Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis pradinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (3 veikos) galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 4 metams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams; to paties teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi pasiųstas atlikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės;

2) Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

3) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 9 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams; Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartimi ši bausmė subendrinta su Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

4) Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

5) Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

6) Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį areštu 20 parų (bausmę atliko 2021 m. balandžio 27 d.),

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) (2 veikos) ir 187 straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 3 d. 20.20 val. iki 2023 m. balandžio 4 d. 17.25 val., tiksliai nenustatytu laiku, aptvertoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia išdaužęs nukentėjusiojo P. P. automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės priekinių durelių stiklą, įsibrovė į automobilio vidų bei pagrobė bendros 600 Eur vertės nukentėjusiojo P. P. turtą, o taip pat tyčia sugadino bendros 2500 Eur vertės nukentėjusiojo P. P. turtą:

1.1.1. pagrobė multifunkcinį įrenginį „Alpine“ (susidedantį iš pagrindinio bloko, multifunkcinio įrenginio valdymo modulio ir multifunkcinio įrenginio monitoriaus „Innoliux“), pavarų perjungimo svirtį, rankinio stabdžio mygtuką su rėmeliu ir klimato kontrolės valdymo panelę;

1.1.2. išdaužė dešinės pusės priekinių durelių stiklą; išlauždamas laikiklius išplėšė aušinimo sistemos tepalinį radiatorių; sulaužė elektrinę užuolaidėlę; apgadino vairo apdailą ir priekinę panelę; nuplėšė sėdynių apdailas bei sulaužė jų laikiklius; nukirpo šviesolaidinį kabelį; sugadino audio sistemos laidų pynę; išplėšė priekinio bamperio viršutines centrines groteles bei sulaužė jų laikiklius; išplėšė priekinį centrinį veidrodėlį, suskaldydamas priekinį stiklą;

1.2. 2023 m. balandžio 6 d., apie 2.48 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, tyčia išdaužęs nukentėjusiosios E. Z. automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės priekinių ir galinių durelių stiklus, įsibrovė į automobilio vidų ir pagrobė bendros 160 Eur vertės nukentėjusiosios E. Z. turtą (150 Eur vertės akinius nuo saulės su dėklu „Shein“ ir 10 Eur vertės „C“ jungties telefono pakrovimo laidą).

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

2.1.1. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. S. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino ir parodė, kad nepamena kur tiksliai buvo 2023 m. balandžio 3 d., gali būti, jog tądien buvo namuose. Kiek pamena, 2023 m. balandžio 3 d. vakare buvo kazino, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje (parduotuvės (duomenys neskelbtini) patalpose), o po vidurnakčio, apie 1–2 val., ėjo į namus (tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini)). Į namus ėjo per (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį parką, buvo blaivus. Eidamas parke pamatė išmėtytas automobilio detales – pavarų perjungimo svirtį, ekraną ir kitas detales (tiksliai nepamena, kokios tai buvo detalės). Šios detalės buvo ne jo (ne kaltinamojo). Detalės buvo išmėtytos parko viduryje, dešinėje pėsčiųjų tako pusėje, 5–10 metrų atstumu viena nuo kitos. Taip pat šalia buvo numesta kuprinė. Jis (kaltinamasis) tiksliai nesuprato, kokios tai detalės, tačiau turi draugą mechaniką, todėl pagalvojęs, kad šias detales parodys savo draugui, jas susirinko, susidėjo į šalia buvusią kuprinę ir parsinešė į namus. Taip pat jis (kaltinamasis) pagalvojo, jog kažkas bėgo nuo policijos pareigūnų ir tas detales išmėtė, tačiau policijos pareigūnams apie surastas detales jis (kaltinamasis) nepranešė. Grįžęs į namus surastas detales pasidėjo į spintelę ir apie jas pamiršo, o po kelių dienų kratos metu šias detales surado policijos pareigūnai. Apie automobilio „BMW“ detalių vagystę ir šio automobilio apgadinimą jis (kaltinamasis) nieko nežino, aptariamo įvykio vietoje (automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini)) nebuvo, automobilio detalių nepavogė, automobilio neapgadino ir nežino, kas galėjo tai padaryti. Negali paaiškinti, kaip ant nukentėjusiojo P. P. automobilio „BMW“ sėdynės ir ant jo drabužių buvo surastos tos pačios pašalinės mikrodalelės.

