- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-05
- Bylos Nr.
- A-1987-968/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00410-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė, Rytis Krasauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Lukiškių tardymo izoliatorius -kalėjimas, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 37.3Kalinamųjų ir suimtųjų teisės
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašė panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) direktoriaus 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. 96-3848 (toliau – Sprendimas Nr. 96-3848) ir sprendimą Nr. 96-3849 (toliau – Sprendimas Nr. 96-3849), 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 96-3859 (toliau – Sprendimas Nr. 96-3859), 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 96-4032 (toliau – Sprendimas Nr. 96-4032), taip pat Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) direktoriaus 2017 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 2S-450 (toliau – Sprendimas Nr. 2S-450) ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
2. Skundą pareiškėjas grindė šiais argumentais:
2.1. Pareiškėjas (buvęs valstybės tarnautojas) 2016 m. spalio 31 d. Lukiškių TI-K laikino sulaikymo kameroje apie 5 minutes buvo laikomas su kitu nuteistuoju, kuris nėra valstybės tarnautojas, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 70 straipsnį. Dėl to pareiškėjas patyrė nepatogumų, išgyvenimų, emocinę depresiją, dvasinį skausmą, be to, buvo kilęs realus pavojus jo sveikatai ir gyvybei. Skundą dėl to Lukiškių TI-K direktoriui pareiškėjas pateikė po savaitės, nes tik tada galėjo „blaiviai“ mąstyti ir rašyti.
2.2. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 17 d. pietums gavo raugintų agurkų, nuo kurių jam pasidarė bloga, pradėjo pykinti, skaudėjo skrandį. Dėl to pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K medicininį punktą. Pareiškėjas medicininiame punkte ne kartą prašė raugintus agurkus pakeisti kitomis daržovėmis arba paskirti pareiškėjui dietinį maitinimą, tačiau jo prašymai buvo ignoruojami. Raugintų agurkų pareiškėjas gavo ir toliau (pvz., 2016 m. lapkričio 23 d., gruodžio 2 d.), toks maitinimas žalojo pareiškėjo sveikatą. Be to, 2016 m. lapkričio 9 d. pusryčiams vietoje margarino buvo išduoti palmių aliejaus hidrinti riebalai, kurie sukelia vėžį. Vegetariško maisto išdavėjai nesilaikė nustatytos dienotvarkės, pietus atnešdavo 11.30 val., o vakarienę – 16.30 val. Pareiškėjui, kuris yra vegetaras, nuo 2016 m. lapkričio 27 d. buvo išduodamas sultinys, išvirtas iš kaulų. Sriubą 2016 m. lapkričio 27 d. pareiškėjas gavo neplautame plastikiniame kibirėlyje, sriuboje nebuvo makaronų. 2016 m. lapkričio 29 d. pareiškėjui pusryčiams nebuvo išduotas pienas. 2016 m. lapkričio 30 d. pietūs pareiškėjui buvo atnešti tik 13.30 val., neaiškiame inde, atšalę (temperatūra buvo žemesnė nei +75?C), buvo atsisakyta matuoti atnešto maisto temperatūrą. 2016 m. gruodžio 5 d. buvo atsisakyta sverti atneštą antrą patiekalą. 2016 m. gruodžio 2 d. pareiškėjui buvo atnešta atšalusi bulvių košė, o pareiškėjui paprašius atnešti tinkamą maistą, košė jam išvis nebuvo atnešta, todėl jis liko be vakarienės. Analogiška situacija įvyko su 2016 m. gruodžio 5 d. pietumis. 2016 m. gruodžio 3 ir 4 d. maistas taip pat buvo atneštas atšalęs.
2.3. Lukiškių TI-K pareiškėjas nebuvo aprūpintas tinkamu naudingu darbu, jam nebuvo organizuojama kita veikla. Lukiškių TI-K melagingai nurodė, jog pareiškėjas individualiai dalyvauja fizinio lavinimo užsiėmimuose, Biblijos valandoje bei ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonėse. Pareiškėjas iš kameros buvo išvedamas tik 1 val. 30 min. pasivaikščiojimui, jokiose kitose veiklose nedalyvavo.
2.4. Lukiškių TI-K tinkamai neregistravo pareiškėjo skundų ir prašymų, tinkamai į juos neatsakė. Lukiškių TI-K pareiškėjo skundus nagrinėjo šališkai, neišsamiai ir neobjektyviai. Departamentas taip pat nesiekė tinkamai išnagrinėti Lukiškių TI-K pareigūnų padarytų pažeidimų ir užkirsti jiems kelią ateityje.
