Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Žilvinui Generauskui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbanti akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, o būtent: 2025 m. gegužės 30 d. apie 18.09 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu numeriu 42, vairavo jai priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 ‰ (promilės) neblaivumas, t. y. 2025 m. gegužės 30 d. 18.35 val. alkotesteriu Alcotest 7510, ARKB-00211, jai nustatytas 2,01 ‰ (promilių) neblaivumas.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

A. S. teisiamajame posėdyje kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną išgėrė apie 1,5 litro vyno. Išgėrusi nusprendė važiuoti pasiimti raktus, teigia apsvaigusi tuo metu nesijautė. Atrodė, kad vairuoja įprastai, tačiau žiedu važiavęs iš paskos jaunuolis, išvažiavus iš žiedo aplenkė ir priėjęs prie jos automobilio liepė atiduoti raktelius bei iškvietė policijos pareigūnus. Su nustatytu girtumu sutinka, dėl savo elgesio labai gailisi, jaučia gėdą, dėl to, net naktimis prastai miega. Tikina, jog toks atvejis nesikartos, padarė tinkamas išvadas. Kai apie jos vairavimą esant neblaiviai sužinojo sūnus P. S., jis labai pyko. Pripažino, jog problemų dėl alkoholio vartojimo kartais kyla, prieš keletą metų buvo užsikodavusi, padėjo. Su sūnumi sieja artimas ryšys, abu susiklosčiusias aplinkybes aptarė, stengsis jo nenuvilti.

Liudytoju apklaustas P. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad mamos A. S. poelgį vertina neigiamai, ji taip anksčiau nėra pasielgusi. Alkoholio vartojimo atvejai kartodavosi, tačiau būdama neblaivi ji niekada nevairavo. Mama turi problemą su alkoholiu, mėgsta išgerti. Su mama dažnai susitinka, pasikalba telefonu. Dėl esamų aplinkybių ji labai išgyvena, mano, kad padarė teigiamas išvadas ir tokia situacija nebepasikartos. Prašė atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jo atsakomybei.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios A. S. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jos pačios prisipažinimo ir parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą A. S. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi ji vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai alkotesteriu nustatytas 2,01 promilės neblaivumas. Tai patvirtina pačios kaltinamosios parodymai tiek ikiteisminio, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, nustatyto neblaivumo rezultatai, įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo, bausmės, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo/neskyrimo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji, jos gynėjas, laiduotojas prašė atleisti kaltinamąją A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu.

Byloje yra pateiktas laiduotojo P. S. 2025 m. birželio 16 d. prašymas atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 94).

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 4 dalyje esančias sąlygas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą – privalo, spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8, 9 dalys).To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Kaltinamoji A. S. yra kaltinama vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, byloje gautas kaltinamosios sūnaus prašymas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės. A. S. yra neteista, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Byloje nėra duomenų apie A. S. atžvilgiu pradėtus kitus ikiteisminius tyrimus (b. l. 47), bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, tačiau paskirtas baudas sumokėjusi (b. l. 41–42). Kaltinamoji dirba akcinėje bendrovėje „Pieno žvaigždės“ (b. l. 44–45). Tai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų. Nusikalstama veika žala nepadaryta, byloje civilinių ieškinių nepareikšta.

Būti laiduotoju byloje pateikęs prašymą P. S. yra kaltinamosios sūnus. P. S., kuris siekia būti laiduotoju yra neteistas (b. l. 10 ), baustas administracine tvarka už ne itin šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, visos paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 101-104). Turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 97), su kaltinamąja sieja artimas mamos ir sūnaus ryšys, jis gali daryti teigiamą įtaką A. S. elgesiui. Iš P. S. paaiškinimų teisme matyti, kad jis pasitiki savo mama ir palaiko ją, gali įtakoti jos elgesį. Mamos elgesį vertina kaip visiškai netinkamą. Teigė, jog tokie įvykiai daugiau nepasikartos. P. S. teismui sudarė įspūdį asmens, turinčio atsakingą požiūrį į gyvenimo vertybes bei galinčio daryti teigiamą įtaką A. S. elgesiui.

