- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-08
- Bylos Nr.
- e2-4386-854/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- A. S.
- Advokatai
- Giedrė Gudžiūnaitė
dalyvaujant ieškovo E. P. atstovei advokato padėjėjai Giedrei Gudžiūnaitei, atsakovui A. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo bei nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo A. S. 796,90 Eur nuomos mokesčio, 1 488,24 Eur delspinigių, 330 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016-03-08 ieškovas su atsakovu sudarė nuomos sutartį Nr. 2016-03-08, pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovui gyvenamąją patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos bei kitus mokesčius. Pasibaigus minėtai nuomos sutarčiai, šalys 2017-04-10 sudarė nuomos sutartį Nr. 2016-02-29(2). Nuomos mokestis tiek pirminėje, tiek vėlesnėje sutartyje - 950 Eur per mėnesį. Už komunalines paslaugas nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomotojui pagal nuomotojo pateiktą sąskaitą. Nuomos mokestį atsakovas privalėjo mokėti už einamąjį mėnesį ne vėliau kaip iki 10 einamojo mėnesio dienos. Šalys taip pat susitarė, kad tuo atveju, jei laiku nesumokamas nuomos mokestis, atsakovui skaičiuojami delspinigiai. Atsakovas nuo pat nuomos santykių pradžios nuolat vėluodavo mokėti nuomos mokestį, dažniausiai net kelis mėnesius iš eilės jo išvis nemokėdamas. Paaiškino, kad nuomos sutartis buvo nutraukta 2017-08-04. Atsakovas ieškovui nėra sumokėjęs nuomos mokesčio už 2017 m. liepos mėn., delspinigių už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėn. Be to, atsakovas sudaužė bute buvusį televizorių, kurio vertė 330 Eur, todėl privalo atlyginti nuostolius.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė taikyti senatį delspinigiams, atmesti ieškovo reikalavimo dalį dėl 229,93 Eur priteisimo už 2017 m. liepos mėn. nuomos mokestį, reikalavimo dalį dėl 1422,50 Eur delspinigių priteisimo, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuomos mokesčio už 2017 m. liepos mėnesį likutis yra 566,97 Eur, o ne 796,90 Eur. Atsakovas nesutinka su tuo, kad ieškovas dalį jo sumokėtų pinigų, skirtų buto nuomos mokesčiui ir mokesčiams už komunalines paslaugas, paskirstė delspinigiams padengti. Be to, atsakovas sumokėjo ieškovui 950 Eur užstatą, kurio suma netgi viršija skolos sumą. Atsakovas taip pat nesutinka su prašomais priteisti delspinigiai, prašo taikyti senatį, delspinigių normą (0,5 proc.) mažinti iki 0,02 proc., kas sudaro 65,74 Eur. Paaiškino, kad pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką nuomos sutartyje nustatyto termino mokėti už nuomą nebuvo griežtai laikomasi – atsakovas kartais sumokėdavo kartais anksčiau, kartais vėliau ir pan. Ieškovas pretenzijų dėl nuomos mokesčio mokėjimo tvarkos ir terminų atsakovui nereiškė, niekada nereikalavo delspinigių. Prieš pasirašant 2017-04-10 nuomos sutartį, šalys jos pratęsimą derino telefonu ir susitarė, kad nauja 2017-04-10 sutartis sudaroma tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir ankstesnė, dėl didesnių delspinigių nebuvo tartasi. Atsakovo teigimu, 0,5 proc. delspinigiai yra nesąžiningi, akivaizdžiai per dideli, todėl turi būti mažinami. Nurodė, kad atsakovas siūlė nupirkti naują televizorių, tačiau ieškovas nesutiko. Tarp šalių kilusį ginčą atsakovas siūlė spręsti taikiai. Nurodė, kad ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstytos ne tik pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytas taisykles, bet vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi turi būti papildomai sumažintinos, kadangi teisminį ginčą lėmė paties ieškovo nebendradarbiavimas su atsakovu.