2.5. Dėl nurodytų pažeidimų Lukiškių TI-K pareiškėjo gyvenimas buvo nežmoniškas, pareiškėjas patyrė jo orumą žeminantį elgesį, buvo sužalota jo sveikata, pareiškėjas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, todėl jam buvo padaryta neturtinė žala.
Atsiliepimas
3. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras, Lukiškių TI-K yra laikomasi BVK 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Visi Lukiškių TI-K laikomi asmenys turi lygias galimybes dalyvauti užimtumo programose: organizuojami stalo žaidimų turnyrai, šiltuoju metų laiku rengiamos tinklinio, krepšinio, sunkumų kilnojimo varžybos, įstaigoje įrengtoje koplyčioje atliekami religinio pobūdžio renginiai, asmenis lanko dvasininkai, vykdoma dvasinė reabilitacija, organizuojami profesionalių ir mėgėjiškų kolektyvų koncertai, įstaigoje veikia biblioteka, taip pat yra sudaryta galimybė naudotis sporto sale, asmenys vedami į kino salę, gali naudotis riboto interneto prieiga, dalyvauja ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos programose, vedami pasivaikščioti. Norėdamas dalyvauti visuomeninėje arba kitoje naudingoje veikloje, asmuo turi parodyti savo iniciatyvą, pareikšti norą žodžių ar raštu, kreiptis į būrio viršininką. Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriuje nėra įregistruota pareiškėjo prašymų arba skundų, susijusių su dalyvavimu socialinės reabilitacijos programose. Pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės lankytis fizinės reabilitacijos ir poilsio kambariuose bei dalyvauti kitose socialinės reabilitacijos priemonėse. Pareiškėjas yra vienintelis Lukiškių TI-K nuteistasis, kuris yra buvęs valstybės tarnautoju, todėl objektyviai nebuvo galimybių organizuoti jam individualių užsiėmimų. Vadovaujantis BVK 68 straipsniu, 125 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lukiškių TI-K ūkio darbams atlikti gali būti palikti tik tie nuteistieji, kurie patys išreiškė tokį norą, t. y. priversti nuteistąjį pasilikti ūkio darbams atlikti, įstaigos administracija neturi teisės. Nuteistieji, kurie pageidauja dirbti valstybės įmonėje „Mūsų amatai“, turi parašyti prašymą ir jį įteikti kuruojančiam Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui, kuris gautą nuteistojo prašymą užregistruoja. Nuteistieji (suimtieji) Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis patvirtintomis mitybos normomis. Pagamintą maistą tikrina Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos specialistas juslinio patikrinimo būdu. Patikrinimo rezultatai įrašomi į Nuteistųjų ir suimtųjų virtuvės maisto kokybės patikrinimų apskaitos žurnalą. Maisto svoris bei kokybė pasirinktinai yra patikrinami atsakingų asmenų. Pareiškėjui ne kartą buvo siūlyta maitinimo klausimus spręsti maisto dalinimo metu su prižiūrėtojais, atsakingais už maisto dalinimą, arba su kalėjimo direktoriaus budinčiuoju padėjėju. Teisės aktai pataisos įstaigos administracijai nenustato pareigos sverti maisto davinį maisto dalinimo metu. Pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos kalibruotais samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį. Pareiškėjui pageidaujant, maisto davinys buvo pasvertas 2016 m. gruodžio 6 d., dėl maisto davinio svorio pretenzijų pareiškėjas tuo metu nereiškė. Pagamintas maistas išduodamas laikantis higienos reikalavimų. Teisės aktai nenustato pareigos vegetarišką maistą dalinti atskirai. Maistas yra gaminamas ir išduodamas pagal Departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pareiškėjui yra nustatytas nedirbančio vyro vegetaro valgiaraštis. Pareiškėjas Lukiškių TI-K Sprendimu Nr. 96-4032 buvo informuotas, kad rauginti agurkai ir margarinas turi kokybės sertifikatą, maistas dalinamas pagal patvirtintą grafiką, maisto dalintojai į korpusus įleidžiami tik nustatytu laiku.