Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-04-09 · Civilinė byla Nr. 2S-350-198/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-09
Bylos Nr.
2S-350-198/2019
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-00296-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Jonaitienė
Pareiškėjas
L. M.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonei
Civilinė byla Nr. 2S-350-198/2018Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00296-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.8.3.; 3.3.2.5.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 9 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1569-837/2019 pagal pareiškėjos L. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateiktu pareiškimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad tarp jos ir A. T. (mirusio (duomenys neskelbtini)) sudarytos išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu pareiškėjos asmeninei nuosavybėn perėjo butas, adresu (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

2. Pareiškėja nurodė, kad mirusysis buvo jos patėvis, su kuriuo jam esant gyvam bei tuo metu insulto ištikta mama buvo susitarta, kad ji maksimaliai padės prižiūrėti mamą ir padės patėviui, o pareiškėjai liks jų turtas. Tačiau toks susitarimas buvo sudarytas tik žodiniu būdu ir jokiu kitu būdu neįtvirtintas. Be to, mamos ir patėvio pensijų užtekdavo tik vaistams, o ji mokėdavo buto komunalinius mokesčius, sistemingai padarydavo maisto, taip pat padengė visas laidotuvių išlaidas. Taigi mirus patėviui ir nesant jokių įpėdinių yra pagrindas pripažinti, kad tarp ieškovės ir mirusio patėvio buvo faktiškai sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, kurios pagrindu pareiškėja įgijo nurodomą butą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. sausio 31 d. nutartimi pareiškėjos L. M. pareiškimą atsisakė priimti, nutarė grąžinti jos sumokėtą žymini mokestį bei išaiškino, kad pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą pagal bendras CPK ieškininės teisenos taisykles su atitinkamu ieškiniu.

4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsižvelgiant į CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytą juridinę reikšmę turinčių faktų teisinį reglamentavimą, prašymas pripažinti, jog buvo sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis nepriskiriamas prie tokių ypatingosios teisenos tvarka nustatomų juridinę reikšmę turinčių faktų. Iš pareiškimo turinio ir suformuluoto prašymo matyti, kad pareiškėja prašo išaiškinti galimai sudarytą sutartį ir jos šalių valią. Teismo vertinimu, toks reikalavimas turi būti reiškiamas pagal bendras CPK ieškininės teisenos taisykles, į teismą kreipiantis su atitinkamu ieškiniu, kurio turinys turi atitikti CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6. Nurodo, kad CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčių faktų, kuriuos gali nustatyti teismas, sąrašas nėra baigtinis, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatkreipė dėmesio į tai, kad nurodomas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas nėra teisės šaltinis ir juo argumentuoti teismo procesinių sprendimų nėra pagrindo. Be to, aptariamame nutarime nėra išdėstyta, kokie visi galimi atvejai, kuomet yra nustatomi juridinę reikšmę turintys faktai. Kartu pabrėžiama, kad šiuo atveju reikšti ieškinį pagal bendrąsias CPK nuostatas yra keblu, kadangi nėra asmens, kuris pažeistų pareiškėjos teises ir interesus.

7. Apeliantė pabrėžia ir tai, kad skundžiamoje nutartyje nėra teisinės argumentacijos, kas laikytina esminiu pažeidimu, nulėmusiu neteisingą pareiškimo priėmimo klausimo išsprendimą.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą VĮ „Turto bankas“ prašo nagrinėti bylą teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

11. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

12. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010). Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Pažymėtina, kad faktai, išvardinti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik esant tam tikrai įstatymo apibrėžtai situacijai. Norint nustatyti, ar faktas turi juridinę reikšmę, ar neturi, reikia išaiškinti, kodėl faktas turi būti nustatytas. Kartu pabrėžtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu ieškovas nurodo sandorį, šio sudarymo faktas turi būti įrodinėjamas pagal sandorio sudarymo metu ir jo sudarymo vietoje galiojusias materialiosios teisės normas, nustatančias tokio sandorio galiojimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2005; 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).

13. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo nustatyti faktus, jog ji išlaikė mirusį patėvį ir jam priklausantį turtą, kadangi su šiuo metu mirusiu patėviu A. T. buvo sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, kurios pagrindu pareiškėjos nuosavybėn už teiktą išlaikymą turėjo pereiti pareiškime nurodomas nekilnojamasis turtas. Taigi galima vertinti, kad pareiškėja siekia nustatyti sutarties sudarymo bei jos pagrindu įgyto nekilnojamojo turto faktą.

14. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ir kaip yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas. Todėl konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną ypatingosios teisenos tvarka.

15. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pripažįsta teisiškai pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas nustatyti šalių valią, pripažinti sutarties sudarymo faktą, aiškinti sutarties nuostatas, o kartu ir pripažinti asmens teises, kylančias iš neįteisintos sutarties, į nekilnojamąjį turtą, yra ginčo teisenos dalykas, kadangi visi pareiškėjos teiginiai, susiję su tuo, kad tarp jos ir mirusio patėvio buvo susiklostę išlaikymo iki gyvos galvos teisiniai santykiai, kurių pagrindu ji po patėvio mirties nuosavybėn įgijo nekilnojamąjį turtą, gali būti vertinami kaip įrodomieji, kartu su kitų faktų visuma patvirtinantys arba paneigiantys kurias nors bylos aplinkybes ir įrodinėjami, nagrinėjant ieškinį, o ne nustatinėjami CPK 444 – 448 straipsniuose nurodyta tvarka. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad iš pareiškėjos atskirojo skundo turinio matyti, jog pati pareiškėja vertina, kad ji turi galimybę reikšti reikalavimus ir ginčo teisenos tvarka, tačiau naudotis tokia tvarka yra keblu.

16. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Šiuo atveju iš pirmosios instancijos teismui pateikto pareiškimo matyti, kad pareiškėjos prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai yra susiję su sudarytos sutarties bei paveldėjimo nuostatomis, kas patvirtina, jog egzistuoja įstatymais nustatyta ir kitokia, nei CPK 444 straipsnyje numatyta, tvarka, o pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjos teisės ar teisėti interesai šiuo metu yra pažeisti ir ji neturi galimybės savo teisių įgyvendinti kitokiais būdais.

17. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, susijusius su skundžiamoje nutartyje neva nepagrįstai nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato praktika bei procesinio sprendimo nemotyvavimu. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą procesinį sprendimą priėmė vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 2 dalies nuostatų ir faktinių aplinkybių pagrindu, o aptariamą praktiką panaudojo tik kaip konkrečius atvejus bei praktikoje egzistuojančius pavyzdžius. Priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas, remdamasis aptariama praktika, nekonstatavo baigtinio atvejų sąrašo ir nedarė išvados, kad pateiktas pareiškimas nėra priimamas nagrinėti būtent dėl tos priežasties, kad jis nėra įvardintas nurodomame Senato nutarime. Be to, pirmosios instancijos teismas išdėstė susiklosčiusios faktinės situacijos vertinimą bei motyvus, dėl ko vertina, kad pateiktas pareiškimas negali būti nagrinėjamas CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka.

18. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

19. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą kaip nenagrinėtiną juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tvarka. Apeliantės atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

20. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas bei vertino byloje esančius duomenis, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Jonaitienė