- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-11-28
- Bylos Nr.
- 1-122-780/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31792-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Kaltinamasis
- T. V.
- Advokatai
- Albinas Miliauskas
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant prokurorei Algidai Banienei, kaltinamajam T. V., jo gynėjui advokatui Albinui Miliauskui, nukentėjusiojo atstovei M. O. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. V. 2016 m. birželio 3 d. apie 7 val., Lazdijų r. sav., Būdviečio sen., Būdviečio k., savo gyvenamojo namo virtuvėje, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo artimą giminaitį, kartu su juo gyvenantį brolį G. V., kuriam sudavė du smūgius kumščiu į veidą, ir, dėl apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimo ir po traumos išsivysčiusio potrauminio kairės pusės apatinio žandikaulio osteomielito, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimo, G. V. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis T. V. kaltu prisipažino visiškai. Jis patvirtino, kad 2016 m. birželio 3 d. ,apie 7 val., jo brolis pradėjo piltis kavą į saują, nes jis yra protiškai neįgalus ir viską dedasi į burną bei valgo. Tai pamatęs jis supyko, o dėl to, kad buvo pavargęs po bemiegės nakties, nes žmona buvo ligoninėje ir jis ruošėsi pas ją važiuoti, nesusitvardė ir sudavė savo broliui du smūgius kumščiu į žandikaulį. Viską matė jų motina. Po kiek laiko broliui pradėjo skaudėti veidą, jis buvo nuvežtas į ligoninę, vėliau į Kauno klinikas, kur jam diagnozavo žandikaulio lūžimą. Dėl to, kad sumušė savo brolį nuoširdžiai gailisi, pasižada daugiau savo brolio neskriausti. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį pripažįsta.
Kaltinamojo kaltę, be jo prisipažinimo, įrodo ir kiti įrodymai, ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 273 straipsnyje numatyta tvarka:
Lazdijų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos socialinio darbuotojo E. A. pranešimas ir jo liudytojo parodymai apie tai, kad 2016-06-27 jis lankėsi M. O. V. namuose, kuriuose ji gyvena su neįgaliu sūnumi G. V., kuris teismo sprendimu yra pripažintas neveiksniu ir jo globėja yra motina M. O. V.. Tuose pačiuose namuose gyvena ir kitas M. O. V. sūnus T. V. su savo žmona. Apsilankymo metu sužinojo, kad G. V. dėl supūliavusio danties gydėsi Kauno klinikinėje ligoninėje. Pats G. V. dėl neįgalumo nekalba, todėl jam nieko nepaaiškino. Tą pačią dieną į seniūniją paskambino M. O. V. dukra T., kuri gyvena Anglijoje, ir papasakojo, kad jos broliui G. V. Kauno klinikose buvo nustatytas žandikaulio lūžimas. Gavęs šią informaciją jis antrą kartą nuvyko pas M. O. V. bei paprašė parodyti turimus medicininius dokumentus, iš kurių buvo matyti, kad G. V. buvo diagnozuotas žandikaulio lūžimas. Pas G. V. paklausus kas jį sumušė, jis ranka parodė į savo brolį T. V.. Apie šią situaciją pranešė policijos pareigūnams. Po kiek laiko buvo susitikęs M. O. V., kuri pasakojo, kad matė kaip jos sūnus T. V. kumščiu sudavė du smūgius savo broliui G. V. (1 t., b. l. 1-2, 56-57).
Liudytojos M. O. V. parodymai apie tai, kad ji gyvena kartu su neįgaliu sūnumi G. V., kuris praktiškai nekalba, ir kitu sūnumi T. V. bei jo žmona L. Ji yra sūnaus G. V. globėja, pripažinta teismo sprendimu. 2016 m. birželio mėnesio pradžioje, tikslios datos neprisimena, ryte virtuvėje abu sūnūs pradėjo konfliktuoti, dėl to, kad G. V. pasiėmė kavos indelį. Konflikto metu T. V. sudavė du smūgius kumščiu G. V. į veidą. Įvykio metu T. V. buvo blaivus. Po savaitės laiko sūnus G. V. pasijuto blogai, jam skaudėjo veidą, lyg dantį. 2016-06-14 abu nuvyko pas šeimos gydytoją, buvo nukreipti pas odontologą, kuris apžiūrėjęs sūnų juos išsiuntė į Kauną, kadangi įtarė, kad yra supūliavęs žandikaulis. Kauno klinikose buvo nustatyta, kad sūnui yra lūžęs žandikaulis ir jis buvo operuotas. 2016-06-27 jos namuose lankėsi seniūnijos socialinis darbuotojas, kuris iš kažkur sužinojo, kad jos sūnus buvo sumuštas ir apie tai informavo policijos pareigūnus (1 t., b. l. 50-52).