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad išnagrinėjęs pareiškėjo skundą nustatė, jog nėra pagrindo naikinti skundžiamus Lukiškių TI-K sprendimus, nes pareiškėjo skunde nebuvo pateikta jokių faktinių duomenų ir kitų aplinkybių bei argumentų, leidžiančių abejoti Lukiškių TI-K sprendimų pagrįstumu ir teisėtumu. Departamentas į pareiškėjo skundą atsakė laiku ir išsamiai, atsakymą pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: Lukiškių TI-K 2016 m. lapkričio 7 d. užregistruotas pareiškėjo skundas, kuriame jis nurodė, kad 2016 m. spalio 31 d. vedamas į Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybą (toliau – SPT) jis buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerą su nuteistuoju, kuris nėra buvęs valstybės tarnautojas; Lukiškių TI-K 2016 m. lapkričio 28 d. Sprendimu Nr. 96-3848 pareiškėjo skundą laikė iš dalies pagrįstu, tačiau nurodė, kad pareigūnė, 2016 m. spalio 31 d. trumpam (5 min.) uždarydama pareiškėją į SPT laikino sulaikymo kamerą su kitu nuteistuoju, nesiekė pareiškėjui sukelti nepatogumų, išgyvenimų, emocinės ir dvasines depresijos, dvasinio skausmo arba kitaip pakenkti pareiškėjui ar jo sveikatai, o pareiškėjas su skundais, prašymais ar pareiškimais prieš talpinant į minėtą patalpą su kitu asmeniu, būnant joje su juo ar išvedus iš jos, nesikreipė į pareigūnę ar Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininką, tai padarė tik po savaitės, pateikdamas rašytinį skundą Lukiškių TI-K direktoriui; pareiškėjas 2016 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, nurodė, kad 2016 m. lapkričio 16 d. pietums buvo pateikti rauginti agurkai, kurių suvalgius jam pasidarė bloga, ėmė pykinti, buvo skirti medikamentai, kurie nepadėjo, pareiškėjas prašė vietoj raugintų agurkų patiekti kitas daržoves arba skirti dietinį maitinimą; Lukiškių TI-K direktorius 2016 m. lapkričio 28 d. Sprendimu Nr. 96-3849 pareiškėjo skundo netenkino, nurodė, kad maistui teikiami rauginti agurkai turi kokybės atitikties sertifikatą, pastabų dėl raugintų agurkų kokybės kalėjimo administracijos atsakingi darbuotojai bei kiti nuteistieji (suimtieji) nepareiškė, pareiškėjui 2016 m. lapkričio 8 d. suteiktas vienkartinis simptominis gydymas; pareiškėjas 2016 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, nurodė, kad 24 val. per parą (išskyrus pasivaikščiojimus) jis yra laikomas kameroje be jokios veiklos; Lukiškių TI-K direktorius 2016 m. lapkričio 29 d. Sprendime Nr. 96-3859 nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K yra laikomas vadovaujantis BVK 70 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjas yra vienintelis įstaigoje nuteistasis, kuris yra buvęs valstybės tarnautojas, todėl nėra galimybės sudaryti sąlygas dalyvauti grupiniuose užsiėmimuose kartu su kitais nuteistaisiais, išaiškino pareiškėjui teisę individualiai dalyvauti Lukiškių TI-K vykdomose programose ir užsiėmimuose, nurodė, kad pareiškėjas individualiai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, fizinio lavinimo užsiėmimuose, Biblijos valandoje, ŽIV / AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonėse, integracijos į visuomenę programoje, jam suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore, pareiškėjui nėra ribojama galimybė dirbti ir užsiimti kita tikslinga veikla; pareiškėjas 2016 m. lapkričio 24 d. pateikė skundą, kuriame nurodė, kad 2016 m. lapkričio 23 d. pietums vėl gavo raugintų agurkų; pareiškėjas 2016 m. lapkričio 24 d. pateikė dar vieną skundą, kuriame nurodė, kad nuo 