vartojamų degalų (dyzelino) Privalomais kokybės rodikliais ir Muitinės laboratorijos tyrimo protokolu. Konfiskuotas dyzelinas automobiliniam kurui privalomų kokybės rodiklių neatitinka pagal du parametrus, t. y. sieros kiekį ir RRME priedo buvimą. Tuo pačiu aktu yra patvirtinti ne tik automobilinio kuro privalomi kokybės rodikliai, tačiau ir nustatyti Lietuvos Respublikoje naudojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomieji kokybės rodikliai. Dyzelinas – tai gazolis, skirtas naudoti transporto priemonėse, o gazolis – tai bet koks iš naftos gautas skystasis kuras, išskyrus jūrinį kurą. Lietuvos Respublikoje naudojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomųjų kokybės rodiklių priede nurodyti konkrečių naftos produktų kokybės rodiklių pavadinimai ir jų ribinės vertės. Šio priedo 4 punkte nurodyti gazolio, skirto energijos gamybai, privalomieji kokybės rodikliai, 5 punkte nurodyti skystojo kuro, skirto energijos gamybai, privalomieji kokybės rodikliai. Anot pareiškėjo, šiems konkretiems naftos produktams RRME priedo kokybės rodiklis apskritai netaikomas, o leistinos sieros kiekio ribinės reikšmės yra žymiai didesnės už Muitinės laboratorijos 2013 m. rugpjūčio 16 d. protokolu nustatytas iš UAB (duomenys neskelbtini) paimtame dyzeline. Taigi pareiškėjas daro išvadą, kad šio dyzelino apyvarta neuždrausta, o UAB (duomenys neskelbtini) galėjo jį panaudoti energijos gamybai ar kitaip (pvz., parduoti naftos produktus utilizuojančiai įmonei). Nei nutarime, nei nutartyje nepasisakyta dėl aplinkybių, kuriomis teisėtai įgytas automobilinis kuras dyzelinas galėjo prarasti privalomus kokybinius parametrus. Tačiau, pasak pareiškėjo, bylos aplinkybių visuma leidžia teigti, kad tai galėjo atsirasti dėl neteisėtos trečiojo asmens – T. L. – veikos.

Atsiliepimu į UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus K. K. prašymą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas prašo palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarimą nepakeistą.

Atsiliepime teigiama, kad nors prašyme nurodoma, jog buvo pateikti įsigijimo faktą, kuro kokybę ir mokesčių apskaičiavimą bei sumokėjimą patvirtinantys dokumentai, rastas ir paimtas dyzelinas neatitinka Lietuvoje vartojamų automobilių degalų (dyzelino) Privalomų kokybės rodiklių, tai reiškia, kad pateikti dokumentai liudija ne apie šių degalų įsigijimą. Degalų, kurie neatitinka Lietuvoje vartojamų automobilių degalų (dyzelino) Privalomų kokybės rodiklių, nėra galimybės įsigyti iš teisėtų naftos produktų pardavėjų. Asmuo, vykdantis kuro laikymą, apskaitą, turi imtis priemonių ne tik tinkamai vykdyti laikomų naftos produktų apskaitą, užtikrinti tinkamas laikymo sąlygas, bet ir sudaryti tinkamas sąlygas, kad šiais naftos produktais nedisponuotų pašaliniai asmenys. UAB (duomenys neskelbtini) naudojamose patalpose iki šioje byloje nagrinėjamų įvykių buvo rasta ir paimta naftos produktų, kurie neatitiko Lietuvoje naudojamų degalams keliamų reikalavimų. Taigi įmonė turėjo imtis papildomų priemonių, garantuojančių, kad laikomi naftos produktai būtų apsaugoti nuo trečiųjų asmenų daromų neteisėtų veikų, kurios gali jai pakenkti. Informacijos, kad UAB (duomenys neskelbtini) būtų kreipusis dėl žalos atlyginimo, nėra.

UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus K. K. prašymas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas šioje byloje konstatavo, kad padaryti tiek ATPK 163(2) straipsnio 4 dalyje, tiek 171(2) straipsnio 2 dalyje numatyti administraciniai teisės pažeidimai (t. y. nustatyti objektyvieji jų požymiai), tačiau V. Ž. nenubaustas pasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems administracinės nuobaudos skyrimo terminams (ATPK 250 straipsnio 7 punktas), be to, nustatyta, kad yra prieštaringų įrodymų dėl V. Ž. pareigų apimties UAB (duomenys neskelbtini), todėl negalima daryti vienareikšmiškos išvados apie būtent šio asmens atsakomybę. Kita vertus, teisės aktų nustatytų parametrų neatitinkantys degalai pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, kurio teisėtumą patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas, konfiskuoti. Konstatuotina, kad toks procesinis sprendimas priimtas pagrįstai, nes netinkamo naudoti kuro grąžinimas UAB (duomenys neskelbtini) šiuo atveju prieštarautų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos reikalavimams ir teisei plačiąja šio žodžio prasme.

Akcizais apmokestinamų prekių (degalų), kurios buvo laikomos pažeidžiant nustatytą tvarką, konfiskavimas šioje byloje traktuotinas ne kaip administracinė nuobauda, bet kaip administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos reikalavimų įgyvendinimas. Pažymėtina, kad ATPK 163(2) straipsnyje nurodytas pažeidimas įtrauktas į ATPK 26 straipsnyje minimų pažeidimų, kurių įrankis arba tiesioginis objektas konfiskuotini neatsižvelgiant į tai, ar jie priklauso pažeidėjui, sąrašą. Vadovaujantis ATPK 286 straipsnio 4 dalimi, nepriklausomai nuo to, kaip pabaigiamas administracinio teisės pažeidimo procesas, visais atvejais turi būti išsprendžiamas paimtų daiktų klausimas. Nors ATPK normos tiesiogiai nenustato, kaip turi sprendžiamas daiktų, esančių pažeidimo įrankiu ar dalyku, likimas, kai byla nutraukiama dėl suėjusių administracinės nuobaudos skyrimo terminų ar neįrodžius konkretaus asmens kaltumo, tačiau ATPK 249 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas mutatis mutandis vadovaujasi BPK normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Taigi šioje byloje teismas, spręsdamas dėl surastų kokybės reikalavimų neatitinkančių degalų likimo, turėjo pagrindą vadovautis atitinkamomis BPK normomis.

BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami. Būtent šia nuostata teismai visiškai pagrįstai vadovavosi šioje byloje konfiskuodami kurą, kuris neatitinka kokybės reikalavimų ir negali būti naudojamas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas turėjo pagrindą priskirti šiuos degalus apyvartoje uždraustų daiktų kategorijai. Pareiškėjo argumentai, kad tokie degalai neatitinka daiktų, kurių apyvarta uždrausta, sąvokos, yra kazuistinio pobūdžio ir nepagrindžia išvados, kad teismai turėjo grąžinti netinkamą naudoti kurą UAB (duomenys neskelbtini), kurios veikla susijusi su krovinių gabenimais. Tokios išvados nepagrindžia ir teiginiai, kad degalai galėjo prarasti privalomus kokybinius parametrus dėl neteisėtos trečiojo asmens veikos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302(21) straipsnio 14 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus K. K. prašymą atmesti.