Atsakovas teigimu, ieškovas skaičiuoja akivaizdžiai per didelius ir nesąžiningus 0,5 proc. delspinigius, todėl prašo delspinigių dydį sumažinti iki 0,02 proc., kas sudaro 65,74 Eur. Paaiškino, kad pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką nuomos sutartyje nustatyto termino mokėti už nuomą nebuvo griežtai laikomasi – atsakovas kartais sumokėdavo kartais anksčiau, kartais vėliau ir pan. Ieškovas pretenzijų dėl nuomos mokesčio mokėjimo tvarkos ir terminų atsakovui nereiškė, niekada nereikalavo delspinigių. Baigiantis 2016-03-08 numos sutartyje nustatytam buto nuomos terminui šalys telefonu susitarė, kad nuomos santykiai tomis pačiomis sąlygomis nuo 2017-04-10 bus tęsiami ir toliau, nustatant nuomos pabaigos datą — 2017-10-10. Visos 2017-04-10 nuomos sutarties sąlygos yra identiškos 2016-03-08 numos sutarties sąlygoms, išskyrus 5.1. punkte nustatytas delspinigių dydis, kur vietoje iki tol buvusių 0,02 proc., Ieškovas nurodė 0,5 proc. delspinigių dydį. Sis sutarties pakeitimas su Atsakovu niekada nebuvo derinamas;. neatkreipė dėmesio į tai, kad atsiųstoje pasirašyti sutartyje Ieškovas padidino delspinigių dydį. padidindamas delspinigių dydį, Atsakovą suklaidino, kadangi derinant nuomos sutarties pratęsimą buvo susitarta, kad visos nuomos sutarties sąlygos išliks tos pačios.
Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais. Akcentavo, kad didesnis delspinigių dydis antrojoje sutartyje buvo nustatytas dėl to, kad atsakovas nuolat vėluodavo mokėti mokesčius pagal ankstesniąją sutartį. Ieškovas ir pats turi finansinių įsipareigojimų, nuomojasi namą Portugalijoje, reikia mokėti už vaikų mokyklą, todėl laiku gauti nuomos mokestį už butą jam buvo svarbu. Pažymėjo, kad sutartis sudaryta tarp dviejų lygiaverčių kontrahentų, fizinių asmenų, ne prisijungimo būdu, šalių nesieja vartojimo santykiai, todėl atsakovas privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tokius, kokie jie numatyti sutartyje. Nesutiko, kad praleido senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių pareikšti, aiškina, kad niekur jie nepriskaičiuoti daugiau kaip už šešis mėnesius. Nurodė, kad depozitas laikytinas iš anksto šalių sutartais nuostoliais, sutartį nutraukus prieš terminą dėl atsakovo kaltės. Todėl atsakovo teiginiai, kad jo įsiskolinimas turėtų būti išskaičiuotas iš depozito, yra nepagrįsti.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad sutinka dėl nuomos mokesčio, neprieštarauja dėl televizoriaus sugadinimo fakto bei žalos dydžio. Nesutinka su skaičiuojamų delspinigių dydžiu. Nurodo, kad šalys tarėsi dėl sutarties pratęsimo. Susitarė su ieškovu, kad sutartis bus pratęsta keturiems mėnesiams. Jokių derybų dėl delspinigių dydžio tarp šalių nevyko. Kai gavo iš ieškovo sutartį, jos visos neperskaitė, paskaitė tik pirmąjį lapą, pamatė, jog terminas šeši mėnesiai, tai jį tenkino, todėl sutartį pasirašė. Buvo įsitikinęs, kad visos kitos sąlygos yra tokios pat kaip ir pirmojoje sutartyje, įskaitant delspinigių dydį. Kai nurodė sutinkantis mokėti delspinigius, turėjo omenyje, kad sutinka mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius, nes buvo tikras, kad toks dydis nurodytas sutartyje. Kai ieškovas pradėjo iš atsakovo reikalauti delspinigių, paskaičiuotų pagal antrojoje sutartyje nurodytą dydį (0,5 proc.), suprato to nepastebėjęs pasirašydamas sutartį, iš karto nurodė ieškovui su tokiu delspinigių dydžiu nesutinkantis. Paaiškino savarankiškų reikalavimų dėl sutarties sąlygų nuginčijimo nereiškęs ir nereiškiantis. Nesutikimo su delspinigių dydžiu motyvus nurodęs atsiliepime į ieškinį. Jei ir yra skolingas ieškovui mokesčius ar žalą už televizorių, tai turėtų būti dengiama iš jo sumokėto depozito.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad 2016-03-08 ieškovas (nuomotojas) su atsakovu (nuomininku) sudarė buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, kuria nuomininkas įsipareigojo naudoti patalpas sutartyje nurodytomis sąlygimis ir tvarka ir mokėti nuomos bei kitus mokesčius (e.b.l. 7-9). Sutartyje susitarė, kad patalpų nuomos trukmė nuo 2016 m. balandžio 10 d. iki 2017 m. balandžio 10 d. (sutarties 1.2 p.). Nuomos mokestis sudaro 950 Eur per mėnesį (4.1 p.). Sutarties 5.1 punkte nustatyta, kad nuomininkas, laiku nesumokėjęs nuomos mokesčio, už kiekvieną uždelstą dieną moka po 0,02 proc. delspinigių nuo vieno mėnesio nuomos mokesčio.