2016 m. lapkričio 9 d. pusryčiams vietoj priklausančio pagal valgiaraštį margarino pateikiami hidrinti palmių riebalai, reikalavo iškviesti Visuomenės sveikatos centro darbuotojus ir atlikti šio produkto cheminę analizę; pareiškėjas 2016 m. lapkričio 18 d. pateikė skundą, nurodė, kad 2016 m. lapkričio 27 d. apie 11.35 val. grįžęs iš pasivaikščiojimo kameroje rado vegetarų maisto dalintoją, atnešusį pietus, nors pagal patvirtintą dienotvarkę pietūs turėjo būti patiekti nuo 12.30 iki 13.30 val., pareiškėjas pareikalavo išnešti maistą ir jį patiekti dienotvarkėje nustatytu laiku, pietus pareiškėjas gavo apie 12.40 val., tačiau antras patiekalas buvo patiektas nešvariame plastikiniame kibirėlyje, o sriuba buvo be makaronų; pareiškėjas 2016 m. lapkričio 29 d. pateikė skundą, nurodė, kad 2016 m. lapkričio 29 d. pusryčiams negavo jam pagal valgiaraštį priklausančio pieno; pareiškėjas 2016 m. gruodžio 1 d. pateikė skundą, nurodė, kad 2016 m. lapkričio 30 d. pietus gavo pavėluotai, maistas buvo atšalęs; pareiškėjas 2016 m. gruodžio 2 d. prašymu Lukiškių TI-K prašė nurodyti, ar uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pontem“ yra viešojo maitinimo įmonė; pareiškėjas 2016 m. gruodžio 2 d. pateikė dar vieną prašymą, kuriame prašė atsakyti raštu, kodėl jam, kaip vegetarui, maistą į kamerą pristato bendras maisto išdavėjas; pareiškėjas 2016 m. gruodžio 5 d. pateikė skundą, nurodė, kad 2016 m. gruodžio 2 d. pietums skirtą antrą patiekalą gavo tik 13.45 val., maistas buvo atšalęs, patiekalo temperatūra nesiekė 75 °C, maistą atsisakyta pasverti; pareiškėjas 2016 m. gruodžio 5 d. pateikė skundą, nurodė, kad 2016 m. gruodžio 2 d. vakarienei gavo raugintų agurkų, nuo kurių pykino, skaudėjo skrandį, buvo iškviestas medikas, kuris davė vaistų; pareiškėjas 2016 m. gruodžio 5 d. pateikė skundą, nurodė, kad 2016 m. gruodžio 2 d. vakarienei negavo bulvių košės, maistą atnešė bendras maisto išdavėjas; pareiškėjas 2016 m. gruodžio 5 d. pateikė dar vieną skundą, nurodė, kad 2016 m. gruodžio 3 d. pietums buvo patiektas atšalęs maistas; pareiškėjas 2016 m. gruodžio 6 d. pateikė skundą, prašė paaiškinti, kodėl jam, kaip vegetarui, maistą į kamerą pristato bendras maisto išdavėjas ir kodėl jam tiekiamas sultinys iš mėsos kaulų; pareiškėjas 2016 m. gruodžio 6 d. pateikė dar vieną skundą, nurodė, kad 2016 m. gruodžio 5 d. pietums negavo antro patiekalo, atneštas maistas buvo atšalęs, o pamatuoti atnešto maisto temperatūrą buvo atsisakyta; Lukiškių TI-K 2016 m. gruodžio 16 d. Sprendimu Nr. 96-4032 atsakė į pareiškėjo 2016 m. lapkričio 24, 28 ir 29 d., 2016 m. gruodžio 1, 5 ir 6 d. skundus bei 2016 m. gruodžio 2 d. prašymus, nurodė, kad pareiškėjui tiekiamas maistas turi kokybės atitikties sertifikatus, maitinimas Lukiškių TI-K yra organizuojamas laikantis teisės aktų reikalavimų, maistas tiekiamas karštas, laikantis patvirtintos dienotvarkės; pareiškėjas 2016 m. gruodžio 28 d. skundu kreipėsi į Departamentą, prašė išnagrinėti Lukiškių TI-K darbuotojų pažeidimus ir neteisėtus veiksmus; Departamentas 2017 m. sausio 26 d. Sprendimu Nr. 2S-450 iš esmės nenustatė neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, pasiūlė maitinimo klausimus spręsti maisto dalinimo metu kreipiantis į maisto dalintoją ar už maisto išdavimą atsakingą budintį Lukiškių TI-K direktoriaus padėjėją.
7. Įvertinęs pareiškėjo skundo turinį, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjas reiškia pretenzijas dėl kelių aspektų: dėl 2016 m. spalio 31 d. patalpinimo į laikino sulaikymo kamerą su asmeniu, kuris nėra buvęs valstybės tarnautojas, dėl užimtumo Lukiškių TI-K neužtikrinimo ir dėl netinkamo maitinimo.
8. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl patalpinimo į kamerą su asmeniu, kuris nėra buvęs valstybės tarnautojas, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad BVK 70 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kokios grupės nuteistųjų turi būti laikomos atskirose pataisos įstaigose, o 70 straipsnio 3 dalis nustato, kokios grupės nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose gali būti (tai suponuoja normos formuluotė „jei yra tokia galimybė“) laikomos atskirai. Taigi buvusius ar esamus valstybės tarnautojus izoliuoti nuo kitų nuteistųjų yra įstaigos teisė, o ne pareiga, šia teise turi būti naudojamasi taip, kad būtų pasiekti BVK 70 straipsnio 1 dalyje nustatyti tikslai. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, jausdamas itin didelį diskomfortą dėl to, kad kameroje buvo laikomas su nuteistuoju, kuris nėra buvęs valstybės tarnautojas, turėjo teisę nedelsiant kreiptis į Lukiškių TI-K pareigūnę, atvedusią jį į laikino laikymo kamerą, tačiau byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas tokia teise pasinaudojo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad to nespėjo padaryti, nes buvo išvestas pas medikus, kuriems ir nurodė apie daromą pažeidimą, tačiau 2016 m. spalio 31 d. gydytojo įrašas apie ligonio nusiskundimus patvirtina, kad pareiškėjas skundėsi tik nugaros skausmais. Su skundu dėl izoliavimo reikalavimų nesilaikymo pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją kreipėsi tik 2016 m. lapkričio 7 d. Įvertinęs nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog pareiškėją trumpam (5 min.) patalpinus į laikymo sulaikymo kamerą su kitu nuteistuoju, kuris nėra buvęs valstybės tarnautojas, nebuvo tinkamai užtikrintas pareiškėjo saugumas. Byloje nėra duomenų, kad buvo kėsinamasi į pareiškėjo sveikatą ar gyvybę. Pareiškėjo skundo teiginiai dėl patirtų neigiamų išgyvenimų, emocinės depresijos yra tik subjektyvus susiklosčiusios situacijos vertinimas, nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais.
9. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su užimtumo neužtikrinimu, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuteistojo teisės dalyvauti individualioje darbinėje, kūrybinėje ar kitoje veikloje realizavimas priklauso nuo paties nuteistojo iniciatyvos, t. y. pataisos įstaigos administracijai turi būti pateiktas atitinkamas prašymas žodžiu arba raštu. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl noro dirbti, užsiimti kita individualia veikla ir kad pastaroji būtų atsisakiusi tenkinti tokius prašymus. Lukiškių TI-K 2017 m. sausio 17 d. rašte Nr. 100-116 Departamentą informavo, kad kiekvieną ketvirtadienį į Lukiškių TI-K atvyksta Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos kapelionas arba du jo padėjėjai, pareiškėjas yra įtrauktas į 2016 m. sausio 27 d. dalyvaujančių užsiėmime „Biblijos valanda“ sąrašą Nr. 24-798 individualiems susitikimams pareiškus norą, susitikimas užtrunka nuo 30 minučių iki vienos valandos, paskutinį kartą pareiškėjas su kapelionu bendravo 2016 m. gruodžio 29 d. apie valandą. Pareiškėjas, kaip buvęs valstybės tarnautojas, yra izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, todėl negali dalyvauti bendruose užsiėmimuose. Pareiškėjas dalyvauja integracijos į visuomenę programoje, yra nuolatos supažindinamas su BVK bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais bei Europos Sąjungos institucijų veikla, bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarka. Dalyvauti fiziniame lavinime pareiškėjas atsisako, jam yra suteikta galimybė naudotis biblioteka, dalyvauti konkursuose, tačiau jis šia teise nesinaudoja. Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad Lukiškių TI-K pareiškėjui nėra ribojama teisė dirbti ar užsiimti kita naudinga veikla, todėl pareiškėjo skundo teiginius dėl užimtumo neužtikrinimo laikė nepagrįstais.