2.2.13.2. Teismų praktikoje gana dažnai pasitaiko atvejų, kai asmuo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką kartu su nenustatytu asmeniu, kurio pakaltinamumo ir amžiaus neįmanoma patikrinti. Sprendžiant, ar galima konstatuoti byloje bendrininkavimo buvimą su nenustatytu asmeniu, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas procesiniuose dokumentuose kaip nenustatyto asmens nebūtinai reiškia, kad apie jį nieko nežinoma ir kad nėra galimybių nustatyti jo indėlį į bendrą nusikalstamą veiką, susitarimo su kaltinamuoju bei jų tyčios bendrumo. Apie šio asmens pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimą su kaltinamuoju bei tyčios turinį teismas gali spręsti iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-146-511/2016, 2K-370-693/2017, 2K-247-719/2019). Šiuo konkrečiu atveju įvertinęs visas byloje nustatytas faktines aplinkybes (įvykio vietoje kaltinamasis T. S. buvo kartu su nenustatytu asmeniu, kuriam kaltinamasis T. S. pasakė apie savo ketinimą apvogti automobilį; nenustatytas asmuo už atlygį (už tris cigaretes) vagystės metu saugojo kaltinamąjį stebėdamas aplinką; nenustatytas asmuo suteikė kaltinamajam T. S. nusikalstamos veikos padarymo priemonę – veržliaraktį, kuriuo buvo išdaužtas automobilio stiklas; nenustatytas asmuo perspėjo kaltinamąjį T. S. apie pavojų būti sulaikytiems ir padėjo kaltinamajam išlipti iš automobilio; nenustatytas asmuo matė kaltinamojo T. S. veiksmus ir savo konkliudentiniais veiksmais jiems pritarė; kaltinamasis T. S. ir nenustatytas asmuo kartu pasišalino iš įvykio vietos) teismas pripažįsta, kad aptariamą nusikalstamą veiką kaltinamasis T. S. padarė veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu.

3.3. Skirdamas bausmes kaltinamajam T. S. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmių skyrimui ir individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis T. S. padarė du tyčinius apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimą, kuriais keliamas pavojus nuosavybei. Kaltinamasis nusikalsta 7 kartą, anksčiau jis 5 kartus buvo nuteistas už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas, kuriomis keliamas pavojus nuosavybei. Taip pat kaltinamasis T. S. baustas administracine tvarka, paskirtų baudų savanoriškai nemoka. Anksčiau jam buvo paskirtos laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmės. Šios aplinkybės kaltinamąjį T. S. charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis išvadų iš ankstesnio savo elgesio nedaro, jis nesitaiso, nekeičia savo gyvenimo būdo ir nenori to daryti, anksčiau jam taikytos poveikio priemonės (administracinės nuobaudos, laisvės apribojimas ir realus arešto bei laisvės atėmimo bausmių atlikimas) nepadarė tinkamo poveikio ir nepasiekė savo tikslų, nesulaikė kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo ir naujos nusikalstamos veikos yra ne atsitiktinio pobūdžio, o nulemtos susiformavusių neigiamų vertybinių jo nuostatų. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, o taip pat į pagrobto ir sugadinto turto vertes, teismas mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmių tikslus bus galima pasiekti kaltinamajam T. S. už visas nusikalstamas veikas paskyrus sankcijose numatytas griežčiausias bausmes – laisvės atėmimo bausmes, švelnesnes už numatytus tokių bausmių vidurkius.

3.4. Nusikalstamas veikas, kuriomis buvo sugadintas ir pagrobtas nukentėjusiojo P. P. turtas, kaltinamasis T. S. padarė tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, siekdamas to paties tikslo, t. y. esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės tarpusavyje subendrinamos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 1 dalyje ir 5 dalies 1 punkte numatytais pagrindais). Nusikalstamą veiką, kuria buvo pagrobtas E. Z. turtas, kaltinamasis T. S. padarė skirtingu laiku nuo anksčiau paminėtų nusikalstamų veikų, ši veika buvo padaryta kitoje vietoje ir šios jo nusikalstamos veikos su kitomis nusikalstamomis veikomis nejungia joks konkretus vieningas tikslas bei vieninga tyčia (kaltinamojo T. S. tyčia dėl nukentėjusiosios E. Z. turto vagystės susiformavo betarpiškai prieš pačią vagystę (jam einant pro nukentėjusiosios automobilį ir pamačius automobilio viduje vertingus daiktus), ši nusikalstama veika nebuvo suplanuota iš anksto). Tokiu būdu nusikalstamas veikas, kuriomis buvo sugadintas ir pagrobtas nukentėjusiojo P. P. turtas, ir nusikalstamą veiką, kuria buvo pagrobtas E. Z. turtas, kaltinamasis T. S. padarė esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Todėl už nusikalstamas veikas, kuriomis buvo sugadintas ir pagrobtas nukentėjusiojo P. P. turtas, paskirta subendrinta bausmė su bausme, paskirta už nukentėjusiosios E. Z. turto vagystę, tarpusavyje subendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytais pagrindais).