2017-04-10 šalys sudarė dar vieną to paties buto nuomos sutartį (ginčo sutartis – e.b.l. 10-12), kuria susitarė dėl patalpų nuomos iki 2017 m. spalio 10 d. (1.2 p.), 950 Eur dydžio mėnesinio nuomos mokesčio. Sutarties 5.1 punkte nustatyta, kad nuomininkas, laiku nesumokėjęs nuomos mokesčio, už kiekvieną uždelstą dieną moka po 0,5 proc. delspinigių nuo vieno mėnesio nuomos mokesčio.
2017-07-23 elektroniniu laišku ieškovas pranešė atsakovui vienašališkai nutraukiantis nuomos sutartį ir pareikalavo atsiskaityti ir išsikelti iki 2017-08-04 (e.b.l. 15). Prie laiško pridėtas pranešimas apie sutarties nutraukimą, jame pateiktas skolos, komunalinių mokesčių likučio, delspinigių paskaičiavimas bei reikalavimas dėl jų apmokėjimo (e.b.l. 19-20).
2017-08-05 elektroniniame laiške atsakovas ieškovui rašo „Labas rytas, pavedima padarysiu šiandien“. , Vėliau tą pačią dieną šalys susirašinėja dėl televizoriaus kainos (e.b.l. 21).
2017-08-10 elektroniniame laiške atsakovas ieškovui nurodė nesutinkantis su 0,5 proc delspinigių dydžiu, nes pasirašant sutartį, šalys diskutavo tik apie jos terminą. Nurodė sutinkantis ir pripažįstantis liepos mėn. likutį 694,55 Eur, TV 330 Eur, delspinigius – 127, 68 Eur, pasitikslino dėl atsiskaitymo už komunalines paslaugas (e.b.l. 38).
Pateiktas ieškovo sąskaitos išrašas patvirtina, kad mokėjimus atsakovas atliko nereguliariai (e.b.l. 13-14).
Dėl delspinigių dydžio
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl delspinigių priteisimo. Atsakovas prašo teismo ieškovo reikalavimui dėl delspinigių taikyti ieškinio senatį, sumažinti delspinigių normą, kadangi ji yra neprotingai didelė, bei nepriteisti delspinigių, dėl kurių jis teigia nesutikęs.
Pažymėtina, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2014 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje nr. 3K-3-236/2013 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju netesybų klausimas atsirado iš sutartinių santykių tarp lygiaverčių subjektų, civilinių teisinių santykių dalyvių fizinių asmenų, tarp šalių sudaryta sutartis nėra nuginčyta, yra galiojanti ir šalims turi įstatymo galią, todėl privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.). Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Todėl teismas kaip nepagrįstus atmeta atsakovo argumentus, kad jis buvo apgautas. Teismas atmeta ir atsakovo poziciją, jog su ieškovo į sutartį įrašytu delspinigių dydžiu jis nesutiko. Byloje nėra ginčo dėl to, jog 2017-04-10 sutarties projektas ieškovo atsakovui buvo išsiųstas elektroniniu paštu, atsakovas jį pats atsispausdino, pasirašė ant kiekvieno sutarties lapo. Teismas konstatuoja, kad tokiu būdu atsakovas akceptavo ieškovo jam pateiktą ofertą su visomis jos sąlygomis, tame tarpe ir susitarimu dėl taikytino delspinigių dydžio (CK 6.162 str.). Atsakovas turėjo galimybę laisva valia pasirinkti sutarties su kontrahentu sąlygas bei numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius. Tuo tarpu atsakovo argumentai, kad jis nepaskaitė visų sutarties sąlygų, manydamas, kad jos tokios pat kaip ankstesniosios, neturi jokios teisinės reikšmės, nes toks neatsakingas sutarties šalies elgesys negali būti pateisintas.
Teismas pažymi, kad aiškindamas, jog buvo apgautas, atsakovas savarankiškų reikalavimų dėl sutarties ar atskirų jos sąlygų nuginčijimo nei šioje, nei kitose bylose nereiškia.
Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).
Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas, ar sutartyje įtvirtina (taigi, šalių sutarta) 0,5 proc. delspinigių norma yra tinkama atsižvelgia į tai, kad byloje nustatyta, kad atsakovas nuolat vėlavo mokėti mokesčius pagal ankstesnę šalių sudarytą sutartį. Todėl pagrįsta laiko ieškovo poziciją, kad didesnė delspinigių norma buvo įrašyta kaip kompensavimo ir skatinimo priemonė, užtikrinanti ieškovo teisėtus interesus, įvertinus jo nurodomas faktines aplinkybes apie tai, kad jis pats turėjo finansinių įsipareigojimų – būsto nuoma Portugalijoje, vaikų mokykla ir t.t., todėl gauti nuomos mokestį laiku jam buvo ypač svarbu. Konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju šalių suderėtus 0,05 proc. nuo vieno mėnesio nuomos kainos sumos dydžio delspinigius sumažinus, iš esmės būtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei šalių interesų pusiausvyros principu, darytina išvada, kad mažinti tarp šalių sudarytoje sutartyje nurodytų netesybų nėra pagrindo.