Atsiliepimas
10. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad Lukiškių TI-K jam buvo tiekiamas netinkamas maitinimas, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tiek 2016 m. gruodžio 16 d. atsakyme į pareiškėjo skundus, tiek atsiliepime Lukiškių TI-K nurodė, kad maistui teikiami rauginti agurkai turi kokybės atitikties sertifikatą. Šie dokumentai buvo pateikti Departamentui. Pastabų dėl raugintų agurkų kokybės kalėjimo administracijos atsakingi darbuotojai bei kiti nuteistieji (suimtieji) nepareiškė. Gydytojas 2016 m. lapkričio 8 d. ir 2016 m. gruodžio 6 d. pareiškėjui skyrė simptomatinį gydymą, tačiau nerekomendavo pakeisti jam tiekiamus raugintus agurkus kitomis daržovėmis, todėl Lukiškių TI-K neturėjo pareigos pakeisti pareiškėjui įprastai duodamų maisto produktų kitais. Gydytojo apžiūros metu 2016 m. gruodžio 11 d. pareiškėjui buvo paaiškinta dietinio maitinimo skyrimo tvarka, pareiškėjas planine tvarka užrašytas gydytojo gastroenterologo konsultacijai. Medicininių indikacijų skirti dietinį maitinimą pareiškėjui SPT gydytojas tiriamuoju laikotarpiu nenustatė.
11. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad iš pareiškėjo 2016 m. lapkričio 24 d. skundo Lukiškių TI-K turinio matyti, kad jis nėra kategoriškas dėl to, kad jam buvo išduodami palmių aliejaus hidrinti taukai, o ne margarinas, todėl reikalavo iškviesti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ar Visuomenės sveikatos centro atstovus ištirti jam išduodamo margarino cheminę sudėtį. Teisės aktai Lukiškių TI-K nenustato pareigos įrodinėti nuteistiesiems teikiamų produktų cheminės sudėties, pareiškėjas, norėdamas įsitikinti jam išduodamo margarino tikrumu, galėjo pats kreiptis į maisto laboratorinius tyrimus atliekančias institucijas. Pareiškėjui taip pat ne kartą buvo siūlyta maitinimo klausimus spręsti maisto dalinimo metu su prižiūrėtojais, atsakingais už maisto dalinimą, arba su kalėjimo direktoriaus budinčiuoju padėjėju. Iš pareiškėjo skundų turinio matyti, kad pareiškėjas šia teise naudojosi iš dalies, savo pretenzijas reikšdamas tik maisto dalintojams. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į kalėjimo direktoriaus budintįjį padėjėją dėl maisto kokybės, kiekio, dienotvarkės tiekiant maitinimą nesilaikymo. Skundus dėl maisto temperatūros, receptūros ir svorio pareiškėjas Lukiškių TI-K administracijai teikdavo dažniausiai tik kitą dieną ar dar vėliau, todėl jo įvardijamų pažeidimų objektyviai nebuvo galimybės patikrinti nei Lukiškių TI-K administracijai, nei Departamentui, jų negali patikrinti ir teismas. Teikdamas skundą, pareiškėjas privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimus, ir tai patvirtinančius įrodymus, liudytojus, kitų įrodymų buvimo vietą. Pareiškėjas skunde nurodomų aplinkybių nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, nenurodė, kokie įrodymai galėtų patvirtinti jo teiginius dėl netinkamo maitinimo, reikalavimus grindė tik savo subjektyvia nuomone, paremta jusliniais matavimais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog vien pareiškėjo skundo teiginių, kad Lukiškių TI-K butų nesilaikoma patiekalų receptūros ir jų maistinės bei energinės vertes reikalavimų, reikalavimų dėl maisto kokybės ir kiekio, nepakanka įrodyti Lukiškių TI-K veiksmų neteisėtumui.
Žemesnės instancijos teismas
12. Nustatęs, kad Lukiškių TI-K bei Departamentas priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų bei priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.
III.
13. Pareiškėjas J. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.
14. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pablogėjo jo sveikata. Atsakovas grubiai pažeidė BVK 70 straipsnio 4 dalį, nes pareiškėjas (buvęs valstybės tarnautojas) į vieną kamerą buvo patalpintas su asmeniu, kuris nėra buvęs valstybės tarnautojas. Pareiškėjas negavo tinkamo pilnaverčio maitinimo, taip pat nebuvo aprūpintas tinkamu, naudingu darbu, jam nebuvo organizuojama kita veikla. Pareiškėjas buvo diskriminuojamas lyginant su kitais Lukiškių TI-K laikomais asmenimis, kadangi jam veikla nebuvo organizuojama dėl to, kad pareiškėjas buvo vienintelis Lukiškių TI-K laikomas buvęs valstybės tarnautojas. Dėl tokių sąlygų pareiškėjas patyrė daug didesnius kankinimus nei būtų patyręs bausmę atlikdamas įprastai ir jo teisės nebūtų pažeistos, todėl jam turi būti atlyginta neturtinė žala. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo Lukiškių TI-K filmuotos medžiagos, kurioje matytųsi dauguma Lukiškių TI-K pareigūnų pažeidimų. Pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas netinkamai, neišsamiai ir neobjektyviai.