3.5. Kaltinamasis T. S. nepripažino savo kaltės dėl nukentėjusiojo P. P. turto sugadinimo ir pagrobimo, jis nesigaili padaręs šias nusikalstamas veikas ir nevertina jų neigiamai. Kaltinamasis teisiamas 7 kartą. Anksčiau jam paskirtų bausmių vykdymas buvo atidėtas (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu kaltinamajam T. S. paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau jis nevykdė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, todėl to paties teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi jis buvo pasiųstas atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės; Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamasis padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo nuteistas Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendžiu). Visos anksčiau kaltinamajam T. S. taikytos poveikio priemonės (taip pat bausmių vykdymo atidėjimas ir realus anksčiau jam paskirtų arešto bei laisvės atėmimo bausmių vykdymas) nepasiekė savo tikslų bei nesulaikė kaltinamojo nuo naujų tyčinių nusikalstamų veikų padarymo. Svarbu tai, kad kaltinamasis T. S. nesilaiko jam paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – vykdymo sąlygų ir jam paskirtų įpareigojimų (pavyzdžiui, laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 26 d. iki 2024 m. sausio 9 d. kaltinamasis T. S. net 7 kartus pažeidė paminėtos kardomosios priemonės vykdymo sąlygas ir jam paskirtus įpareigojimus (nustatytu laiku nebuvo savo gyvenamojoje vietoje)). Teismo vertinimu, šįkart vėl atidėjus galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bausmių tikslai nebus pasiekti, nes tokia laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarka nedarytų teigiamo poveikio kaltinamajam T. S.. Todėl šįkart kaltinamajam T. S. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas neatidedamas ir ši bausmė vykdoma realiai.

4.1. Šioje byloje nukentėjusioji E. Z. civilinio ieškinio nepareiškė.

4.2. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis P. P. pareiškė iš viso 12131,73 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, kurią, jo teigimu, jis patyrė dėl automobilio detalių sugadinimo (dėl pavogtų automobilio detalių nukentėjusysis P. P. civilinio ieškinio nereiškia, nes šios detalės jam buvo sugrąžintos) (1 t., 124–130 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis P. P. papildė, kad aptariamo įvykio metu, be kita ko, buvo pavogtas automobilio kvapas „Rituals“ ir „Iqos“ peleninė.

4.2.1. Šioje vietoje teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnį, savo reikalavimus dėl žalos atlyginimo turi įrodyti nukentėjusysis P. P..

4.2.2. Šioje byloje sugadintų nukentėjusiojo P. P. automobilio detalių vertę nukentėjusysis grindžia (duomenys neskelbtini) atliktu sugadintų automobilio detalių vertinimu, pagal kurį sugadintų detalių bendra vertė sudaro 12131,73 Eur.