2016-07-07 įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta yra M. O. V. gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 11-18).
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010-09-20 sprendimas patvirtina, kad G. V. pripažintas neveiksniu (1 t., b. l. 45-46), o Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010-10-21 nutartis patvirtina, kad G. V. nuolatine globėja paskirta jo motina M. O. V. (1 t., b. l. 7-48).
2016-07-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G718/2016(06), patvirtina, kad G. V. nustatytas apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimas ir po traumos išsivystęs potrauminio kairės pusės apatinio žandikaulio osteomielitas, galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje, suduodant smūgius kumščiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasekmėje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimo, G. V. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 37-38).
Žemesnės instancijos teismas
Nurodytais kaltinamojo ir liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, teismo medicinos eksperto išvada visiškai įrodyta, kad T. V. tyčia sudavė du smūgius į veidą savo broliui G. V. ir nesunkiai sutrikdė jo sveikatą. Teismo medicinos ekspertas konstatavo nukentėjusiajam padarytą apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimą dėl suduoto smūgio. Visi šie įrodymai patvirtina ir papildo vieni kitus, tarp jų nėra jokių prieštaravimų, jie leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad nukentėjusiajam žandikaulį sulaužė kaltinamasis.
Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes nesunkų sveikatos sutrikdymą kaltinamasis padarė savo artimam giminaičiui – broliui, kas yra kvalifikuojantis šią veiką požymis (BK 284 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamasis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, už kurį sankcijoje numatyta vienintelė bausmė - laisvės atėmimas. Todėl atsižvelgiant į vieną atsakomybę lengvinančią ir aplinkybę ir sunkinančių nebuvimą, į spontanišką nusikaltimo pobūdį ir nesavanaudiškus bei ne chuliganiškus kaltinamojo motyvus, į tai, kad smurto intensyvumas nebuvo didelis, bausmės dydis nustatytinas žemiau vidurkio. Be to, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu ir įrodymai buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, bausmė jam mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Tačiau įvertinus tai, kad kaltinamasis iš karto pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, niekada anksčiau nebuvo teistas, nebuvo baustas administracine tvarka už smurtinius nusižengimus, nusikaltimą padarė spontaniškai, su pareikštu ieškiniu dėl gydymo išlaidų atlyginimo sutinka, pagrįstai galima manyti, jog jis nėra linkęs nusikalsti, todėl bausmės tikslus galima pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas pripažįsta, kad suvokdamas jam gresiančias sunkias pasekmes, jeigu padarytų pakartotines nusikalstamas veikas, kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nusikaltimų nedarys, o bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidėtinas minimaliam terminui (BK 75 straipsnis). Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad kaltinamasis nėra linkęs nusikalsti, savo veiksmus vertina neigiamai ir jų pasekmes jau suprato, todėl bausmės vykdymo atidėjimas ilgesniam nei vienerių metų terminui nėra būtinas jo elgesiui koreguoti. Tačiau atidedant bausmės vykdymą skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes nusikaltimą kaltinamasis padarė artimajam giminaičiui (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis, 75 straipsnis).
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas, nes ieškovas žalą patyrė dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų apmokėjęs nukentėjusiajam suteiktas gydymo išlaidas ir dėl to įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusią kaltinamąją (CK 6.280 str.). Ieškinio dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais (b. l. 28), kaltinamasis su ieškinio dydžiu sutinka, todėl ieškinys tenkintinas pilnai ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo priteistina 702,94 Eur.
Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso (toliau CPK) normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). Kadangi kaltinamojo gynėjo prašymo išdėstyti žalos atlyginimo mokėjimą BPK nereglamentuoja, tai šis klausimas sprendžiamas pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti.
Kaltinamasis yra bedarbis, tačiau bedarbio pašalpos negauna ir jokių kitų pajamų neturi, pragyvena iš žmonos pajamų. Todėl atsižvelgiant į jo turtinę padėtį nuosprendžio dalis dėl žalos atlyginimo išdėstoma septyniems mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais, teisėjas
nusprendžia:
T. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteisti terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams.
Remiantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Remiantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams.
Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ir įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baigti atitinkamą programą.
Kardomąsias priemones - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo G. V. ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.
Civilinio ieškovo ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš T. V. 702,94 Eur (septynis šimtus du eurus 94 centus) Vilniaus teritorinei ligonių kasai.
Priteistos žalos atlyginimo vykdymą išdėstyti 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 6 (šešis) mėnesius mokėti Vilniaus teritorinei ligonių kasai po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį, o paskutinį mėnesį – 102,94 Eur (vieną šimtą du eurus 94 centus).
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.