Atsiliepimas
15. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nekonkretūs, prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas nenurodo, kaip pasireiškia tariamai jam padaryta neturtinė žala. Pareiškėjas nepateikė naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių.
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Lukiškių TI-K Sprendimų Nr. 96-3848, Nr. 96-3849, Nr. 96-3859 ir Nr. 96-4032, priimtų dėl pareiškėjo teiktų skundų ir prašymų dėl kalinimo sąlygų, taip pat Departamento Sprendimo Nr. 2S-450, kuriuo atmesti pareiškėjo skundai dėl minėtų Lukiškių TI-K sprendimų, teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjas teismo taip pat prašė priteisti dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų atsiradusios neturtinės žalos atlyginimą.
18. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs neteisėtų Lukiškių TI-K bei Departamento veiksmų nagrinėjant pareiškėjo skundus bei prašymus, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas su šiuo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde teigia, jog patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pablogėjo jo sveikata. Pareiškėjo teigimu, jo skundas turėjo būti patenkintas, nes Lukiškių TI-K pažeidė BVK 70 straipsnio 4 dalį, pareiškėjas negavo tinkamo maitinimo, nebuvo aprūpintas tinkamu, naudingu darbu, jam nebuvo organizuojama kita veikla, pareiškėjas buvo diskriminuojamas lyginant su kitais Lukiškių TI-K laikomais asmenimis.
19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Be to, pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
20. LVAT savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2017 m. liepos 13 d nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017, 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-468-442/2017, 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016, 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016).
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, kurių nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismo proceso metu (t. y. kad pareiškėjas buvo diskriminuojamas lyginant su kitais Lukiškių TI-K laikomais asmenimis, nes veikla jam nebuvo organizuojama dėl to, jog pareiškėjas buvo vienintelis Lukiškių TI-K laikomas buvęs valstybės tarnautojas), su šiomis aplinkybėmis sieja Lukiškių TI-K bei Departamento veiksmų neteisėtumą ir prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį. Pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde pareiškėjas šių argumentų ir su tuo siejamų reikalavimų nebuvo nurodęs, šiuo aspektu jo skundas nebuvo nagrinėjamas. Todėl minėti nauji pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai ir su jais siejami reikalavimai apeliacinės instancijos teisme taip pat nenagrinėtini.
22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.
23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės abstrakčiais argumentais dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, nepripažįstančių pareiškėjo skunde įvardytų pažeidimų (netinkamų kalinimo sąlygų), ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, tačiau nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo pateikto skundo turėtų būti pripažintos neteisingomis.
24. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo Lukiškių TI-K filmuotos medžiagos, kurioje matytųsi dauguma Lukiškių TI-K pareigūnų pažeidimų, tačiau ši aplinkybė nepagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui ir nebuvo suformulavęs konkretaus bei aiškaus prašymo išreikalauti šiuos įrodymus. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, įvertino visus surinktus įrodymus, kuriais remdamasis padarė išvadas.
25. Vadovaujantis ABTĮ 56 straipsniu, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (6 d.). Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.
26. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Vertindamas įrodymus teismas taip pat turi vadovautis logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino visus įrodymus, neišskirdamas jokių įrodymų, t. y. laikydamasis ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų taisyklių. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
28. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, skundžiamame Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime yra pateikta argumentuota, pagrįsta galiojančios teisės nuostatomis, aktualia teismų praktika bei byloje nustatytais faktais išvada, kad pareiškėjo Lukiškių TI-K teikti prašymai ir skundai buvo tinkamai išnagrinėti, į juos atsakyta teisėtais ir pagrįstais Lukiškių TI-K Sprendimais Nr. 96-3848, Nr. 96-3849, Nr. 96-3859 ir Nr. 96-4032, pastarieji dar kartą buvo įvertinti Departamento, kuris Sprendimu Nr. 2S-450 neturėjo pagrindo naikinti minėtų Lukiškių TI-K pareiškėjui teiktų atsakymų. Priešingai, nei tvirtina pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, juos pakankamai detaliai išanalizavo ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį keisti, nenustatė, todėl sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija šių motyvų nekartoja.
29. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.