4.2.2.1. Tačiau šioje vietoje teismas atkreipia dėmesį į tai, jog (duomenys neskelbtini) atliktas sugadintų automobilio detalių vertinimas nėra aktualus visa apimtimi, nes į šį vertinimą buvo įtraukta ir sugadintų detalių keitimo darbų kaina, o nukentėjusysis P. P. savo automobilio neremontavo ir remonto išlaidų nepatyrė. Be to, buvo įvertintos kitos detalės, kurios būtų buvę reikalingos remontuojant automobilį, tačiau jos nebuvo apgadintos (pavyzdžiui, palangės izoliacija, klijai priekiniam stiklui, pagalvės nurodomasis ženklelis, vairuotojo pagalvė, prietaisų skydelis, priekinio stiklo atrama ir antdėklas ir kt.). Taip pat teismas nesutinka su nurodytomis pagrindinės laidų pynės ir audiosistemos pynės vertėmis, nes iš tiesų buvo sugadintos tik labai mažos šių detalių dalys (buvo nukirptos tik konkrečios pynių jungtys, susiję tik su multifunkcinio įrenginio pajungimu, tačiau visos kitos paminėtų laidų pynių dalys buvo paliktos nesugadintos). Todėl besąlygiškai remtis (duomenys neskelbtini) atlikta automobilio remonto sąmata negalima. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pasak nukentėjusiojo P. P., pagrobtų ir sugadintų automobilio detalių bendra vertė sudaro 13041,73 Eur ir tokia pinigų suma žymiai viršija tiek paties nukentėjusiojo P. P. nurodytą viso jo automobilio vertę, tiek kitų Lietuvoje parduodamų tokių automobilių vertes (5 t., 131–135 b. l.). Todėl nustatyti nukentėjusiojo P. P. nurodytas pagrobtų ir sugadintų automobilio detalių vertes (bendrai 13041,73 Eur sumai) būtų nesąžininga ir neteisinga. Kitų dokumentų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti realias nukentėjusiojo P. P. automobilio pagrobtų ir sugadintų detalių vertes nukentėjusysis teismui nepateikė.

4.2.3. Duomenų apie pagrobtų automobilio detalių bendrą vertę byloje iš viso nėra, jas nukentėjusysis pats įvertino bendrai 910 Eur.

4.2.4. Svarbu tai, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis P. P. patvirtino, jog po aptariamo įvykio jis savo automobilio neberemontavo ir minėtų pavogtų ir sugadintų padėvėtų detalių kainomis rinkoje jis nesidomėjo. Remontuodamas savo automobilį prieš vagystę detalių, kurios buvo pavogtos ir sugadintos, jis atskirai neįsigijo ir jų nekeitė (neatnaujino), šios detalės buvo įsigytos kartu su automobiliu. Todėl faktinės patirtos turtinės žalos nurodyti ir tokią žalą patvirtinančių dokumentų pateikti jis negali.

4.2.5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai asmuo turtinės žalos dydžio negali tiksliai įrodyti, jos dydį nustato teismas. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai turtinės žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtos žalos dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. kai pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-166/2009).

4.2.6. Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bylą nagrinėjantis teismas išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą turi daryti tik įvertinęs įrodymų visetą ir negali apsiriboti vieno įrodymo (pavyzdžiui, nukentėjusiojo pateikto sugadintų automobilio detalių vertinimo) įrodomosios reikšmės konstatavimu. Vertindamas įrodymų visetą teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-697/2013, Nr. 3K-3-399-701/2015 ir kt.).

4.2.7. Tais atvejais, kai nėra galimybės nustatyti tikslaus patirtos turtinės žalos dydžio, teismas dėl žalos atlyginimo dydžio sprendžia vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, suteikiančia teisę teismui pačiam nustatyti turtinės žalos dydį ir remdamasis teisingumo bei protingumo principais.

4.2.8. Nustatydamas nukentėjusiojo P. P. automobilio pagrobtų ir sugadintų detalių vertę teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiojo automobilis pagamintas 2010 m. gruodžio mėnesį (5 t., 149 b. l.). Tokio modelio („BMW F10“) automobilių gamybos pradžia yra 2010 metai ir tokie automobiliai buvo gaminami iki 2016 metų (imtinai). Tai reiškia, kad nukentėjusiojo P. P. automobilis buvo pagamintas vienas iš pirmųjų tokio modelio automobilių ir šiuo metu jis yra vienas iš seniausių tokio modelio automobilių (aptariamo įvykio metu nukentėjusiojo P. P. automobilis buvo beveik 12,5 metų senumo). Kai kurios šio automobilio detalės turi aiškius nusidėvėjimo požymius (pavyzdžiui, klimato kontrolės valdymo panelė (Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini))). Taip pat teismas atsižvelgia į kitų tokio paties modelio ir senumo automobilių rinkos vertes – vidutinė tokio automobilio kaina Lietuvoje yra 9670 Eur (su PVM), tokių automobilių kainos rinkoje svyruoja nuo 6900 Eur iki 11950 Eur. Svarbu tai, kad nukentėjusiojo automobilis nebuvo pagrobtas, buvo pagrobta ir sugadinta tik maža nukentėjusiojo P. P. automobilio detalių dalis. Be to, paties nukentėjusiojo P. P. žalos įvertinimas buvo nenuoseklus – pirmosios apklausos metu jis pagrobtas automobilio detales įvertino bendrai 380 Eur, o sugadintas automobilio detales įvertino bendrai 1280 Eur (1 t., 77–78, 80–81 b. l.), tačiau gavęs (duomenys neskelbtini) automobilio remonto sąmatą jis pakeitė pagrobtų ir sugadintų automobilio detalių vertes.