Šios aplinkybės rodo, kad byloje yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, suponuojančios pagrindą atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą, lygų įstatyme numatytam laidavimo termino minimumui, ir baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Teismo nuomone, pats baudžiamasis procesas, po įvykio patirti nepatogumai ir padarytos išvados turės kaltinamajai pakankamą auklėjamąjį poveikį, leis jai kritiškai vertinti savo veiksmus ir paskatins ją ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra atleidimas nuo atsakomybės apskritai. Visų pirma, teismo išreikštas pasitikėjimas ir atleidimas yra sąlyginis ir jei asmuo nesilaiko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, sprendžiama dėl jo atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Antra, asmuo padaręs šiurkštų teisės pažeidimą neturi tikėtis išvengti bet kokių neigiamų pasekmių, suvaržymų, kurie gali užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir įtakoti asmens apsisprendimą dėl panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Baudžiamojo poveikio priemonės atlieka nubaudimo ir prevencinę funkciją, todėl pagal baudžiamąjį įstatymą gali būti taikomos atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-418-222/2016).

Nagrinėjamu atveju kaltinamoji A. S. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo transporto priemonę būdama neblaivi ir tik sėkmingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Esant tokioms aplinkybėms teismo nuomone baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga. Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą teismas atsižvelgia į tai, jog A. S. tokį šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą. Vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas neblaivumas viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi dvi galiojančias administracines nuobaudas. Nustatytos aplinkybės teismui suponuoja išvadą, kad A. S. padarytas šiurkštus kelių eismo taisyklių pažeidimas yra greičiau atsitiktinio pobūdžio, todėl atleidus ją nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jai skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones, minimaliam įstatyme numatytam terminui – vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. gegužės 31 d.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus.

Nagrinėjamu atveju, transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra registruota kaltinamosios A. S. vardu, priklauso kaltinamajai nuosavybės teise, automobilis buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimu bus užtikrinta, kad atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamoji daugiau nedarys šiurkščių eismo kelių taisyklių pažeidimų.

Atsižvelgiant į išdėstytą A. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto, t. y. transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Pagal BK 72⁵ straipsnį teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad kaltinamoji A. S. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, byloje pateikta uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, kurioje nurodoma, jog A. S. nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (b. l. 54), teismo vertinimu dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programoje gali daryti teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui ir padėti jai spręsti alkoholio vartojimo problemą, todėl kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje. Baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai A. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 72–75).

Nagrinėjant bylą kaltinamajai A. S. ginti paskirtas advokatas Algimantas Ruginis. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. birželio 18 d. pirminė pažyma Nr. APD-2025-07371 (b. l. 116-120), iš kurios matyti, kad už A. S. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 250,00 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę padėtį, į tai, kad gynėją skyrė teismas, nes gynėjo dalyvavimas bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamosios valios, šios išlaidos iš jos nėra priteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomas UAB „Autobastionas“ automobilių aikštelėje, esančioje adresu Mažeikių r., Krucių k., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas turto konfiskavimą vykdančiai institucijai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas);

įvykio vietos apžiūros metu paimtas dokumentas – „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas numeris (duomenys neskelbtini), išduotas A. S. vardu, esantis voke prie bylos galinio bylos viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas turto konfiskavimą vykdančiai institucijai;

A. S. vairuotojo pažymėjimą numeris (duomenys neskelbtini), esantis voke prie bylos galinio bylos viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas AB Regitra.

Civilinis ieškinys nėra pareikštas.

A. S. išaiškintinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teisinės pasekmės (BK 40 straipsnio 8–9 dalys).

A. S. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 3, 6 ir 7 dalimis, 432 straipsniu,

nusprendžia:

A. S., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją laiduotojo P. S. atsakomybei, vienerių metų terminui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7, 10 punktais, 3 dalimi, 68, 72, 72⁵ straipsniais paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemones:

uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerius) metus;

konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotą A. S. vardu;

įpareigoti dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje, nustatant dešimties mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą.

Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą skaičiuoti nuo 2025 m. gegužės 31 d;

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kartu su šio automobilio registracijos liudijimu numeris (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai;

A. S. vairuotojo pažymėjimą numeris (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti AB Regitra.

Išaiškinti A. S., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdžius teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. S., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti laiduotojui P. S., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.