Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-06-28 · Civilinė byla Nr. e2-18165-235/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-28
Bylos Nr.
e2-18165-235/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alfonsas Guobys
Atsakovas
V. Š.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys rašytinio proceso tvarka, atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sergel“ ieškinį atsakovui V. Š. dėl skolos priteisimo, priimdamas sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Sergel“ ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo 92,91 Eur skolą, 3,34 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas su UAB „Cgates“ (buvęs pavadinimas UAB „Viginta“) 2007-02-23 sudarė elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį Nr. 43234, kurių pagrindu atsakovas liko skolingas UAB „Cgates“ 92,91 Eur sumą už laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 31 d. iki 2008 m. balandžio 30 d. išrašytas sąskaitas faktūras. UAB „Cgates“ 2015-12-02 skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 15/12-01 visas reikalavimo teises į skolininkus, iš kurių vienas yra atsakovas V. Š., perleido ieškovui UAB „Sergel“. Pagal tarp ieškovo ir UAB „Cgates“ pasirašytos sutarties pagrindu, ieškovas taip pat įgijo teisę ir į delspinigius dėl praleisto atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, todėl ieškovas atsakovui priskaičiavo 3,34 Eur delspinigius.

Atsakovui Civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Per teismo nustatytą terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, jog atsakovas su UAB „Cgates“ (buvęs pavadinimas UAB „Viginta“) 2007-02-23 sudarė elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį Nr. 43234, kurių pagrindu atsakovas liko skolingas UAB „Cgates“ 92,91 Eur sumą už laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 31 d. iki 2008 m. balandžio 30 d. išrašytas sąskaitas faktūras. UAB „Cgates“ 2015-12-02 skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 15/12-01 visas reikalavimo teises į skolininkus, iš kurių vienas yra atsakovas V. Š., perleido ieškovui UAB „Sergel“. Pagal tarp ieškovo ir UAB „Cgates“ pasirašytos sutarties pagrindu, ieškovas taip pat įgijo teisę ir į delspinigius dėl praleisto atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, todėl ieškovas atsakovui priskaičiavo 3,34 Eur delspinigius.

Pagal Civilinio kodekso 6.716 str. paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Civilinio kodekso 6.38 str. 1 d. numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Civilinio kodekso 6.205 str.). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (Civilinio kodekso 6.251 str.).

Remiantis aukščiau aptartais įrodymais ir nurodytais argumentais, darytina išvada, kad atsakovas atsakingas už padarytus nuostolius nevykdydamas pareigos mokėti sutartą kainą už paslaugas bei naudotis paslaugomis sutartyse nurodytą terminą, turi pareigą atlyginti UAB „Cgates“ patirtus nuostolius. Duomenų, jog atsakovas būtų sumokėjęs UAB „Cgates“ už suteiktas paslaugas bei atlyginęs nuostolius, byloje nėra.

Iš tarp ieškovo ir UAB „“ 2015-12-02 sudarytos skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutarties bei šios sutarties priedo matyti, kad UAB „Cgates“ perleido ieškovui UAB „Sergel“ reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 str. 1 d. nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis c. b. Nr. 3K-7-168/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Civilinio kodekso 6.109 str. 7 d. nuostatas. Kadangi pagal 2015-12-02 reikalavimo perleidimo sutartį pirminis kreditorius UAB „Cgates“ reikalavimą perleido ieškovui UAB „Sergel“ (naujajam kreditoriui), o atsakovas nesumokėjo už suteiktas paslaugas bei neatlygino nuostolių pirminiam kreditoriui, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 92,91 Eur sumą yra pagrįstas ir tenkintinas, perėmus iš pirminio kreditoriaus materialųjį reikalavimą (Civilinio kodekso 6.63 str., 6.101 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.716 str.).

Pagal 2015-12-02 skolos portfelio pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas įgijo ir papildomas teises, taip pat ir teisę reikalauti delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas prašo priteisti 3,34 Eur delspinigius. Sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo mokėti delspinigius (Civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Skolų profilio pirkimo-pardavimo sutartimi nustatyta, kad laiku nesumokėjęs eilinės įmokos ar kito mokėjimo, atsakovas privalės mokėti ieškovui 0,02 procento dydžio delspinigius nuo visų laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Kadangi atsakovas prievolės laiku ir visiškai atsiskaityti su ieškovu tinkamai neįvykdė, ieškovo reikalavimas priteisti 3,34 Eur delspinigių, paskaičiuotų pagal sutartį, yra pagrįstas ir tenkintinas (Civilinio kodekso 6.71 straipsnis).

Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Remiantis Civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 15 Eur žyminis mokestis ir 0,23 Eur už pavedimo mokestį, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos 15,23 Eur bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d., 1 p., 7 d., 88 str. 1 d. 9 p.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 3,36 Eur priteisiamos iš atsakovės. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Sergel“, įm. kodas 125026242, iš atsakovo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 92,91 Eur (devyniasdešimt dviejų eurų 91 ct) skolą, 3,34 Eur (trijų eurų 34 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (96,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-04-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,23 Eur (penkiolikos eurų 23 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) Valstybės naudai 3,36 Eur (tris eurus 36 ct) pašto išlaidų (įmokos kodas - 5660, gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data, žyminio mokesčio kvitas. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti.

Papildomai paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir, nepavykus kopijos įteikti paštu, skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Alfonsas Guobys