4.2.9. Nustatydamas pavogtų ir sugadintų automobilio detalių vertę teismas kartu atsižvelgia ir į šiuo metu rinkoje parduodamų padėvėtų tokių pačių detalių kainas (pavyzdžiui, tinklapyje www.rrr.lt).

4.2.10. Atsižvelgdamas į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, į tai, kad nukentėjusysis P. P. negali įrodyti tikslių pagrobtų ir sugadintų automobilio detalių verčių, kad nėra aiškus tikslus ir konkretus automobilio nusidėvėjimas procentas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, o taip pat įvertinęs rinkoje parduodamų panaudotų tokių pačių detalių kainas, teismas mano, kad teisingiausiai pagrobtas automobilio detales įvertinti bendrai 600 Eur, o sugadintas automobilio detales įvertinti bendrai 2500 Eur (CK 1.5 straipsnis).

4.3. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, nukentėjusysis P. P. civilinį ieškinį reiškia tik dėl sugadintų automobilio detalių (nes pavogtos automobilio detalės jam buvo sugrąžintos). Nukentėjusiojo patirta žala (dėl turto sugadinimo) iki šiol neatlyginta, nes kaltinamasis T. S. neigia sugadinęs nukentėjusiojo P. P. turtą ir padaręs jam žalą. Tačiau byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais įrodyta, jog būtent kaltinamasis T. S. savo nusikalstama veika sugadino nukentėjusiojo P. P. turtą. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo T. S. nukentėjusiajam P. P. priteisiama 2500 Eur (dydžio turtinė žala už sugadintas automobilio detales).

5.1. Kaltinamasis T. S. laikinajame sulaikyme ir suėmime buvo nuo 2023 m. balandžio 6 d. iki 2023 m. birželio 1 d. (4 t., 66–68, 131–134, 144–146, 160–162 b. l.). Šis laikotarpis įskaitomas į kaltinamajam T. S. paskirtą bausmę.

5.2. Kaltinamajam T. S. taikoma kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra (4 t., 160–162 b. l.; 5 t., 108–110 b. l.), kuri paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinama.

5.3.1. plastikinė buferio dalis, prietaisų skydo apdailos dalis, multifunkcinis įrenginys „Alpine“ (trijų dalių), pavarų perjungimo svirtis (dviejų dalių), klimato kontrolės valdymo panelė, grąžinti nukentėjusiajam P. P., paliekami nukentėjusiajam P. P. (1 t., 153–154, 156 b. l.);

5.3.4. pilkos spalvos megztinis su etikete „Smog“, pilkos spalvos megztinis su juodomis linijomis ir sagomis, tamsiai pilkos spalvos švarkelis su etikete „Monton“, juodos spalvos sportiniai batai su baltos spalvos padu, asmens tapatybės kortelė, grąžinti D. T. (4 t., 13–14, 16, 49 b. l.), paliekami D. T.;

5.3.5. juodos pilkos spalvų pirštinės su užrašu „Gel“ (3 t., 159–160 b. l.) grąžinamos kaltinamajam T. S.;

5.3.11. skaitmeninės laikmenos (kompaktiniai diskai) su duomenimis, saugomi kartu su bylos medžiaga (1 t., 167 b. l.; 3 t., 57, 64 b. l.), paliekamos saugoti kartu su bylos medžiaga.

5.4. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažįstamos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo T. S. valstybei išieškomos 8,68 Eur dydžio proceso išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais teismas

nusprendžia:

T. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

- BK 178 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) (P. P. turto pagrobimas) ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- BK 187 straipsnio 1 dalyje (P. P. turto sugadinimas) ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams;

- BK 178 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) (E. Z. turto pagrobimas) ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už P. P. turto sugadinimą ir pagrobimą paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinti bausmių apėmimo būdu ir skirti T. S. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Šią subendrintą bausmę su bausme, paskirta už E. Z. turto pagrobimą, tarpusavyje subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skirti T. S. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviems) metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo T. S. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Į bausmės laiką įskaityti T. S. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. balandžio 6 d. iki 2023 m. birželio 1 d.

