Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2019-06-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-1153-586/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-06-05
Bylos Nr.
A15.-1153-586/2019
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00094-2019-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vandalinas Vainius
Pažeidėjas
A. D.
Advokatai
Vitalijus Katėnas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-1153-586/2019Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00094-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.20.; 21.9.10. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. birželio 5 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vandalinas Vainius,sekretoriaujant Jovitai Brazauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. D., jo atstovui advokatui Vitalijui Katėnui,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovui Rimantui Stasiui Stanevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. D., gimęs 1965-11-25, asmens kodas (duomenys neskelbtini) anksčiau nebaustas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 459 straipsnio 5, 6 dalis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019-04-18 patikrinimo metu nustatyta, kad pasvėrus transporto priemonę automobilinėmis svarstyklėmis ir įvertinus paklaidą nustatyta, kad varančiųjų ašių grupės apkrova – 21,20 t, tuo leidžiama 18,00 t varančiųjų ašių grupės apkrova viršyta 2,80 t, transporto priemonės faktinė bendroji masė – 34,00 t, tuo leidžiama 25 t bendroji masė viršyta 8,20 t. Vairuotojas A. D. krovinį vežė neįsitikinęs, kad išduotas leidimas. A. D. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 3-185 patvirtintų „Dėl didžiausių leidžiamų naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ 15.3 ir 22.3 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 459 straipsnio 5 ir 6 dalyse.

Administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes įrodo byloje esantys įrodymai: 2019-04-18 administracinio nusižengimo protokolas, svėrimo aktas, paaiškinimas ir kiti administracinėje byloje esantys įrodymai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu pripažino savo kaltę, dėl šių nusižengimų padarymo nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad už panašaus pobūdžio nusižengimus nėra baustas, įmonėje dirba pusę etato, gauna atskaičius mokesčius apie 250 Eur.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas V. Katėnas teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. D. pripažįsta padarytus nusižengimus visiškai, prašė taikyti ANK 34 straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnes baudas, nei numatytos sankcijoje minimalios baudos už padarytus nusižengimus. A. D. nėra baustas už tokio pobūdžio nusižengimus, gauna nedidelį atlyginimą, be to, jokių pasekmių nekilo, minimos 8 t buvo viršytos nežymiai, tik 0,2 t.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovas Rimantas Stasys Stanevičius paaiškino, kad administracinio protokole užfiksuotos aplinkybės tinkamos, prašė skirti nuobaudą sankcijos ribose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Didžiausių leidžiamų naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu, III skyriaus 15.3 punkte numatyta, kad krovininių automobilių, turinčių tris ir daugiau ašių didžiausias leistinas svoris 25 t. A. D. važiavo krovininiu automobiliu MAN 32.464, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurio leidžiama 25 t bendroji masė viršyta 8,20 t, todėl šiuo atveju, A. D. taikomi 15.3 punkto reikalavimai.

Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes pripažintina, kad A. D. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 459 straipsnio 5, 6 dalyse, nes jis vairavo krovininį automobilį, be leidimo, viršydamas leidžiamą ašies (ašių) apkrovą 2,8 t ir didžiausiąją leidžiamąją masę 8,2 t.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimo pobūdį, jų pavojingumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai dėl to gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. D. už tokio pobūdžio administracinius nusižengimus baudžiamas pirmą kartą, savo kaltę ir atsakomybę suprato, todėl tikėtina, kad jis nebedarys naujų pažeidimų, paskyrus jam švelniausias sankcijose numatytas nuobaudas – minimalias baudas.

Vis dėl to, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-29-693/2019). Teisingumo ir protingumo principai yra vienas iš valstybės teisminės valdžios institucijų instrumentų sprendžiant privatinės ir viešosios teisės normomis reglamentuojamose socialinių santykių srityse kylančius ginčus. Teisingumas ir protingumas yra ir administracinio nubaudimo funkciją vykdančių subjektų veiklos standartai, orientuojantys į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytą teismo (ir kitų administracines sankcijas taikančių teisės subjektų) teisingo sprendimo priėmimą.

Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais paskirti mažesnę nei minimalią baudą arba švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę. Šiuo atveju nustatyta, kad A. D. padaryti nusižengimai – neatsargūs, netyčiniai, už tokio pobūdžio nusižengimus baudžiamas pirmą kartą, prisipažino padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, sąlyginai nedidelį viršsvorį (0,2 t), skiriantį nusižengimo kvalifikavimą tarp ANK 459 straipsnio 5 ir 6 dalių, nedidelį A. D. gaunamą darbo užmokestį darbovietėje, kurios darbo metu padarė nusižengimus, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir teisingumo bei protingumo reikalavimai įgyvendinti, paskyrus A. D. švelnesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,

nutaria:

A. D. pripažinti kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos ANK 459 straipsnio 5 dalį paskirti 300,00 Eur baudą;

pagal Lietuvos Respublikos ANK 459 straipsnio 6 dalį ir pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį paskirti 500,00 Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 38 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti parenkant nuobaudą sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų nusižengimų ribose ir galutinę nuobaudą paskirti 500,00 Eur baudą.

Informuoti A. D., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant ROIK numerį 19100086743, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Vandalinas Vainius