Dėl priteistinos delspinigių sumos
CK 1.125 str. 5 d. 1 p. nustato, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių (180 dienų) ieškinio senaties terminas.
Ieškovas atsakovui paskaičiavo 1 488,24 Eur delspinigių (e. b. l. 3). Iš ieškovo pateiktų skaičiavimų matyti, kad ieškovas delspinigius skaičiuoja nuo 2017-04-10. Ieškinys teisme gautas 2017-10-24. Atsakovas delspinigiams, paskaičiuotiems už laikotarpį ankstesnį nei 2017-04-24 (t.y. likus 6 mėnesiams iki 2017-10-24 ieškinio pateikimo), prašo taikyti senatį. Atsakovui prašant taikyti senatį, delspinigiai už laikotarpį iki 2017-04-24 negali būti priteisiami (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Šalių sutartyje suderėta, kad delspinigiai sudaro 0,5 proc. per dieną nuo vieno mėnesio nuomos mokesčio sumos, kas sudaro 4,75 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašoma priteisti iš atsakovo delspinigių suma mažintina 66,50 Eur suma (14 x 4,75) ir ieškovui iš atsakovo priteistina 1 421,74 Eur delspinigių (CK 6.71 str., 6.73 str.).
Dėl kitų turtinių reikalavimų
Pagal CK 6.499 str. 1 d. pasibaigus nuomos sutarčiai nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Tuo atveju, jei skolininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo atlyginti nuomotojui dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės (CK 6.500 str. 1 d.). Atsakovas nurodė sutinkantis, kad jis atsakingas už 330 Eur dydžio žalą, padarytą sudaužius nuomojamame bute buvusį televizorių, todėl vadovaujantis CK 6.246–6.249 straipsniais ši suma ieškovui iš atsakovo priteistina.
Teismas sprendžia, kad ieškovas pagrįstai atsakovo mokėtas sumas pirmiausia įskaitė jo įsipareigojimams pagal ankstesnę šalių sudarytą sutartį padengti, kaip ir delspinigių už 2017 m. balandžio mėn. daliai kompensuoti (CK 6.54, 6.55 str.). Todėl vertintina, kad likusi nesumokėta 796,90 Eur dydžio nuomos mokesčio suma už 2017 m. liepos mėn. laikytina pagrįsta ir turi būti ieškovui iš atsakovo, tinkamai savo įsipareigojimų nevykdžiusio, priteista (CK 6.38 str., 6.576 str., 6.583 str. 1 d.).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad 950 Eur dydžio užstatas atsakovo ieškovui buvo sumokėtas, o sutarčiai pasibaigus liko pas ieškovą ir nebuvo atsakovui grąžintas. Nagrinėjamu atveju, sistemiškai vertindamas šalių sudarytos sutarties 4.5 ir 7.3.2 punktų nuostatas, atsižvelgdamas įprastą gyvenamųjų patalpų nuomos rinkoje praktiką paimti iš nuomininko vieno mėnesio nuomos mokesčio dydžio užstatą kaip galimų nuomotojų nuostolių užtikrinimo garantą, teismas sprendžia, kad šalių sutartyje numatytas užstatas laikytinas šalių iš anksto sutartomis konkretaus dydžio netesybomis (CK 6.70, 6.71 str.). Teismas sutinka, kad ieškovas, nutraukęs sutartį prieš terminą dėl atsakovo kaltės, patiria nuostolius, negaudamas nuomos mokesčio laikotarpiu, per kurį bus surastas kitas nuomininkas, jo paieškoms ir t.t., ir nurodyto dydžio baudines netesybas laiko pagrįstomis. Todėl kaip nepagrįstus atmeta atsakovo argumentus, kad jei ieškovas ir yra negavęs iš jo kokių mokėtinų sumų, jis pirmiausia turėtų jas išsiskaičiuoti iš sumokėto užstato.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 2 548,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017-10-24, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovo priteistina 57,50 Eur žyminio mokesčio (59 x 97,46 proc.) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 2 d.).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 796,90 Eur nuomos mokesčio, 1 421,74 Eur delspinigių, 330 Eur nuostolių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (2 548,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-10-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 57,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.