T. S. taikomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

P. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. S. 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) P. P. turtinei žalai atlyginti.

- plastikinę buferio dalį, prietaisų skydo apdailos dalį, multifunkcinį įrenginį „Alpine“ (trijų dalių), pavarų perjungimo svirtį (dviejų dalių), klimato kontrolės valdymo panelę, grąžintus P. P., palikti P. P.;

- akinius nuo saulės, akinių dėklą „Shein“ ir automobilio „BMW“ priekinės sėdynės pagalvėlę, grąžintus E. Z., palikti E. Z.;

- juodos spalvos kuprinę, geltonos spalvos drėlę „Jasper TG13D“, polietileninį maišą, kortelių „Ežys“ Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kortelės „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini), kortelės „Labas“ Nr. (duomenys neskelbtini) rėmus, SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 3 USB laikmenas „Transcen“, Tele2“ ir „Active“, 50 Eur banknotus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ IMEI: (duomenys neskelbtini), juodos spalvos striukę „HM“, juodos spalvos kelnes „HM“, džinsus su etikete „Red Fireball“, raktus su mediniu pakabuku (su užrašu (duomenys neskelbtini)), raktus su magnetiniu pakabuku, juodos spalvos kelnes „Puma“, žalios spalvos striukę „Puma“, pilkos spalvos džemperį „Madmext“, juodos spalvos sportinius batelius „Puma“, grąžintus T. S., palikti T. S.;

- pilkos spalvos megztinį su etikete „Smog“, pilkos spalvos megztinį su juodomis linijomis ir sagomis, tamsiai pilkos spalvos švarkelį su etikete „Monton“, juodos spalvos sportinius batus su baltos spalvos padu, asmens tapatybės kortelę, grąžintus D. T., palikti D. T.;

- juodos pilkos spalvų pirštines su užrašu „Gel“ grąžinti T. S.;

- voką su automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stiklo šukėmis ir stiklo dalelėmis nuo T. S. darbužių ir pirštinių, voką su pluoštais nuo automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sėdynių, mikropluoštais nuo T. S. pirštinių, lipniomis juostomis su mikrodalelėmis nuo minėto automobilio sėdynių, juodos spalvos kuprinę (priklausomybė nenustatyta), dvi plokšteles su avalynės pėdsakais, nuoplovas nuo vairo saugos pagalvės ir nuo laido jungties, T. S. DNR ėminį, vokus su objektų pakuotėmis, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (2023 m. birželio 13 d. aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), sunaikinti;

- voką su stiklo šukėmis, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (2023 m. rugpjūčio 25 d. aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), sunaikinti;

- voką su dvejomis daktiloskopinėmis plokštelėmis ir daktiloskopine kortele, voką su lipnia juosta (su mikrodalelėmis nuo automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės vairuotojo sėdynės), lipnias juostas su mikrodalelėmis (nuo T. S. drabužių), voką su tvoros vielos dalimis (7 vnt.), saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (2023 m. birželio 16 d. aktas (be registracijos numerio)), sunaikinti;

- 2 (du) stiklainius su kvapo pėdsakais, saugomus Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdyboje (2023 m. liepos 13 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini)), sunaikinti;

- veržliaraktį su dviem antgaliais ir įrankį, skirtą išdaužti stiklą, panaudotus nusikalstamai veikai daryti, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (2023 m. birželio 13 d. aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), konfiskuoti;

- skaitmenines laikmenas (kompaktinius diskus) su duomenimis, saugomas kartu su bylos medžiaga, palikti saugoti kartu su bylos medžiaga.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš T. S. valstybei 8,68 Eur (aštuonių eurų 68 ct) dydžio proceso išlaidas už teismo procesinių dokumentų įteikimą (šias išlaidas sumokant per 2 (du) mėnesius į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT787290000000130151 (AB „Citadele“ bankas); LT057044060007887175 (AB SEB bankas); LT327180000000141038 (AB Šiaulių bankas); LT747400000008723870 (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); LT744010051001324763 (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); LT122140030002680220 (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); LT247300010112394300 („Swedbank“ AB); LT427230000000120025 (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas 5662)).

Išaiškinti T. S., kad mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie proceso išlaidų (už procesinių dokumentų įteikimą) sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.