Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-06-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-467-113-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-28
Bylos Nr.
1A-467-113-2012
Teisminio proceso Nr.
1-85-1-00117-2011-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valentinas Janonis (pirm.), Savinijus Katauskas, Linas Pauliukėnas
Nuteistasis
G. S.
Advokatai
Rimvydas Kairys
Kategorijos

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-467-113/2012

Teisėja Gražina Gudžiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00117-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.9.9. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teisėjų Savinijaus Katausko, Lino Pauliukėno,sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,gynėjui advokatui Rimvydui Kairiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-03-09 nuosprendžio, kuriuo G. S. nuteistas pagal BK 164 str. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje. Pritaikius BK 48 str. 7 d., G. S. įpareigotas per 6 mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokėti R. S. dalį susidariusio įsiskolinimo vaikų išlaikymui – 3000 Lt.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. S. nuteistas už tai, kad jis vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus: Tauragės rajono apylinkės teismo 2000-03-24 sprendimu iš jo priteisus R. S. naudai mokėti dviejų vaikų išlaikymui kas mėnesį periodines išmokas po 125 Lt kiekvienam vaikui bei to paties teismo 2007-09-11 sprendimu išlaikymo sumą pakeitus ir nustačius mokėti kas mėnesį periodines išmokas po 200 Lt kiekvienam vaikui iki vaikų M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. S., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, jis nuo 2000-03-24 iki 2009-09-26 vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikų išlaikymui ir R. S. yra nesumokėjęs 28881,10 Lt.

Šalies argumentai

Nuteistasis G. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apkaltinamąjį Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-03-09 nuosprendį ir jį pagal BK 164 str. išteisinti, nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties. G. S. nurodo nepadaręs jam inkriminuoto nusikaltimo, jam pareikštas kaltinimas yra išgalvotas, neatitinkantis tikrovės. Pati R. S. teisme patvirtino, kad po to, kai ji eilinio konflikto metu prisiteisė iš jo alimentus vaikų išlaikymui, ji ir toliau su juo kartu gyveno. Net ir po to, kai santuoka formaliai buvo nutraukta, jis su R. S. ir vaikais gyveno kaip šeima viename bute iki 2007 m. pabaigos. Kai jis išėjo gyventi pas savo motiną 2007 m. lapkričio viduryje, pas jį perėjo gyventi sūnus M. S. ir šiuo metu kartu tebegyvena. Šias aplinkybes iš dalies patvirtino teisme apklausti liudytojai V. Š., E. Š. ir M. G.. Apelianto nuomone, faktiškai pasidalinus vaikais, t. y. sūnui pradėjus gyventi pas jį, o dukrai likus gyventi su R. S., prievolės mokėti išlaikymą neliko. Šiuo atveju R. S. elgiasi nesąžiningai, nes pas ją negyvena abu vaikai. Šiems faktams nustatyti yra iškelta civilinė byla.

Ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui pakako formalaus pagrindo, kad kažkada teismas priėmė sprendimą ir priteisė alimentus vaikams išlaikyti. Tačiau jie visiškai nesidomi, kodėl išlaikymas nebuvo mokamas. Apelianto teigimu, gyvenant šeimoje, atliekant vyro ir tėvo pareigas, parnešant į namus visa tai, kas uždirbama, išlaikymo mokėjimas vaikams praktiškai negalimas. Kai nustatomos nurodytos aplinkybės, laikytina, jog nėra BK 164 str. numatyto nusikaltimo sudėties.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

BK 164 str. numatyta atsakomybė už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką vengimą, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti būtiną materialią paramą vaikui. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės būdu vengia teikti išlaikymą, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teisiamajame posėdyje ištirtų ir nuosprendyje aptartų įrodymų visetu, pagrįstai konstatavo, kad neginčytinai įrodyta, jog G. S. padarė BK 164 str. numatytą nusikaltimą. Pats nuteistasis patvirtino, kad jam buvo žinomi Tauragės rajono apylinkės teismo 2000-03-24 ir 2007-09-11 sprendimai, suprantama jų esmė, pripažino, kad jis teismo priteistų sumų vaikų išlaikymui nė vieną mėnesį nebuvo sumokėjęs, pasiteisindamas tuo, kad pats gyveno su šeima iki 2007 m. pabaigos ir rūpinosi visų šeimos narių išlaikymu, nors Lietuvoje jis niekur nedirbo, važinėdavo į Prancūziją uždarbiauti, iš to ir išlaikydavo šeimą, išėjęs gyventi pas motiną nuo 2007 m. lapkričio, dukrai U. S. nuolat duoda pinigų ir įvairių daiktų, o sūnus M. S. gyvena kartu su juo pas jo motiną, vaikams per mėnesį jis išleidžia daugiau, nei buvo priteista teismo. Teismas apeliantui paaiškina, kad asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti, kol teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, rūpinimasis vaiku kitais būdais, nei nurodyta teismo sprendime, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 str. nešalina, o Tauragės rajono apylinkės teismo 2000-03-24 ir 2007-09-11 sprendimai nebuvo pakeisti ar panaikinti, todėl jais nustatytą pareigą jis privalėjo ir privalo vykdyti. Asmuo, turintis pareigą teikti teismo sprendimu nustatytos formos išlaikymą, savavališkai negali pakeisti išlaikymo teikimo formos (pvz., Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys bylose Nr. 2K-491/2005, 2K-218/2012 ir daugelis kitų). Kaip parodė pats G. S., jis važiuodavo į Prancūziją uždarbiauti, tad jis turėjo pajamų šaltinį, turėjo galimybę teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau savo pareigos išlaikyti vaikus nevykdė. Iš nuteistojo paaiškinimų, jog jis teikė vaikams išlaikymą kitais būdais ir netgi viršydavo teismo sprendime nurodytas periodinių išmokų sumas, taip pat jo pareiškimo teisiamojo posėdžio metu, kad jis iš karto gali sumokėti visą susidariusį įsiskolinimą, tačiau jam neleidžia principai (b. l. 125), kaip tik galima daryti išvadą, kad jis turėjo galimybę teikti vaikams išlaikymą teismo sprendimais nustatyta forma, tačiau sąmoningai to nedarė. Pagal teismo konstatuotas aplinkybes G. S., žinodamas apie teismo nustatytą pareigą materialiai išlaikyti vaikus ir turėdamas realią galimybę ją vykdyti, jos nevykdė, dėl to nukentėjusioji R. S. buvo priversta kreiptis į antstolį, kad išlaikymas jų vaikams būtų išieškomas priverstinai; antstoliui negalint iš G. S. išieškoti lėšų vaikams išlaikyti, nukentėjusioji buvo priversta kreiptis į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administraciją, šią pareigą perkeliant valstybei. Apeliantas nenurodė jokių objektyvių, pateisinamų priežasčių, dėl kurių jis pagal teismo sprendimus negalėjo teikti vaikams išlaikymo, tokių priežasčių byloje nenustatė ir teismas. Teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis vengė pareigos pagal teismo sprendimus mokėti lėšas savo vaikams išlaikyti, t. y. nusikalto tiesiogine tyčia, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 str. G. S. veikos teisinis įvertinimas atitinka ir teismų praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys bylose Nr. 2K-491/2005, 2K-65/2007, 2K-695/2007, 2K-124/2008, 2K-291/2008, 2K-7-68/2009) šio pobūdžio bylose.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog esant patikimai įrodytai G. S. kaltei, naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti jam išteisinamąjį nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo G. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valentinas JanonisTeisėjai Savinijus KatauskasLinas Pauliukėnas